Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-391-494/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-23
Bylos Nr.: e2-391-494/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02042-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas: I. O.
Atsakovas: V.
Advokatai: Michailas Sadovničius, Dainius Baronas

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-391-494/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02042-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2022 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, Aurelijai Balčiūnaitei, Kotrynai Trimakaitei,dalyvaujant ieškovei I. O., jos atstovui advokatui Dainiui Baronui,atsakovo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui,vertėjai Alicijai Stančinskai,

teismo posėdyje nuotolinio/žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui V. (V.) B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: atidalinti ieškovę I. O. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) ir atsakovą V. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei I. O. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise priteisti 7/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės I. O. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) atsakovo V. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) naudai 4858 EUR dydžio piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo V. B. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) ieškovės I. O. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) naudai bylinėjimosi išlaidas.

1.1.Ieškinyje nurodė, kad ieškovei I. O. (toliau - ieškovė) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 93/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kita šio pastato dalis, kuri yra lygi 7/100 dalims, priklauso atsakovui V. B. (toliau - atsakovas) (Priedas Nr. 1). Ieškovė nuolatos gyvena šiame name, tuo tarpu atsakovas naudojasi tik 8.58 kv. m. ploto patalpa, namo plane pažymėta indeksu 14 (Priedas Nr. 2). Šioje patalpoje atsakovas be ieškovės žinios bei sutikimo įsirengė malkinę ir joje laiko medienos bei anglių atsargas, nors paties atsakovo namas yra šildomas dujomis (Priedo Nr. 3 13 l., Priedas Nr. 6). Negana to, atsakovas be Ieškovės pritarimo vietoje buvusio lango įsirengė duris. Toks gyvenamojo namo dalies naudojimas ne pagal paskirtį neabejotinai kenkia Ieškovei, kuri nuolatos gyvena minėtame name (Priedas Nr. 5). Dėl įrengto sandėlio kenkiama namo sandarumui, tenka patirti didesnių išlaidų namo apšildymui, drėgsta ir šąla vidinės namo sienos, kartu genda pagrindinės namo konstrukcijos. Taigi, netinkamas gyvenamojo namo dalies naudojimas ne pagal paskirtį nėra suderinamas su kitų bendrasavininkų interesais, yra kenkiama ieškovės I. O. ir jos šeimos narių gyvenimo sąlygoms, daroma žala bendram turtui. Ryšium su šiuo gerb. Teismo žiniai nurodytina, kad ieškovė, siekdama abipusiai naudingu būdu išspręsti susidariusią situaciją kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu ieškovės I. O. naudai perleisti atsakovui priklausančias 7/100 dalis gyvenamojo namo už 3227 EUR ((namo vidutinė rinkos vertė 46 100 EUR : 100) X 7) (Priedas Nr. 4).

Žemesnės instancijos teismas

1.2.Pažymėtina ir tai, kad atsakovas su savo sutuoktine J. B. savavališkai užėmė bei naudojasi didesne žemės sklypo dalimi nei jiems priklauso. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenims, atsakovams priklauso 133/1899 dalys (arba 1,33 aro) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)). Taip pat atsakovams priklauso ir sklype esantys pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas - viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),kurių užstatymo plotas sudaro 0,96 aro (11 kv. m. + 85 kv. m.) (Priedas Nr. 1). Be kita ko, atsakovai naudojasi 1,75 aro ploto sudarančiu privažiavimo keliu iki Jiems priklausančių pastatų. Nepaisant to, atsakovai savavališkai, įsiterpdami į ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį, tvora atsitvėrė pietinę žemės sklypo dalį ir tokiu būdu kliudo šia žemės sklypo dalimi naudotis jos savininkui (ieškovei I. O.). Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, ieškovė siekdama kuo ekonomiškesniu būdu išspręsti kilusią situaciją, jau minėtu pasiūlymu geranoriškai pasiūlė mainyti atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį į adekvačią ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį (apie 2,15 aro) (Priedas Nr. 4). Tačiau per nustatytą terminą ir iki šiolei ieškovė negavo jokio atsakymo iš atsakovo, kas tik parodo ir patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovas neketina iškilusio ginčo išspręsti taikiai ir abiem šalims priimtinu būdu. Dėl šios priežasties ieškovei neliko nieko kita, kaip tik teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo. Ieškovė patikslino, kad atsakovas pastato – viralinės, kuriame atsakovas gyvena su šeima, valdymui naudoja atsakovui priklausančias 133/1899 dalis žemės sklypo, kaip priklausinius naudoja pastatą garažą, kaip priklausinius naudoja 7/100 kiemo statinių, dėl kurių valdymo tarp šalių ginčo nėra.

1.3. Visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, kad bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).

1.4. Nagrinėjamu atveju ieškovė dėjo visas pastangas geranoriškai, neteisminiu keliu, išspręsti ginčo patalpos atidalijimo klausimą, tačiau iš atsakovo nebuvo gauta jokio sutikimo/nesutikimo su siūlomu atidalijimo projektu ar kitokių pastabų (pasiūlymų), kurių pagrindu, būtų galimybė suderinti visų šalių interesus. Dėl šios priežasties, kaip minėta, yra teikiamas šis ieškinys.

Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 559/2006; 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

1.5.CK 4.80 str. 2 d. nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas - daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 str. 1, 2 dalys). Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiškus siūlymus, kokiu būdu, proporcijomis, tvarka turėtų būti atidalytas turtas, teismas taiko CK 4.80 str. 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, - pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 482/2009).

1.6.Ieškovė pažymi, kad: (A) atsakovas nevaldo pagal paskirtį jam priklausančios gyvenamojo namo dalies; (B) ieškovės, kaip 93 proc. namo savininkės interesai, dominuoja, lyginant su atsakovo interesais; (C) šalims nepavyksta sutarti dėl bendro turto valdymo. Atsižvelgiant į paminėtą teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose ieškovė mano, kad ginčo namo dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra galimas tik natūra - iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijant atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį, kuri yra lygi 7/100 dalims ir atsakovui už tai priteisiant teisingą ir rinkos vertę atitinkančią piniginę kompensaciją. Ieškovės vertinimu, toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra optimaliausias patalpos padalijimo variantas, nepažeidžiantis bendraturčių teisių bei nedarantis neproporcingos žalos daikto - gyvenamojo namo paskirčiai. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovui V. B. iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieškovės poziciją, nepateikiant kitokių pasiūlymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir šalims nepavykus rasti kitokio atidalijimo varianto, darytina išvada, kad ieškovės pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, proporcingai atitinka ieškovės bei atsakovo V. B. dalis, yra techniškai įmanomas, ekonomiškas, nepažeidžia kitų bendraturčių interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, todėl turi būti pripažintinas tinkamu.

