Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.18.4.; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.6.1.

2023 m. birželio 2 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 12 000 Eur skolą, 10 920 Eur delspinigių, 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis pagal šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą projektavimo darbų sutartį (toliau – sutartis) atliko projektavimo darbus ir juos pateikė atsakovui (duomenys neskelbtini) el. paštu (duomenys neskelbtini), o pastarasis juos išsisaugojo. Tarp šalių įvyko ginčas, atsakovas nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo akto, neatsiskaitė su ieškovu. Visgi (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) pagal projektinius sprendinius, kurių (duomenys neskelbtini) dalį rengė ieškovas, buvo išduotas statybos leidimas (toliau - SLD). Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo pretenzijos dėl neva darbų trūkumų buvo apsimestinės, siekiant išvengti atsiskaitymo. Atsakovas ieškovo darbus priėmė ir naudoja de facto. (duomenys neskelbtini) atsakovui per atstovus buvo pateiktos pretenzijos dėl skolos už atliktus darbus, reikalaujant atsiskaityti per pretenzijose nustatytą terminą. Atsakovas su reikalavimu nesutiko, teigdamas, kad nepasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas.

3. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nutraukė rangos sutartį dėl ieškovo kaltės, pastarajam nustatytu terminu nepateikus sutartinio darbų rezultato. Ieškovas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) perdavė rangos sutarties reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakovo darbuotoja matyti, kad (duomenys neskelbtini), t. y. jau pasibaigus rangos sutarčiai, ieškovas išsiuntė 157 MB apimties archyvinį failą. Šie duomenys nepatvirtina nei darbų perdavimo ir priėmimo fakto, nei kad projektinė dokumentacija atitiko jau pasibaigusios rangos sutarties 2.1.1 ir 6.1 p. numatytus reikalavimus. Be to, iš (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad atsakovas atsisakė priimti ieškovo rengtą projektinę dokumentaciją ir tai aiškiai išreiškė raštu. Atsakovas sutiko, kad ieškovas bandė daryti (duomenys neskelbtini) projektavimo darbus, atliko (duomenys neskelbtini) detalizaciją, tačiau: a) neparengė sutarties reikalavimus atitinkančio tvarkybos projekto (jį didžiąja dalimi rengė paties užsakovo darbuotojos, siekdamos nepraleisti su statytoju sudarytoje sutartyje nustatytų terminų), b) dėl užsakovui nežinomų priežasčių rangovui nepavyko pasiekti galutinio sutartyje apibrėžto darbų rezultato, rangovas iki nustatyto ir papildomai nustatyto termino neparengė (duomenys neskelbtini) tvarkybos dviejų atskirų dalių c) jų nesuderino su (duomenys neskelbtini), nedalyvavo jokiuose derinimo ir sprendinių gynimo posėdžiuose, todėl sutartyje nustatytas darbų rezultatas nei iki papildomai nustatyto termino, nei vėliau (duomenys neskelbtini) rangovo jėgomis ir pastangomis nebuvo pasiektas. Atsakovui pateikus nesutikimą priimti darbus, ieškovas nepateikė jokio darbų priėmimo - perdavimo akto, siūlydamas jį atsakovui pasirašyti, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad darbų priėmimo-perdavimo aktą ieškovas pasirašė vienašališkai ir pateikė jį atsakovui. SLD išdavimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas yra įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus užsakovui – (duomenys neskelbtini), tačiau nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jo atliktų projektavimo darbų rezultatu yra faktiškai naudojamasi ir kad ieškovas perdavė atsakovui projektinę dokumentaciją, atitinkančią rangos sutarties sudėtį ir reikalavimus bei ją suderino. Kol nėra pateiktas šalių pasirašytas atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas ir nėra suėjusios 30 kalendorinių dienų po tokio akto pasirašymo dienos, tol nėra suėjęs mokėjimo prievolės terminas, vadinasi, nėra vėluojama ir atsiskaityti už atliktus darbus nustatytuoju laiku ir nėra pagrindo skaičiuoti 0,5 proc. dydžio delspinigių pagal rangos sutarties 8.1.2. punktą. Taigi ieškovas neturi teisės reikalauti sutartyje nurodytų netesybų.

4. Dubliku ieškovas prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad aplinkybė, jog nebuvo pasirašytas darbų perdavimo aktas, neturi teisinės reikšmės, nes darbų rezultatą atsakovas priėmė de facto ir jį naudoja. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statybos leidimas pagal projektinius sprendinius, kurių (duomenys neskelbtini) dalį rengė ieškovas. Tai rodo, kad atsakovas panaudojo ieškovo darbų rezultatą pagal paskirtį bei paneigia atsakovo teiginius, kad darbų rezultatas neva buvo su trūkumais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kitą rangovą, kuris būtų atlikęs darbus iš naujo, sutarties su juo, darbų atlikimo akto, sąskaitos – faktūros ir atsiskaitymo dokumentų. Todėl atsakovo pretenzijos dėl neva darbų trūkumų yra apsimestinės, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Vadovaujantis Sutarties 6.1. p. atsakovui terminas atsiskaitymui skaičiuojamas nuo darbų perdavimo. Šiuo atveju atsiskaitymo prievolė siejama ne nuo sąskaitos pateikimo, o nuo darbų priėmimo momento. Atsakovui priėmus darbus ir pradėjus juos naudoti, jam buvo neabejotinai žinoma ir suprantama, kad už juos kilo prievolė atsiskaityti su ieškovu. Priešingas aiškinimas suteiktų užsakovams, tame tarpe ir atsakovui, nepagrįstą galimybę vilkinti atsiskaitymą už darbus, piktnaudžiauti savo teisėmis projektuotojų sąskaita.

