- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-522-828/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27605-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- G. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei V. P. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovės V. P. priešieškinį ieškovei G. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. prašė atidalyti ieškovei ir atsakovei V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priteisiant šį turtą natūra ieškovei, o atsakovei priteisti už jai tenkančias 3/16 šio turto dalis 16 551,50 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 13/16 nurodyto turto dalių, o atsakovei - 3/16 turto dalys. Pažymėjo, jog šalys yra seserys, tačiau daugelį metų tarpusavyje nesutaria, o nuo 2010 metų jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, todėl ne teismo tvarka turtą atidalyti nepavyko. Nurodė, kad gyvenamuoju namu atsakovė nesinaudoja nuo 1997 metų, kai persikraustė su savo šeima į naujai pastatytą namą greta, (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, jai tenkančios dalies neišlaiko, neprisideda prie būtinojo remonto, o šiuo metu namas jau reikalauja kapitalinio remonto ir investicijų (stogas, sienos, pamatai, vamzdynai reikalingi esminio remonto), todėl spręsti atidalijimo klausimą ieškovei yra būtina. Mano, kad racionaliausia ir efektyviausia atidalyti nekilnojamąjį turtą yra priteisiant jį natūra ieškovei, kuriai priklauso didžioji turto dalis (13/16), ir kuri faktiškai gyvena šiame turte bei juo naudojasi, o atsakovei kompensuojant jai priklausančio turto dalį pinigais.
3. Atsakovė V. P. priešieškiniu prašė: 1) atidalinti atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai iš ieškovės 9 562,50 Eur piniginę kompensaciją; 2) nustatyti, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priklauso ieškovei; 3) atidalinti atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019-05-22 Žemės sklypų padalinimo planą: a) atsakovei natūra atidalinti 1,875 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ieškovei natūra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) nesant galimybės atidalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą, nustatyti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal Žemės sklypo ir statinio naudojimosi planą; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, atidalijo ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė nuosavybės teise ieškovei, o atsakovei iš ieškovės priteisė 18 562,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančias 3/16 turto dalis (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2 888 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei, t. y. ieškovei priklauso 13/16 nurodyto turto dalių, o atsakovei - 3/16 turto dalys. Ieškovei 13/16 turto dalių priklauso 2010-09-06 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. NJ-4591 ir 2012-05-16 Dovanojimo sutarties Nr. VB7-3620 pagrindais, o atsakovei - 2010-09-06 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. NJ-4555 pagrindu. Pagal turto vertinimą 0,10 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 99 000 Eur. Tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Atsakovė dėl ginčo gyvenamojo namo priteisimo natūra ieškovei sutiko, tačiau nesutiko su kompensacijos suma; tuo tarpu dėl ginčo žemės sklypo dalies priteisimo ieškovei natūra nesutiko, o prašė atidalinti jai priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019-05-22 Žemės sklypų padalinimo planą, priteisiant natūra 1,875 arų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė amalgamacijos būdu prijungtų prie jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio šalia esančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nustatė, jog ginčo namu atsakovė nesinaudoja, intereso į jį neturi, todėl vertino, jog atsakovė nesiekia išsaugoti nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu ieškovės reikalavimą atidalinti ginčo gyvenamąjį namą priteisiant jai nuosavybės teise, o atsakovei išmokant kompensaciją - nelaikė pažeidžiančiu atsakovės, kaip savininkės teisių, nes pati atsakovė sutiko taikyti atidalijimą priteisiant kompensaciją pinigais.
7. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei tenkanti tiek gyvenamojo namo naudingojo ploto dalis, tiek žemės sklypo ploto dalis yra labai nedidelė, taip pat įvertinus atsakovės interesų naudotis ginčo namu nebuvimu bei ieškovės nurodytas aplinkybes apie planuojamus namo rekonstrukcijos darbus, taip pat pateiktas fotonuotraukas, kuriose fiksuotas ginčo turtas, teismas sprendė, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą taikyti žemės sklypo atidalijimo būdą priteisiant piniginę kompensaciją atsakovei vietoj turto atidalijimo natūra; taip būtų išvengta bet kokių šalių ginčų ateityje. Be to, atsakovė daugelį metų gyvena kitame gretimame sklype su savo šeima, kuriame yra gyvenamasis namas. Ta aplinkybė, jog atsakovei priklausantis žemės sklypas yra mažesnis, nei tas, kurį ieškovė prašo atidalyti, savaime nesudarė pagrindo teismui pripažinti, jog atsakovės interesai atidalijus ginčo sklypą priteisiant jai kompensaciją už tenkančią turto dalį, bus iš esmės pažeisti. Juolab, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog atidalijimo būdas, priteisiant jai kompensaciją pinigais, pažeis jos teises. Teismas sprendė, jog pats optimaliausias, tinkamiausias ir teisingiausias variantas yra atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei natūra atsakovei priklausančią 3/16 dalį, o atsakovei priteisiant kompensaciją už jai priklausančią 3/16 dalį žemės sklypo.
8. Teismas atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką bei 2019-07-03 Turto vertinimo ataskaitoje nustatytą turto vertę, už atsakovei tenkančią turto dalį (3/16) priteisė kompensaciją, kuri sudarė 18 562,50 Eur. Teismas atmetė ieškovės teiginius dėl kompensacijos mažinimo, kadangi konstatavo, kad ieškovė faktiškai naudojosi ginčo namu, dėl ko jai ir kilo pareiga namą išlaikyti bei juo rūpintis.
9. Teismas pažymėjo, jog atsakovės reikalavimas - atidalinti žemės sklypą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus - sklypus, taip pat perdalijimas, sujungimas (įskaitant ir amalgamaciją) gali būti sprendžiamas tik parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė nepateikė teismui parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suderinto su Nacionaline žemės tarnyba, todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas netenkino atsakovės prašymo atidalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą, nustatant gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal žemės sklypo ir statinio naudojimosi planą, nes naudojimosi tvarkos nustatymas ginčo turtu neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir būtų itin neefektyvus ir neprotingas nagrinėjamos bylos kontekste.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė V. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Apeliantė sutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas nusprendė gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis priteisti ieškovei, o atsakovei priteisti kompensaciją už 3/16 gyvenamojo namo dalis. Tačiau atsakovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė ieškovei priteisti 3/16 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti kompensaciją už 3/16 žemės sklypo dalis, bei priteisė ieškovei iš atsakovės 2 888 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė mano, kad teismas priėmė sprendimą netinkamai įvertinęs faktines ginčo aplinkybes ir teisines nuostatas.
13. Pažymi, kad žemės sklypo dalimi, kuri pagal atsakovės pasiūlytą planą būtų atidalinama atsakovei, atsakovė realiai ir naudojasi, ką patvirtina byloje esančios foto nuotraukos: toje žemės sklypo dalyje stovi atsakovės lauko šviestuvas, jos pasodinti prižiūrimi gėlynai. Atsakovė visada asmeniškai rūpinosi šią žemės sklypo dalimi. Toks žemės sklypo atidalinimas natūra iš esmės atitiktų faktiškai bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalių ribas pagal daugelį metų šalių žemės sklypo naudojimosi praktiką, todėl būtų išlaikytas ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumas. Mano, kad atidalinant žemės sklypą nebūtų padaryta visiškai jokia žala jo paskirčiai, tiek ieškovė, tiek atsakovė po atidalinimo galėtų be apribojimų naudotis priteistomis žemės sklypo dalimis.