1.7.Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kurio pasekmė, minėta, nuosavybės teisės rūšies pasikeitimas, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisė modifikuojasi į asmeninės nuosavybės teisę. Taigi pasikeičia tik nuosavybės teisės rūšis, bet ne jos apimtis, t. y. bendraturčiai negali įgyti daugiau nuosavybės teisių nei turėjo ar, priešingai, dalį jų prarasti. Kiekvienas bendraturtis po atidalijimo lieka tokios pat nuosavybės teisės dalies savininkas, tik ji iš bendrosios dalinės tampa asmeninės nuosavybės teise. Šis imperatyvas galioja visais atidalijimo atvejais: tiek tada, kai atidalijama natūra, tiek tada, kai turtas natūra atitenka vienam bendraturčiui, o kitam sumokama kompensacija. Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Taigi, būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2017). Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo vidutinė rinkos vertė pagal MB „84 Sprendimai“ atliktą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 69 400 EUR. Atitinkamai atsakovui priklausanti asmeninės nuosavybės teise 7/100 dalis gyvenamojo namo, atitinka 4858 EUR sumą (namo vidutinė rinkos vertė 69 400 EUR : 100) X 7), kurią ieškovė I. O. sutinka sumokėti atsakovui V. B. už jam priklausančias 7/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, mokėtina kompensacija yra teisinga, nes atitinka turto dalies vidutinę rinkos vertę, protingumo ir teisingumo principus bei nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

Žemesnės instancijos teismas

2.Teismo posėdyje ieškovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytomis aplinkybėmis. Parodė, kad jai priklauso 93 procentai namo, o likusieji atsakovui. Namas yra dviejų aukštų, ji gyvena antrame aukšte, o atsakovui priklauso 8 kv.m kambarys pirmame aukšte. Kambarys be elektros, langas susikilęs, durys nesandarios, šitam kambaryje atsakovas negyveno ir negyvena. Ji gyvena name 22 metus. Dabar su šeima. Namas reikalauja kapitalinio remonto. Namas remontuojamas, pakeisti langai yra. Ji nori atidalinti už piniginę kompensaciją, nes santykiai konfliktiški, namo valdymas bendrai neįmanomas. 8 kv.m butą perdaryti į dvibutį nėra įmanoma, ten nėra patogumų. Atsakovo kambaryje buvo laikomos malkos, kurios dabar guli lauke. Atsakovas apie 35 metus gyvena tame pačiame sklype viralinėje apie 120 kv.m, ten yra visos komunikacijos, elektra, dujos. Ji kompensaciją sumokės, turi tokią galimybę, turi santaupų. Ji suinteresuota namą valdyti, dėl galimybės užbaigti bylą taikiai ji galėtų kompensaciją padidinti iki 6000 Eur.

Šalies argumentai

3.Ieškovės atstovas, palaikydamas ieškinyje bei baigiamojoje kalboje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad neprašo atidalinti kitų nekilnojamojo turto objektų, kiemo statiniai yra pastato ir viralinės priklausiniai, jie valdomi bendrai. Atsakovas pripažino, kad gyvena pastate viralinėje, kuri yra įteisinta, atsakovui yra išduotas leidimas rekonstruoti viralinę, kurioje jis gyvena su šeima, be to J. B. sodų sklype stovi gyvenamasis namas. Yra galimybė už ieškovės siūlomą kompensaciją įsigyti 8 kv.m. patalpą

3.1.Baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsakovas V. B. nebuvo aktyvus ir nesiekė su ieškove susitarti dėl gyvenamojo namo atidalinimo. Priešingai, atsakovas pasirinko tokį 7/100 gyvenamojo namo dalių valdymo būdą, kuris esmingai pakenkė ir iki šiol kenkia ieškovės interesams. Ieškovė, vadovaudamasi aukščiau nurodyta teismų praktika, 2021-04-06 išsiuntė atsakovui raštą (1 tomas, 38 - 39 psl.), kuriuo pasiūlė/paprašė: apsvarstyti pasiūlymą I. O. naudai perleisti Jums priklausančias 7/100 dalis gyvenamojo namo už 3227 EUR ((namo vidutinė rinkos vertė 46100 EUR : 100) X 7) bei apsvarstyti galimybę mainyti 7/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį į 2,15 aro žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį. Tačiau į šį ieškovės raštą/pasiūlymą atsakovas neatsakė, nepateikė jokių savo sprendimo dėl gyvenamojo namo atidalinimo variantų. Be visa to tarp šalių nesutarimai dėl gyvenamojo namo valdymo gilėjo. Ieškovė pastebėjo, kad ginčo gyvenamojo namo stogas yra pralaidus vandeniui ir yra avarinės būklės. Ieškovė žodžiu kreipėsi į V. B., ar šis sutiktų, kad ji atliktų stogo remonto darbus, tačiau jokio atsakymo nebuvo sulaukta. Kadangi stogo būklė prastėjo, gyvenimo name sąlygos tapo sudėtingos, ieškovė savo iniciatyva ėmė vykdyti avarinės būklės stogo remonto darbus. Tačiau vietoj to, kad V. B. finansiškai prisidėtų prie stogo remonto darbų ar bent suteiktų rašytinį pritarimą stogo remonto faktui įregistruoti VĮ Registrų centras (1 tomas, 140 puslapis), į ieškovą kreipėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - VTPSI) specialistai, kurie dėl stogo remonto darbų atliko net du patikrinimus. VTPSI 2022-03-03 raštu (1 tomas, 181 psl.) nurodė: „<...> Departamentas teikia Rašte prašomą informaciją, kad minėtu adresu pagal gautus skundus dėl pakeistos stogo dangos buvo atlikti du faktinių duomenų patikrinimai vietoje 2021 m. spalio 5 d. (faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2021 m. gruodžio 3 d (faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). <...>“. Iš to, jog antrajame patikrinime aktyviai dalyvavo atsakovo sutuoktinė J. B., ieškovė aiškiai suprato, kad į VTPSI kreipėsi V. B. arba jo šeimos nariai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškove turto atidalinimo klausimais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pasirinktas 7/100 gyvenamojo namo dalių valdymo būdas (įrengiant gyvenamajame name gyvenamoje patalpoje, kurios indeksas 1-4, malkinę) ėmė kelti didelius nuostolius ieškovei (įsiveisė kitose namo patalpose pelėsis, atsakovo valdoma namo dalis nesandari ir pralaidi šalčiui ir t. t.), ieškovė buvo priversta šioje byloje 2021-10-07 pateikti ieškinį. Ieškinys buvo pateiktas po pusės metų nuo tos dienos, kai 2021-04-06 pateikė savo siūlymą dėl namo atidalinimo.