5. Tripliku atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės iki paties ieškovo nurodomo dokumento persiuntimo dienos, dėl ko ieškovas negali įgyti rangos sutartimi pagrįstos reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą, kurio nepašalino per papildomai jam nustatytą terminą, neperdavė atsakovui rangos sutartyje nustatyto sutarties dalymo, dėl ko atsirado CK numatytos sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Vien aplinkybė, jog atsakovas atsisiuntė jam siunčiamą dokumentą, patvirtina tik dokumento siuntimo aplinkybę, bet ne darbų perdavimo ar priėmimo faktą. Taip pat neįrodo ir aplinkybės, kad ieškovas atsakovui perdavė tą darbą, kuris buvo aptartas rangos sutartyje. Rangos sutartyje buvo nustatyti konkretūs darbai, kuriuos ieškovas turėjo atlikti ir reikalavimai tokiems darbams (rangos sutarties 2.1.1. p. ir 6.1 p.) bei darbų atlikimo terminas. Tačiau ieškovas nesilaikė sutartyje nustatyto termino, darbų neatliko ir per papildomai du kartus nustatytus terminus, kaip ir neatliko bei neperdavė atsakovui rangos sutartyje aprašytų darbų. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pasibaigus sutarčiai, ieškovas atsakovui siuntė projektinius pasiūlymus, kurių atsakovas neužsakė ir neprašė rengti. Statybą leidžiančio dokumento išdavimas patvirtina aplinkybę, kad atsakovas yra įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus užsakovui – (duomenys neskelbtini), tačiau nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės, kad 1) jo atliktų projektavimo darbų rezultatu yra faktiškai naudojamasi, ir 2) ieškovas perdavė atsakovui projektinę dokumentaciją, atitinkančią rangos sutarties sudėtį ir reikalavimus, ir ją suderino.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė J. N. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atlikto darbo. Ieškovas manė, kad jo atliktas darbas atsakovui netiko ir jis jo nenaudos, todėl darbų priėmimo - perdavimo akto neteikė. Pasirodo, projektas naudojamas. Todėl reikia atsiskaityti. Į bylą pateiktas ieškovo rengto ir atsakovo pateikto projektų palyginimas rodo, kad atsakovas ieškovo rengtą darbą papildė vos keliomis eilutėmis ir keliais neesminiais dalykais. Patys sprendiniai liko tie patys. Išliko net M. P. pavardė. Ieškovo įsitikinimu jam nepriklausė projekto derinimas su kitomis institucijomis. Sutarties 2.1.1. p. numatė pareigą ieškovui projektą parengti ir suderinti. Į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad derinime dalyvavo atsakovo darbuotojai. Atsakovo darbuotojai ir rengė projektą. (duomenys neskelbtini).

