Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui N. J. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2783-980/2022 priteistą išlaikymo dydį iš atsakovo N. J. V. vaiko A. V., nustatant išlaikymą po 390 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio paskutinės dienos sumokant vaiko motinai D. V., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2783-980/2022 buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas 230 Eur išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Prašo pakeisti priteistą išlaikymo dydį, kad tvirčiau būtų apsaugoti vaiko interesai. Nuo išlaikymo priteisimo momento padidėjo vaiko poreikiai, išaugo maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, kurių nebuvo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Mėnesinis išlaikymo vaikui orientacinis dydis yra pusė minimalios mėnesinės algos. Kadangi prašoma priteisti suma yra minimali, jos įrodinėti nereikia, todėl neteikia vaiko poreikių lentelės. Skaičiuodama išlaikymo vaikui dydį neatėmė gaunamos išmokos vaikui, išmokos galėtų būti skirtos patenkinti papildomus vaiko poreikius, tačiau palieka teismui spręsti dėl būtinybės šią išmoką atimti iš sumos, kai bus gauti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį. Nurodė, kad turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto, už kurį moka paskolą, transporto priemonių neturi, vidutinis gaunamas darbo užmokestis yra apie 2000 Eur. Pagal savo išgales, padedama artimųjų, gali skirti vaiko poreikiam 390 Eur, atsakovas yra darbingas, todėl taip pat privalo skirti išlaikymui 390 Eur.

Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima Tarnybai dėl nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimų nėra žinoma, šalims nėra taikomas atvejo vadybos procesas, nėra teikiamos socialinės paslaugos. Patikrinus atsakovo gyventojų registrą per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų daugiau vaikų, be kartu su ieškove bendros dukros A. V.. Tarnyba neturi duomenų apie atsakovo darbinį užimtumą, gaunamas pajamas, nekilnojamąjį turtą. Tarnybos nuomone, nuo išlaikymo priteisimo dienos infliacija šalyje turėjo įtakos maisto produktų, komunalinių mokesčių, mokymosi priemonių kainų augimą. Tarnybos vertinimu, ieškinyje pateikti reikalavimai atsakovui dėl nepilnamečio vaiko A. V. priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) priteisiant po 390 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atitinka nepilnametės A. V. interesus.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. V. paaiškino, kad gindama vaiko interesus prašo didesnio išlaikymo, nes nuo 2022 m. daug kas pasikeitė, padidėjo maisto išlaidos, mokyklinės reikmės, vaikas paaugo, tada buvo 9 metukų, dabar 13 metų, todėl turi išlaidų dėl ūgio, svorio pasikeitimų, reikia lėšų higienos priemonėmis, socializacijai, per atostogas negali būti uždaryta kambaryje. Dabar vaikui reikia 3 uniformos komplektų, kurie kainuoja apie 200 Eur. Vaikas groja ir dainuoja, vyksta koncertinė veikla, jai reikia drabužių, avalynės, instrumentų. Tai kainuoja apie 200 Eur per metus. Dar vaikas lanko baseiną. Prieš tai turėjo pradinėje mokykloje popamokinę veiklą, tačiau ji nekainavo. Prieš tai maitinimas buvo nemokamas, o dabar reikia 20-30 Eur per mėnesį mokėti. Vaikui augant reikėjo pakeisti baldus, nupirkti planšetę ir telefoną, taip pat apie 15 Eur kainuoja ryšio paslaugos. Prie raštu pateiktų paaiškinimų tos išlaidos nebuvo pridėtos, kaip ir išlaidos vaiko stovykloms. Stovykla vasarai kainuoja apie 600 Eur. Reikia lėšų ir vaikų gimtadieniams, į juos reikia suruošti vaiką. Vaikas nešioja akinius ir tikėtinai reikės juo keisti. Vaikui augant reikia įvairesnių drabužių, avalynės. Gauna išmokas vaikui. Ji nedaro kliūčių bendrauti, tačiau dėl bendravimo su vaiku atsakovas nesikreipė.

Teismo posėdžio metu atsakovas N. J. V. paaiškino, kad išlaidos drabužiams ir avalynei priklauso nuo parduotuvės, gali išsirinkti ir brangią parduotuvę, ir pigią parduotuvę, pasinaudoti akcijomis. Jis atstovauja vaiko interesus, jam kyla įtarimų, kodėl vaiko išlaikymas kainuoja apie 600 Eur. Jam kyla įtarimų, kad ieškovė nenori prisidėti prie vaiko išlaikymo, nori, kad išlaikytų tėvas ir valstybė. Išlaikymą jam išskaičiuoja antstolis, jam lieka apie 400 Eur. Kitų skolų neturi. Kitų pajamų jis neturi. Nuomojasi kambarį pas pažįstamą, su mokesčiais kainuoja apie 300 Eur. Jo atlyginimas kito pagal valstybės nustatytą minimumą. Jam buvo darytos operacijos, jis negali kilnoti, dirbti, kur reikia jėgos, tačiau nedarbingumas nėra nustatytas. Su vaiku norėtų bendrauti, bet neturi galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė D. V. ir atsakovas N. J. V. yra nepilnametės dukters A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2783-980/2022 nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. V., iš atsakovo N. J. V. nepilnamečio vaiko A. V., (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2022 m. kovo 3 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2783-980/2022 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. V. dydį ir prašo priteisti 390 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, mokėti jas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko, prašė išlaikymo dydį palikti nepakeistą.