14. Nurodo, kad vien faktinė aplinkybė, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieškovės, savaime neleidžia daryti išvados dėl galimumo jos nuosavybę paimti prievarta. Ieškovės išreikštas noras remontuoti gyvenamąjį namą ir teismo sprendimas yra pagrįstas vieninteliu argumentu, kad ieškovei apšiltinant namą gali būti neišlaikytas teisės aktų nustatytas atstumas nuo namo stogo krašto iki gretimo sklypo ribos. Tačiau ieškovė turi galimybę rinktis, kokiu būdu atlikti namo apšiltinimą bei išlaikyti nustatytus atstumus. Žemės sklypo atidalinimas natūra jokiu būdu nepaneigia ieškovės galimybių renovuoti gyvenamąjį namą. Šiuo atveju teismas teikia pirmenybę ieškovės interesams, kurie yra tik numanomi, tuo tarpu atsakovės interesai išlaikyti nuosavybę natūra pagal susiklosčiusią faktinę situaciją yra visiškai paneigiami. Ieškovės vienasmeniai interesai negali būti viršesni už atsakovės kaip bendraturtės interesus. Ieškovės patogumas naudotis nuosavybe negali būti argumentas atimti nuosavybę iš atsakovės. Mano, kad teismo sprendimu yra tenkinami tik ieškovės interesai, neieškant optimalaus varianto.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo argumentas, kad atidalinus turtą priteisiant atsakovei kompensaciją bus išvengta šalių konfliktų ateityje yra nereikšmingas, kadangi šalys ir toliau išliks tokioje pačioje padėtyje, nes jiems nuosavybės teise priklausantys sklypai yra besiribojantys. Todėl atidalinimo būdas priteisiant visą žemės sklypą ieškovei visiškai nekeičia situacijos.
16. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 9 d. numato, kad dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kuriais žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 6 p. numatyta, kad atliekant bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimą, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, jeigu šių žemės sklypų dalys yra neračionalaus dydžio ir ne didesnės kaip 0,04 ha kitos paskirties žemės sklypo. Šiuo atveju atsakovė prašo atidalinti ir prie jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį. Todėl pagal Taisykles žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ginčo atveju gali būti nerengiamas. Be to, kol žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu, nėra galimas joks galutinis projekto tvirtinimas. Nacionalinė žemės tarnyba gali netvirtinti projekto, kol nėra teismo sprendimo dėl žemės sklypo atidalinimo. Atsakovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo atidalinimo plano įvertinimo ir pateikė teismui atsakymą, kuriame Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad planas atitinka amalgamacijos principą ir nenurodė jokių pastabų, jog toks planas būtų negalimas įgyvendinti. Atsakovė taip pat prašė teismo įtraukti į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri, esant teismo abejonėms dėl atsakovės pateikto atidalinimo plano, galėtų pasiakyti dėl tokio atidalinimo tikslingumo. Tačiau teismas atsakovės prašymo netenkino ir poreikio gauti savivaldybės išvadą nematė.
17. Mano, kad jeigu teismo vertinimu atsakovė privalėjo pateikti suderintą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, atsakovei turėjo būti nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti. Jeigu teismo vertinimu atsakovė jau bylos iškėlimo stadijoje tinkamai nesuformulavo priešieškinio reikalavimų, t. y. nepateikė suderinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, teismas, nepasinaudojęs ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir nepareikalavęs sutikslinti pareikštus reikalavimus, pateikti nuosavybės atidalijimo projektą, bylą išnagrinėjo pažeisdamas civilinį procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančias teisės normas. Teismas nenagrinėjo atsakovės pateikto žemės sklypo atidalinimo plano tinkamumo ir apie jį pasisakė tik sprendime. Sprendimo argumentas, kad liekantis ieškovei sklypas, tiek atidalijamas atsakovei sklypas prarastų taisyklingą keturkampę formą, nėra reikšmingas, kadangi reikalavimas žemės sklypus formuoti stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos taikomas tik žemės ūkio paskirties žemės sklypams. Iš atsakovės siūlomo atidalinimo būdo matyti, kad jokios kliūtys tinkamai pagal žemės sklypo paskirtį juo naudotis nebūtų sudaromos. Ieškovė turėtų tokį patį priėjimą ir privažiavimą prie žemės sklypo, naudojimasis gyvenamuoju namu taip pat nebūtų apribotas, kadangi išlaikomi visi teisės aktuose nustatyti atstumai nuo gretimo sklypo ribos.
