- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-2596-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27605-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Visvaldas Kazakiūnas, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- V. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei V. P. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės V. P. priešieškinį ieškovei G. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šį turtą ieškovei priteisiant natūra, o atsakovei - priteisiant 16 551,50 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančias 3/16 turto dalis ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei priklauso 13/16 dalių, o atsakovei - 3/16 dalys nurodyto turto. Šalys yra seserys, kurios ilgą laiką tarpusavyje nesutaria (nuo 2010 m.), jų santykiai yra įtempti ir konfliktiški, todėl ne teismo tvarka turtą atidalyti nepavyko. Atsakovė minėtu gyvenamuoju namu nesinaudoja nuo 1997 metų, kai persikraustė su savo šeima į naujai pastatytą namą greta, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, jai tenkančios dalies neišlaiko, neprisideda prie būtinojo remonto, o šiuo metu namas jau reikalauja kapitalinio remonto ir investicijų (stogas, sienos, pamatai, vamzdynai reikalingi esminio remonto), todėl spręsti atidalijimo klausimą ieškovei yra būtina. Mano, kad racionaliausia ir efektyviausia atidalyti nekilnojamąjį turtą yra priteisiant jį natūra ieškovei, kuriai priklauso didžioji turto dalis (13/16), ir kuri faktiškai gyvena šiame turte bei juo naudojasi, o atsakovei kompensuojant jai priklausančio turto dalį pinigais. Ginčas yra tik dėl sklypo dalies, kurios natūra siekia atsakovė, nors namas sklype yra pastatytas taip, kad sklypo atidalijimas natūra pažeistų ieškovės interesus, trukdytų patogiai naudotis gyvenamuoju namu, jį prižiūrėti, remontuoti, rekonstruoti. Siekiant išvengti nesutarimų dėl naudojimosi bendru turtu ir mokėjimų už jo išlaikymą, remontą, bendrą dalinę nuosavybę siekiama atidalyti natūra, šį turtą paliekant ieškovei, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją.
2. Atsakovė nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutiktų atsidalinti bendrąja daline nuosavybe valdomą gyvenamąjį namą jį visą priteisiant ieškovei, o jai (atsakovei) priteisiant kompensaciją už turimą turto dalį, tačiau neišskaičiuojant ieškovės nurodytų jos patirtų išlaidų nuosavybės pagerinimams. Teigia, kad toks gyvenamojo namo atidalinimas būtų patogiausia išeitis abiem šalims. Tačiau žemės sklypas turėtų būti atidalintas natūra - atidalintą žemės sklypo dalį amalgamacijos būdu prijungiant prie atsakovei ir jos sutuoktiniui V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio šalia esančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), dalį, priteisiant iš ieškovės 9 562,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 2) nustatyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis, (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priklauso ieškovei; 3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planą: atsakovei natūra atidalinti 1,875 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovei natūra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 4) nesant galimybės atidalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą, nustatyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal Žemės sklypo ir statinio naudojimosi planą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nekilnojamąjį turtą tikslinga atidalinti, nustatant, kad minėtas gyvenamasis namas, asmeninės nuosavybės teise tenka ieškovei, o atsakovei išmokama kompensacija, proporcinga turėtai nuosavybės daliai. Kadangi žemės sklypas gali būti atidalintas suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, taip išvengiant bendro valdymo, tikslinga natūra atidalinti jį Žemės sklypo atidalijimo plane nurodytu būdu: atsakovei natūra atidalinti 1,875 aro šalims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, o ieškovei natūra atidalinti 8,125 aro šalims bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo. Žemės sklypo atidalijimas natūra amalgamacijos būdu, prijungiant prie atsakovės ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio šalia esančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), būtų tinkamas, nes Žemės įstatymas numato, jog žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.
4. Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad atsakovės reikalaujama 9 562,50 Eur piniginė kompensacija yra tokio dydžio, kokia statinys įvertintas po ieškovės lėšomis atliktų remonto darbų (pagerinimų), kas padidino namo vertę. Atsakovės siūlomas sklypo atidalinimo variantas nėra tinkamas, nes pablogina galimybę tinkamai naudoti ir prižiūrėti sklype esantį gyvenamąjį namą. Taip atidalijus sklypą, iš dviejų namo pusių būtų paliktas tik teisės aktais reikalaujamas trijų metrų atstumas nuo gyvenamojo namo iki gretimo sklypo ribos, kas panaikina galimybę namo rekonstravimo metu tinkamai jį apšiltinti, naujai nutinkuoti, sutvarkyti stogą ir kt., nes atstumas iki gretimo sklypo ribos skaičiuojamas nuo labiausiai išsikišusios statinio dalies. Pagal preliminarius architektų pasiūlymus, rekonstruojamo gyvenamojo namo stogo sijos pailgėtų apie 1,2 metro ir atsidurtų apie 1,8 metro atstumu nuo sklypo ribos (pagal atsakovės planą), o tai reiškia, kad norint rekonstruoti namą, būtų reikalingas atsakovės sutikimas rekonstrukcijai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1537-845/2020 ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, atidalino šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: žemės sklypą ir pastatą - gyvenamasis namas nuosavybės teise priteisė ieškovei G. V., o atsakovei V. P. iš ieškovės G. V. priteisė 18 562,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančias 3/16 turto dalis (žemės sklypo ir gyvenamojo namo), taip pat ieškovei iš atsakovės priteisė 2 888 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi Nr. e2A-552-828/2020 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteista piniginė kompensacija, nustatydamas, kad kompensacija priteisiama už gyvenamąjį namą ir jos dydis yra 9 562,50 Eur; panaikino sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo per piniginę kompensaciją ir netenkintas priešieškinio reikalavimas dėl šio žemės sklypo atidalijimo natūra bei naudojimosi juo tvarkos nustatymo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad siekiant atidalijimo būdu pertvarkyti ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti atliktos visos numatytos procedūros per ŽPDRIS. Neatlikus numatytų Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų, nėra pagrindo teismo sprendimu nustatyti, kad pagal kokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Nesant galimybės atidalyti sklypą natūra, negali būti vertinamos teismui pateiktos ginčo sklypo pertvarkymo schemos. Įvertinus tai, kad atsakovei ginčo žemės sklype nuosavybės teisėmis priklauso neracionalaus dydžio - 0,01875 ha dalis, tai siekiant pertvarkyti ginčo sklypą tikslingiausia būtų rengti perdalijimo planą, o ne projektą.
8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad visi potencialūs ginčo žemės sklypo naudojimosi būdai (atidalijimas kompensuojant pinigais, naudojimosi tvarkos nustatymas, amalgamacija) yra teisiškai įmanomi. Tarnybos manymu, reikalinga įvertinti aplinkybes ar perdalijus (amalgamavus) dalį žemės sklypo, išlieka galimybė jį eksploatuoti (remontuoti), naudoti pagal paskirtį. Sutiko, kad visais atvejais gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas statinio eksploatavimui, t. y. vykdant žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) sumokant kompensaciją. Tuo tarpu naudojimosi tvarka būtų nustatoma išimtinai privačių asmenų iniciatyva ir valstybinės institucijos tokiai naudojimosi tvarkai įtakos negali daryti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planą, t. y.: atsakovei natūra atidalino 1,875 aro bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); ieškovei natūra atidalino 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės G. V. atsakovės V. P. naudai 781,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad 0,1000 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau - žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso šalims: ieškovei G. V. - 13/16 dalių minėto žemės sklypo, o atsakovei V. P. - 3/16 dalys minėto žemės sklypo, kurio paskirtis - kita, o naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Atsakovei V. P. ir V. P. nuosavybės teise priklauso 0,0733 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šis žemės sklypas yra išimtinai privačių asmenų nuosavybė. 2019 m. liepos 3 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 0,10 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 99 000 Eur.
11. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-522-828/2020 pažymėta, jog pagal Taisykles, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, ginčo atveju, gali būti ir nerengiamas, nes atsakovė prašo atidalinti ir prie jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo prijungti 0,01875 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį.
12. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartyje pažymėta, jog vien tai, kad atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieškovės, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog teisinga šią mažesnę dalį natūra priteisti ieškovei, ypač įvertinant tai, kad atsakovės žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu, sprendė, jog yra pagrindas išvadai, kad yra reali galimybė ginčo sklypo dalį prijungti prie atsakovės sklypo.
13. Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje tikslingiausia yra ginčo žemės sklypą pertvarkyti perdalijimo būdu, t. y. atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią neracionalaus dydžio dalį prijungiant prie besiribojančio sklypo - atsakovei natūra atidalijant 1,875 aro, o ieškovei natūra atidalijant 8,125 aro sklypo. Todėl teismas tenkino priešieškinio reikalavimą atidalinti atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, adresu, (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl žemės sklypo atidalijimo per piniginę kompensaciją patenkinti pilnai; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šiame procese, įskaitant ir apeliacinį procesą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje išdėstyta dalis dėl žemės sklypo atidalijimo natūra pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planą, yra teoriškai negalima, nes šis planas dalina ne ginčo sklypą, o apima ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą. Šis planas, apeliantės nuomone, nebuvo nagrinėtas teismo posėdyje (šalys posėdyje kalbėjo apie 2019 m. rugpjūčio 22 d. planą), tai įrodo, kad pirmosios instancijos teismas mechaniškai perkėlė priešieškinio rezoliucinės dalies reikalavimą į teismo sprendimą, nesigilindamas į pridėtus planus, priešieškinio motyvuojančioje dalyje išdėstytus reikalavimus, todėl priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, nukreiptą į ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomą sklypą (ne į tą, dėl kurio buvo sprendžiamas ginčas). Toks teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendintas, t. y. įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Atsakovė savo priešieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog prašo teismo atidalinti sklypą natūra pagal priedą Nr. 3, tai yra pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Greita geodezija“ parengtą planą, tačiau rezoliucinėje priešieškinio dalyje per klaidą ar sąmoningai klaidindama teismą išreiškė prašymą atidalinti atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planą, nors tos datos planas apima ne tik nurodytą ginčo sklypą, bet ir greta jo esantį ir asmeniškai priklausantį ieškovei sklypą.
14.2. Apeliantės nuomone, teismas netyręs ir neįsigilinęs į byloje esantį 2019 m. rugpjūčio 22 d. planą, kurio pagrindu pareikštas priešieškinis, netinkamai vertino (nevertino) ir su šiuo planu susijusias aplinkybes, neabejotinai svarbias tinkamam sprendimo priėmimui – ar toks atidalijimas natūra yra galimas, ar jis atitiks šalių interesų pusiausvyrą, ar atitiks ginčo sklypo suformavimo ir paskirties tikslus, ar esminiai nepažeis kurios nors šalies interesų ir kt.
