Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei K. V. dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl rašytinių paaiškinimų

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti rašytiniai paaiškinimai yra atskirojo skundo papildymas, tačiau kaip jau buvo minėta, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

23. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartis, kuria atmestas atsakovo V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dėl laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo V. B. ir jo nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, pagal kurią: 1) V. B. kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, o nesant galimybės ja pasinaudoti – el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės sekmadienį į Vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 2) V. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 9:30 val. ir grąžina vaikus tos pačios savaitės trečiadienį, pristatydamas vaikus į ugdymo įstaigą iki vaikų užsiėmimų pradžios, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į vaikų gyvenamąją vietą nuo 19:00 val. iki 19:30 val.; 3) Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje Vaikų atostogų su tėvu/motina metu; 4) Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais po pusę vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų laiko: poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, neporiniais metais – antrą atostogų pusę. Tėvas pasiima vaikus pirmą atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžina paskutinę jam priklausančių atostogų dieną nuo 19:00 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina; 5) V. B. bendrauja su vaikais 28 kalendorines dienas vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 4 atskiras ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančias savaites po 7 dienas arba 3 ne paeiliui (bent su 1 savaitės pertrauka) einančius laikotarpius (2 laikotarpius po 7 dienas ir 1 laikotarpį 14 dienų). Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina el. paštu (duomenys neskelbtini) nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo pirmąją atostogų laikotarpio dieną 9 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinami tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų laikotarpio dieną 19 val.; 6) Šalims aiškiai raštu (SMS, o nesant tokiai galimybei, el. paštu ar kita rašytine forma) susitarus, skyrium gyvenantis tėvas gali bendrauti su vaikais ir pagal kitokią, nei aukščiau nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką paliko nepakeistą.

25. Atsakovas V. B. dėl pasikeitusių aplinkybių (darbo užsienyje) nurodo, kad negali vykdyti įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytos laikinos jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, todėl prašė ją pakeisti ir nustatyti tokią laikiną atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B. ir K. B. tvarką: tėvas turi teisę su vaikais praleisti pusę 2023-2024 m. mokslo metų moksleivių pavasario (Šv. Velykų) atostogų, atsižvelgiant į vaikų lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką, apie ketinimą bendrauti su vaikais ir konkrečią bendravimo trukmę informuodamas vaikų motiną raštu - trumpąja žinute (SMS), likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatytų atostogų; tėvas planuoja savo bendravimą su vaikais per 2023-2024 m. mokslo metų pavasario (Šv. Velykų atostogas) taip, kad į šių atostogų laiką patektų didžiosios metų šventės, t.y. Šv. Velykos; tėvas turi teisę su vaikais praleisti ne mažiau kaip dvi savaites per 2023-2024 m. mokslo metų moksleivių vasaros atostogas, apie konkretų bendravimo laiką ir trukmę informuodamas vaikų motiną raštu - trumpąja žinute SMS žinute iki 2024 m. metų gegužės mėn. 15 d.; atsakovas turi teisę per mėnesį praleisti ne daugiau kaip du savaitgalius iš anksto įspėjęs vaikų motiną raštu - trumpąja žinute SMS žinute prieš vieną savaitę iki planuojamo bendrauti savaitgalio; tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu – telefonu ar interneto programų pagalba, kiekvieną dieną po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigoje.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos) pakeitimo, atmetė. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovo teikiama patvirtinti bendravimo tvarka neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Pažymėjo, kad atsakovas aplinkybę, jog įsidarbino ventiliacijos montuotoju įmonėje, kuri veiklą vykdo Vokietijoje, pagrindė pateiktais rašytiniais įrodymais, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad darbo sutartis buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 30 d., t.y. jau po ankstesnės teismo priimtos nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo įsigaliojimo (įsigaliojo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gruodžio 14 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2697-794/2023), todėl pasirašydamas tokią darbo sutartį, atsakovas turėjo aiškiai suvokti, kad nustatyta ir vykdytina jo ir vaikų bendravimo tvarka negalės būti įvykdyta arba galimai to ir siekė. Teismo vertinimu, tokią situaciją, jog nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka nebūtų įmanoma vykdyti sukūrė būtent atsakovas. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų darbą, kuris sudarytų sąlygas jam įgyvendinti ir vykdyti savo, kaip tėvo valdžią, vaikų atžvilgiu. Teismo įsitikinimu, šiuo prašymu atsakovo pateikiama jo ir vaikų bendravimo tvarka siekiama ne geriausių vaikų interesų užtikrinimo, o jos (bendravimo tvarkos) pritaikymo pagal savo poreikius ir patogumą.