3.1.2.Dėl gyvenamojo namo atidalinimo būdo. Šioje byloje egzistuoja tiek faktiniai tiek teisiniai pagrindai atidalinti gyvenamąjį namą ne natūra, atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais. Ieškovė pažymi, kad nėra galimybės atidalinti gyvenamąjį nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Tokia ieškovės pozicija yra grindžiama šiais argumentais:

3.1.3.Ginčo gyvenamojo namo plotas sudaro 119,51 kv. m. (1 tomas, 6 psl.), todėl atsakovui tenkanti gyvenamojo namo dalis sudaro 8,37 kv. m. (119,51 X 0,07). Ginčo gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje yra pastato vidaus plotų eksplikacijoje (1 tomas, 63 b. l.) nurodoma, kad šiame name yra trylika patalpų, kurios visos yra skirtos gyvenamajai paskirčiai (žr. lentelės grafą „patalpų paskirtis"). Nors atsakovas pateikė savivaldybės raštą, kad parengus projektinę dokumentaciją galima gyvenamąjį namą perprojektuoti iš vienbučio į dvibutį gyvenamąjį namą, tačiau tai dėl atsakovo valdomos gyvenamojo namo dalies (8.37 kv. m.) padaryti neįmanoma. Ieškovė kreipėsi į architektės kvalifikaciją turinčią turinčia specialiste, jog ši pateiktų išaiškinimą, ar nagrinėjamu atveju yra galimybė parengti projektine dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą. kurio pagrindu 8,37 kv. m. ploto patalpų SAVININKAS įgytų teise šioje patalpoje suformuoti gyvenamąją patalpą - butą. Architektė aiškiai nurodė (2 tomas. 116 - 118 psl.), kad tai padaryti (parengti projektine dokumentaciją) neįmanoma. kadangi pagal STR 2.02.01:2004 „GYVENAMIEJI PASTATAI" keliamus reikalavimus neįmanoma 8.37 kv. m. plote suformuoti atskiros gyvenamosios patalpos. Tai patvirtina ir kito STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 10 punktas. kuriame nurodyta „<...> Name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai <...>".

3.1.4.Tai, kad atsakovo valdomos gyvenamojo namo dalies tiesiog neįmanoma pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. patvirtina ir paties atsakovo veiksmai. Atsakovas faktiškai valdo 8.58 kv. m. gyvenamojo namo patalpą. kurios indeksas yra 1-4 ir kuri pagal pastato vidaus plotų eksplikacijoją (1 tomas. 63 b. l.) nurodyta kaip gyvenamasis kambarys. Tačiau atsakovas šioje patalpoje įsirengė malkinę. Šios patalpos vidaus foto nuotraukos su įrengta malkine yra pateiktos ne viename šioje byloje pateiktame rašytiniame įrodyme (pavyzdžiui, išvadoje dėl galimos turto pardavimo kainos (1 tomas. 26 psl. pirmosios dvi fotonuotraukos). UAB „Ecosolution" eksperto D. K. vertinimo akte (1 tomas. 141 - 148 psl.).

3.1.5.Šios bylos nagrinėjimo metu (šių metų kovo mėnesį) paaiškėjo, kad galimai atsakovas iš savo valdomos gyvenamojo namo patalpos iškrovė malkas (galimai šios malkos ir anglys buvo sukrautos kieme (1 tomas. 179 - 180 psl.)), tačiau faktiškai atsakovo valdomos patalpos būklė nepasikeitė - iš byloje pateiktų fotonuotraukų (1 tomas. 175 - 178 psl.) matyti, kad iki šiol lauko durys yra rakinamos užkabinama spyna. Taip pat durys likusios tokios pačios, sukaltos iš skirtingų medžiagų ir neabejotinai neturinčios jokių izoliacinių/šilumos savybių, pralaidžios orui ir drėgmei, patalpa vėdinama net ir šaltuoju metų sezonu. Nešildoma, kas dar padidina drėgmės kaupimąsi gyvenamajame name. Atsakovas iki šiol šios patalpos nevaldo gyvenamajai paskirčiai ir gyvena kitame tame pačiame sklype esančiame name (apie tai plačiau vėliau). Toks atsakovo pasirinktas gyvenamosios patalpos. kurios indeksas yra 1-4 ir kuri pagal pastato vidaus plotų eksplikacijoją (1 tomas. 63 b. l.) nurodyta kaip gyvenamasis kambarys, valdymo būdas jau padarė ir daro žalą prašomo atidalinti gyvenamojo namo paskirčiai. Norime pažymėti. kad: (A) UAB „Ecosolution" eksperto D. K. vertinimo akte (1 tomas. 141 - 148 psl.) nurodoma, kad iš pateiktos informacijos nustatyta, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį - sandėliuojant malkas, su malkomis į pastatą galima įnešti vabzdžius medgraužius, pvz.: kinivarpas, ūsočius. skaptukus ir kt., kurie gali įsiveisti medinėse namo konstrukcijose. Net ir mūriniuose namuose, kur yra medinės grindys, lubos, vidinės sienos, gali užsiveisti šių medienos kenkėjų. Be to patalpose kai nėra oro judėjimo dažniausias padarinys yra juodojo pelėsio atsiradimas ant lubų, sienų, langų rėmų, užuolaidų, spintelių, taip pat kampuose, kuriuose yra nepakankama arba išvis nėra oro cirkuliacijos; (B) UAB „Ecosolution“ eksperto D. K. išvados yra faktiškai pasitvirtinusios - Gyvenamojo namo antrajame aukšte yra patalpa, pažymėta indeksu 1-10. Ši patalpa yra virš atsakovo valdomos 1-4 patalpos. Būtent šioje 1-10 patalpoje (sienų, grindų konstrukcijose) pradėjo plisti pelėsis, kuris pradėjo atsirasti ir plisti kitose patalpose (1 tomas, 186 - 191). Dėl šios priežasties jau dabar yra būtina atlikti namo kapitalinį remontą, kadangi reikia pakeisti laikančiąsias statinio vidaus medines konstrukcijas; (C) būtent dėl įsiveisusio pelėsio ieškovė buvo priversta ginčo gyvenamojo namo pirmajame aukšte pradėti vykdyti paprastojo remonto darbus, siekiant pristabdyti pelėsio plitimą (2 tomas, 78 - 82 psl.), tačiau, kaip minėjome, reikalinga atlikt ir kapitalinio remonto darbus siekiant visiškai panaikinti pelėsio šaltinius. Šiuo metu dėl atsakovo veiksmų netinkamai valdant indeksu 1 - 4 pažymėtą patalpą patiria didelių nepatogumų, kadangi ieškovė su šeima yra priversta gyventi ginčo gyvenamojo namo antrajame aukšte; (D) dėl atsakovo pasirinkto netinkamo ginčo gyvenamojo namo dalies valdymo namas tapo nesandarus bei itin žemos energinio naudingumo klasės. (2 tomas, 66 - 70 psl.). Ieškovė kreipėsi į pastatų energinio naudingumo ekspertą, kuris atliko pastato energinio naudingumo vertinimą ir išdavė pastato energinio naudingumo sertifikatą Nr. GV-0381-01058. Šiame sertifikate numatyta, kad šioje byloje atidalinamo gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė yra „F". Pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 11 punktą „<...> pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F G <...>“. F (2,5 L C1< 3) ir G (C1 3 3) energinės klasės pastatai yra energiškai neefektyvūs, sunaudoja labai didelį energijos kiekį ir yra labai neekonomiški! Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė artimiausiu metu turės spręsti klausimus dėl kapitalinio arba paprastojo remonto projekto rengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo bei ginčo gyvenamojo namo remonto atlikimo.

