Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1108-950/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-26
Bylos Nr.: e2S-1108-950/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13640-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tomas Ridikas
Atsakovas: A. R.
Ieškovas: R. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1108-950/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13640-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-269-329/2023 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei A. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo teismui, kuriuo prašė: 1) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: šalių dukters S. B. gyvenamosios vietos nustatymą su ieškovu, vaiko tėvu R. B.; 2) įpareigoti atsakovę teikti vaiko S. B. išlaikymui periodines išmokas po 244 Eur kas mėnesį iki sprendimo byloje priėmimo, pervedant į ieškovo sąskaitą, esančią AB SEB banke (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), iki einamojo mėnesio 10 dienos ir skirti ieškovą šių lėšų valdytoju uzufrukto teisėmis; 3) sustabdyti (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos; 4) nustatyti laikiną bendravimo bei dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime tvarką teismo nuožiūra, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas. Nurodė, kad dukra, atostogaudama su ieškovu, išsakė norą likti gyventi kartu su juo. Mergaitė ne kartą ieškovui buvo užsiminusi, jog „mama turi problemų“, kad ją verčia jos draugą Darių vadinti tėvu, kad supykusi nekontroliuoja emocijų ir pan. Prašymo pateikimo teismui metu mergaitė gyveno su ieškovu ir, kaip nurodė ieškovas, norėjo pasilikti su juo, nes mamos bijo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – nepilnamečio vaiko S. B. laikiną gyvenamąją vietą iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatė su tėvu; iš atsakovės priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai S. B. periodinėmis išmokomis po 244 Eur, mokamą kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, pervedant į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, iki einamojo mėnesio 10 dienos, nepilnamečiam vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą; nustatė laikiną atsakovės nepilnametės dukros S. B. bendravimo tvarką iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje: 1. Kas antrą savaitę, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo savaitės, nuo penktadienio 17 val., pasiimant dukterį iš mokyklos, iki sekmadienio 20 val., dukra praleidžia su motina; 2. Kai savaitgaliai praleidžiami su tėvu, tos savaitės darbo dienomis atsakovė bendrauja su dukra nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdama dukterį iš mokyklos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą; 3. Neporinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Motinos dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovė praleidžia su dukterimi, pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.; 4. Porinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, Motinos dieną, dukters gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovė praleidžia su dukterimi, pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.; 4. Atsakovė praleidžia su dukterimi ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (14 kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant tėvą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų; visą numatytą atostogų laiką atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis; 5. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti, kad būtų laikomasi šios bendravimo tvarkos tarp motinos ir dukters.

Šalies argumentai

3. Ieškovas R. B. 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl vaiko, t. y. nustatyti šalių dukters S. B. gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) įpareigoti atsakovę A. R. teikti vaiko S. B. išlaikymui periodines išmokas po 244 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pervedant į ieškovo sąskaitą, esančią AB SEB banke, (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) iki einamojo mėnesio 10 dienos ir skirti ieškovą šių lėšų valdytoju uzufrukto teisėmis, vaiko išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti atsakovės bendravimo ir dalyvavimo nepilnametės dukters auklėjime tvarką (jeigu šalys nesusitars kitaip).

Atsiliepimas

4. Atsakovė A. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, nepilnametės S. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarauja vaiko interesams. Kadangi ieškovė bendrauti su dukra viešoje vietoje atvyksta girta, negeba ilgesnį laiką išlikti blaivi, neužtikrina dukrai saugios aplinkos, ieškovo prašymas nustatyti, kad atsakovė kelis mėnesius su dukra bendrautų be nakvynės, yra pagrįstas, ieškinio reikalavimai dėl atsakovės bendravimo su dukra tvarkos nustatymo neprieštarauja vaiko interesams.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo panaikino ir klausimą dėl atsakovės laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamete S. B. nustatymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