7. L. M. P., (duomenys neskelbtini) architektas, parodė, kad jis buvo pagrindinis asmuo, atlikęs projektavimo darbus. Jiems atlikti reikėjo (duomenys neskelbtini) projektų vadovo atestato, kurį jis turėjo. Dar anksčiau, (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo jį pasikvietęs rengiantis viešiesiems pirkimams. (duomenys neskelbtini), atsakovui laimėjus konkursą, (duomenys neskelbtini) jį vėl pasikvietė dirbti. Kartu generavo idėjas. Projektinius pasiūlymus reikėjo parengti be techninio aprašymo. Atliko (duomenys neskelbtini) inventorizaciją. Eigoje reikėjo tikslinti, keisti. Projektinius pasiūlymus rengė vienoje teritorijoje. Vėliau išskyrė į dvi bylas. Jam skirtą darbą suprato taip: suprojektuoja (duomenys neskelbtini), sudeda į sąmatas, parengia aprašymus, sužymi plane (duomenys neskelbtini) vietas, nurodo (duomenys neskelbtini), padaro bylas ir atiduoda užsakovui. Rengdamas projektą gaudavo pastabų iš A. M., taip pat bendravo su K. P.. Derinimą su trečiaisiais asmenimis atliko per atsakovą, nes pastarasis turėjo sutartį. Atsakovui pateikdavo viską, ko šiam reikėjo, o (duomenys neskelbtini) toliau derino. Mano, kad viso projekto, kurio dalį rengė ieškovas, vadovas buvo T. K.. Jis ir turėjo viską galutinai sukelti ir suderinti. (duomenys neskelbtini) sąrašus siuntė (duomenys neskelbtini), o ji derino su savivaldybe ir (duomenys neskelbtini). Nusiuntęs parengtas dvi dalis, iš atsakovo sulaukė atsakymo – per vėlai, nebereikia, nutraukia sutartį. Atsakovas perspėjo akto nesiųsti, nes nepasirašys. Žadėjo atsiskaityti, kai gaus statybos leidimą. Vieną projekto dalį atsakovui vėlavo atsiųsti keliomis valandomis, kitą – 2 savaitėmis. Pretenzijoje ieškovas perspėjo dėl vėlavimo, tačiau kartu liepė taisyti, todėl manė, kad bendravimas tęsiasi. Gavęs darbą atsakovas iš keliasdešimt puslapių pašalino vos kelis neesminius lapus (tai rado dokumentuose atsakovui dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose). Planas, specifikacijos – viskas daryta jo (iš keliasdešimt puslapių pašalinti vos keli). Atsakovas į CVPIS (viešųjų pirkimų) sistemą įdėjo visą ieškovo rengtą projektą, pašalinus tik atestatą, žiniaraštį. Atsakovas pakeitė (duomenys neskelbtini), pakeitus statinio projektą numatė duris į (duomenys neskelbtini), pakeitė (duomenys neskelbtini). Sprendinių skirtumų labai mažai (pakeitus įvažiavimo, parkavimo vietą, pašalino kelis krūmus). 99 proc. sprendinių liko tie patys. Sutiko, kad įforminimas pakeistas (pasistūmė numeriai, išimtas žiniaraštis), atliktos paketavimo korekcijos. Tačiau išėmus tam tikrus (duomenys neskelbtini), atitinkamai koregavosi maketavimas brėžinyje. Atsakovas jokių siūlymų dėl (duomenys neskelbtini) nesiuntė, nurodymo derinti su institucijomis nedavė ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė. (duomenys neskelbtini) buvo pora posėdžių su (duomenys neskelbtini). Dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) atstovai. Visi kalbėjosi apie koncepciją, ką reikia daryti. Projektinių pasiūlymų derinimas vyko nuotoliniu būdu. Svarstymas vyko ir su visuomene, ir su savivaldybe. Dėl jo dalyvavimo kokiame nors derinime sprendė projekto vadovas. Atlikti darbus vėlavo tiek dėl apimties, tiek dėl paties proceso, atsakovo pastabų ir nurodymų. Ankstyvosiose stadijose su atsakovu dirbo kartu, atsakovas atsiųsdavo savo pasiūlymus, tačiau tai nereiškia, kad atsakovo darbuotojai atliko jo darbą. Nebuvo tokių projekto dalių, kurias už ieškovą parengė atsakovo darbuotojai. Manė, kad išsiuntimas bylų, PDF failų reiškia darbo perdavimą, nes su atliktu darbu galima suderinti projektą ir gauti statybos leidimą. Jis nedarė apšvietimo (tam reikia elektriko), tačiau siūlė prožektorių vietas. Dangas irgi darė atsakovas. (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo jų projektą ir nurodydavo projektuoti ant jų.

8. Liudytoja A. M., (duomenys neskelbtini) architektė, parodė, kad dalyvavo projektavimo su (duomenys neskelbtini) komandos darbe, rengė dvi architektūrines dalis. Vyko susitikimai su statytoju ir (duomenys neskelbtini) atstovu, M. P.. Jis vėlavo atlikti darbus ir tai trukdė procesui. Ieškovo atliktą darbą gavo, tačiau jis neatitiko lūkesčių. Vėliau gavo iš ekspertų pastabas. M. P. siuntė tam tikrą medžiagą, kad darbai vyktų greičiau. Ieškovas atliko (duomenys neskelbtini) vertinimą, suprojektavo (duomenys neskelbtini), tačiau netinkamai. Pateikė taip pat netinkamai. Trūkumai: kopijuojant buvo išsiblaškę šifrai, bylos išdėliotos ne pagal STR (ne ta tvarka), nors sprendiniai buvo pakitę, darbas atliktas ant senų sprendinių. (duomenys neskelbtini) dalį galėjo rengti bet kuris architektas. Ieškovas buvo samdomas tam, kad darbą atliktų specialių žinių turintis asmuo, tuo pačiu taupant laiką, kad savo dalį spėtų atlikti kiti. Derinimai su kitomis institucijomis vyko gyvuose susitikimuose, dalyvaujant specialistams. Dalyvaudavo ji, (duomenys neskelbtini) ir kitų institucijų atstovai. Su (duomenys neskelbtini) derino ji su (duomenys neskelbtini). Ji derino savo sprendinius, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) planą. Kai kuriuose derinimuose ieškovas turėjo būti, bet nebuvo. Prašė M. P. suderinti sprendinius su savivaldybe, rašė elektroninį laišką dėl derinimo su (duomenys neskelbtini). Visgi M. P. nederino ir dokumentų neatsiuntė. Teikė M. P. pastabas. Jis dažnai sutikdavo pataisyti, tik ne visada atsakydavo iš karto. Jos sprendinių (duomenys neskelbtini) dalyje nėra.