3.1.6.Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, nėra galimybės atidalinti gyvenamąjį nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai, kadangi: (A) pagal valdomą atsakovo gyvenamojo namo dydį tiesiog neįmanoma atidalinti atsakovui tenkančius 8,37 kv. m. namo bei tokiame plote suformuoti gyvenamosios patalpos . Nuo 2021-04-06 rašto (1 tomas, 38 - 39 psl.) pateikimo dienos atsakovas iš esmės nepakeitė valdomos patalpos naudojimo būdo (ji toliau naudojama ne gyvenamajai paskirčiai), yra daroma žala tiek pačiam gyvenamajam namui (jo konstrukcijai), tiek pačiai ieškovei, kuri patiria didelių nepatogumų; (B) nesant galimybių atsakovo valdomo gyvenamojo namo dalyje suformuoti atskirą gyvenamąją patalpą - butą, neabejotina, kad atsakovas jam tenkančius 8,37 kv. m. namo ir ateityje naudos ne gyvenamajai paskirčiai, kas ir toliau lems namo būklės prastėjimą (namas yra pastatytas 1979 m.) ; (C ) tuo atveju, jei atsakovas pageidautų ateityje ginčo gyvenamajame name suformuoti atskirą butą, jis privalėtų atlikti didelės apimties statybos darbus, kurių metu būtų padidintas namo plotas ir tūris atsakovo naudai, perstatytos esminės namo konstrukcijos, perplanuoti vidaus inžineriniai tinklai ir pan., kas neabejotinai lemtų žalą ir neproporcingai dideles išlaidas šalims. Ieškovė pažymi, kad faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio (atsakovo) neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Tokia ieškovės pozicija yra grindžiama šiais argumentais. Ieškovei priklauso 93/100 ginčo gyvenamojo namo, o atsakovui priklauso 7/100 ginčo gyvenamojo namo, kas atitinka 8,37 kv. m. (1 tomas, 8 psl.). Taigi, ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad ieškovės interesas valdyti gyvenamąjį namą yra dominuojantis.

3.1.7.Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas jam priklausančio gyvenamojo namo dalyje įsirengė malkinę. Tačiau atsakovui tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) priklauso pastatas - garažas (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), kurį galėtų pritaikyti malkų susandėliavimui. Kaip 2022-05-18 posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas, atsakovas su šeima šiuo metu gyvena tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) esančiame pastate - viralinėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri išimtinai priklauso atsakovui. Kaip patvirtino šioje byloje 2022-05-18 posėdyje apklausti liudytojai H. T. ir L. B., atsakovas su šeima minimame pastate gyvena jau daugelį metų. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos (1 tomas, 46 - 47), kurios patvirtina, kad pastatas - viralinė yra apšiltinta, šildoma dujiniu šildymu.

3.1.8.Atsakovas savavališkai rekonstravo pastatą - viralinę, todėl jis inicijavo c. b. Nr. e2-454-892/2022, kurioje prašė V. B. suteikti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti pastatą - viralinę be ieškovės sutikimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-24 sprendimu c. b. Nr. e2-454- 892/2022 buvo nuspręsta pripažinti ieškovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovės I. O., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimo pagal pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (projekto vadovas J. V.) (2 tomas, 55 - 65 psl.). Ieškovė šio sprendimo neskundė bei atsakovo naudai sumokėjo priteistas 2083 EUR bylinėjimosi išlaidas. Paties 2022-03-24 sprendimo c. b. Nr. e2-454-892/2022 motyvai patvirtina, kad pastato rekonstravimo metu siekiama įteisinti tokius pastato pagerinimus - pastatas apšiltinamas, dedama fasado apdaila, pristatomas antras aukštas (sprendimo 15 p., 2 tomas, 62 psl.), kurie pagal savo pobūdi priskirtini naudoti gyvenamajai paskirčiai. Tai, kad atsakovas pastatą - viralinę naudoja gyvenamajai paskirčiai, patvirtina ir c. b. Nr. e2-454-892/2022 pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai. Pats atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-10548-892/2021 yra pateikęs 2007-06-06 gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį namų adresu (duomenys neskelbtini) (2 tomas, 84 - 87 psl.) ir 2010-02-01 vandens tiekimo sutartį adresui (duomenys neskelbtini) (2 tomas, 88 - 89 psl.). Šių sutarčių pagrindu komunalinės paslaugos teikiamos atsakovui priklausančiai viralinei (ne ginčo gyvenamajam namui), kurioje jis faktiškai gyvena su šeima.