14.3. Apeliantė nurodo, kad pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. planą, kuriuo grindžiamas priešieškinis, gyvenamasis namas, stovintis sklype nuo 1961 metų, būtų įrėmintas iš dviejų pusių minimaliu 3 metrų atstumu iki gretimo sklypo, priklausančio atsakovei ir jos sutuoktiniui, ribos, tai reiškia, jog tokiu sprendimu būtų panaikinama galimybė ieškovei racionaliai ir tinkamai toliau naudotis jai nuosavybės teise šioje byloje priteistu gyvenamuoju namu – jį prižiūrėti, rekonstruoti, apšiltinti, sandėliuoti namo šildymui reikalingas malkas toje sklypo dalyje, kurioje jos ilgą laiką buvo sandėliuojamos (šiaurinėje, iš katilinės įėjimo pusės), naudotis šioje dalyje esančiu lauko tualetu. Paliktas iš dviejų namo pusių minimalus atstumas iki gretimo sklypo ribos savaime daro bet kokią namo rekonstrukciją nebeįmanoma be gretimo sklypo savininkų sutikimo, tai yra atsakovės ir jos sutuoktinio.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad po sklypo atidalijimo natūra laikantis statybos normų ir statybas reglamentuojančių teisės aktų, statinio, kurio statybai ir buvo suformuotas sklypas, rekonstrukcija nebūtų galima, tačiau vertino, kad viso sklypo priteisimas ieškovei sudarytų sąlygas būsimiems šalių konfliktams ir ginčams. Su tokia teismo nuomone apeliantė nesutinka. Priešingai – atstumo nuo esančio sklype ieškovei priteisto statinio sumažinimas iki minimalaus iki gretimo atsakovei ir jos sutuoktiniui priklausančio sklypo ribos tokiu būdu panaikinant ieškovei galimybę ne tik rekonstruoti, bet ir atlikti kapitalinį statinio remontą (pvz.: stogo, kas neišvengiamai būtina) be atsakovės ir jos sutuoktinio sutikimo, keltų naujus teisminius ginčus. Tuo tarpu atidalijus sklypą per piniginę kompensaciją išliktų pakankamas atstumas tarp dviejų šalims priklausančių sklypų ir juose esančių statinių, kad konfliktų rizika maksimaliai sumažėtų, nes neliktų jokių bendrai spręstinų reikalų ar klausimų, kuriems spręsti reikalingas kaimyninio sklypo savininkų sutikimas. Be to, natūra išlaikant dabartinę dviejų sklypų situaciją, sklypų riba išlieka per pakankamą atstumą nuo abiejų šalių gyvenamųjų namų, kas mažina, o ne didina konfliktų tikimybę.
14.5. Atidalinus sklypą pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. planą (jeigu šį planą teismas turėjo omenyje, tik padarė rašymo klaidą), ieškovei būtų neproporcingai apsunkinta galimybė naudotis jai priteistu gyvenamuoju namu, iš esmės būtų nebegalima šio namo rekonstrukcija, šis turtas prarastų savo vertę, iš dviejų pusių įrėminus jį minimaliu atstumu nuo svetimo sklypo ribos. Tokia padėtis būtų nepatogi, neracionali, netinkama gyvenamajam namui protingai eksploatuoti, o tai reiškia būtų padaryta esminė žala žemės sklypo paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė interesų pusiausvyros principo aspektu, netyrė ir nevertino, kiek kiekvienai iš šalių yra objektyviai svarbus jos interesas, kiek kiekvienos iš šalių poreikis daiktui natūra yra būtinas, pagrįstas, kiek kiekviena iš šalių naudojosi daiktu iki ginčo bylos iškėlimo. Sklypo atidalijimas pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. planą yra neproporcingai pažeidžiantis ieškovės atžvilgiu interesų pusiausvyros principą – nes jai priklausantis turtas iš esmės smarkiai sumažėtų savo verte, taptų nepatrauklus rinkoje kaip nekilnojamojo turto objektas, prarastų savo vertę dėl galimybės optimaliai rekonstruoti namą nebuvimo, kai tuo tarpu atsakovei už gyvenamojo namo dalį iš ieškovės priteista ir sumokėta kompensacija.
14.6. Atsakovės reikalaujamas žemės sklypo atidalijimas natūra neatitiktų faktiškai bendraturčių susiklosčiusios žemės naudojimo tvarkos, nes ieškovė naudojasi visu ginčo sklypu, įskaitant ir atidalintą pagal priešieškinį sklypo dalį, kurioje yra sandėliuojamos ieškovės malkos (namas kūrenamas kietu kuru, kitos namo šildymo galimybės iki namo rekonstrukcijos nėra), stovi ieškovės šuns būda, lauko tualetas, kiti ūkiniai daiktai ir rakandai, būtini tokios senos statybos namo eksploatavimui. Šiaurinėje namo dalyje yra kitas išėjimas iš namo – per katilinę, tai yra ši sklypo dalis buvo ir yra būtina gyvenamojo namo eksploatavimui, ir tik ieškovė eilę metų realiai naudojosi šia sklypo dalimi.