9. Liudytoja K. P., (duomenys neskelbtini) architektė, projekto dalies vadovė, parodė, kad ji turėjo parengti (duomenys neskelbtini) dalį. Jau projektavimo stadijoje pradėjo strigti, buvo sunki komunikacija su ieškovo darbuotoju M. P.. Jis dalyvavo pristatant visuomenei, bet kai reikėjo projektą derinti su savivaldybe, nedalyvavo. Teko tai daryti jai. Buvo sunku, nes sulaukdavo specifinių klausimų, į kuriuos atsakyti reikėjo specialių žinių. Ieškovas atliko dalį darbo, t.y. suprojektavo (duomenys neskelbtini). Likusią dalį padarė ji su kolege. Mano, kad ieškovas atliko maždaug 60 proc. darbo. Ji atliko jo darbo korekcijas (koregavo sprendinius (duomenys neskelbtini)), darė brėžinius, kiekių žiniaraščius, sutvarkė medžiagą. Ieškovo vėlavimas esminės reikšmės neturėjo, bet darbą apsunkino, nes jie abu projektus turėjo rengti lygiagrečiai. Į raginimus M. P. reagavo ne visada, o galiausiai visai dingo. Viso (duomenys neskelbtini) projekto nerengė, nes neturi tam žinių, neturi atitinkamo (duomenys neskelbtini) atestato.

10. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ekspertas, viso projekto vadovas, parodė, kad pasitelkė rangovą (ieškovą) dėl to, kad reikėjo specialisto konkrečiai projekto daliai ((duomenys neskelbtini)) parengti. Tikėjosi parengtos ir su institucijomis suderintos bylos. Jam svarbiausia buvo padaryti darbą, nes grėsė paramos praradimas. Visgi rezultato iš ieškovo negavo, nors darė nuolaidas dėl terminų. Iš ieškovo tegavo idėjas, kažkokius brėžinius, o ne bylą, kurią galėtų tvirtinti. Panaudojo dalį iš ieškovo gautos informacijos. Ieškovo darbą vertina kaip atliktą 50 proc.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) parengti ir suderinti (duomenys neskelbtini) 2 atskiras dalis (sutarties 2.1.1., 5.2. p.) (el.b.t. 1, l. 12-15). Atsakovas (duomenys neskelbtini) pretenzija paragino ieškovą atlikti darbus ir pratęsė terminą iki (duomenys neskelbtini) (el.b.t.2, l. 10-11), pakartotine pretenzija – iki (duomenys neskelbtini) (el.b.t.2,l.12). M. P. parengtą darbą išsiuntė atsakovui (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 16-17). Jo darbuotoja K. P. tos pačios dienos elektroniniu laišku padėkojo už pavėluotus sprendinius, o A. M. netrukus atsakė ieškovui, kad sutartas darbas nebuvo atliktas ir pateiktas laiku, todėl jo negali įtraukti į savo projektą, byla turi klaidų, nesuderinta su kitų dalių sprendiniais, tekstiniai dokumentai padriko stiliaus ir formato (el.b.t.1, l. 18-19). Praėjus daugiau nei metams ((duomenys neskelbtini)) ieškovas sužinojo (tai matyti iš VĮ Registrų centro išrašo, el.b. t.1, l. 217-225), kad (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statybos leidimas pagal projektinius sprendinius, kuriuos, kaip teigia, rengė jis (el.b.t.1, l. 21-205). Atsižvelgdamas į tai, ieškovas (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl 12 000 Eur už projektavimo darbus (el.b.t.1, l. 8) ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 920 Eur delspinigių pagal (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų sutartį (el.b.t.1, l. 9). Šias sąskaitas ieškovas pateikė atsakovui (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) pretenzija (el.b.t.1, l. 206, 209-210). Atsakovas (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją (el.b.t.1, l. 211). Tuomet ieškovas (duomenys neskelbtini) parengė pakartotinę pretenziją (el.b.t.1, l. 213-218), kurios atsakovas taip pat netenkino.

12. CK 6.700 str. numato, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

13. Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovas parengs ir suderins (duomenys neskelbtini) atskiras dalis, be to, pačią sutartį pavadino projektavimo darbų sutartimi, darytina išvada, kad šalis siejo projektavimo rangos teisiniai santykiai.

14. Pagal CK 6.702 str. 1 d. 1 p. rangovas privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą parengtus techninius dokumentus suderinti normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu, o įstatymo numatytais atvejais – su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, arba atlikti jų ekspertizę. Rangovas, atlikdamas darbus ir derindamas techninius dokumentus, privalo bendradarbiauti su užsakovu, o sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui (CK 6.702 str. 1 d. 3-4 p.). Užsakovas savo ruožtu privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus (CK 6.704 str. 1 d. 1 p.)