7. Ieškovas R. B. 2023 m. gegužės 16 d. pateikė nuomonę dėl laikinosios vaiko bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos pakeitimo ir nurodė, kad atsakovė galėtų su dukra iki sprendimo priėmimo bendrauti tokia tvarka: 4.1. Kas antrą savaitgalį, atsižvelgiant į dukros nuomonę ir vaiko valią, penktadienį 18 val. mamai paimant dukrą iš gyvenamosios vietos ir parvežant sekmadienį 17 val. į ieškovo gyvenamąją vietą. Be nakvynių atsakovės gyvenamojoje vietoje, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir / ar baudžiamoji byla dėl motinos smurto ir nepriimtas nutarimas ikiteisminį nutraukti ar pripažinti nekalta; 4.2. Dėl bendravimo telefonu, kad nebūtų mamos skambinėjimų bet kuriuo paros metu, nes tai kelia stresą dukrai, ieškovas prašė teismo nustatyti pokalbių laiką telefonu skambinant nuo 17 val. iki 18 val. Esant poreikiui, dukra pati galėtų bet kada paskambinti, kai nori.

Atsiliepimas

8. Atsakovė A. R. atsiliepime į ieškovo nuomonę dėl laikinosios vaiko bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos pakeitimo nurodė, jog sutinka, kad ji ir dukra iki bus išspręstas ginčas dėl jo gyvenamosios vietos bendrautų kas antrą savaitgalį, tačiau mano, jog ieškovo prašymas šį bendravimą daryti priklausomą nuo dukros nuomonės ir valios yra nepagrįstas. Bendravimo tvarkoje nurodžius sąlygą „atsižvelgiama į dukters nuomonę ir vaiko valią“ reikštų, kad kiekvieną kartą prieš važiuojant pas mamą, turėtų būti klausiama jos nuomonės, nors iš bylos medžiagos yra aišku, kad šiuo metu, kai mergaitė gyvena su tėvu, jos nuomonę formuoja tėvas, ji jam yra įsipareigojusi. Nustatytos tokios sąlygos eliminuotų bet kokias galimybės atsakovei savaitgaliais bendrauti su dukra ir tokį bendravimą padarytų priklausomą nuo konfliktiškai atsakovės atžvilgiu nusiteikusio ieškovo sprendimų. Yra aišku, kad ikiteisminiai tyrimai atsakovei yra keliami nepagrįstai, siekiant tuo pasinaudoti šioje civilinėje byloje, svarstant prašymą dėl mergaitės gyvenamosios vietos pakeitimo. Mergaitei su atsakove yra saugu, problemos, kurios buvo kilę, buvo laikino pobūdžio ir šiuo metu nėra aktualios, atsistatęs mergaitės bendravimas su mama, todėl bendravimo nustatymas be nakvynių neatitiktų geriausių nepilnametės mergaitės interesų, kenktų mamos ir dukros tarpusavio ryšiui. Bendravimo telefonu apribojimas prieštarautų paties vaiko interesams, byloje nėra jokių duomenų, kad mamos skambučiai mergaitei keltų stresą. Atsakovė taip pat prašo, nustatant laikiną bendravimo tvarką, numatyti atsakovės ir mergaitės bendravimą darbo dienomis, du kartus per savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais, kai atsakovė paima dukrą iš jos ugdymo įstaigos antradienį ir ketvirtadienį bei grąžina į dukters gyvenamąją vietą tos pačios darbo dienos vakare iki 19 val. Be to, atsakovės nuomone, artėjant vasaros atostogoms tikslinga nustatyti laikiną bendravimo tvarką atostogų metu – pusę vasaros atostogų laiko dukra praleidžia su mama, kitą pusę – su tėvu – tokia tvarka: dvi savaites nepertraukiamo laiko, skaičiuojant nuo einamųjų metų birželio 10 d. (vasaros atostogų pradžios) vasaros atostogų mama bendrauja su dukra paimdama ją iš dukters gyvenamosios ar buvimo vietos pirmą jai priklausančią dukters vasaros atostogų dieną ir grąžindama dukrą į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią dieną iki 20 val. Sekančias dvi savaites vaikas bendrauja su tėvu, vėliau – dvi savaites mergaitė bendrauja su mama ir t.t. Rudens atostogas dukra praleidžia su mama, t. y. mama paima dukrą iš dukters gyvenamosios vietos pirmą šeštadienį prieš atostogas 11 val. ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą po savaitės šeštadienį iki 19 val. Pavasario atostogas dukra praleidžia su tėvu. Atsakovė taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimas užsitęstų, nustatytinos ir kitos laikinos bendravimo tvarkos sąlygos: šventinės dienos, įsimintinos dienos ir kitos sąlygos: 1. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną mama bendrauja su dukra pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios ar buvimo vietos Kūčių dieną tarp 12–13 val. ir grąžindama ją į dukters gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su tėvu; 2. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną ir per Naujųjų metų šventę mama bendrauja su dukra, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios ar buvimo vietos atitinkamos šventės dieną tarp 12–13 val. ir grąžindama ją į dukters gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) iki 20 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su tėvu; 3. Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną mama bendrauja su vaiku, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją Šv. Velykų dieną tarp 12–13 val. ir grąžindama jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną iki 19 val.; 4. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaiko gimimo dieną mama bendrauja su dukra pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12–13 val. ir grąžindama ją į dukters gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val.; 5. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais dukters gimimo dieną mama bendrauja su dukra dvi valandas – tiksli mamos ir dukters bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus; 6. Kiekvienais kalendoriniais metais mamos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir mamos gimimo dieną mama bendrauja su dukra, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios ar buvimo vietos tarp 12–13 val. ir grąžindama ją į dukters gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val. Jeigu sekanti diena yra darbo diena, mama pristato dukrą į ugdymo įstaigą; 7. Mama turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su dukra už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo tėvui išvykimo ir grįžimo aplinkybes; 8. Pasikeitus sąlygoms ir nesant galimybei mamai bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, mama informuoja apie tai tėvą SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną. Praleistas mamos ir dukters bendravimo laikas kompensuojamas šalių susitarimu, suderinus laiką ne vėliau kaip prieš dvi dienas; 9. Mama turi teisę nuolat bendrauti su dukra bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma tėvui, kai dukra praleidžia laiką su mama; 10. Vaiko ligos atveju tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute. Vaiko ligos atveju, vaikas šalių susitarimų perduodamas rūpintis motinai.