14.7. Aplinkybė, kad prašoma atidalinti sklypo dalis ribojasi su gretimu atsakovei priklausančiu sklypu ir todėl gali būti prie jo prijungta, kaip ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 6 punktas, nepaneigia Taisyklių 44 punkte nustatytų reikalavimų, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu pažeidė šią teisės akto nuostatą, nes sklypą atidalijo, o ne perdalijo sklypus amalgamacijos būdu, nes tokio reikalavimo – perdalyti sklypus amalgamacijos būdu - priešieškiniu ir nebuvo reiškiama. Atsakovė, atstovaujama net dviejų profesionalių teisininkų, pasirinko byloje priešieškiniu reikalauti atidalijimo, o ne perdalijimo (amalgamacijos), todėl tik tokį reikalavimą teismas ir galėjo nagrinėti, o tokio reikalavimo - atidalijimo natūra - tenkinimas nėra galimas pagal teisės aktus.
14.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino papildomai patirtų po 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimo bylinėjimosi išlaidų, todėl netinkamai jas paskirstė. Apeliantės nuomone, jos turi būti perskirstytinos net ir tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas nebūtų patenkintas, nes bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, protingos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų nuostatas.
14.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nusprendžia ieškinį atmesti, o priešieškinį iš esmės tenkinti, tuo padarydamas klaidą ir palikdamas dviprasmybę, nes dalis ieškinio jau buvo patenkinta, o priešieškinio atmesta pirmuoju 2020 m. vasario 27 d. teismo sprendimu, ir sprendimo dalis dėl gyvenamojo namo yra įsiteisėjusi, todėl rezoliucinėje dalyje turėjo būti nurodyta, kad teismas nusprendžia ieškinį atmesti, o priešieškinį iš esmės tenkinti tik dalyje dėl žemės sklypo atidalijimo.
Atsiliepimas
15. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą; ištaisyti rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. Žemės sklypo atidalinimo planą, t. y.: atsakovei natūra atidalinti 1,875 aro bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); ieškovei natūra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra labai aiškiai nurodyta, kaip yra atidalinamas šalių bendra daline nuosavybe valdomas žemės sklypas, t. y. atsakovei natūra atidalinama 1,875 aro žemės sklypo, o ieškovei natūra atidalinama 8,125 arų žemės sklypo. Sprendimu atidalintas tik šalių bendra daline nuosavybe valdomas žemės sklypas. Sprendime nei motyvuojamoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nėra kalbama apie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalinimą. Tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje paminėtas 2019 m. gegužės 22 d. atidalinimo planas, yra tik rašymo apsirikimo klaida vietoje 2019 m. rugpjūčio 22 d. atidalinimo plano.