15. Nagrinėjamu atveju projektavimo darbų sutartis sutarties dalyką (darbus) apibrėžė kaip: 1) pagrindinę (duomenys neskelbtini) koncepciją, (duomenys neskelbtini) išdėstymą ir (duomenys neskelbtini) formavimą; 2) (duomenys neskelbtini), nurodant jų rūšis ir kiekius (Sutarties 2.1.1. p.). Darbai turėjo būti atlikti iki (duomenys neskelbtini) (Sutarties 5.2. p.). Bendra sutartinė 2.1. p. nurodyto atlikto darbo kaina – 12 000 Eur su PVM (Sutarties 3.1. p.)

16. Bylos duomenys patvirtina, kad M. P. parengtą darbą išsiuntė atsakovui (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 16-17), t.y. vėliau, nei numatė sutartis ((duomenys neskelbtini)), tačiau sutarties nuostatos leido darbų atlikimo terminą, atsiradus objektyvioms priežastims, šalių susitarimu pratęsti (Sutarties 5.3. p.). Ginčo nėra, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus, o atsakovas juos atlikti ragino, pvz. (duomenys neskelbtini) pretenzija paragino ieškovą atlikti darbus ir pratęsė terminą iki (duomenys neskelbtini) (el.b.t.2, l. 10-11), pakartotine pretenzija – iki (duomenys neskelbtini) (el.b.t.2,l.12). Nors ieškovas darbą atsiuntė galutinį terminą praleidęs 18 dienų, tačiau atsakovas projektą išsisaugojo, be to, jį vėliau panaudojo. Kaip teismo posėdžio metu parodė atsakovo darbuotoja liudytoja K. P., ieškovo vėlavimas atlikti darbus esminės reikšmės neturėjo. Darytina išvada, kad termino praleidimas nesudaro pagrindo atsakovui neatsiskaityti su ieškovu.

17. Atlikęs darbus rangovas juos turi perduoti CK 6.702 str. 1 d. 4 p. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini), t. y. jau pasibaigus rangos sutarčiai, 157 MB apimties archyvinio failo išsiuntimas elektroniniu paštu nepatvirtina nei darbų perdavimo, nei priėmimo fakto. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas jam nepateikė jokio darbų priėmimo - perdavimo akto, siūlydamas jį atsakovui pasirašyti, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad darbų priėmimo-perdavimo aktą ieškovas pasirašė vienašališkai ir pateikė jį atsakovui.

18. CK 6.700-6.704 straipsnių normos reguliuoja projektavimo rangos teisinius santykius, tačiau atskiriems klausimams, kurių specialiosios normos nereguliuoja, taikomos ir bendrosios rangos santykius reguliuojančios normos. Atliktų projektavimo darbų priėmimas – vienas iš klausimų, kuriems taikomos bendrosios rangos nuostatos, konkrečiai – CK 6.694 straipsnio 4 dalis, pagal kurią darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys, tačiau jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civ. byloje Nr.2A-1987-258/2020). Taigi ir nagrinėjamu atveju ieškovas atliktą darbą turėjo perduoti kartu su priėmimo perdavimo aktu. Visgi esminis dalykas šiuo atveju yra pats perdavimo ir priėmimo faktas, o ne akto kaip dokumento pasirašymas.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Perdavimo-priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

20. Nagrinėjamu atveju šalys darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, jo ieškovas net ir nebuvo atsakovui pateikęs, tačiau patį jo rengtą darbą perdavė elektroniniu paštu dar (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo darbuotojos A. M. tos pačios dienos atsakymo į ieškovo laišką matyti, kad ji atsisakė įtraukti ieškovo darbą į projektą, sukritikavo pateiktą bylą, nurodžiusi, kad joje yra klaidų, ji nesuderinta su kitų dalių sprendiniais, tekstiniai dokumentai padriko stiliaus ir formato (el.b.t.1, l. 18). Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas M. P., atsakovo darbuotoja jį informavo, kad akto dabar nesirašys, gali jo nesiųsti. Tokia atsakovo darbuotojos A. M. reakcija į atsiųstą darbą sudarė pagrindą ieškovui manyti, kad jis darbą atliko netinkamai ir atsakovas darbų priėmimo – perdavimo akto bet kuriuo atveju nepasirašys, todėl jo ir nesiuntė. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo darbuotoja K. P., gavusi ieškovo siųstą darbą, padėkojo už jį (nors ir pavėluotą) ir toliau tęsė bendradarbiavimą, nurodžiusi atliekamus veiksmus (taigi darbą priėmė) (el.b.t.4, l. 3), atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statybos leidimas pagal projektinius sprendinius, kuriuos, kaip teigia ieškovas, rengė jis (el.b.t.1, l. 21-205, 21-205). Liudytojas, atsakovo viso projekto vadovas T. K., posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo pateiktas darbas buvo panaudotas statybos leidimui gauti, tačiau ne pilnai, t.y. apie 50 proc. Liudytoja K. P. ieškovo atliktą darbą vertino 60 proc., o liudytoja A. M. savo vertinimo nepateikė, tačiau sutiko, kad jos sprendinių (duomenys neskelbtini) dalyje nėra. Pats projektą rengęs M. P. nurodė, kad jo siųstų ir atsakovo pateiktų statybos leidimui gauti sprendinių skirtumų labai mažai (maždaug 99 proc. sprendinių liko tie patys).

21. Ieškovas pateikė į bylą jo rengtą ir atsakovui perduotą projektą (el. b. t. 4, l. 5-196). Atsakovas pateikė techninio projekto (duomenys neskelbtini) dalies kopiją, pagal kurią gavo statybos leidimą (el.b.t.2, l.116 -170), taip pat mokslo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, aikštelės (a1) rekonstravimo ir kitos paskirties inžinerinių statinių, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektą, pateiktą į infostatybą (el. b. t. 6, l. 2-115). Abi šalys pateikė projektų palyginimus ir pastabas (el.b.t.3, l. 1-57, t.6, l. 118-201). Ieškovo vertinimu projektai iš esmės identiški, pakeista tik ieškovo pavardė, kelios neesminės detalės, puslapių numeriai. Teismo posėdžio metu projektą rengęs M. P. papildomai nurodė, kad planas, specifikacijos – viskas daryta jo (iš keliasdešimt puslapių pašalinti vos keli). Atsakovas į CVPIS (viešųjų pirkimų) sistemą įdėjo visą ieškovo rengtą projektą, pašalinus tik atestatą, žiniaraštį. Atsakovas pakeitė (duomenys neskelbtini), pakeitus statinio projektą numatė duris į (duomenys neskelbtini), pakeitė (duomenys neskelbtini). Sprendinių skirtumų labai mažai (pakeitus įvažiavimo, parkavimo vietą, pašalino kelis krūmus). Visgi sutiko, kad įforminimas pakeistas (pasistūmė numeriai, išimtas žiniaraštis), atliktos paketavimo korekcijos. Atsakovas nurodė, kad visą projektinę dokumentaciją iš esmės rengė ir sutvarkė jo darbuotojai. Ieškovas neatnaujino (duomenys neskelbtini) sprendinių ant aktualių sprendinių, neįvertino (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sprendinius pateikė neįvertinęs aktualios padėties vietoje, brėžinį parengė neatsižvelgęs į institucijų pastabas.

22. Įvertinęs ieškovo parengtą ir pateiktą bei atsakovo koreguotą projektą, teismas neturi pagrindo išvadai, kad jame atlikti esminiai taisymai. Atitinkamai neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad visą projektinę dokumentaciją iš esmės rengė jo darbuotojai. Akivaizdu, kad atsakovas net nebūtų samdęs ieškovo, jei jo paslaugos jam nebūtų buvę reikalingos, be to, ieškovo darbuotojas M. P. turėjo (duomenys neskelbtini) projekto rengimo vadovo atestatą, kuris reikalingas (duomenys neskelbtini) daliai parengti pagal (duomenys neskelbtini) ir kurio reikalavo Vilniaus miesto savivaldybė. (duomenys neskelbtini) išdėstymo planas, (duomenys neskelbtini) (lentelė), sąnaudų žiniaraštis, (duomenys neskelbtini) inventorizacija, (duomenys neskelbtini) planas yra rengta ieškovo. Atsakovas nepateikė ekspertizės išvados dėl ieškovo atlikto darbo trūkumų. Pasirašant projektavimo darbų sutartį nebuvo pridėta techninė užduotis ar kitoks dokumentas, kuris detalizuotų reikalavimus sutarties dalykui, jų nenurodė ir atsakovas. Nėra duomenų, kad parengtas darbas neatitiko kokių nors teisės aktų reikalavimų, tik iš šalių susirašinėjimo ir teiktų paaiškinimų matyti, kad jis nevisiškai atiko atsakovo lūkesčius, nes pastarasis atliko korekcijas (pvz., nors atsakovas siuntė atnaujintą planą, sprendiniai ant jo nebuvo perkelti, el.b.t.6, l. 127). Atsakovo koreguotas sprendinys dėl (duomenys neskelbtini), nenumatytas (duomenys neskelbtini) bei sprendinių palikimas ant neatnaujintų brėžinių, kai toks sprendinių perkėlimas atliekamas ne perbraižant, bet kompiuterio pagalba perkeliant sprendinius ant naujų brėžinių, laikytinas ne sprendinių parengimu, o jų daliniu koregavimu, kuris nepanaikina atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu už atliktą darbą, tik suteikia pagrindą sutartą kainą mažinti. Tokį pagrindą suteikia ir projektinės dokumentacijos įforminimas, su kuriuo dirbo atsakovo darbuotojos.

23. Šalys sutartyje susitarė dėl (duomenys neskelbtini) naujos statybos (duomenys neskelbtini) atskirų dalių parengimo ir suderinimo. Šalys neaptarė suderinimo turinio, t.y. su kuo šios dalys turi būti suderintos. Ieškovas suderinimą suprato kaip derinimą su užsakovu ir informacijos teikimą užsakovui projektą derinant su kitomis institucijomis. Atsakovas nurodė tikėjęsis pilno suderinimo.