9. Skyrius pateikė išvadą laikinosios vaiko bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos pakeitimo, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tarp šalių esančius konfliktinius santykius, tikslinga nustatyti atsakovės laikinąją bendravimo tvarką su dukra, nustatant, jog atsakovė su dukra bendrauja ieškovo siūloma tvarka kas antrą savaitgalį, dukrai skambinti gali kiekvieną dieną nuo 17 val. iki 18 val. Socialiniams darbuotojams per 5 mėnesius nepastebėjus, kad atsakovė piktnaudžiautų alkoholiu, mergaitė pas motiną svečiuojasi kas antrą savaitgalį, Skyriaus nuomone, draudimas vaikui nakvoti motinos namuose neatitinka vaiko interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamojoje byloje: 1. Kas antrą savaitgalį su nakvyne, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo savaitės, penktadienį 18 val. mamai paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant sekmadienį 17 val. į dukros gyvenamąją vietą; 2. Kiekvienos savaitės darbo dienomis motina bendrauja su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 19 val., pasiimdama dukterį iš mokyklos ir parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą; 3. Motina bendrauja telefonu su dukra kiekvieną dieną, skambindama dukrai tarp 16 val. ir 19 val. Dukra mamai gali skambinti bet kuriuo laiku esant poreikiui; 4. Nelyginiais kalendoriniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną mama bendrauja su dukra, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną tarp 12–13 val. ir grąžindama ją į dukters gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20 val.; 5. Nelyginiais kalendoriniais metais dukters gimimo dieną mama bendrauja su dukra dvi valandas. Tiksli mamos ir dukters bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus; 6. Mamos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) mama bendrauja su dukra, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos buvimo vietos tarp 10–13 val. ir grąžindama ją į dukters gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 13 val.; 7. Atsakovė praleidžia su dukterimi ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant tėvą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis; 8. Pasikeitus sąlygoms ir nesant galimybė mamai bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, mama informuoja apie tai tėvą SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 dieną. Praleistas mamos ir dukters bendravimo laikas kompensuojamas šalių susitarimu, suderinus laiką ne vėliau kaip prieš 2 dienas; 9. Vaiko ligos atveju tėvai informuoja apie tai vienas kitą nedelsiant telefono skambučiu arba SMS žinute. Vaiko ligos atveju vaiku rūpinasi (kreipiasi į medikus, perka vaistus ir pan.) tas iš tėvų, pas kurį būnant vaikas susirgo.