Šalies argumentai
15.2. Ieškovės teiginiai, kad ji negalės tinkamai remontuoti gyvenamojo namo yra visiškai nepagrįsti. Sprendime patvirtintas žemės sklypo atidalinimo variantas niekaip neriboja galimybių remontuoti namą, yra išlaikyti imperatyvūs atstumų reikalavimai, ieškovės padėtis būtų niekuo neišskirtinė ar suvaržyta. Ieškovė gali be jokių apribojimų apšiltinti gyvenamąjį namą iš išorės, kadangi namo sienos nebūtų perkeliamos ir 3 m atstumas būtų išlaikytas, apšiltinimo sluoksnis nėra įskaičiuojamas į šį atstumą. Atsakovė byloje aiškiai išreiškė poziciją, kad bendrąja daline nuosavybe šalims priklausantį žemės sklypą pageidauja atidalinti natūra priteisiant jai 3/16 žemės sklypo dalis, ir nesutinka gauti kompensaciją. Negali būti pateisinamas pirmenybės teikimas ieškovės interesams, kurie yra tik numanomi, ir visiškai paneigiamas atsakovės interesas išlaikyti nuosavybę natūra. Ieškovės vienasmeniai interesai negali būti viršesni už atsakovės kaip bendraturtės interesus. Ieškovės patogumas naudotis nuosavybe negali būti argumentas atimti nuosavybę iš atsakovės. Netgi kylant proporcingai žalai, daiktas gali būti atidalijamas natūra ir tai nėra priežastis automatiškai rinktis kompensaciją pinigais. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 44 punktas numato, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tačiau šiuo atveju atidalinus ginčo sklypą nėra formuojamas atskiras savarankiškas žemės sklypas, kuriame būtų galima statyti naują statinį. Atidalinus atsakovei priklausančią nuosavybės dalį iš bendros dalinės nuosavybės, atidalinta ginčo sklypo dalis bus prijungta amalgamacijos būdu prie atsakovei priklausančio gretimo sklypo, o ne suformuota kaip atskiras savarankiškas žemės sklypas. Taigi ieškovės minimas ribojimas šiuo atveju nėra aktualus. Tai išvadoje pažymėjo ir Nacionalinė žemės tarnyba, nurodydama, kad ši taisyklių nuostata neapima amalgamacijos instituto. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas atsakovei pagrįstai priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
18. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė prašė prijungti naujus įrodymus – pažymą iš policijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktu įrodymu, sprendžia, kad prijungus ieškovės teikiamus įrodymus, bylos nagrinėjimas bus objektyvesnis.
19. Nustatyta, kad 0,1000 ha žemės sklypas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei, t. y. ieškovei priklauso 13/16 nurodyto turto dalių (8,125 arai), o atsakovei - 3/16 turto dalys (1,875 arai). Atsakovei V. P. ir V. P. nuosavybės teise priklauso 0,0733 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 3 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 0,10 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 99 000 Eur.
20. Ieškovė prašė atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šį turtą ieškovei priteisiant natūra, o atsakovei - priteisiant 16 551,50 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančias 3/16 turto dalis. Atsakovė priešieškiniu prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią gyvenamojo namo dalį, priteisiant iš ieškovės 9 562,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 2) nustatyti, kad gyvenamasis namas asmenine nuosavybės teise priklauso ieškovei; 3) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planą: atsakovei natūra atidalinti 1,875 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, o ieškovei natūra atidalinti 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo; 4) nesant galimybės atidalinti bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą, nustatyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal Žemės sklypo ir statinio naudojimosi planą.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priešieškinį tenkino. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2019 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų padalinimo planą, t. y. atsakovei natūra atidalino 1,875 aro bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); ieškovei natūra atidalino 8,125 arų bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 781,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog pagal atsakovės pasiūlytą planą, žemės sklypo dalimi būtų atidalinta dalis, kuria pati atsakovė realiai ir naudojasi. Teismas įvertinęs, kad atsakovės žemės sklypas ribojasi su ginčo sklypu, sprendė, jog yra pagrindas išvadai, kad yra reali galimybė ginčo sklypo dalį prijungti prie atsakovės sklypo, juolab, kad ieškovė iki šiol nėra pradėjusi namo rekonstravimo darbų. Teismo vertinimu, visą sklypą natūra priteisus tik ieškovei, būtų sudarytos sąlygos būsimiems šalių konfliktams ir ginčams.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
24. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Nagrinėjant asmenų civilinį ginčą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, svarbu, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Nesant galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės dalies, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, vadovaujantis civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais, bendraturčių ginčas spręstinas siekiant suderinti jų priešingas pozicijas tokiu būdu, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2019).
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju, šalys viena kitai ne kartą siūlė galimus turto atidalijimo variantus, tačiau bendro susitarimo šalims pasiekti nepavyko. Atsakovė 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. liepos 8 d. pasiūlymuose siūlė ieškovei ginčo žemės sklypą atidalinti natūra pagal pridėtus žemės sklypo padalijimo planus, tačiau ieškovė nesutiko su atsakovės pasiūlymais, nes nematė galimybių natūra atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą ginčo žemės sklypą, kadangi tai neužtikrintų tinkamos statinio priežiūros ir efektyvaus naudojimosi juo. Ieškovė teismo prašė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą priteisti natūra, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją už 3/16 dalį jai priklausančio turto.
27. Teisėjų kolegija susipažinusi su atsakovės siūlomu 2019 m. rugpjūčio 22 d. planu, nustatė, kad pagal šį planą nuo gyvenamojo namo, stovinčio sklype, iki gretimo sklypo, priklausančio atsakovei ir jos sutuoktiniui, ribos atstumas iš dviejų pusių būtų 3 m., taip pat atsakovei atitektų visa ieškovės ūkinio kiemo dalis (šiaurinė ginčo sklypo dalis prie ieškovės namo), kurioje yra ieškovės malkinė, lauko tualetas, laikomi kiti ūkiniai daiktai. Atsakovei patekti į šiaurinę ginčo sklypo dalį paliekamas tik siauras praėjimas, kurio plotis tik apie 1,5 m. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie planuojamus namo, kuris yra 1961 metų statybos ir itin prastos būklės, rekonstrukcijos darbus, kurių metu planuojama apšiltinti išorinę namo sieną, pakeisti stogo dangą, pateiktos architekto rekomendacijos rekonstravimo projektui, iš kurių matyti, jog apšiltinus išorinę namą sieną, jos storis būtų ne mažesnis kaip 20 cm, o stogo konstrukcija išsikištų apie 80-100 cm, leidžia daryti išvadą, jog atidalijus žemės sklypą pagal atsakovės siūlomą planą, minėtiems darbams atlikti neabejotinai būtų reikalingas gretimo sklypo savininkų, t. y. atsakovės ir jos sutuoktinio, sutikimas.
28. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai. Kaip matyti iš policijos pranešimo vien nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. registruoti tiek ieškovės, tiek atsakovės aštuoni pranešimai. Apeliantė nurodė, jog atsakovė ją skundė dėl lauko tualeto naudojimo, tvorų, augalų (sklypo) nepriežiūros, netinkamo augalų atstumo nuo jos sklypo ribos ir pan. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viso sklypo priteisimas ieškovei sudarytų sąlygas būsimiems šalių konfliktams ir ginčams. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, atstumo nuo sklype esančio gyvenamojo namo sumažinimas iki minimalios iki gretimo atsakovei ir jos sutuoktiniui priklausančio sklypo ribos, panaikintų ieškovei galimybę rekonstruoti namą, atlikti kapitalinį remontą be atsakovės ir jos sutuoktinio sutikimo, o tai sudarytų sąlygas naujiems šalių konfliktams ir ginčams. Tuo tarpu atidalijus sklypą per piniginę kompensaciją išliktų pakankamas atstumas tarp dviejų šalims priklausančių sklypų, juose esančių statinių, ir tai konfliktų riziką esminiai sumažintų, nes neliktų jokių bendrai spręstinų klausimų, kuriems būtų reikalingas atsakovės ir jos sutuoktinio sutikimas.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės siūlomas sklypo atidalijimas pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. planą, ieškovei neproporcingai apsunkintų galimybę racionaliai ir tinkamai naudotis gyvenamuoju namu, t. y. atlikti namo rekonstrukciją, kapitalinį statinio remontą, todėl šis turtas iš dalies prarastų ir savo vertę. Be to, atsakovės siūlomu sklypo atidalijimo būdu performavus sklypus, jie prarastų taisyklingą formą, turėtų daugybę kampų, siaurą patekimą iš atsakovės į ieškovės sklypo dalį. Tai yra nei atsakovė nei ieškovė nebeturėtų taisyklingos formos aiškiai apibrėžtų sklypų ribų. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės siūlomas planas yra neracionalus, nepatogus naudotis. Atidalijant sklypą pagal atsakovės siūlomą planą, ieškovei priklausančio turto vertė sumažėtų, jis taptų nepatrauklus rinkoje kaip nekilnojamojo turto objektas.