3.1.9.Ieškovei atsitiktinai tapo žinoma, kad atsakovui priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors šiame name atsakovas dar negyvena (dabar gyvena pastate - viralinėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), tačiau šis namas jau yra pastatytas (byloje yra pateikta ieškovės turima namo fotonuotrauka, 2 tomas, 91 - 92 psl.). Nors atsakovas ėmė neigti šią aplinkybę, teikdamas VĮ Registrų centras informaciją, kad jam priklauso tik tas nekilnojamasis turtas, kuris yra (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras papildomai ir šis pateikė informaciją, kad žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, yra įregistruotas atsakovo sutuoktinės J. B. vardu (2 tomas, 113 - 115 psl.). O, kaip žinia, vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

3.1.10. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad daikto dalies paėmimas iš bendraturčio (atsakovo) neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, kadangi: (A) atsakovas jam priklausančios 7/100 gyvenamojo namo nenaudoja gyvenamajai paskirčiai. Atsakovui priklausanti ginčo gyvenamojo namo dalis yra tokia maža, kad jis neturi galimybės jos valdyti gyvenamajai paskirčiai; (B) atsakovas, inicijuodamas c. b. Nr. e2-454-892/2022 dėl leidimo gauti statybą leidžiantį dokumentą be ieškovės sutikimo patvirtino, kad jis turi interesą valdyti gyvenamajai paskirčiai pastatą - viralinę; (C) šiuo metu atsakovas neturi intereso 7/100 gyvenamojo namo valdyti gyvenamajai paskirčiai, kadangi iki šiol neteikė ieškovei jokių projektinių ar kitokių pasiūlymų dėl gyvenamojo namo perprojektavimo, perstatymo į dvibutį gyvenamąjį namą; (D) ginčo gyvenamąjį namą atidalinus ieškovės prašomu būdu atsakovo interesai visiškai nenukentėtų ir faktinė atsakovo padėtis liktų tokia pati - atsakovas toliau gyventų rekonstruotame pastate - viralinėje, turėtų ateityje galimybę išsikelti į kitą atsakovų valdomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7- 466/2008).

Atsiliepimas

3.1.11. Ieškiniu ieškiniu ieškovė prašė iš jos atsakovo naudai priteisti 3227 EUR kompensaciją. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad „<...> Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodyta gyvenamojo namo vertė - 46100 Eur neatitinka duomenų gautu iš VĮ Registrų centro svetainės pagal kuria gyvenamojo namo vertė ieškinio padavimo dienai sudaro - 48100 Eur <...>“ (1 tomas, 81 psl.).

Atsižvelgdama į atsakovo atsikirtimus, ieškovė namo vidutinę rinkos vertę paskaičiavo remdamasi 2021-07-30 UAB „Giantus“ parengta išvada dėl galimos turto pardavimo kainos (1 tomas, 13 - 37 psl.). Vertintojas nurodė, kad ginčo namo vertė sudaro 62 200 EUR. Todėl ieškovė padidino atsakovui tenkančią kompensacijos dalį iki 4354 EUR sumos (namo vidutinė rinkos vertė 62 200 EUR : 100) X 7), t. y. nurodė didesnę kompensacijos dalį, nei atsakovas nurodė savo atsiliepime. Ieškovės įsitikinimu, jos nurodytas atsakovui tenkančios kompensacijos dydis yra visiškai pagrįstas ir objektyvus.

Atsiliepimas

4.Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Atsakovas mano, kad vien faktinė aplinkybė, kad atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieškovės, pati savaime neleidžia daryti išvados, kad yra teisinga šią mažesnę dalį natūra priteisti ieškovei (2020-10-20 Panevėžio apygardos teismo nutartis c/byloje Nr.e 2A-522-828/2020). | Atsakovo vienintelė deklaruota gyvenamoji vietą Lietuvos Respublikoje - (duomenys neskelbtini) ir atsakovas neturi kitos gyvenamosios paskirties patalpos arba pastato Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovui nuosavybės teisė priklauso toks nekilnojamasis turtas esantis adresu (duomenys neskelbtini):

1. 133/1899 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas įsigijo 133/1899 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2019-06-17 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.7977 t.y. būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d.nutarimo Nr. 494 redakcija)- 3 p.: prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018 35 punktą). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką darytina išvada, kad dėl bendrosios nuosavybės ypatumų galima situacija, kai asmeniui nuosavybės teise priklauso vienokio dydžio idealioji turto dalis, tačiau šis asmuo naudojasi kitokio dydžio (pvz., didesne) turto dalimi.

2.7/100 dalių gyvenamojo namo ( unikalus Nr.unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7/100 dalių kitų inžinerinių statinių ( lauko tualetas, tvora)( unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)); visas pastatas viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis- pagalbinio ūkio; visas pastatas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis- pagalbinio ūkio.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 4.19 straipsnis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką antraeiliais daiktais-priklausiniais-pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbu ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, tai yra priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011m.lapkričio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-452/2011). Atsakovas teigia, kad paminėti pastatai yra tarpusavyje susiję ir pagal esmę yra pagrindiniai ir antraeiliai. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo pagrindas buvo žemės sklype esantis gyvenamasis namas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. LR CK 4.80 straipsnis expressis verbis nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų: šio straipsnio pirmoji dalis bendriausia prasme reglamentuoja pačią subjektinę teisę, antroji dalis - atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus, likusios dvi straipsnio dalys skirtos kitiems klausimams reguliuoti. Tokių nuostatų, kurios apibrėžtų atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygas, pirmiau nurodytame straipsnyje nebuvimas, viena vertus, patvirtina, kad bendraturtis naudojasi plačia nuožiūra, įgyvendindamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę (pačiai atidalijimo teisei įgyvendinti bendraturtis neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo (bendraturčiai turi susitarti tik dėl atidalijimo būdo), bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neprivalo įrodinėti atidalijimo motyvų ir pan.). Kita vertus, tai nereiškia, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra absoliuti ir gali būti įgyvendinta vien tik bendraturčio nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, plėtodama šią praktiką, pažymėjo, kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas kuriam iš atidalijamų bendraturčių priteistina piniginė kompensacija, turėtų būti įvertinama bylos šalių valia, kiekvieno bendraturčio poreikis dalijamam daiktui, bendraturčio galimybė įsigyti kitą tokį daiktą arba išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje J. Nr. 3K-3-213/2011).

Atsakovas už siūloma kompensacijos dydį t.y. 3227 Eur negalės įsigyti kitą tokią gyvenamąja patalpą arba pasistatyti naują. Turto rinkos vertė turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 21-22 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodyta gyvenamojo namo vertė - 46100 Eur neatitinka duomenų gautu iš VĮ Registrų centro svetainės pagal kuria gyvenamojo namo vertė ieškinio padavimo dienai sudaro - 48100 Eur.

LR teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustato priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (toliau- Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį - 2,5X1517.4=3793.50 Eur. (Advokatų išlaidų skaičiuoklė (infolex.lt). Sumokėta -1000 Eur. Rekomendacijų 8.19. už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą - 0,1X 1517.4= 151.74 Eur. (Advokatų išlaidų skaičiuoklė (infolex.lt). Sumokėta- 200 Eur. ( 2 val.). Bendra suma - 1200 ( vienas tūkstantis du šimtai ) Eurų.