11. Teismas nustatė, kad nepilnametė S. B. pas ieškovą (tėvą) gyveno nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 30 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 9 d. gyvena iki šiol.

12. Teismas, nustatydamas laikiną atsakovės bendravimo tvarką su dukra, nurodė, kad atsižvelgia į 2023 m. gegužės 19 d. byloje pateiktą Skyriaus išvadą, taip pat į šalių duotus paaiškinimus nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose dėl priežasčių, lėmusių laikiną dukters gyvenamosios vietos pakeitimą.

13. Teismas sprendė, kad 5–6 mėnesių laikotarpis, per kurį atsakovė nevartoja alkoholio, yra per trumpas daryti išvadai, jog atsakovė jau pasveiko, tapo blaivininke.

14. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate atsakovės atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nepilnametė S. B. pripažinta nukentėjusiąja, konstatavo, jog atsakovės siūloma laikina bendravimo tvarka su dukra šiam laikui dar yra per plati, nepakankamai užtikrinanti vaiko saugumą.

15. Teismas sprendė, kad ieškovo siūloma laikina atsakovės bendravimo tvarka su dukra būtų priklausoma nuo dukros nuomonės ir valios, yra ydinga, neatitiktų geriausių mergaitės poreikių, mergaitei būtų perkelta atsakomybė priimti sprendimus dėl bendravimo.

16. Teismas nurodė, jog ieškovo pageidavimas, kad dukra nenakvotų motinos namuose iki nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, neatitinka vaiko interesų, kadangi socialiniai darbuotojai per 5 mėnesių laikotarpį nepastebėjo, jog atsakovė piktnaudžiautų alkoholiu, mergaitė pas motiną svečiuojasi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, paskutiniu metu mergaitė noriau bendrauja su mama.

17. Teismas priėmė išvadą, kad ieškovo prašymas nustatyti atsakovės bendravimo telefonu su dukra tvarką – kad atsakovė dukrai skambintų nustatytu laiku, yra pagrįstas, toks bendravimas būtų apibrėžtas laike ir leistų mergaitei tikėtis nuolatinio bendravimo su mama telefonu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18. Atskiruoju skundu atsakovė A. R. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties rezoliucinės dalies 7 punktą dėl laikinos bendravimo su nepilnamete S. B. atostogų metu tvarkos nustatant, kad: pusę vasaros atostogų laiko dukra S. B. praleidžia su mama A. R., kitą pusę – su tėvu tokia tvarka: dvi savaites nepertraukiamo laiko, skaičiuojant nuo einamųjų metų birželio 10 d. (vasaros atostogų pradžios), vasaros atostogų mama bendrauja su dukra paimdama ją iš dukters gyvenamosios ar buvimo vietos pirmą jai priklausančią dukters vasaros atostogų dieną ir grąžindama dukrą į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jai priklausančią dieną iki 20 val. Sekančias dvi savaites S. B. bendrauja su tėvu, vėliau – sekančias dvi savaites mergaitė bendrauja su mama ir t.t. iki S. B. vasaros atostogų pabaigos; rudens atostogas S. B. praleidžia su mama A. R., t. y. mama paima dukrą iš dukters gyvenamosios vietos pirmą šeštadienį prieš atostogas 11 val. ir grąžina į dukters gyvenamąją vietą po savaitės šeštadienį iki 19 val. Pavasario atostogas dukra praleidžia su tėvu; pusę žiemos atostogų laiko S. B. praleidžia su mama A. R., t. y. mama paima dukrą iš dukters gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną bei grąžina ją praėjus pusei žiemos atostogų dienų. Šiame punkte numatyta tvarka netaikoma tuo metu, kai žiemos atostogos sutampa su šventinėmis dienomis, t. y. tomis dienomis taikomas šventinių dienų režimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrą laiką atostogų metų sieja su mamos kasmetinėmis atostogomis. Tokiu atveju pagal teismo nustatytą tvarką praleisti su dukra dukros mokyklinių atostogų dalį mama gali tik tuo atveju, jeigu ji turi darbą ir dirba pagal darbo sutartį. Priešingu atveju, jeigu darbo santykiai nutrūktų iki kasmetinių atostogų pradžios, bendrauti su dukra dukros mokyklinių atostogų metų A. R. negalėtų. Akivaizdu, jog tokia tvarka neatitinka tiek nepilnametės dukros geriausių interesų patenkinimo principo, tiek mamos A. R. nuostatos kuo daugiau laiko praleisti su dukra.

18.2. Viena iš apeliantės veiklų yra vasaros stovyklų, tame tarpe vaikams, organizavimas bei dalyvavimas jose. Iki šiol mergaitė stovyklose dalyvaudavo kartu su mama. Jeigu įsigaliotų teismo nustatyta tvarka, vasaros metu A. R. pasiimti mergaitės į stovyklas negalėtų, nes tuo metu ji dirbtų, kas tikėtina reiškia, kad nebūtų atostogose.

18.3. Nepagrįstai suformuojama disproporcija tarp mergaitės mokyklinių atostogų bei galimybės jas praleisti kartu su mama. Kaip matyti iš visų mergaitės atostogų, kurias sudaro apie 2,5 mėnesio vasaros atostogų, 1 savaitė rudens, 3 savaitės žiemos (2 savaitės + 1 savaitė), 1 savaitė pavasario, viso apie 3 mėnesiai bei 1 savaitė (13 savaičių), mergaitė su mama praleistų tik apie 2–3 savaites. Akivaizdu, kad tai neproporcinga vertinant aplinkybę, jog likusi laisvalaikio nuo mokslo ir pagrindinių su tuo susijusių pareigų dalis praleidžiama su tėvu.

18.4. Tvarkos, pagal kurią dukra su mama praleistų tik pusę A. R. kasmetinių atostogų laiko, neleistų jai prasmingai būti kartu, pilnai atkurti jų tarpusavio santykius ir pažeistų tėvų lygiateisiškumo principą. Pagal teismo nustatytą tvarką beveik 75 proc. laisvalaikio (atostogų) mergaitė praleistų su tėvu, nors priežasčių, dėl kurių ji negalėtų šio laiko praleisti su mama nėra.

18.5. Teismas nepagrįstai nustatydamas bendrą atostogų laiką nenumatė galimybės kartu su mergaite praleisti rudens atostogas, taip pat žiemos atostogas. Pirmosios instancijos teismas turėjo visapusiškai ir pilnai įvertinti apie galimą bylos nagrinėjimo trukmę bei nustatant laikiną bendravimo tvarką įtraukti bendravimą rudens bei žiemos atostogų metu.