30. Pažymėtina, kad atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju atsakovė pati pripažino, jog daugiau nei 20 metų nesinaudojo sklypo dalimi, nenorėdama konfliktuoti su dabar jau mirusia šalių mama. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų siekusi kada nors pasinaudoti savo teise realiai turtu naudotis. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovei nebuvo jokio ypatingo poreikio naudotis sklypo dalimi. Tuo tarpu, ieškovė naudojosi visu ginčo sklypu, įskaitant ir sklypo dalį šiaurinėje sklypo dalyje, kurioje stovi malkinė / sandėliukas, yra sandėliuojamos ieškovės malkos, laikomi kiti ūkiniai daiktai, šiaurinėje namo dalyje yra kitas išėjimas iš namo – per katilinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės reikalaujamas žemės sklypo atidalijimas natūra neatitiktų faktiškai bendraturčių susiklosčiusios žemės naudojimo tvarkos. Atsakovės teiginiai, kad ginčo sklype stovi jos lauko šviestuvas ir yra gėlynas, kuris yra prie namo, neleidžia daryti išvados, jog atsakovė realiai naudojasi atidalinta sklypo dalimi.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad yra teorinė galimybė atidalinti žemės sklypo dalį natūra ją prijungiant prie gretimo sklypo, nagrinėjamu atveju nereiškia, kad toks žemės sklypo atidalijimas geriausiai apgina bendraturčių interesus. Priešingai, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovės pasiūlytas sklypo atidalijimas pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. planą, pažeidžia ieškovės interesų pusiausvyros principą, jos teises ir teisėtus interesus. Tuo tarpu, atsakovė nepagrindė ir neįrodė savo intereso turėti žemės sklypo dalį natūra jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, nepaaiškino kodėl jai 3/16 žemės sklypo dalis reikalinga būtent natūra. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog atidalijimo būdas, priteisiant jai kompensaciją pinigais, pažeis jos teises.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės ir atsakovės argumentus, tai, jog ieškovė sutinka atsakovei sumokėti kompensaciją už jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, sprendžia, kad ieškovės siūlomas atidalijimas, išmokant atsakovei kompensaciją už jos dalį nuosavybėje, yra priimtiniausias.
33. 2019 m. liepos 3 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 0,10 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 48 000 Eur. Vadinasi, 3/16 žemės sklypo dalies rinkos vertė 9 000 Eur. Ginčo dėl žemės sklypo vertės nėra, todėl laikytina, kad ieškovės siūloma 9 000 Eur kompensacija atitinka atidalijamos žemės sklypo dalies vertę.
34. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis išdėstytais argumentais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo pinigine kompensacija, tenkinamas, priešieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo natūra, atmetamas.
36. Panaikinus teismo sprendimą perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės ieškinys patenkintinas, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teisme iki pirmojo apeliacinio proceso patyrė 2 888 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinėje instancijoje – 1 000 Eur, po apeliacijos iš naujo nagrinėjant bylą – 400 Eur, už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 75 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga (nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, formuojama nauja teisės praktika, reikalaujanti specialiųjų žinių), taip pat atsižvelgusi į tai, kad viso teismo proceso metu atstovavo ta pati atstovė, todėl bylos aplinkybės jai buvo žinomos, vadinasi, ir darbo laiko sąnaudos neturėjo būti labai didelės, sprendžia, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas mažinti, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo pinigine kompensacija, tenkinti, priešieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo natūra, atmesti.
Atidalyti ieškovei G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), sklypą natūra priteisiant ieškovei G. V..
Priteisti V. P. iš G. V. 9 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei V. P. atitenkančią 3/16 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.
Priteisti iš V. P. 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų G. V..