5.Atsakovo atstovas palaikydamas atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad atsakovas neginčija ieškovės teisės atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovui priklauso 8 kv.m, jis vienas negalėjo padaryti viso namo remonto, nes kiti savininkai savo dalimi nesirūpino. Dėl viralinės savavališkos statybos procesas buvo poveikis atsakovui, kad pastarasis perleistų savo dalį namo. Šiai dienai ieškovė gyvena antrame aukšte, kad atsakovui būtų siūlyta bendrai tvarkyti namą, nėra įrodymų. Liudytojai parodė, kad santykiai su atsakovu konfliktiški. Atsakovas savo dalį namo naudoja, yra atskiras įėjimas į patalpas, nėra įrodymų, kad ten yra anglys. Atsakovas sutinka parengti projektinę dokumentaciją dėl buto pertvarkymo. Atsakovą norima patalpinti į pagalbinį ūkinį pastatą viralinę, bet tai nėra gyvenamoji patalpa. Atsakovas kitos gyvenamosios paskirties turto neturi, ginčo patalpa yra vienintelė gyvenamoji patalpa, asmeninė atsakovo nuosavybė. Pripažįsta, kad atsakovas su šeima gyvena viralinėje, sutinka, kad yra išduotas leidimas rekonstruoti viralinę, bet po rekonstrukcijos viralinė netapo gyvenamosios paskirties pastatu. Tai, kad atsakovas turi mažą dalį namo, nereiškia kad ją galima atimti. Yra pateiktas savivaldybės raštas, kad parengus projektinę dokumentaciją galima gyvenamąjį namą perprojektuoti iš vienbučio į dvibutį gyvenamąjį namą. Žemės sklypas su statiniais randasi (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas yra susijęs su visais priklausiniais, iš atsakovo atėmus namo dalį, jam lieka pagalbiniai ūkio pastatai, žemės sklype vis tiek lieka priklausiniai priklausantys ir atsakovui. Už 4000 Eur kompensaciją atsakovas gyvenamosios patalpos neįgis, remiantis teismų praktika teismas gali dvigubinti, trigubinti kompensacijos dydį. Papildomai parodė, kad ieškovės nurodytas atidalijimo būdas neatitinka sąžiningumo, protingumo principų, nes tai yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa. Tenkinus ieškinį bendroji dalinė nuosavybė nesibaigia, nes prie gyvenamojo namo yra priklausiniai, kiemo statiniai, kurių neprašo atidalinti, namas stovi ant žemės sklypo, kuris padalinta nebus. Atsakovas nekėlė ginčo dėl žemės sklypo ir kitų statinių atidalinimo. Ieškinio patenkinimo atveju atsakovas praras teisę į gyvenamąją patalpą, kuri pritaikyta gyventi, atsakovas gali sukurti savo buitį, šioje patalpoje atsakovas nelaiko jokių pašalinių daiktų. Teismas pagal teismų praktiką gali padidinti kompensacijos dydį, palieka kompensacijos klausimą spręsti teismui, atsakovas įrodymų dėl turto vertės neteikė. Mano, kad kompensacijos dydis galėtų būti iki 10000 Eur, kad minusavus ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovas gautų 6000 Eur kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

6.Liudytoja H. T. parodė, kad ieškovė yra jos dukterėčia, ji gyvena name (duomenys neskelbtini). Ji padovanojo savi namo dalį broliui atsakovui V. B. Ji šitame name gyveno daugiau kaip 30 metų iki 1985 metų, po to išvažiavo Atsakovas su savo žmona šitame name gyveno iki 1985 metų, o po to jie nuėjo gyventi į prie namo esantį priestatą, pats atsakovas ten norėjo gyventi, šiuo metu atsakovas gyvena šitam priestate. Su atsakovu būdavo konfliktai dėl 8 kv.m namo. (Duomenys neskelbtini) kaime atsakovas statė namą. Ji nežino kodėl atsakovas tame name negyvena. Atsakovas tuose 8 kv.m namo kambary padarė sandėlį, ten buvo lentos, anglys, ji tai matė. Dabar tos lentos guli lauke, o atsakovo kambary padarytas remontas. Ji su atsakovu nebendrauja jau 37 metai.

7.Liudytojas L. B. parodė, kad ieškovė yra jo dukra, o atsakovas jo brolis. Ieškovė gyvena su šeima name, (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena ūkiniame pastate šalia to namo, name atsakovui priklauso mažas kambarys. Tam kambary nėra elektros, atsakovas ten laiko anglis, dabar išnešė į lauką. Į kambarį atsakovas gali pakliūti, yra atskiras įėjimas. Atsakovas name gyveno iki 1985 metų. Atsakovas išėjo gyventi į priestatą, nes nenorėjo gyventi su tėvais, priestate gyvena ir dabar. (Duomenys neskelbtini) atsakovas pastatė namą, apie tai žino, nes santykiai buvo geri, važiavo to namo pažiūrėti. Jokių santykių su atsakovu nepalaiko. Dabar name daromas remontas, remontą daro ieškovė.

Ieškinys tenkintinas.

8.Kaip nustatyta byloje, ieškovės I. O. nuosavybės teise įregistruota 1766/1899 dalys, atsakovui V. B. ir J. B. 133/1899 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); I. O. nuosavybės teise įregistruota 93/100, o atsakovo V. B. – 7/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovės I. O. nuosavybės teise įregistruota 93/100, o atsakovo V. B. – 7/100 kitų inžinerinių statinių -kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovės I. O. nuosavybės teise įregistruota pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas -malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas -kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovo V. B. nuosavybės teise įregistruota pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

8.1.Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-03-24 sprendimu (toliau - sprendimas) c. b. Nr. e2-454- 892/2022 civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei I. O., trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, buvo nuspręsta pripažinti ieškovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovės I. O., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimo pagal pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (viralinės) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (projekto vadovas J. V.).

8.2.Kaip matyti iš sprendimo, ieškovas V. B. be atsakovės I. O. sutikimo atliko pastato – viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus; ieškovo atstovas nurodė, kad dujos yra įvestos anksčiau, sudaryta sutartis ir jokie pakeitimai nebus atliekami, kad rekonstrukcijos metu pristatytas antras aukštas ir pastatas apšiltintas, atsirado laipteliai; firmos “Tyrimai ir projektai” savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės akte nurodytas atliktų darbų mastas – pakeista stogo medinė konstrukcija (ilginiai, gegnė, grebėstai) ir stogo skardos danga, sienos – plytų mūro, įstatyti langai durys; iš pagalbinio ūkinio pastato, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstravimo projekto pirmo aukšto plano matyti, kad esamos sienos apšiltinamos, dedama fasado apdaila, tačiau pastato išorinių sienų konfigūracija išlieka nepakitusi, pristatomas antras aukštas.