24. CK 6.702 str. 1 d. 2 p. numato parengtų techninių dokumentų suderinimą normatyvinių statybos dokumentų nustatyta tvarka su užsakovu. Pagal šį punktą derinimas su atitinkamomis valstybės ar savivaldybių institucijomis numatytas tik įstatymo numatytais atvejais.

25. Bylos duomenys (gausybė elektroninių laiškų) patvirtina, kad ieškovas techninius dokumentus su atsakovu derino nuolat, visgi nepilnai atsižvelgė į atsakovo prašymus (neperkėlė sprendinių (duomenys neskelbtini) plano ir kt.).

26. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 str. 1 d. nustato, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją.

27. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 30- 2934/18(2.1.1E-TD2) patvirtintas Atskirųjų želdynų projektų, rengiamų Savivaldybės ir valstybinės žemės sklypuose, viešinimo tvarkos aprašas. Remiantis šiuo aprašu, buvo nustatyta želdynų projektų viešinimo ir derinimo procedūra.

28. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo šaukiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) grupės posėdis, kuriame buvo svarstomi ir (duomenys neskelbtini) projektai (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad šis svarstymas vyko praėjus beveik 5 mėnesiams po to, kai ieškovas nusiuntė atsakovui jo rengtą projektą, kurį šis nurodė atsisakantis priimti. Duomenų, kad po to atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, informavo apie būsimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) posėdį, byloje nėra, todėl pagrindo reikšti pretenzijas ieškovui, kad sprendinių nesuderino su savivaldybe, atsakovas neturi.

29. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 9 d. statyboms, vykstančioms saugomose teritorijose, reikalingas saugomų teritorijų direkcijos pritarimas (statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina: saugomų teritorijų direkcijos).

30. To paties įstatymo 27¹ str. 2 d. nustato, kad saugomų teritorijų direkcijos tikrina statinių, suprojektuotų valstybiniuose parkuose, saugomų teritorijų direkcijoms priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose rezervatuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, projektus. Tikrinama statinio projektų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems: 1) saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose (statinio paskirties atitiktis žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, naudojimo būdui); 2) valstybinių parkų nuostatuose (statinių išdėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tūrių, panaudotų medžiagų); 3) kituose veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose.

31. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovo darbuotoja ragino ieškovą derinti projektinę dokumentaciją su (duomenys neskelbtini), nurodė tiek derinimo laiką, tiek informavo apie būtinybę koreguoti sprendinius, atsižvelgiant į viešinimo metu gautas pastabas (el.b.t.6, l. 125). Duomenų, kad šią pareigą ieškovas įvykdė, byloje nėra.

32. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes dėl ieškovo atlikto darbo ir po to vykusį nedidelį jo darbo koregavimą bei įforminimą, kurį atliko atsakovas, projekto derinimą, kuriame taip pat dalyvavo ne ieškovas, o atsakovas, skirtingą liudytojų ieškovo parengto darbo apimties ir kokybės vertinimą, nepateikiant tikslių skaičiavimų, daro išvadą, kad ieškovas projektavimo darbų sutartį įvykdė apytiksliai 80 proc., todėl jam iš atsakovo priteistina 9 600 Eur.

33. Šalių sudarytos projektavimo darbų sutarties 8.1.2. p. numato, kad nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, užsakovas moka vykdytojui 0,5 proc. pradinės neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigius. Tokia pati pareiga numatyta ir vykdytojui laiku neatlikus darbų (sutarties 8.2.2. p.). Taigi šalys susitarė dėl tokio paties dydžio netesybų už vėlavimą vykdyti sutartines pareigas.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

35. Ieškovas paskaičiavo atsakovui 10 920 Eur delspinigių, teigdamas, kad delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, o nagrinėjamu atveju uždelsta atsiskaityti jau 1,5 metų, skaičiuojant nuo darbų perdavimo iki kreipimosi į teismą. Visgi ieškovas, atsižvelgdamas į CK 1.125 str. 5 d. reglamentuojamą netesybų išieškojimo senatį, jų prašo už 182 dienas.