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kitos).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė padidinti išlaikymo dydį padidėjus vaiko būtiniesiems poreikiams ir atsiradus naujiems poreikiams. Pažymėtina, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2783-980/2022 matyti, kad nepilnamečiui vaikui buvo priteistas ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, pagal tuo metu ieškovės nurodytus vaiko poreikius. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti 230 Eur išlaikymo suma vaikui yra pakankama patenkinti vaiko materialines sąlygas, reikalingas visapusiškam vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, jo įgimtų ir įgytų gebėjimų lavinimui bei pilnaverčiam vaikų ugdymui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas 2022 m. Pagal viešai skelbiamus statistinius rodiklius matyti, kad vartotojų kainos kiekvienais metais lyginti su ankstesniais kilo (2023 m. kilo 9,1 proc., 2024 m. kilo 0,7 proc., 2025 m. kilo 3,8 proc.). Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad 2022 m. minimali mėnesinė alga neatskaičius mokesčių buvo 730 Eur, o 2026 m. yra 1153 Eur.

Pagal ieškovės paaiškinimuose nurodytus vaikų poreikius, dukters išlaikymui per mėnesį būtinas išlaidas sudaro: apie 200-220 Eur maistui, 60-80 Eur rūbams, avalynei, 30-40 Eur higienos priemonėms, 30-40 Eur sveikatos priežiūrai, 45-65 Eur ugdymo ir mokyklos reikmenims, 40 Eur laisvalaikiui, 10-20 Eur transportui, 20-30 Eur kasdienėms išlaidoms. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai negali būti vertinami kaip pertekliniai ar nebūtini, o nurodytos išlaidos pagal kategorijas nėra neprotingai didelės. Teismo posėdžio metu ieškovė papildė duomenis apie vaiko poreikius ir nurodė, kad taip pat reikalingos lėšos komunikacijos priemonėms ir paslaugoms, internetui, stovykloms, vaikų gimtadieniams, vaiko akių priežiūrai ir akiniams. Teismas atkreipia dėmesį, kad į šias išlaidas taip pat neįtrauktos išlaidos, susijusios su vaiko gyvenamąja vieta (būsto išlaikymas, komunalinės paslaugos, baldai ir buities reikmenys).

Pagal rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą informaciją bei teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės paaiškinimus, darytinai išvada, kad būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga apie 750-800 Eur suma. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta vaiko išlaikymo suma yra mažesnė nei minimali mėnesinė alga, kuri Lietuvoje nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 1153 Eur neatskaičius mokesčių, apie 846 Eur atskaičius mokesčius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad vaikui augant didėja jo maisto, aprangos, ugdymo, laisvalaikio, sveikatos bei kitų būtinųjų poreikių išlaidos. Akivaizdu, jog nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, vaiko poreikiai pasikeitė ir išaugo tiek dėl ekonominių rodiklių pasikeitimo, tiek dėl augant didėjančių vaiko poreikių, ieškovė turi daugiau lėšų skirti vaiko maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui ir sveikatos priežiūrai. Pažymėtina, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikams reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.

Iš bylos duomenų ir pateiktų paaiškinimų matyti, kad bylos šalių dukrai A. V. sukako 13 metų, ji mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nors švietimo ir sveikatos sistema nepilnamečiams asmenims yra nemokama, tačiau tai nereiškia, kad tėvai nepatiria išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu ir sveikatos priežiūra. Teismo vertinimu, kad vaikas augtų ir vystytųsi kaip visavertė asmenybė, išlaikymo dydis negali būti apsiribojamas tik vaiko minimalių poreikių tenkinimu, ribojama vaiko teisė lavinti gabumus, turėti draugų, švęsti vaikui svarbias šventes, dalyvauti draugų šventėse, gauti ne tik valstybės finansuojamas, bet ir kitas vaikui reikalingas ugdymo ar sveikatos priežiūros paslaugas. Už vaikų poreikių tenkinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą pagal išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir iš atsakovo darbo užmokesčio yra išskaitoma 238 Eur sumą išlaikymui. Teismas vertina, kad toks išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų vaiko poreikių (CK 3.201 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba MB „Maisto koma“ ir gauna pajamas, kurios sudaro apie 2000-2200 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna po 129 Eur, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą. Ieškovei nuosavybes teise priklauso 2 kambarių butas Klaipėdoje, kuriam yra paimta paskola ir kuris įkeistas užtikrinant prievolių vykdymą. Ieškovė transporto priemonių neturi.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba UAB saugos tarnyboje „Argus“, iš atsakovo darbo užmokesčio yra išskaitomas 238 Eur išlaikymas vaikui, o likusi atsakovui išmokama dalis vidutiniškai sudaro nuo 590 - 610 Eur. Iš į bylą pateiktų išrašų iš viešų registrų matyti, kad atsakovas turi 1/6 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, transporto priemonių neturi. Kitų išlaikomų asmenų atsakovas neturi.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Be to, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju vaikas liko gyventi su ieškove, jai tenka rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, ugdymu, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje ir tai apriboja ieškovės galimybę dirbti papildomai, gauti didesnes pajamas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas pakeisti priteistą išlaikymo dydį yra iš esmės pagrįstas ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgtina ir į valstybės mokamą išmoką vaikui. Atsižvelgiant ieškovės nurodytą vaiko poreikių dydį, kurį teismas vertina kaip realų, protingo dydžio ir atitinkantį nepilnamečio vaiko interesus, taip pat į tėvų turtinę padėtį, teismas vertina, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir prašomo priteisti išlaikymo dydis mažintinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat, įvertinus tai, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2783-980/2022 priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. V. keistinas ir nepilnamečiui vaikui A. V. priteistinas 330 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis leis užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius, toks išlaikymo dydis yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju už pareikštą ieškinį dėl išlaikymo padidinimo ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Byloje mokėtinas 27,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą padidinti išlaikymą, kuris valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas 96 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2783-980/2022 priteistą nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo N. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. lapkričio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.