8.3.Eksperto Dr. D. K. 2022-02-17 vertinimo akte su nuotraukomis (objektas gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį. Kaip yra nurodyta vertinimo akte, sandėliuojant malkas, su malkomis į pastatą galima įnešti vabzdžius medgraužius, pvz.: kinivarpas, ūsočius, skaptukus ir kt., kurie gali įsiveisti medinėse namo konstrukcijose. Net ir mūriniuose namuose, kur yra medinės grindys, lubos, vidinės sienos, gali užsiveisti šių medienos kenkėjų. Su vabzdžiais kovoti gana sunku, todėl vėliau gali tekti keisti pažeistas medines konstrukcijas. Be to patalpose kai nėra oro judėjimo dažniausias padarinys yra juodojo pelėsio atsiradimas ant lubų, sienų, langų rėmų, užuolaidų, spintelių, taip pat kampuose, kuriuose yra nepakankama arba išvis nėra oro cirkuliacijos. Besikondensuojanti ant paviršiaus arba konstrukcijos viduje drėgmė yra pavojinga visų pirma todėl, kad ji paprastai pastebima tada, kai konstrukcijoje arba jos sudedamosiose dalyse įvyko negrįžtamų pakitimų, pvz., vidaus puvinys. Pelėsis žmonėms gali sukelti alergiją, kitas ligas, tokias kaip plaučių ligos, migrena, bronchitas, astma. Pelėsio toksinai, turintys kancerogeninių savybių, gali kauptis organizme ir sukelti kepenų vėžį. Taip pat vertinimo akte nurodoma, kad remiantis Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo nuostatomis patalpas ne pagal paskirtį galima naudoti tik tam tikrai išvardintai veiklai; nurodyta, kad patalpose negali būti kenksmingų dalelių, o nuo sandėliavimo produkto – malkų gali atsirasti pelėsis, taip pat užsiveisti vabzdžiai. Atsakovo atstovas neginčijo, kad vertinimo akte užfiksuota atsakovui priklausanti namo patalpa.

8.4. Atsakovo atstovo pateiktame 2022-04-01 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašte “Dėl informacijos suteikimo” dėl informacijos suteikimo ar galima, parengus projektinę dokumentaciją, iš vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padaryti dvibutį, nurodyta, kad parengus projektinę dokumentaciją ir nustatyta tvarka gavus statybą leidžiantį dokumentą, atlikti tai nedraudžiama.

8.5. Ieškovės pateiktame UAB “ Geros Realizacijos” architektės N. Š. “Paaiškinime dėl vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą” nurodyta, kad galimybė parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu savininkas įgytų teisę pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuoti kaip dvibutį gyvenamąjį namą, kuriame savininko valdoma namo dalis (7/100 arba 8.37 kv.m) būtų suformuota kaip gyvenamoji patalpa (atskiras butas) vadovaujantis teisės aktais neįmanoma. Pagal STR 2.02.01:2004 „GYVENAMIEJI PASTATAI" 4.13. butas – gyvenamojo namo (pastato) dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų atitvaromis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų; 4.19. kambarys – patalpa apribota perdangomis ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 kv.m grindų ploto, atitinkanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus. Traktuojant, kad kambario minimalus plotis turi būti 3,3 m, kas sudarys minimalų kambario plotą (3,3 x 3,3 m) – 10,89 kv.m. Papildomai turi būti įrengta vonios su tualetu patalpa minimalų plotą – 2,89 kv.m, virtuvės patalpa minimalaus ploto – 2,89 kv.m (niša min. dydis 0,77 kv.m), tad konstatuojama, kad 8,37 kv.m patalpoje neįmanoma įrengti buto ir negalima pakeisti vienbučio gyvenamojo namo paskirties į dvibutį.

9.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

10.Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Nagrinėjant asmenų civilinį ginčą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, svarbu, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Nesant galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės dalies, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, vadovaujantis civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais, bendraturčių ginčas spręstinas siekiant suderinti jų priešingas pozicijas tokiu būdu, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

11.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

12.Taigi, ginčo byloje nekilo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 93/100 dalys o atsakovui 7/100 dalys 119.51 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo (toliau-namas), (duomenys neskelbtini), t.y. pirmame aukšte esantis 8.58 kv.m kambarys, pažymėtas namo techniniame pase indeksu 1-4; kaip matyti iš namo techninio paso vidaus plotų eksplikacijos, name yra trylika gyvenamosios paskirties patalpų. Ieškovei priklauso ženkliai didesnė namo dalis. Tai, kad atsakovui priklausanti namo dalis yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta, paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Kad atsakovas jam priklausančioje namo dalyje negyvena nuo 1985 metų, o su šeima gyvena ūkiniame pastate – viralinėje, esančioje tuo pačiu adresu, patvirtino tiek ieškovė, tiek liudytojai. Atsakovo atstovas neginčijo aplinkybių ir patvirtino, kad atsakovas su šeima gyvena ūkiniame pastate viralinėje, kad atsakovas yra sudaręs sutartis dėl viralinei tiekiamų dujų ir vandens, kad atsakovo sutuoktinės J. B. nuosavybės teise yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas gyvenamasis namas. Aukščiau nurodytame sprendime nustatytos aplinkybės, kad atliekama pastato – viralinės rekonstrukcija, pastatas apšildomas, įrengiami durys, langai, pristatytas antras aukštas. Ginčo tarp šalių nekilo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022-05-06 statytojui - atsakovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę įgyvendinti projektą „Pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-08-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštas į I. O. paklausimą).

