- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1351-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16722-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“
- Suinteresuotas asmuo
- notaras M
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.12Bylų dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-22553-592/2019 pagal pareiškėjų Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys - notaras M. K., Channel Hotels and Properties Limited.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro M. K. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2019 m. gegužės 14 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-4603.
2. Pareiškėjai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje dėl notaro veiksmų įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Irmanto Gaidelio vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00773, pradėtoje ginčijamo Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. vykdomojo įrašo Nr. MK-4603 pagrindu.
3. Pareiškėjai nurodo, jog skundas dėl notaro veiksmų yra prima facie pagrįstas. Teigia, jog pateikė išsamius argumentus ir įrodymus, patvirtinančius tai, kad notaras atlikdamas vykdomąjį įrašą, visiškai nevertino pareiškėjų notarui pateiktos informacijos ir duomenų, patvirtinančių esant esminių kliūčių vykdomojo įrašo atlikimui, taip pat nevertino, jog nėra suėjęs terminas patenkinti įkeitimu užtikrintą reikalavimą, kuris be kita ko yra ginčijamas, o, be to, atliktas vykdomasis įrašas yra neaiškus bei neatitinka vykdomajam dokumentui keliamų aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Mano, jog egzistuoja reali grėsmė, kad teismo sprendimo dėl pareiškėjų skundo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodo, kad nuo pareiškėjų kreipimosi skundu į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis. Tokiu atveju, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pareiškėjų manymu pagal neteisėtą vykdomąjį įrašą pradėto proceso veiksmų, vykdymo veiksmai būtų toliau tęsiami. Kas iš esmės pažeis ne tik pareiškėjų teises, tačiau kils reali grėsmė tolimesnio Kauno laisvosios ekonominės zonos projekto, kuris yra pripažintas valstybinės svarbos ekonominiu projektu, įgyvendinimas ir tolimesnis vystymas, dėl ko reikšmingus neigiamus padarinius pajaus ne tik pareiškėjai tačiau ir valstybė (negaunamų mokesčių ir netinkamų investicijų pavidalu) bei visa visuomenė, ypač Kauno regionas. Tęsiant vykdymo veiksmus, Kauno LEZ valdymo bendrovė nebegalės toliau vystyti savo veiklos, dėl ko nukentės investuotojų interesai, eiliniai darbuotojai bei galiausiai tiek verslo, tiek ir visuomenės interesai bei Lietuvos Respublikos, kaip patrauklios šalies investuotojams, reputacija. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, pareiškėjai prašo teismo taikyti nurodomą laikinąją apsaugos priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė objektyvių įrodymų, kad gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas teismo procesinio sprendimo vykdymas, pateikė savo subjektyvią nuomonę (nepateikė įrodymų dėl kreditoriaus finansinės būklės, dėl išieškojimo negalimumo iš kreditoriaus realumo, kitų teisminių ar neteisminių dokumentų, kurie akivaizdžiai pagrįstų kreditoriaus nesąžiningumą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjų reikalavimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantai Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentas:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje lakoniškai nurodydamas, kad pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, o tik išdėstė savo subjektyvią nuomonę dėl grėsmės, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atgręžtinio reikalavimo vykdymas taptų labai sudėtingas arba iš viso neįmanomas, buvimo neapgrįstai ir neteisėtai neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjų nurodyto objektyviai egzistuojančio fakto, kad kreditorius yra registruotas ofšorinėje teritorijoje, dėl ko pareiškėjai neturi objektyvių galimybių gauti ir pateikti teismui jokių duomenų, galinčių atskleisti kreditoriaus finansinę situaciją, o pats kreditorius sąmoningai ir tikėtinai tikslingai kartu su „Nuomone" tokių duomenų taip pat nepateikė, bei kas reiškia, kad kreditorius, dėl turimo ofšorinės įmonės statuso savo registracijos vietoje negali vykdyti jokios veiklos ir realiai neturi jokio turto, dėl ko atgręžtinis įvykdymas būtų realiai neįmanomas.
Šalies argumentai
7.2. Apeliantai prašo remtis Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais apie ofšorines įmones ir sudėtingą atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-174-798/2017), kuriais vadovaujantis ir vertinant pareiškėjų pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, jog ginčo atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (t. y. grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui).
7.3. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakydamas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, pažeidė proporcingumo principą, kadangi skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė ir neįvertino to, kad neigiamos pasekmės, tikėtinai kilsiančios nesustabdžius vykdymo veiksmų, bus daug didesnio masto, lyginant su tomis pasekmėmis, kurios galimai kiltų tuo atveju, jeigu pareiškėjų prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo būtų patenkintas. Teigia, kad turi būti tinkamai identifikuota ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Šiuo atveju nesustabdžius galimai neteisėto vykdymo veiksmų, pareiškėjams pritrūkus apyvartinių lėšų, realiai kiltų grėsmė Kauno laisvosios ekonominės zonos projekto, kuris pripažintas valstybinės svarbos ekonominiu projektu, tęstinumui ir tolimesniam vykdymui, dėl to reikšmingas neigiamas pasekmes pajaustų tiek valstybė, tiek ir visa visuomenė, ypač Kauno regionas, tuo tarpu išieškotojo interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sustabdžius vykdymo veiksmus, nebūtų nepagrįstai ar neproporcingai suvaržomi.
7.4. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl skundo prima facie nepagrįstumo iš esmės iš anksto neteisėtai pasisakė dėl civilinės baigties, tokiu būdu sukeldamas dėl teismo objektyvumo bei pažeisdamas fundamentalų teisės į nešališką teismą principą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Channel Hotels and Properties Limited atsiliepime į skundą nesutiko su skundu, prašo jo netenkinti, palikti galioti 2019 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priteisti iš apeliantų lygiomis dalimis suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Suinteresuoto asmens manymu, nagrinėjamu neegzistuoja reali grėsmė galimai palankaus teismo sprendimui įvykdymui ir pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių padarė teisingas išvadas, o apeliantai, grįsdami skundą tokiais argumentais, remiasi tik nepagrįstomis abejonėmis ir prielaidomis.
8.2. Vien aplinkybė, kad pareiškėjai pradėjo teisiniu procesus, siekdami nuginčyti ginčijamą sutartį, nesudaro pagrindo notarui abejoti galiojančios sutarties ir jos pagrindu sudarytos maksimalaus įkeitimo sutarties teisėtumu, pagrįstumu ir atlikti savo funkcijas. Gavęs kreditoriaus prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, notaras atliko visus būtinus veiksmus ir kruopščiai patikrino visą reikalingą informaciją, nurodytą Notariato įstatymo 49-1 straipsnyje.
8.3. Pareiškėja UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“, kaip ir ankstesnėse bylose, taip ir šioje byloje, pabrėžia ypatingą savo padėtį ir tariamai didelę svarbą Lietuvai, nors šio juridinio asmens statusas nėra nei išskirtinis, nei suponuoja išvadą, kad šio juridinio asmens atžvilgiu negali būti vykdomi išieškojimo veiksmai. UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ privalo vykdyti savo sutartis, įskaitant ginčo sutartį, o už jų nevykdymą jai taikomos tokios pačios procesinės priemonės, kaip ir bet kuriam kitam subjektui. Be to, akcentuoja, kad UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ tėra konkursą laimėjęs Kauno laisvosios ekonominės zonos operatorius, o aplinkybės, kad šis juridinis asmuo organizuoja savo ūkinę veiklą taip, kad vengia vykdyti įsipareigojimus ir piktnaudžiauja teise, jau yra žinoma Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybėms.
9. Suinteresuotas asmuo notaras M. K. atsiliepime į skundą nesutiko su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 12 punktu, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo, notarui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras M. K. neturėjo ir neturi duomenų, kad užtikrinta prievolė pripažinta negaliojančia, 2019 m. gegužės 14 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. MK-4603, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintą formą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Suinteresuotas asmuo Channel Hotels and Properties Limited pateikė prie atskirojo skundo papildomus dokumentus – UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“ 2018 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinimo rašto kopiją, UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“ 2017 m. gruodžio 22 d. akcininkų sprendimo kopiją, 2018 m. lapkričio 9 d. suinteresuoto asmens Channel Hotels and Properties Limited atstovo advokato pretenzijos dėl sutartyje numatytų įsipareigojimų pažeidimo kopiją ir UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“ 2017 m. gruodžio 22 d. valdybos posėdžio protokolo kopiją.
13. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo nepateikė prašymo priimti pateiktus įrodymus, į tai, kad nenurodė aplinkybių ir argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pateiktų įrodymų priėmimo į bylą klausimo nesprendžia.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
16. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta teismo galimybė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, - teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e2-1081-943/2017).
17. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23865-545/2019 pareiškėjų UAB „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“ ir UAB „Kauno LEZ infrastruktūra“ skundas dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų netenkintas, t. y. atmestas kaip neįrodytas. Be to, civilinėje byloje Nr. e2 YT-2252-727/2019 buvo prašoma taikyti iš esmės tokias pat laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Irmanto Gaidelio vykdomojoje byloje Nr. 0008/19/00773. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas kaip visiškai neapgrįstas, minėta nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 str. 3 d.).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teikdami skundą dėl notaro veiksmų, prašant panaikinti Vilniaus miesto 19 notaro biuro M. K. 2019-05-14 vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK4603, kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų, nurodo analogiškas aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su pareiškėjų ir kreditorių sudarytais susitarimais, o ne antstolio ar notaro akivaizdžiai neteisėtais veiksmais. Iš pareiškėjų pateiktų argumentų akivaizdu, kad pareiškėjai skundžia notaro veiksmus formaliais pagrindais. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai skirtingais teisių gynimo būdais siekia iš esmės to paties rezultato, savaime nereiškia, kad pareikštas skundas bus patenkintas. Nepaisant nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pareiškėjų pateikto skundo forma, tiek turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie skundo buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl sutiktina su atskirojo skunde pateikta pozicija, kad skundas gali būti laikomas preliminariai pagrįstu. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal pareiškėjų pateiktą skundą apskritai negalėtų būti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Vadinasi, prima facie doktrinos požiūriu skundas yra tikėtinai pagrįstas.
19. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016). Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas ar trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Kaip jau buvo minėta aukščiau, šiuo atveju pareiškėjai byloje siekia pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Vilniaus miesto 19 notaro biuro M. K. 2019-05-14 vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK4603, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas prašomoje sustabdyti vykdomojoje byloje. Tačiau pareiškėjai neginčija savo prievolės suinteresuotam asmeniui egzistavimo. Tai reiškia, kad pareiškimą patenkinus, pareiškėjų prievolė atsiskaityti pagal sutartį neišnyktų ir vis tiek privalėtų būti vykdoma suinteresuotam asmeniui. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, tokios laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iš esmės siekiama stabdyti vykdymo veiksmus, atsiradusius pagal galiojančius šalių susitarimus, yra visiškai netinkamos. Pareiškėjai turi inicijuoti bylą dėl šių susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir joje prašyti taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, apie tai, kad nesustabdžius vykdomojoje byloje atliekamų vykdymo veiksmų pareiškėjų turimas turtas galėtų būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, kurių atžvilgiu restitucijos taikymas nebūtų įmanomas (CK 4.96 str. 2 d.). Preliminariai įvertinus galimai pareiškėjui palankią šios bylos baigtį, darytina išvada, kad ji nesudaro išimtinių sąlygų, teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti pradėtus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kadangi galimas notaro veiklą reguliuojančių teisės normų pažeidimas išduodant vykdomąjį įrašą nenuneigia prievolės atsiskaityti su kreditoriumi.
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba dėl jų pasisakytina bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Suinteresuotas asmuo Channel Hotels and Properties Limited atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš pareiškėjų lygiomis dalimis suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau. 2019 m. liepos 15 d. teisme gautas suinteresuoto asmens prašymas priteisti 2.887,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Teismas pažymi, jog remiantis Kasacinio teismo praktika, tais atvejais kai pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.