27. Atsakovas nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija atskirajame skunde nurodo, jog atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (darbo užsienyje). Pažymėjo, kad dėl darbo santykių ilgesnį laiką praleidžiantis užsienio valstybėje atsakovas nebeturi galimybių bendrauti su vaikais darbo dienomis ir savaitgaliais. Teismas nepagrįstai neieškojo visų šalių interesų pusiausvyros ir nepagrįstai bei pertekliniai suabsoliutino vaikų interesus bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas paneigė atsakovo teisę dirbti, kad gauti pajamas, įgalinančias jį užtikrinti ne tik vaikų interesus, bet ir vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus. Teismas turėjo užtikrinti vaikų interesus, įgyvendinant jų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, bet neturėjo ir visiškai paneigti paties vaikų tėvo teisių. Pagal skundžiamą teismo nutartį yra nepagrįstai ir neproporcingai suvaržyta atsakovo teisė laisvai kilnotis, persikeliant dirbti į užsienio valstybę.

28. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

29. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

30. Kita vertus, įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį (nagrinėjamu atveju – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo) dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, esant objektyvioms priežastims, dėl kurių atsakovas negali vykdyti teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytos laikinos jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką.

31. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasikeitusias aplinkybes grindžia 2023 m. gruodžio 30 d. darbo sutarties Nr. 22 sudarymu su (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2024 m. sausio 10 d. įsidarbino ventiliacijos montuotoju. Nurodė, kad jo darbo pobūdis yra susijęs su komandiruotėmis po Europos Sąjungos valstybes, įmonė veiką vykdo išimtinai Vokietijos Respublikos teritorijoje, kadangi šioje valstybėje yra visi įmonės veiklos objektai. Atsižvelgiant į nurodytą, dėl pasikeitusių aplinkybių jis nebegalės įgyvendinti šiuo metu galiojančios laikinos bendravimo su vaikais K. ir K. tvarkos, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodytas aplinkybes pagrindžia jo byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2023 m. gruodžio 30 d. darbo sutartis Nr. 22, kurioje nurodyta, kad V. B. įdarbinamas (duomenys neskelbtini) ventiliacijos montuotoju ir kad tai yra komandiruojamo pobūdžio darbas ES šalyse (darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2024 m. sausio 10 d.); (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad V. B. komandiruojamas ventiliacijos darbams į Vokietiją, nes įmonė Lietuvoje neatlieka tokio pobūdžio darbų; (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2024 m. sausio 10 d. įsakymas dėl V. B. komandiruotės bei pažymėjimas apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės taikymą į užsienio valstybę siunčiamam dirbti asmeniui. Tai, kad atsakovas nuo 2024 m. sausio mėn. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje bei gauna atlyginimą patvirtina ir Sodros duomenys. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas vertindamas aukščiau nurodytus atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus nurodė, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apie jo nurodytas faktines aplinkybes – darbą užsienyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas įrodė, jog nagrinėjamu atvejo po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo, kuria nustatyta atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka, pasikeitė faktinės aplinkybės (atsakovas išvyko dirbti į Vokietiją), dėl kurių iškilo būtinybė pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

33. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, jog pasirašydamas minėtą darbo sutartį, atsakovas turėjo aiškiai suvokti, kad nustatyta ir vykdytina jo ir vaikų bendravimo tvarka negalės būti įvykdyta arba galimai to ir siekė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, jog dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų darbą, kuris sudarytų sąlygas jam įgyvendinti ir vykdyti savo, kaip tėvo valdžią, vaikų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka neįgijo res judicata galios ir ji gali būti pakeista kitokia bendravimo tvarka pagal tuo metu esančią situaciją. Todėl atsakovas pagrįstai, esant pasikeitusioms aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma įgyvendinti teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais) pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti argumentai, kad atsakovas pats sukūrė tokią situaciją, kad galėtų nevykdyti teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

34. Esant aukščiau išdėstytam, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi atsakovas įrodė pasikeitusias faktines aplinkybes, t. y. tai, kad jis išvyko dirbti į užsienį, todėl negali vykdyti laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos tokia tvarka, kokia ji nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos) pakeitimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą nevertino, kokia laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (atsakovui išvykus dirbti į užsienį), labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius bei užtikrintų atsakovo pareigos bendrauti su savo vaikais bei dalyvauti jų auklėjime tinkamą vykdymą. Šių aplinkybių nustatymas ir įvertinimas reikštų šio klausimo nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją.

36. Papildomai pažymėtina, kad teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų, gali savo iniciatyva nustatyti ir kitokią laikiną bendravimo tvarką nei prašo atsakovas, jeigu tai labiau atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad teismas, veikdamas aktyviai, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, turi teisę viršyti byloje pareikštus reikalavimus, t. y. turi galimybę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Šios teismui suteiktos teisės reiškia, kad teismas nėra griežtai saistomas šalių pareikštų reikalavimų, jų ribų, ir, esant būtinybei, turi teisę savo iniciatyva šalių siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pakeisti/papildyti tokiu būdu, kuris geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, t. y. nustatyti bendravimo tvarką, įtvirtinančią papildomas, vaiko interesams neprieštaraujančias, bendravimo su tėvu/motina galimybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) teismo aktyvų vaidmenį, kai parenkant bendravimo tvarkos modelį neapsiribojama šalių pateiktais bendravimo tvarkos variantais, pabrėžė ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo, pripažįstama neteisėta, todėl naikintina ir klausimas dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos) pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.