13.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas jam priklausančiu kambariu pagal paskirtį nesinaudojo ir nesinaudoja, o priešingai kambaryje buvo laikomos ir sandėliuojamos malkos, ant sienų ir pagal grindis yra atsiradęs pelėsis, kas turi neigiamą poveikį patalpai, kaip užfiksuota eksperto Dr. D. K. 2022-02-17 vertinimo akte su nuotraukomis, o tai daro ir žalą visam namui. Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovo pateiktų fotonuotaukų, bylos eigoje malkos iš atsakovui priklausančio kambario buvo išneštos į lauką, ant į įėjimo lauko durų į kambarį kabo spyna, kambaryje nupjauti vamzdžiai, šildymo įrenginių nėra. Teismas kritiškai vertina atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, kad Vilniaus rajono savivaldybės rašte nurodoma, jog parengus projektinę dokumentaciją namą galima projektuoti iš vienbučio į dvibutį, nes šis raštas yra neinformatyvus, jame nenurodytos aplinkybės būtent dėl atsakovo valdomos namo dalies pertvarkymo. Tuo tarpu ieškovės pateiktame UAB “ Geros Realizacijos” architektės N. Š. “Paaiškinime dėl vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą” nurodyta, kad galimybė parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu savininkas įgytų teisę pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuoti kaip dvibutį gyvenamąjį namą, kuriame savininko valdoma namo dalis (7/100 arba 8.37 kv.m) būtų suformuota kaip gyvenamoji patalpa (atskiras butas) vadovaujantis teisės aktais neįmanoma.

14.Teismo nuomone bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesinaudoja ir neturi jokio poreikio naudotis jam priklausančiomis 7/100 dalimis namo, jų nenaudoja gyvenamajai paskirčiai, gyvena su šeima pastate – viralinėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl vien tai, kad viralinės paskirtis nepriskirta gyvenamajai, neleidžia teigti, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos. Atsakovas nepagrindė ir neįrodinejo savo intereso turėti jam priklausančias 7/100 dalis gyvenamojo namo natūra objektyviomis aplinkybėmis, savo atsikirtimus grindė tuo, kad tai vienintelė atsakovui nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa. Nurodydamas, kad nesutinka su ieškovės nurodytu atidalijimo būdu, savo atidalijimo variantų neteikė, taip pat nepateikė jokių projektinių pasiūlymų, kad vienbutį gyvenamąjį namą galima būtų pertvarkyti į dvibutį. Todėl teismo nuomone, atidalijus atsakovui priklausančią namo dalį ieškovės prašomu būdu, atsakovo interesai nebus pažeisti. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės atidalinti gyvenamąjį namą nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

15.Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – sudarė 46100 Eur (nustatymo data 2020-10-13). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atitinkamai atsakovui priklausanti asmeninės nuosavybės teise 7/100 dalis gyvenamojo namo, atitinka 3227 EUR sumą (namo vidutinė rinkos vertė 46100 EUR : 100 X 7) ir prašė atsakovui priteisti iš ieškovės 3227 EUR kompensaciją. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad ieškovės nurodyta gyvenamojo namo vertė - 46100 Eur neatitinka duomenų gautų iš VĮ Registrų centro svetainės pagal kuria gyvenamojo namo vertė ieškinio padavimo dienai sudaro - 48100 Eur. Ieškovė pateikė 2021-07-30 UAB „Giantus vertinimai“ išvadą dėl galimos turto pardavimo kainos, kurioje nurodyta, kad viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekomenduojama pardavimo kaina yra 62200 Eur. Remiantis šia išvada, ieškovė padidino ieškinio dalyką ir prašė priteisti iš ieškovės atsakovui už jam tenkančią namo dalį -7/100 4354 Eur dydžio piniginę kompensaciją (62200 Eur : 100 x7). Ieškovė patikslinusi ieškinio dalyką, prašė priteisti iš ieškovės atsakovui už jam tenkančią namo dalį -7/100 kompensaciją 4858 Eur dydžio, remiantis pateikta 2022-08-26 MB „84 Sprendimai“ pastato-gyvenamojo, namo su žemės sklypu ir pagalbinio ūkio pastatais (nurodytų aukščiau), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad ginčo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 69400 Eur.

16. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijant daiktą, priteistina piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-466/2008; Nr. 3K-3-213/2011). Esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus. Teisinga kompensacija yra vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ir ieškovo reikalavime nurodyta suma, nes tik teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Net ir didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

17.Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, į ieškovės prašomos priteisti atsakovui kompensacijos dydį, kad ieškovė yra pajėgi sumokėti tokio dydžio kompensaciją atsakovui, kad nustatyta ginčo rinkos vertė yra teisinga, atitinka abiejų bendrasavininkių interesus, kad atsakovo atstovas, nesutikdamas su paskaičiuotos kompensacijos dydžiu, savarankiškai turto vertinimo neatliko, jokių įrodymų, paneigiančių kompensacijos dydį nepateikė, teismas vadovaujasi ieškovės nurodytu kompensacijos dydžiu - 4858 Eur (69400 Eur : 100 X 7). Aplinkybių, kurios būtų pagrindas svarstyti dėl didesnės kompensacijos sumos nei nurodė ieškovė, atsakovui priteisimo, nenustatyta. Sprendžiant ginčą dėl turto atidalijimo tarp bendraturčių ir atidalijimo būdo nustatymo, nėra svarbios aplinkybės, ar išmokama kompensacija asmeniui užtikrina kito gyvenamojo būsto įsigijimą, svarbu nepažeisti daikto rinkos kainos principo. Kita vertus, ieškovė siekdama atidalinti ginčo turto dalį, neturi pareigos užtikrinti atsakovui gyvenamojo būsto po turto atidalijimo, juolab, kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovas turi kur gyventi.

18.Todėl pripažintina, kad ieškovės, kaip ginčo namo dalies savininko, elgesys labiau atitinka esminį interesą ir poreikį siekiant naudotis, valdyti ir disponuoti bendrąją daline nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priteistina atsakovui priklausančios 7/100 dalys ginčo namo, atitinkamai iš ieškovės atsakovui 4858 Eur kompensacija už jam priklausančias 7/100 dalis ginčo namo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

19.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79,88,93,96,98 str. str.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79, 88, 98 str. str.). Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 98 Eur žyminio mokesčio; patyrė 820 Eur išlaidų už papildomų įrodymų pateikimą (400 Eur už UAB “Eicosolution” atliktą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vertinimo aktą;120 Eur už gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), energetinio naudingumo sertifikatą; 300 Eur už MB “84 Sprendimai’ nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ataskaitą); patyrė 3459 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 4377 Eur, kurios ieškinio patenkinimo atveju yra priteistinos iš atsakovo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 259, 263- 270 str. str.,

Rezoliucinė dalis

n u s prendžia:

ieškinį tenkinti.

Atidalyti ieškovei I. O., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui V. (V.) B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausanti turtą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei I. O., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise iš atsakovo V. (V.) B., a.k. (duomenys neskelbtini), 7/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės I. O., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. (V.) B., a.k. (duomenys neskelbtini), už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias 7/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 4858 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) kompensaciją.

Priteisti ieškovei I. O., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. (V.) B., a.k. (duomenys neskelbtini), 4377 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė