- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- e2-2350-808/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27605-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- V. P.
- Advokatai
- Audronė Rimienė, Gitana Gudaitė, Dovilė Baškytė
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
atsakovei V. P. ir jos atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei ir advokato padėjėjai Dovilei Baškytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei V. P. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės V. P. priešieškinį ieškovei G. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šį turtą ieškovei priteisiant natūra, o atsakovei - priteisiant 16.551,50 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančias 3/16 turto dalis ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei priklauso 13/16 dalių, o atsakovei - 3/16 dalys nurodyto turto. Šalys yra seserys, kurios ilgą laiką tarpusavyje nesutarian (nuo 2010 m.), jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Bandymai turtą atidalyti ne teismo tvarka buvo nesėkmingi dėl prešingų šalių interesų. Nurodo, kad atsakovės turima nuosavybės dalis yra labai maža, o bendrai naudotis turtu - nepatogu ir netikslinga, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius. Atsakovė minėtu gyvenamuoju namu nesinaudoja nuo 1997 metų, kai su savo šeima persikraustė į greta ((duomenys neskelbtini)) naujai pastatytą namą. Kadangi atsakovė neišlaiko jai tenkančios ginčo turto dalies, neprisideda prie būtinojo kapitalinio remonto, turtą būtina atidalinti. Taigi racionaliausia ir efektyviausia nurodytą nekilnojamąjį turtą atidalyti tokiu būdu: turtą natūra priteisti ieškovei, valdančiai didžiąją turto dalį (13/16), faktiškai jame gyvenančiai ir besinaudojančiai juo, o atsakovei - kompensuoti pinigais jai priklausančio turto dalį, nes atsakovė nepretenduoja į minėtą namą. Ginčas yra tik dėl sklypo dalies, kurios natūra siekia atsakovė, nors namas sklype yra pastatytas taip, kad sklypo atidalijimas natūra pažeistų ieškovės interesus, trukdytų patogiai naudotis gyvenamuoju namu, jį prižiūrėti, remontuoti, rekonstruoti. Siekiant išvengti nesutarimų dėl naudojimosi bendru turtu ir mokėjimų už jo išlaikymą, remontą, bendrą dalinę nuosavybę siekiama atidalyti natūra, šį turtą paliekant ieškovei, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją. Individualaus turto vertinimo metu, bendra turto vertė nustatyta – 99000,00 Eur, todėl atsakovei tenkanti turto dalies vertė sudaro 18562,50 Eur. Nustatant turto vertę buvo atsižvelgiama į faktinę namo būklę ir remontą (pagerinimus), atliktą išimtinai ieškovės lėšomis. Nurodo, kad 2014 metais buvo pakeistas šildymo katilas (1802,16 Eur)) ir kamino įdėklas (300,00 Eur), 2016 - 2017 metais - pakeisti langai ir durys (3793,00 Eur), pastatyta tvora (1000,00 Eur ) ir pasodintos tujos (330,00 Eur). Kiekvieną žiemą namas šildomas malkomis (sąnaudos per metus – 500,00 Eur), o nuo 2012 metų išlaidos šildymui sudarė 3500,00 Eur. Kadangi atsakovei tenkanti atliktų remonto darbų ir namo šildymo išlaidų dalis sudaro 2011,00 Eur, tai turi būti sumokėta 16551,50 Eur kompensacija už atidalijamą turto dalį.