18.6. Teismo išvados, jog 5–6 mėnesių laikotarpis, per kurį apeliantė nevartoja alkoholio, yra per trumpas daryti išvadai, kad apeliantė pasveiko, tapo blaivininke, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Aplinkybės, kurios buvo susiklostę 2022 m. rudenį, buvo susiję su asmenine situacija ir yra vienkartinės, jos yra išnykę, ką patvirtina byloje pateikti dokumentai.

18.7. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, kad jis vertina aplinkybę, jog atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nepilnametė S. B. pripažinta nukentėjusiąją, tačiau šis ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas R. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

19.1. Šalių nepilnametė dukra pati kreipėsi į ieškovą, teigdama, kad bijo grįžti į atsakovės namus. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės mėn. 29 d. pažymoje nurodoma, kad nepilnametė šalių dukra S. B. yra prisirišusi būtent prie ieškovo bei išsako „labai didelį norą gyventi su juo“. Buvo pastebėtas ir mergaitės nenoras susitikti su atsakove, atsakovės ir nepilnamečio vaiko konfliktiniai santykiai, atsakovės naudojamas psichologinis spaudimas.

19.2. 2023 m. birželio 8 d. atsakovė paprašė leisti bendrauti su dukra anksčiau viena diena, nes sekančią dieną, t. y. 2023 m. birželio 9 d., turėjo su dukra ir jos klase plaukti baidarėmis. Ieškovas, tarpininkaujant socialinei darbuotojai G. S., geranoriškai sutiko, jog po psichologo konsultacijos atsakovė pasiims dukrą iš specialistės. 15 val. mama pasiėmė dukrą ir parsivežė. 16.30 val. ieškovas sulaukė iš dukros žinutės su prašymu ją greičiau pasiimti. Vaikas buvo neramus, išsigandęs, mama buvo ją palikusi, o pati užtrukusi parduotuvėje. Buvo iškviesta policija, atvykę pareigūnai užfiksavo apie 1 promilės atsakovės girtumą. Nors birželio 9–11 d. pagal bendravimo tvarką buvo numatytas dukros bendravimas su mama, tačiau su klase baidarėmis kartu su dukra plaukė tėtis. Tai reiškia, kad net teismui ir nustačius – realiai bendravimo tvarka nebuvo vykdoma dėl atsakovės kaltės. Po šio įvykio mergaitė paprašė, kad ji daugiau nevažiuos pas mamą, kad jos bijo.

19.3. Nors šiuo metu atsakovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos galimo padarymo jau yra nutrauktas, šalių nepilnametė dukra, bendraudama su psichologais, apibūdina nesaugumo situacijas, konfliktus bei psichologinį spaudimą, kurį patyrė būdama su atsakove. Atitinkamai, būtent dukros patiriami neigiami emociniai išgyvenimai būnant su atsakove, vaiko nenoras bendrauti su atsakove ir pavojus, kurį atsakovė galimai sukeltų šalių nepilnametei dukrai joms bendraujant ilgesnį laikotarpį, ir yra priežastys, dėl kurių nepilnametis vaikas neturėtų praleisti daugiau laiko su atsakove.

19.4. Žinant atsakovės ilgalaikio alkoholio vartojimo ypatumus (pirmą testą pateikė po pusmečio nuo bylos pradžios, kai tuo tarpu ieškovas – iš karto, kai tik buvo įpareigotas atvejo vadybininko), ieškovas turi pagrindo abejoti ir kyla klausimas, ar atsakovė ilgesnius nevartojimo laikotarpius galės ištverti pasibaigus teismo procesui.