Žemesnės instancijos teismas
18. Byloje buvo pareikštas alternatyvus atsakovės reikalavimas, kad nesant galimybės turtą atidalinti natūra, būtų nustatoma naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarka. Teismas atmesdamas atsakovės reikalavimą, pasisakė, kad atsakovė į ginčo namą intereso neturi, juo nesinaudojo ir nesirūpino. Pažymėtina, kad atsakovė neturėjo galimybės gyvenamuoju namu naudotis ar juo rūpintis, kadangi name visą laiką su šeima gyveno tik ieškovė ir atsakovės į jį neįsileido bei nederino jokių namo priežiūros klausimų. Tačiau esant faktinei ir techninei galimybei nustatyti naudojimosi turtu tvarką bei atsakovei nesutinkant, kad visas turtas būtų priteistas ieškovei, o jai išmokama kompensacija, prioritetas turėtų būti teikiamas būtent naudojimosi tvarkos nustatymui, o ne atidalinimui išmokant kompensaciją. Pažymi, kad teismas netyrė ir nesiaiškino, ar priimtas sprendimas galės būti įvykdytas, t. y. ar ieškovė pajėgi sumokėti atsakovei kompensaciją (CPK 263 straipsnis).
19. Nesutinka su teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi dalis ieškovės ieškinio reikalavimų buvo atmesta, o atsakovės priešieškinio patenkinta. Atitinkamai su CPK nuostatomis, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti proporcingai mažinamos, o iš ieškovės proporcingai priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės nuomone, atstovavimo išlaidos (2 450 Eur), atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nesprendžiami nauji teisiniai klausimai, buvo išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį, turėtų būti mažinamos.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. V. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti papildomus įrodymus. Nurodo, jog apeliantė sutikdama su tuo, jog neracionalu atidalinti gyvenamąjį namą natūra, ir pripažindama, jog atidalijimas tokiu būdu, kaip nurodyta teismo sprendime, yra teisėtas ir pagrįstas, yra nenuosekli ir prieštarauja pati sau vėl prašydama nustatyti naudojimosi visu turtu tvarką, jeigu žemės sklypo atidalinti natūra nėra galima.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas, jog duotuoju atveju toks atidalijimas yra optimalus ir proporcingas abiem ginčo šalims. Teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovei priklausanti labai nedidelė dalis bendrame turte - 3/16, kurios negalima atidalinti natūra, nepažeistų esminiai atsakovės teisių ir teisėtų interesų, jeigu būtų priteista jai kompensacija pinigais. Atsakovė poreikio naudotis gyvenamuoju namu neturi, nes jau eilę metų juo nesinaudoja, ką pati pripažįsta, o žemės sklypas yra suformuotas būtent šiame sklype esančiam gyvenamajam namui, tinkamai namo priežiūrai ir eksploatavimui, taisyklingos formos, kaip to reikalauja žemėtvarkos taisyklės. Žemės sklypo atidalijimas išmokant atsakovei teisingą ir pagrįstą kompensaciją, kurios dydžio ji neginčija, nelaikytinas nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu, turto atėmimu prievarta, nes turtas iš atsakovės nėra nusavinamas, atimamas ar kaip nors kitaip pažeidžiama jos turtinė teisė – įstatymų nustatyta tvarka turtas yra atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovės turto dalį natūra transformuojant į piniginį ekvivalentą, vadovaujantis LAT nurodytomis sąlygomis ir jas įvertinus šiuo konkrečiu atveju. Vien tai, jog atsakovė nesutinka su ieškovės pageidaujamu turto atidalijimo būdu ir išreiškė poziciją, jog žemės sklypo dalies pageidauja natūra, savaime nereiškia, jog ieškovės pageidaujamas atidalijimo būdas yra neteisingas, ir atsakovės pageidavimas privalo būti tenkinamas visais atvejais.
22. Atmestini atsakovės argumentai, kad žemės sklypo dalimi, kuri pagal atsakovės pasiūlytą planą būtų atidalinama atsakovei, atsakovė realiai ir naudojasi, nes atsakovės lauko šviestuvas stovi būtent jai su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), netoli ribos, bet ne ginčo sklype. Gėlynai taip pat pasodinti prie atsakovės namo laiptų jos sklype (duomenys neskelbtini). Ginčo sklypu naudojosi tik ieškovė, nes ši sklypo dalis buvo ir yra būtina gyvenamojo namo eksploatavimui. Atsakovė pati teigė, jog ieškovė vienasmeniškai naudojosi turtu ir ji neturėjo galimybės patekti į (duomenys neskelbtini) esantį turtą – namą ir kiemą, todėl dabar išsakomi priešingi jos teiginiai vertintini kritiškai, jie nėra niekuo įrodyti ir pagrįsti. Atsakovės reikalaujamas žemės sklypo atidalinimas natūra ne tik neatitiktų faktiškai bendraturčių susiklosčiusios žemės naudojimo tvarkos, bet ir panaikintų galimybę ieškovei racionaliai ir tinkamai toliau naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu – jį prižiūrėti, rekonstruoti, apšiltinti, sandėliuoti namo šildymui reikalingas malkas toje sklypo dalyje, kurioje jos ilgą laiką buvo sandėliuojamos (iš katilinės pusės), kadangi atsakovė pageidauja palikti aplink gyvenamąjį namą pagal dabartines jo koordinates tik lygiai po 3 metrus, kas savaime daro bet kokią namo rekonstrukciją nebeįmanomą. Todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys realiai esančiai situacijai apeliantės argumentai, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė po atsakovės siūlomo žemės sklypo atidalinimo galėtų be apribojimų naudotis priteistomis žemės sklypo dalimis – ieškovei būtų neproporcingai apsunkinta galimybė naudotis jai priteistu gyvenamuoju namu, iš esmės būtų nebegalima šio namo rekonstrukcija, šis turtas prarastų savo vertę, iš dviejų pusių įrėminus jį minimaliu atstumu nuo svetimo sklypo ribos.
23. Mano, kad nėra jokio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo parinktas atidalijimo būdas nėra optimalus esamoje situacijoje. Negalima teigti, kad teismas vertino tik ieškovės interesus, nes priteista atsakovei kompensacija yra nuo turto rinkos vertės, neatmetus ieškovės atliktų namo vertės padidinimo ir išlaikymo išlaidų, ir būtent todėl, jog teismo buvo konstatuota, kad turtu naudojosi tik ieškovė, ko neneigė ir pati atsakovė.
24. Taip pat mano, kad esant šalių tarpusavio itin blogiems santykiams bendrai valdyti turtą kaip to prašo apeliantė, yra labai sudėtinga, neracionalu, nuolat prireikia derinti visą eilę bendro turto valdymo klausimų, programuoja teisminius ginčus, ir tokia situacija skiriasi iš esmės nuo situacijos po turto atidalijimo, kai bendrosios dalinės nuosavybės nebelieka, o šalys lieka tik kaimynais, kurie kiekvienas valdo savo atskirą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė suderinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, norėdama atidalinti žemės sklypo dalį natūra, nes pagal teisės aktus toks projektas yra būtinas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesprendžia dėl privačių žemės sklypų atidalijimo, todėl teismas pagrįstai netraukė savivaldybės į bylą dėl nesusijusių su jos kompetencija privačių ginčų sprendimo. Teismas taip pat neturėjo pagrindo inicijuoti projekto ruošimo atsakovės interesais, kadangi atsakovė buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato.
26. Atmestini apeliantės argumentai, kad nėra reikšminga ginčo sprendimui pagal atsakovės siūlytą planą suformuotų sklypų forma, nes stačiakampio forma taikytina tik žemės ūkio paskirties sklypams. Apeliantės plane siūlytas sklypų perdalinimo būdas, kai suformuojami laužyti, su daugybe kampų sklypai, niekaip negali pretenduoti į racionalų namų valdos sklypą, skirtą gyvenamajam namui eksploatuoti.
27. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad tais atvejais, kai nėra galimybės atidalinti daiktą natūra, prioritetas teiktinas naudojimosi tvarkos nustatymui, o ne atidalijimui išmokant piniginę kompensaciją. Visiškai nelogiška būtų nustatyti naudojimosi tvarką bendro turto maža dalimi, kai objektyviai naudotis atskirai tokia dalimi pagal daikto paskirtį neįmanoma, negaunama jokia reali nauda, o tik paliekama terpė nuolatiniams ginčams kilti.
28. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl ieškovės galimybės išmokėti jai priteistą piniginę kompensaciją, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, ar priimtas sprendimas galės būti įvykdytas. Atsikirsdama į tokį skundo motyvą ieškovė teikia banko pažymą, kad reikiama suma yra jos banko sąskaitoje ir galės būti iš karto sumokėta, kai tik teismo sprendimas įsiteisės. Pažymi, kad tokio motyvo atsakovė nebuvo nurodžiusi jokiame savo procesiniame dokumente pirmosios instancijos teisme, nebuvo išreiškusi kokios nors abejonės, kad teismo sprendimas kompensacijos atveju negalėtų būti įvykdytas.
29. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų, nes advokatės paslaugų įkainiai sudarė mažiau nei trečdalį maksimalios priteistinos sumos, kas atitinka darbo laiko sąnaudas ir bylos sudėtingumą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nemažino advokato išlaidų sumos, nes jos atitinka protingumo kriterijų. Nors pirmosios instancijos teismas nesumažino atsakovei priteistos kompensacijos patirtomis turto išlaikymo išlaidomis ir dėl to priteisė visą kompensaciją pagal individualų turto vertinimą, tačiau esminis ieškinio reikalavimas buvo turto atidalijimas kompensacijos pinigais būdu, ir šis reikalavimas buvo patenkintas pilna apimtimi, o kompensacijos dydis laikytinas tik išvestiniu reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės V. P. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atidalinta bendroji dalinė nuosavybė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
32. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei, t. y. ieškovei priklauso 13/16 nurodyto turto dalių, o atsakovei - 3/16 turto dalys (e. b. l. 12-13). 2019-07-03 buvo atliktas turto vertinimas, kurio ataskaitoje nurodoma, kad 0,10 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 99 000 Eur (e. b. l. 18-74). Ieškovė ir atsakovė kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas atidalijo ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė nuosavybės teise ieškovei, o atsakovei iš ieškovės priteisė 18 562,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančias 3/16 turto dalis (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).
34. Apeliantė sutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas nusprendė gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis priteisti ieškovei, o atsakovei priteisti kompensaciją už 3/16 gyvenamojo namo dalis. Tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė ieškovei priteisti 3/16 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją už šią žemės sklypo dalį. Mano, kad teismas priėmė sprendimą netinkamai įvertinęs faktines ginčo aplinkybes, nes ji naudojasi žemės sklypo dalimi, todėl jos atidalijimas natūra iš esmės atitiktų faktiškai bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalių ribas pagal daugelį metų šalių žemės sklypo naudojimosi praktiką. Be to jos sklypas ribojasi su ginčo sklypu, todėl būtų teisinga jos dalį iš bendro ginčo sklypo prijungti prie jos sklypo. Taip būtų mažiausiai apribotos jos kaip savininkės teisės.
35. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
36. Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Tačiau įgyvendinant teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, negali būti varžoma kito asmens nuosavybės teisė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atidalijęs turtą (gyvenamąjį namą) iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagrįstai netenkino apeliantės pareikšto alternatyvaus reikalavimo - nustatyti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytu gyvenamojo namo atidalinimo būdu.
37. Tačiau, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo atidalijimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovei priklausantis ginčo sklypo dalis yra santykinai maža, lyginant ją su ieškovei priklausančia dalimi, ieškovė numato atlikti namo rekonstrukciją, todėl sprendė, kad pats optimaliausias, tinkamiausias ir teisingiausias būdas yra atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei natūra atsakovei priklausančias 3/16 dalis, o atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją už šias dalis.
38. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka. Kolegijos vertinimu, vien faktinė aplinkybė, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieškovės, pati savaime neleidžia daryti išvados, kad yra teisinga šią mažesnę dalį natūra priteisti ieškovei, ypač įvertinant aplinkybę, jog atsakovės žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu, dėl ko, manytina, yra galimybė ginčo sklypo dalį prijungti prie atsakovės sklypo. Be to ieškovės išreikšta pozicija ateityje galimai rekonstruoti (apšiltinti) namą (dėl ko nebebūtų išlaikytas minimalus atstumas iki sklypo ribos), kolegijos nuomone, t.p. negali lemti sprendimo natūra visą sklypą priteisti ieškovei. Akivaizdu, kad rekonstrukcija gali būti atliekama įvairiais būdais (ne vien ieškovės pageidaujamu, t.y. ir išlaikant minimalius atstumus). Be to rekonstrukciją tik numatoma atlikti, t.y. šie procesai dar net nėra pradėti, ir ieškovės pozicija dėl jos gali ir pasikeisti. Tokiu būdu sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo atidalinimo, galimai nepagrįstai suteikė prioritetą vien ieškovės interesams.
39. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kuriais žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Taisyklėse (toliau – Taisyklės) 6 p. numatyta, kad atliekant bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimą, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, jeigu šių žemės sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir ne didesnės kaip 0,04 ha kitos paskirties žemės sklypo. Taigi, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, manytina, kad pagal Taisykles žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ginčo atveju gali būti ir nerengiamas, nes atsakovė prašo atidalinti ir prie jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį. Be to, sutiktina su apeliantės argumentais, jog kol žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu, nėra galimas joks galutinis projekto tvirtinimas.
40. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo, iš esmės nenagrinėjo galimybės bei priešieškinio reikalavimo žemės sklypo dalį atidalinti natūra, ją prijungiant prie gretimo sklypo, nurodydamas, kad nepateiktas reikiamas projektas. Tačiau į bylą buvo pateikti žemės sklypų planai, pagal kuriuos atsakovė siūlė atidalinimą nurodytu būdu, o nutarties 39 p. aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad projektas nagrinėjamu atveju iš tikrųjų gali būti nerengiamas. Pažymėtina, kad ir byloje esančiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-01-09 rašte nurodoma, kad atsakovės siūlomas sklypų pertvarkymo būdas atitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtintą žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sąvoką. T.p. nurodoma, kad dėl žemės sklypų pertvarkymo būdo racionalumo sprendimą turėtų priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šio dokumento bei nutarties 39 p. nurodyto teisinio reguliavimo, negavo Nacionalinės žemės tarnybos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išvadų dėl atsakovės prašomo žemės sklypo atidalinimo būdo, ir iš esmės nesprendė dėl priešieškinio reikalavimo dėl sklypo atidalinimo natūra, prijungiant sklypo dalį prie atsakovės sklypo. Tai, kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė šioje dalyje, dėl ko ši bylos dalis turėtų būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
41. Pripažįstama, kad bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nutarties 40 p. nurodytų priežasčių nustatytos visos bylos dalies grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl bylos esmės neatskleidimo sąlygos (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Todėl toks sprendimas ir priimamas. T.p. dėl to pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo, nustatant, kad kompensacija priteisiama už gyvenamąjį namą ir kompensacijos sumą sumažinant kompensacija už žemės sklypo dalį (9 000 Eur) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
43. Įvertinus aplinkybę, kad šalys iš esmės sutarė dėl gyvenamojo namo atidalinimo, o jų ginčas dėl žemės sklypo atidalinimo bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su grąžinama nagrinėti bylos dalimi pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista piniginė kompensacija, pakeisti, nustatant, kad kompensacija priteisiama už gyvenamąjį namą ir jos dydis yra 9 562,50 Eur.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo per piniginę kompensaciją ir netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl šio žemės sklypo atidalijimo natūra bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo, t.p. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.