Atsakovė nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys bendrąja daline nuosavybe valdo turtą, esantį esantį (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 3/16 dalys priklauso atsakovei, o 13/16 dalių – ieškovei ir 0,1000 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 3/16 dalys priklauso atsakovei (1,875 aro), o 13/16 dalių priklauso ieškovei (8,125 arai). Nurodo, kad šalių santykiai nėra konfliktiški, tiesiog jos tarpusavyje nebendrauja. Konflikų nekyla dėl faktinio turto naudojimo, nes ieškovė viena naudojasi visa bendra daline nuosavybe, nesudarydama sąlygų atsakovei naudotis jai priklausančia turto dalimi. Susidariusią situaciją buvo bandoma spręsti teikiant pasiūlymus dėl turto atidalinimo, tačiau ieškovės tai netenkino. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neprisideda prie bendro turto – gyvenamojo namo, išlaikymo ir todėl atidalinant bendrąją dalinę nuosavybę atsakovei mokėtina kompensacija turi būti atitinkamai sumažinta. Nurodytus pagerinimus ieškovė atliko be atsakovės žinios ir sutikimo, be to jie nesusiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, siekiu išsaugoti turtą nuo žuvimo, o buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nebuvo davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taigi, ieškovė nepagrįstai siekia, proporcingai jos turėtoms išlaidoms, sumažinti atsakovei priteistiną kompensaciją. Nurodo, kad sutiktų atsidalinti bendrąja daline nuosavybe valdomą gyvenamąjį namą jį visą priteisiant ieškovei, o jai (atsakovei) priteisiant kompensaciją už turimą turto dalį, tačiau neišskaičiuojant ieškovės nurodytų jos patirtų išlaidų nuosavybės pagerinimams. Teigia, kad toks gyvenamojo namo atidalinimas būtų patogiausia išeitis abiem šalims. Tačiau žemės sklypas turėtų būti atidalintas natūra - atidalintą žemės sklypo dalį amalgamacijos būdu prijungiant prie atsakovei ir jos sutuoktiniui V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio šalia esančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant iš ieškovės 9562,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 2) nustatyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis, (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priklauso ieškovei; 3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planą: atsakovei natūra atidalinti 1,875 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei natūra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 4) nesant galimybės atidalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą, nustatyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal Žemės sklypo ir statinio naudojimosi planą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuriame nuolat gyvena ieškovė, todėl bendros nuosavybės naudojimas, bendro šalių turto valdymas yra ir būtų apsunkintas. Todėl nekilnojamąjį turtą tikslinga atidalinti, nustatant, kad minėtas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise tenka ieškovei, o atsakovei išmokama kompensacija, proporcinga turėtai nuosavybės daliai. Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat valdo žemės sklypą, kuriame stovi minėtas gyvenamasis namas. Kadangi žemės sklypas gali būti atidalintas suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, taip išvengiant bendro valdymo, tikslinga natūra atidalinti jį Žemės sklypo atidalijimo plane nurodytu būdu: atsakovei natūra atidalinti 1,875 aro šalims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovei natūra atidalinti 8,125 aro šalims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo atidalijimas natūra amalgamacijos būdu, prijungiant prie atsakovės ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio šalia esančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų tinkamas, nes Žemės įstatymas numato, jog žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. Kadangi šalims bendra daline nuosavybe priklausantis žemės sklypas yra greta ir ribojasi su atsakovės ir jos sutuoktinio žemės sklypu, atidalijant nuosavybę Projekte nurodytu būdu, būtų nepažeistas žemės sklypų vientisumas, o gretimų sklypų ribos būtų pertvarkytos amalgamacijos būdu, neformuojant atskiro sklypo ir, toks turto atidalinimo būdas racionaliausiai ir geriausiai užtikrintų abiejų šalių interesus. Neatidalinus gyvenamojo, būų tikslinga nustatyti naudojimosi juo tvarką.