19.5. Ieškovas skatina šalių nepilnametę dukrą bendrauti su atsakove laikantis teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, tačiau atsižvelgiant į anksčiau pateiktas aplinkybes (mergaitės nenorą bendrauti su atsakove, prastą emocinę būseną būnant atsakovės globoje) ieškovas šalių nepilnametės dukros su atsakove bendrauti neverčia. Taip ieškovas siekia užtikrinti šalių nepilnametės dukros geriausius interesus, saugią bei raminančią aplinką, kurios būtent ir reikia šalių nepilnametei dukrai atsigaunant po konfliktinių santykių su atsakove bei sprendžiant po praeities įvykių likusias baimes ir didelį nesaugumą nepilnametės dukros santykiuose su atsakove. Šalių nepilnametės dukros emociniai būsenai bei atsakovės elgesiui toliau gerėjant ieškovas sutiktų svarstyti galimybę keisti teismo nustatytą laikinąją atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

21. Atsakovė A. R. (toliau – atsakovė arba apeliantė) kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2023 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės elektroninį laišką, kuriuo pranešama apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 31 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atlikto CDT testo rezultatus. Ieškovas R. B. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 2023 m. birželio 7 d. elektroninį laišką, kuriame derinamas šalių dukros susitikimas 2023 m. birželio 8 d. su atsakove, susirašinėjimą su dukra, 2023 m. birželio 8 d. SMS žinutę apie pranešimo registraciją policijoje, CDT testo rezultatus, nuotrauką iš plaukimo baidarėmis, VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 31 d. raštą Nr. SD-27 dėl informacijos pateikimo.

22. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos klausimas, sprendžia, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl ginčo esmės

24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dalies (bendravimo tvarkos septintojo punkto) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

26. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

27. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, jog bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodytos teismų praktikos nuostatos yra aktualios sprendžiant ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimą.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo bei dalyvavimo vaiko auklėjimo tvarkos pakeitimo, kuri buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu įsiteisėjusiu sprendimu šalių nepilnametės dukters S. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš R. B. priteistas išlaikymas, nustatyta R. B. ir S. B. bendravimo tvarka bei išspręsti kiti klausimai, susiję su šalių santuokos nutraukimu.

29. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną atsakovės ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamojoje byloje, septintuoju nutarties punktu nustatydamas, kad atsakovė praleidžia su dukterimi ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant tėvą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų; visą numatytą atostogų laiką atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis.

30. Apeliantė su minėtu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties punktu nesutinka ir prašo nustatytą tokią laikiną bendravimo su nepilnamete dukterimi atostogų laikotarpiu tvarką: pusę vasaros atostogų laiko dukra praleidžia su atsakove, kitą pusę su ieškovu, šalims su dukterimi nepertraukiamai bendraujant po dvi savaites; rudens atostogas dukra praleidžia su atsakove; pavasario atostogas dukra praleidžia su ieškovu; pusę žiemos atostogų dukra praleidžia su atsakove, kitą pusę – su ieškovu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrą atostogų laiką sieja su atsakovės kasmetinėmis atostogomis, nes nutrūkus atsakovės darbo santykiams, ji negalėtų bendrauti su dukra jos mokyklinių atostogų metu; nors bendra dukters atostogų trukmė apie 13 savaičių, atsakovė su dukra galėtų praleisti tik apie 2–3 savaites, o tai, anot apeliantės, nėra teisinga, nes didžiąją atostogų laiko dalį dukra praleistų su tėvu; teismas, nepagrįstai nustatydamas bendrą atostogų laiką, nenumatė galimybės kartu su mergaite praleisti rudens atostogas, taip pat žiemos atostogas.

31. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės atskiruoju skundu, nurodo, jog po 2023 m. birželio 8 d. įvykių šalių dukra su atsakove bendrauti, susitikti nenori, reali laikina bendravimo tvarka atsakovės nebuvo vykdoma, nors ieškovas skatina šalių dukrą bendrauti su mama, tačiau, atsižvelgdamas į vaiko nenorą, neketina jos versti per prievartą susitikti su atsakove.