36. Teismas sutinka su ieškovu, kad pareigai atsiskaityti esminę reikšmę turi darbų rezultato perdavimas, o ne sąskaitos išrašymas, nes bylos esmę sudaro ne mokėjimo dokumentas, o prievolė pagal sutartį. Projektavimo darbų sutarties 6.1 p. nustato, kad sutartinis darbas ir/ar jo etapas yra atliktas, kai abi šalys jį patvirtina atlikto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktu. Nepatvirtinus sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo akto 8 darbo dienų laikotarpyje ir nepateikus pretenzijų dėl atliktų darbų, atlikimo aktas bus laikomas patvirtintu ir užsakovas privalės apmokėti pagal šios sutarties apmokėjimo sąlygas. Pagal šias sutarties nuostatas pareiga atsiskaityti kyla darbą ne tik perdavus, bet ir priėmus arba nepateikus pretenzijų po akto gavimo, tačiau jo ir nepatvirtinus. Vadinasi, perduotas turi būti baigtas ir tinkamai atliktas darbas. Jau aukščiau nustatyta, kad atsakovas, vos gavęs darbą, pareiškė pretenzijas, darbą koregavo ir projektą pats derino su atitinkamomis institucijomis. Statybos leidimą, panaudodamas ieškovo atliktą darbą, atsakovas gavo tik (duomenys neskelbtini). Be to, pats ieškovas, atsakovui išrašydamas (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą, jam suteikė papildomą terminą iki (duomenys neskelbtini) ją apmokėti (el.b.t.1, l. 8). Darytina išvada, kad delspinigiai jam priklauso nuo (duomenys neskelbtini) ir jie skaičiuotini ne nuo sutartinės kainos, o nuo pagrįstai atsakovo mokėtinos 9 600 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinį pareiškė (duomenys neskelbtini), jis turi teisę į delspinigius (duomenys neskelbtini), t.y. už 110 dienų.

37. Atsakovas teigia, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra per dideli, o ieškovo paskaičiuota suma negalėtų būti laikoma protinga pagal ES teisę.

38. Nagrinėjamu atveju 0,5 proc. delspinigiai už 110 dienų nuo 9 600 Eur sumos sudaro 5 280 Eur.

39. CK 6.258 str. 3 d. numato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.

40. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas prievolės neįvykdė jokia dalimis, todėl aktualus klausimas dėl aiškiai per didelių netesybų mažinimo.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Naudodamasis įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teise mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

42. Sprendžiant dėl netesybų (delspinigių) dydžio atitikties protingumo bei sąžiningumo kriterijams, svarbi vertintina aplinkybė taip pat yra šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad paprastai 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigių tarifas pripažįstamas akivaizdžiai per dideliu CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, neatitinkančiu protingumo reikalavimų ir apskritai delspinigių funkcijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006; kt.).

43. Atsižvelgiant tiek į aukščiau nurodytą teismų praktiką, tiek į tai, kad paskaičiuoti pagal 0,5 proc. normą delspinigiai sudaro daugiau nei pusę skolos sumos, darytina išvada, kad jie aiškiai per dideli, todėl turi būti mažinami.

44. Sprendžiant dėl delspinigių dydžio turi būti įvertinti kiekvienos konkrečios situacijos ypatumai ir išlaikoma šalių interesų pusiausvyra bei lygiateisiškumas. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes: abi šalys yra verslininkai, todėl galėjo numatyti prievolių neįvykdymo pasekmes, abiems joms už prievolės įvykdymo termino pažeidimą nustatytos vienodos netesybos, sutartį pasiūlė atsakovas, jis nėra ieškovui sumokėjęs net dalies skolos, nors nuo ieškovo darbų perdavimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei 1,5 metų.

45. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir pirmiau šiame sprendime aptartus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų reikalavimus atitiktų delspinigių sumažinimas procentine išraiška iki 0,2 proc. (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Skaičiuojant nuo 9 600 Eur sumos už 110 dienų tai sudaro 2 112 Eur.

46. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi bei 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 10 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (11 712 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

47. Ieškovas byloje patyrė 516 Eur žyminio mokesčio (el.b.t.1, l. 20) ir 4 864,20 Eur atstovavimo išlaidų (el.b.t.3, l.65-82, t. 7, l. 21-23), iš viso 5 380,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Atsakovas (duomenys neskelbtini) nurodė patyręs 1 452 Eur atstovavimo išlaidų (el.b.t.3, l.114-115), (duomenys neskelbtini) prašyme – 726 Eur atstovavimo išlaidų (su PVM) (el.b.t.7, l. 6-7), (duomenys neskelbtini) prašyme 1 911,80 Eur atstovavimo išlaidų (el.b.t.7, l.26-31), iš viso 4 089,80 Eur. Atsakovo pateiktos sąskaitos ir mokėjimo dokumentai rodo didesnes išlaidas (el.b.t. 3, l.117-120, t.7, l.9-10, 28-31), tačiau atsakovui prašant mažesnių, teismas vertina jas pagal atliktų darbų ataskaitas (el.b.t.6, l. 116, t. 7, l. 8., l.26-27 ).

49. Šalių patirtos atstovavimo išlaidos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius.

50. CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51. Ieškinys tenkintas 51 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 2 743,90 Eur, o atsakovui iš ieškovo 2 004 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių išlaidų (vienarūšių reikalavimų) įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteisiama 739,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 6,64 Eur pašto išlaidų, kurios dėl nedidelės sumos ir ieškinį iš esmės tekinus (pripažinus atsakovo prievolę sumokėti skolą ir delspinigius, tik sumažinus reikalaujamas sumas), priteisiamos visos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), iš atsakovo (duomenys neskelbtini), 9 600 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus eurus) skolos, 2 112 Eur (du tūkstančius šimtą dvylika eurų) delspinigių, 10 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (11 712 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 739,90 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis eurus, 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), 6,64 Eur (šešis eurus, 64 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas teismui būtina pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.