Ieškovė nesutiko su priešieškinio reikalavimais ir nurodė, kad atsakovės reikalaujama 9562,50 Eur piniginė kompensacija yra tokio dydžio, kokia statinys įvertintas po ieškovės lėšomis atliktų remonto darbų (pagerinimų), kas padidino namo vertę. Namo išlaikymo dalis, tenkanti atsakovei sudaro 1761,59 Eur, todėl, jai (atsakovei) priteistina 7800,91 Eur piniginė kompensacija už jos gyvenamojo namo dalį. Ieškinyje nurodyti darbai ir išlaidos, susijusios su privalomais statinio priežiūros reikalavimais (šaltuoju metų laiku gyvenamasis namas turi būti šildomas), taip pat buvo būtina pakeisti langus bei duris, nes 1961 metais statyti langai išpuvo, ir grėsė iškristi). Atsakovė galėjo domėtis bendru turtu ir jame lankytis, o tai, kad ji to nedarė, neprisidėjo prie privalomojo namo remonto ir namo išlaikymo, nepanaikina atsakovės pareigos kompensuoti kitos bendrasavininkės (ieškovės) patirtas išlaidas, padidinusias namo vertę. Atsakovės siūlomas sklypo atidalinimo variantas nėra tinkamas, nes taip atidalyti sklypai praranda taisyklingą keturkampę formą; atsakovei tenkantis sklypas turi ilgą siaurą koridorių, o ieškovei neracionalu, iš esmės pabloginant galimybę tinkamai naudoti ir prižiūrėti sklype esantį gyvenamąjį namą. Taip atidalijus sklypą, iš dviejų namo pusių būtų paliktas ekamas tik teisės aktais reikalaujamas trijų metrų atstumas nuo gyvenamojo namo iki gretimo sklypo ribos, kas panaikina galimybę namo rekonstravimo metu tinkamai jį apšiltinti, naujai nutinkuoti, sutvarkyti stogą ir kt., nes atstumas iki gretimo sklypo ribos skaičiuojamas nuo labiausiai išsikišusios statinio dalies. Pagal preliminarius architektų pasiūlymus, rekonstruojamo gyvenamojo namo stogo sijos pailgėtų apie 1,2 metro ir atsidurtų apie 1,8 metro atstumu nuo sklypo ribos (pagal atsakovės planą), o tai reiškia, kad norint rekonstruoti namą, būtų reikalingas atsakovės sutikimas rekonstrukcijai. Atsakovė nesinaudojo gyvenamuoju namu, kurį šalių mama Dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei., todėl nesąžiningas atsakovės reikalavimas nustatyti naudojimosi namu tvarką, nes tai nesudarytų galimybės tinkamai naudotis namu, nes atsakovės turima nuosavybės dalis yra labai maža, todėl joje neracionalu įrengti atskiros šildymo sistemos. Nesant objektyviųs galimybių nustatyti naudojimosi namu tvarką taip, kad tai ateityje nekeltų šalių nesutarimų, toks eikalavimas neturėtų būti tenkinamas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1537-845/2020 ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, atidalino šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, kad: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priteisė ieškovei G. V.; o atsakovei V. P. iš ieškovės G. V. priteisė 18.562,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančias 3/16 turto dalis (žemės sklypo ir gyvenamojo namo), taip pat ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 2888,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-552-828/2020 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista piniginė kompensacija, nustatydamas, kad kompensacija priteisiama už gyvenamąjį namą ir jos dydis yra 9562,50 Eur; panaikino sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo per piniginę kompensaciją ir netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl šio žemės sklypo atidalijimo natūra bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, jog vien faktinė aplinkybė, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieškovės, savaime neleidžia daryti išvados, kad yra teisinga šią mažesnę dalį natūra priteisti ieškovei, ypač įvertinant tai, kad atsakovės žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu, dėl ko, teismo manymu, yra galimybė ginčo sklypo dalį prijungti prie atsakovės sklypo; Taip pat pažymėjo, kad ieškovės išreikšta pozicija ateityje galimai rekonstruoti (apšiltinti) namą (dėl ko nebebūtų išlaikytas minimalus atstumas iki sklypo ribos), taip pat negali lemti sprendimo natūra visą sklypą priteisti ieškovei; nes rekonstrukcija gali būti atliekama įvairiais būdais (ne vien ieškovės pageidaujamu); be to ją (rekonstrukciją) tik numatoma atlikti, nes šie procesai dar nepradėti ir ieškovės pozicija dėl jos gali ir pasikeisti. Teismo manymu, pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles, ginčo atveju žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti ir nerengiamas, nes atsakovė prašo atidalinti ir prie jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį; kol žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu, nėra galimas joks galutinis projekto tvirtinimas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad siekiant atidalijimo būdu pertvarkyti ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , turi būti atliktos visos Taisyklėse numatytos procedūros per ŽPDRIS. Neatlikus numatytų Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų, nėra pagrindo teismo sprendimu nustatyti, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Todėl teising būtų rengti perdalijimo Planą, o ne Projektą. Nesant galimybės atidalyti sklypą natūra, negali būti vertinamos teismui pateiktos ginčo sklypo pertvarkymo schemos. Įvertinus tai, kad atsakovei ginčo žemės sklype nuosavybės teisėmis priklauso neracionalaus dydžio - 0,01875 ha dalis, tai siekiant pertvarkyti ginčo sklypą tikslingiausia būtų rengti perdalijimo planą, o ne Projektą. Teigia, kad tikslingiausia būtų ginčo žemės sklypą pertvarkyti perdalijimo būdu, atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią neracionalaus dydžio dalį prijungiant prie besiribojančio sklypo.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad visi potencialūs ginčo žemės sklypo naudojimosi būdai (atidalijimas kompensuojant pinigais, naudojimosi tvarkos nustatymas, amalgamacija) yra teisiškai įmanomi. Tarnybos manymu, reikalinga įvertinti aplinkybes ar perdalijus (amalgamavus) dalį žemės sklypo, išlieka galimybė jį eksploatuoti (remontuoti), naudoti pagal paskirtį. Sutiko,kad visais atvejais gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas statinio eksploatavimui, t.y vykdant žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) sumokant kompensaciją. Tuo tarpu naudojimosi tvarka būtų nustatoma išimtinai privačių asmenų iniciatyva ir valstybinės institucijos tokiai naudojimosi tvarkai įtakos negali daryti.
Teismo posėdžio metu ieškovė G. V. ir jos atstovė advokatė Audronė Rimienė iš esmės palaikydamos procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovė V. P. ir jos atstovės advokatė Gitana Gudaitė ir advokato padėjėja Dovilė Baškytė iš esmės palaikydamos procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus.prašė ieškinį atmesti iš esmės, o priešieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkinamas dalyje dėl žemės sklypo atidalijimo per piniginę kompensaciją. Priešieškinys iš esmės tenkinamas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismui pateikti paaiškinimai patvirtina, kad 0,1000 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovei G. V. - 13/16 dalių minėto žemės sklypo, o atsakovei V. P. - 3/16 dalys minėto žemės sklypo, kurio paskirtis - kita, o naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Atsakovei V. P. ir V. P. nuosavybės teise priklauso 0,0733 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau atsakovės žemės sklypas), kurio paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šis žemės sklypas yra išimtinai privačių asmenų nuosavybė. 2019 m.liepos 3 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 0,10 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 99000,00 Eur. Atsakovės 2019 m.gegužės 31 d. ieškovei išsiųstame Pasiūlyme rekomenduojama bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą atlikti pagal 2019 m. gegužės 22 d. žemės sklypo padalinimo planą: - žemės sklypą atidalinti natūra - atsakovei V. P. natūra atidalijant dalį šalims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo bei dalį G. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); - viso atsakovei V. P. asmeninės nuosavybės teise tektų 1,78 aro žemės sklypas, kuris amalgamacijos būdu prijungtinas prie šalia atsakovės žemės sklypo esančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); - ieškovė išmokėtų atsakovei kompensaciją, proporcingą natūra neatidalintos žemės sklypo dalies (0,095 arų) vidutinei rinkos vertei - 394,25 Eur. 2019 m.liepos 8 d. Pasiūlyme atsakovė siūlė ieškovei: - žemės sklypą atidalinti natūra, t.y. atsakovei natūra atidalinti daį šalims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, paliekant 3 (tris) metrus nuo gyvenamojo namo iš vakarų pusės bei tenkanti dalis atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); - atsakovei asmeninės nuosavybės teise tenkančią žemę amalgamacijos būdu prijungti prie jos (atakovės) žemės sklypo; - ieškovė išmokėtų atsakovei kompensaciją už natūra neatidalintą žemės sklypo dalį proporcingą žemės vidutinei rinkos kainai. Ieškovė nesutiko su atsakovės 2019 m.liepos 8 d. Pasiūlymu, kuris, teigia, pažeistų jos (ieškovės) interesus patogiai valdyti savo turtą, jį prižiūrėti, rekonstruoti ir turėti pakankamą privatumą nuo kaimyninio - atsakovės žemės sklypo ir nemato galimybių natūra atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą ginčo žemės sklypą, nes tai neužtikrintų tinkamos statinio priežiūros ir efektyvaus naudojimosi juo, nes būtų neracionalu nuo taisyklingos formos sklypo atskirti dalį. 2020 m. gruodžio 28 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2020/12/28 nurodyta, kad esamos gyvenamojo namo sienos nebūtų perkeltos, nes apšiltinant pailgėtų stogo kraigas, todėl nėra būtinas gretimų sklypų savininkų sutikimas, jeigu kraigo išsikišimas pailgėja iki 45 cm (šiuo metu esamas atstumas iki besiribojančio žemės sklypo yra 3,45 m.). Ieškovės pateiktame brokerio V. A. atsakyme į jos užklausą nurodyta, kad sklypo ribų pakeitimas pagal UAB „Greita geodezija“ pateiktą atidalijimo planą sklypo vertę sumažintų maždaug 30 proc.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodoma, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Tačiau įgyvendinant teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, negali būti varžoma kito asmens nuosavybės teisė.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kuriais žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Taisyklėse (toliau – Taisyklės) 6 p. numatyta, kad atliekant bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimą, žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto, jeigu šių žemės sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir ne didesnės kaip 0,04 ha kitos paskirties žemės sklypo.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CiK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta žemės sklypų perdalijimo (amalgamacijos) sąvoka: žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) - bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų žemės sklypų.
Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m.spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-522-828/2020 pažymėta, jog pagal Taisykles, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, ginčo atveju, gali būti ir nerengiamas, nes atsakovė prašo atidalinti ir prie jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį.
Konkrečiu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovei - 13/16 dalių, o atsakovei - 3/16 dalys. Šalia ginčo sklypo esantis 0,0733 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei V. P. ir V. P.. Į bylą pateiktos nuotraukosir atsakovės (jos atstovių) paaiškinimai patvirtina, kad žemės sklypo dalimi (pagal jos (atsakovės) pasiūlytą planą) būtų atidalinta dalis kuria pati atsakovė realiai ir naudojasi (ten yra lauko šviestuvas, pasodinti gėlynai). Atsižvelgiant į tai,jog Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje pažymėta, jog vien tai, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieškovės, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad teisinga šią mažesnę dalį natūra priteisti ieškovei, ypač įvertinant tai, kad atsakovės žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas išvadai, kad yra reali galimybė ginčo sklypo dalį prijungti prie atsakovės sklypo. Juolab, kad ieškovė iki šiol nėra pradėjusi namo rekonstravimo (apšiltinimo) darbų, nors tai ir pažeistų (nebūtų išlaiukytas) reikalaujamas minimalus atstumas iki sklypo ribos neišlaikymą. Tačiau, teismo manymu, konkrečiu atveju, vien įi aplinkybė nėra pagrindas visą sklypą natūra priteisti tik ieškovei. Iš esmės tai vėl sudarytų sąlygas būsimiems šalių knfliktams ir ginčams. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje tikslingiausia yra ginčo žemės sklypą pertvarkyti perdalijimo būdu, t.y. atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią neracionalaus dydžio dalį prijungiant prie besiribojančio sklypo - atsakovei natūra atidalijant 1,875 aro, o ieškovei natūra atidalijant 8,125 aro šalims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo. Todėl laikomas pagrįstu ir yra tenkinamas priešieškinio reikalavimas atidalinti atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) adresu , (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planą: a) atsakovei natūra atidalinti 1,875 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei natūra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini).
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 2888,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė -2450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju nėra pagrindo mažinti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes šalių procesinis elgesys yra tinkamas, sąžiningas, ieškinys ir priešieškinys paduoti pagrįstai. Taigi, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį, bylos sudėtingumą, šalių atstovo(-ų) dalyvavimą teismo posėdyje ir šalių elgesį proceso metu, ieškinį tenkinus 58 proc., patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 1668,40 Eur bylinėjimosi išlaidos. Priešieškinys iš esmės tenkinus iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 2450,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsižvelgiant, kad reikalavimai priešpriešiniai, todėl šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini, atsakovei V. P. priteisiant kitos šalies nepadengtą reikalavimo dydį, t.y. atsakovei V. P. iš ieškovės G. V. priteisiant 781,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymo numatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 186, 197, 250, 259, 263, 268, 270 ir 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti, o priešieškinį iš esmės tenkinti.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2019 m.gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planą,t.y.:
- atsakovei natūra atidalinti 1,875 aro bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini),
- ieškovei natūra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 781,60 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.