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta pakeista, nustatant ją su ieškovu, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatyta laikina atsakovės ir vaiko bendravimo tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka tik su ta skundžiamos nutarties dalimi, kuria nustatytas atsakovės ir dukters bendravimas atostogų metu. Nors bylos eigoje yra duomenų, kad po atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu buvo praėjęs 5–6 mėnesių laikotarpis, kuomet atsakovė alkoholio nevartojo, tačiau byloje pateikti duomenys apie įvykius po skundžiamos nutarties priėmimo rodo, jog atsakovė šios problemos galutiniai neišsprendė. Tą patvirtina Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2023 m. birželio 14 d. raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovė 2023 m. birželio 8 d. su kolegėmis darbo metu išgėrė taurę šampano, o po darbo nuvyko pasiimti dukrą susitikimui, ruošėsi su dukra mokyklos šventei, buvo iškviesti policijos pareigūnai, atsakovei nustatytas 1 promilės girtumas. Byloje pateiktoje 2023 m. birželio 20 d. Skyriaus Vaiko teisių vertinimo anketoje 2023 m. birželio 8 d. po minėtų įvykių bendrauta su šalių nepilnamečiu vaiku, kur mergaitė Skyriaus specialistams nurodė, jog ji bijo būti pas mamą, mama sako, kad jos privalo susitikti, o tėtis sako, jog jei mergaitė nori, gali važiuoti pas mamą, jei nenori, gali nevažiuoti.

33. Įvertinus byloje esančius duomenis ir faktinę situacija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės argumentai, kad atsakovės kasmetinių atostogų siejimas su laiko praleidimu su vaiku bus negalimas tuo atveju, jei nutrūks atsakovės darbo santykiai, yra nepagrįsti. Pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, atsakovei netekus darbo, laikiną bendravimo tvarką galima prašyti pakeisti ar papildyti. Skundžiamos nutarties metu atsakovė dirbo ir teismas nustatė būtent tokią laikiną bendravimo tvarką su dukterimi atostogų metu. Pagrįstų argumentų, kodėl tokia nustatyta laikina bendravimo tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidžia šalių vaiko interesus, apeliantė nepateikė. Argumentai, kad pagal tokią tvarką atostogų metu ieškovas su dukterimi praleis daugiau laiko nei ieškovė, yra taip pat neapgrįsti, nes šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko interesus, o ne tėvų pageidavimus / norus. Kaip nurodyta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė galutiniai nesugeba susitvarkyti su savo problemomis ir tai gali trikdyti šalių dukters emocinę ir psichologinę būklę. Šiuo metu vaiko laikina gyvenamojo vieta nustatyta su tėvu, todėl atsakovei turint problemų ir kol atsakovė jas išspręs, logiška, jog susiklosto tokia situacija, kad vaikas praleis daugiau laiko su tuo iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta laikina gyvenamoji vieta.

34. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenumatė galimybės kartu su mergaite praleisti rudens ir žiemos atostogas. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties septintojo punkto, pirmosios instancijos teismas nustatė bendrą atostogų laiką, į kurį, priklausomai nuo tada, kada atsakovė pasirinks pati asmeniškai atostogauti, gali patekti ne tik vasaros, bet ir rudens ar žiemos atostogų laikotarpiai. Analogiškas aiškinimas buvo pateiktas ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartyje, kuria ieškovo prašymu buvo išaiškintas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties rezoliucinės dalies 7 punktas.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas atsakovės ir nepilnametės šalių dukters bendravimo atostogų metu klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai. Visi šalių argumentai ir pateikti įrodymai bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių taikymo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (iš lot. teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

36. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nepilnamečio vaiko atostogų metu, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius dokumentus ir faktinę situaciją byloje.

37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį skundžiamoje dalyje, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinosios motinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku jo atostogų metu nustatymu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymą Nr. 59064888, kuris patvirtina apie 55 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.

40. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas. Nagrinėjamu atveju už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas atsakovei.

41. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

43. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, todėl, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties dalį dėl septintojo punkto palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 (penkiasdešimt penkių eurų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 59064888. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas