- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- e2A-2168-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01245-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rukma“
- Atsakovas
- N. Č., H. R.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rukma“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rukma“ ieškinį atsakovams N. Č. ir H. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje ieškovė pareiškė solidarų reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo. Ieškovės manymu atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius pagal CK 2.70 str. 9 d.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų 3 048,47 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinyje nurodė, kad 2021-08-17 UAB „Vlaheva“ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) Registrų tvarkytojo iniciatyva CK 2.70 str. pagrindu. UAB „Vlaheva“ 3038,11 Eur prievolė UAB „Rukma“ naudai liko neįvykdyta. Už VĮ Registrų centro dokumentų kopijų suteikimą ieškovas sumokėjo 10,36 Eur. Iš viso ieškovo reikalavimas sudaro 3048,47 Eur. Po UAB „Vlaheva“ likvidavimo skolos išieškojimas ieškovo naudai tapo neįmanomas. Pagal CK 2.70 str. 9 d. pasibaigusio juridinio asmens dalyviai (akcininkai) trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo buvo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.
Atsiliepimas
4. Atsakovė N. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad 1998 m. balandžio 14 d. ji pateikė prašymą bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui dėl atleidimo iš pareigų ir buvo atleista. Dėl nurodytos priežasties jai neteko tvirtinti nei vienos UAB „Vlaheva“ metinės finansinės atskaitomybės ar metinių finansinių ataskaitų rinkinio bei jų pateikinėti juridinių asmenų registrui. Atsakovė faktiškai nevykdė UAB „Vlaheva“ vadovo pareigų nuo 1998 m. balandžio 14 d. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie susidariusias UAB „Vlaheva“ skolas, o jos kaip akcininkės neveikimas negali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys, nes ji neturėjo jokio motyvo elgtis nesąžiningai ar imtis/nesiimti veiksmų siekiant išvengti skolos, apie UAB „Vlaheva“ skolą jai nieko nebuvo žinoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1049/2001 iš atsakovės UAB „Vlaheva“ priteista 3 038,11 Eur skola UAB „Verslo draudimas“ naudai. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pradinis išieškotojas UAB „Verslo draudimas“ minėtoje byloje buvo pakeistas nauju išieškotoju UAB „Rukma“. Pagal 2024 m. kovo 8 d. JAR išplėstinio išrašo 5.1 p. ir 5.2 p. duomenis nuo 1997 m. lapkričio 27 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Vlaheva“ valdymo organai buvo visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. Nuo 1997-11-27 iki 2021-08-17 UAB „Vlaheva“ direktore buvo N. Č.. Pagal 1997-11-15 Steigimo sutarties 3.1 p. duomenis UAB „Vlaheva“ įstatinis kapitalas buvo lygus 2896,2 Eur, padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų. UAB „Vlaheva“ steigėjams H. R. ir N. Č. priklausė po 50 akcijų. Bylos nagrinėjimo teisme metu gauti duomenys, kad 1998 m. balandžio 14 d. atsakovė N. Č. pateikė prašymą bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui dėl atleidimo iš pareigų ir buvo atleista.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Vlaheva“ likviduota CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu – juridinis asmuo nepateikė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos; juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreditorė UAB „Rukma“ perėmė skolą į UAB „Vlaheva“ dar 2003 m. rugsėjo 11 d. tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokių veiksmų ėmėsi ieškovė siekdama išsiieškoti šią skolą iš skolininkės. Priešingai – į bylą pateikta Antstolių rūmų pažyma tik patvirtino aplinkybę, jog ieškovė ne tik nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolai išieškoti geruoju, bet ir praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skola iš skolininkės UAB „Vlaheva“ nebuvo išieškoma daugiau nei dvidešimt metų net ir priverstine tvarka. Be to, vertinant žalos atsiradimo pagrindą ir UAB „Vlaheva“ likvidavimo pagrindą, negalima padaryti išvados, jog atsakovų veiksmai dėl įmonės likvidavimo ir prašomos priteisti žalos atsiradimas siejamas priežastiniu ryšiu su nesąžiningais bendrovės akcininkų veiksmais, o atsakovų nesąžiningų veiksmų, kurie būtų nulėmę tiek UAB „Vlaheva“ išregistravimą, tiek ir žalos ieškovei atsiradimą, ieškovė neįrodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė UAB „Rukma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų visas (patirtas pirmoje ir apeliacinėje instancijose) bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė CK 2.70 str. 9 d. taikymo sąlygas bei nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas netinkamai aiškino civilinės atsakomybės sąlygas, nurodęs, jog duomenų apie ieškovo veiksmus nėra, tuo tarpu atsakovų pareigų vykdymo neanalizavo ir nevertino civilinės atsakomybės taikymo prasme, kas nulėmė netinkamą materialinės normos taikymą.
7.2. Apeliantė dėl UAB „Vlaheva“ finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo neturėjo galimybės sužinoti, kokia yra UAB „Vlaheva“ finansinė padėtis. UAB „Vlaheva“ buvo likviduota, neskiriant likvidatoriaus. Nagrinėjamu atveju UAB „Vlaheva“ likvidavus JAR tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 str. 9 d. dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, ieškovui iš atsakovų priteistina žala.
7.3. Skolininkė UAB „Vlaheva“ buvo ribotos atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), kurio turtas yra atskirtas nuo bendrovės dalyvių (akcininkų) turto. Ribotos atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 str. 2 d.). Tuo tarpu, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.).
7.4. UAB „Vlaheva“ likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva lėmė aplinkybė, kad atsakovai – bendrovės vadovas ir dalyviai, daugiau kaip 20 metų netvirtino ir neteikė JAR metinės finansinės atskaitomybės. Pažymėtina, kad už šią įstatymu uždraustą veiką Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 223 str. nustato administracinę atsakomybę.
7.5. Nagrinėjamu atveju už UAB „Vlaheva“ finansinių dokumentų ir duomenų pateikimą laiku JAR buvo atsakingi atsakovai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šie pažeidimai, dėl kurių UAB „Vlaheva“ buvo likviduota JAR tvarkytojo iniciatyva, turėjo įtakos prievolių kreditoriams vykdymui.
7.6. Taigi, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju UAB „Vlaheva“ neįvykdė savo prievolės kreditoriui dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, todėl atsakovai turi subsidiariai atsakyti savo turtu pagal skolininkės UAB „Vlaheva“ prievoles.
7.7. Ieškinys buvo reiškiamas dviem atsakovams – N. Č. bei H. R., tačiau teismas pasisakė tik dėl N. Č. civilinės atsakomybės sąlygų, o H. R. atžvilgiu dėl ieškinio dalies pasisakyta nebuvo, asmuo nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą priimti sprendimą už akių. Ši procesinės normos netinkamo taikymo klaida nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
7.8. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino CPK 606 str. 2 d. vykdomojo dokumento pateikimą, kadangi vien tai, jog vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas negali nulemti skolos nebuvimo ir žalos nebuvimo. Duomenų apie vykdomojo dokumento nepateikimą byloje nėra ir tokie duomenys teismo nebuvo renkami, kas lėmė siurprizinio sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė N. Č. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė ieškinio teisinį pagrindą nurodė CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.70 straipsnio 9 dalį, pagal kuriuos atsakomybė kyla ne bendrovės valdymo organui, o dalyviui, todėl ieškovė, remdamasi būtent šiuo pagrindu, turi įrodyti atsakovės, kaip juridinio asmens dalyvio, nesąžiningus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį.
8.2. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką bendrovės dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. (Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
8.3. Ieškovė įrodinėja atsakovės nesąžiningus veiksmus išimtinai formaliai, tik atsakovės pareigų nevykdymu dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo ir pateikimo JAR bei neveikimu dėl bendrovei nemokumo proceso inicijavimo, dėl ko bendrovė buvo likviduota remiantis CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais juridinio asmens likvidavimo pagrindais.
8.4. Nors ieškovė formaliai nurodo, kad išieškojimas iš UAB „Vlaheva“ tapo neįmanomas dėl šios bendrovės likvidavimo, tačiau tuo pačiu nurodo, kad nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. kai įgijo reikalavimo teisę į UAB „Vlaheva“ skolą, nesiėmė jokių veiksmų skolą išieškoti, skolos išieškojimo vykdymo neinicijavo, praleido 5 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminą, dėl praleisto termino atstatymo jokių veiksmų nesiėmė, t. y. 21 metus skolos susigrąžinti nesiekė ir neatliko jokių veiksmų jai susigrąžinti.
8.5. Analogišku klausimu yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2A-2408-779/2023, nurodydamas, kad „CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyti juridinio asmens likvidavimo pagrindai nėra siejami privalomu priežastiniu ryšiu su nesąžiningais bendrovės akcininkų veiksmais, o kitų atsakovo, kaip įmonės akcininko, nesąžiningų veiksmų, kurie būtų nulėmę tiek UAB „L“ išregistravimą, tiek ir žalos ieškovei atsiradimą, ieškovė neįrodė ir neįrodinėja.“ Atsakovės vertinimu būtent tokia situacija yra ir šioje civilinėje byloje, kai ieškovė remiasi formaliais pagrindais, neįrodinėdama atsakovės nesąžiningų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės negalėjimo išieškoti skolos.
8.6. Apeliantės nurodomas pavyzdys, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2024-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1302-803/2024 nagrinėjant kaip analogiško teisės normos taikymo klausimas, negali būti taikomas šioje byloje. Šios bylos aplinkybės nėra tapačios, nes šioje nagrinėjamoje byloje juridinio asmens vadovas ir akcininkas nebuvo vienintelis asmuo, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo ir skolos susidarymo priežastys buvo kitokios, negu cituojamoje byloje Nr.e2A-1302-803/2024, o tiksliau atsakovė N. Č. visiškai nežinojo apie skolos egzistavimą.
8.7. Atsakovei (N. Č.) nebuvo žinoma apie 2001 m. lapkričio 26 d. susidariusią UAB „Vlaheva“ skolą 10490 Lt UAB „Verslo draudimas“, kuri buvo priteista 2001 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismo sprendimu. Nebuvo žinoma ir apie 2003 m. rugsėjo 11 d. šios skolos perleidimą UAB „Rukma“.
8.8. Atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų pateiktus duomenis darytina išvada, kad apeliantė (Ieškovė) po 2003 m. rugsėjo 11 d. įgijusi teisę reikalauti skolą iš UAB „Vlaheva“, išieškojimo vykdyti nebuvo pradėjusi, nes nuo 2003 m. sausio 1 d. tokių duomenų antstolių informacinėje sistemoje nėra.
8.9. Taigi būtent pati ieškovė buvo nerūpestinga, nes nesiėmė jokių veiksmų išieškoti skolą iš UAB „Vlaheva“, neinformavo UAB „Vlaheva“ apie reikalavimo teisės įgijimą, o N. Č. kaip UAB „Vlaheva“ akcininkės elgesys niekaip negalėjo įtakoti UAB „Rukma“ galimybės susigrąžinti skolą.
Šalies argumentai
8.10. Ieškovė nepateikė duomenų į bylą apie tai, kad UAB „Vlaheva“ būtų buvusi informuota apie kreditoriaus ir išieškotojo pasikeitimą, bei nurodė, kad visą laiką nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. įgijusi teisę į reikalavimą, laukė kol UAB „Vlaheva“ bus likviduota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos priteisimo CK 2.70 straipsnio 9 dalies pagrindu, pagal kurį pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų.
11. Nagrinėjamu atveju UAB „Vlaheva“ likviduota CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pagrindu – juridinis asmuo nepateikė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos; juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovė, kreditorė UAB „Rukma“ perėmė skolą į UAB „Vlaheva“ dar 2003 m. rugsėjo 11 d. tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokių veiksmų ėmėsi ieškovė siekdama išsiieškoti šią skolą iš skolininkės.
12. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi, juridinio asmens dalyvis pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas atsako subsidiariai juridinio asmens kreditoriams tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018, 54 punktas).
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012; kt.). Taigi juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsiradimo pagrindas – dalyvio piktnaudžiavimas ribotos atsakomybės apsauga, atliekant nesąžiningus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-684/2021, 39 punktas).
14. Pažymėtina, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma laikytina specialiąja teisės norma CK 6.263 straipsnyje įtvirtintos generalinio delikto taisyklės atžvilgiu.
15. Juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas. Sąžiningumo principas, be kita ko, reiškia teisės subjekto pareigą savo elgesyje atsižvelgti į teisėtus kitų teisinių santykių dalyvių interesus. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio neteisėtų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai. Be to, kad būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).
17. Pažymėtina, kad įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis situacijos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo – neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės, kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).
18. Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena tokių išimčių. Likvidavus uždarąją akcinę bendrovę, kaip ribotos atsakomybės juridinį asmenį, nesant jos teisių perėmėjo, jos akcininkai neatsako už bendrovės prievoles, jei jų lieka po bendrovės likvidavimo, nebent išimtiniais atvejais pareiškus atskirą žalos atlyginimo reikalavimą būtų įrodyti bendrovės akcininkų nesąžiningi veiksmai, dėl kurių bendrovė negalėjo įvykdyti prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 33 punktas).
19. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apeliantės pozicija, kad atsakovės nesąžiningi veiksmai pasireiškė atsakovų pareigų nevykdymu dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo ir pateikimo JAR ir neveikimu dėl bendrovei nemokumo proceso inicijavimo, dėl ko bendrovė buvo likviduota remiantis CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytais juridinio asmens likvidavimo pagrindais.
20. Nors ieškovė formaliai nurodo, kad išieškojimas iš UAB „Vlaheva“ tapo neįmanomas dėl šios bendrovės likvidavimo, tačiau tuo pačiu nurodo, kad nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. kai įgijo reikalavimo teisę į UAB „Vlaheva“ skolą, nesiėmė jokių veiksmų skolą išieškoti, skolos išieškojimo vykdymo neinicijavo, praleido 5 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminą, dėl praleisto termino atstatymo jokių veiksmų nesiėmė, t. y. 21 metus skolos susigrąžinti nesiekė ir neatliko jokių veiksmų jai susigrąžinti. Taigi apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė pati nesiėmė veiksmų skolai išieškoti, todėl bendrovės likvidavimas niekaip negali būti susijęs priežastiniu ryšiu su galimai apeliantės patirta žala. Be to, pažymėtina, kad visa VĮ „Registrų centras“ informacija dėl numatomo UAB „Vlaheva“ likvidavimo buvo skelbiama viešai VĮ „Registrų centras“ leidžiamuose elektroniniuose informaciniuose leidiniuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1056 patvirtinto Juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių viešų pranešimų skelbimo elektroniniame leidinyje tvarkos aprašo 7.12 punktu. Tokia informacija remiantis minėtu nutarimu skelbiama ir saugoma 10 metų, ji yra viešai prieinama ir atliekant paiešką internete. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė nesiėmė jokių veiksmų skolai išieškoti iš tiesioginio skolininko bei yra praleidusi vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminus, todėl skolos išieškoti galimybės nebeturėjo, o dėl praleistų terminų atstatymo nustatyta tvarka į teismą nesikreipė. Juridinių asmenų registrui viešai pradėjus UAB „Vlaheva“ likvidavimo procedūrą ieškovė jokių veiksmų nesiėmė ir praleido CK 2.70 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą pateikti ieškinį tiesiogiai UAB „Vlaheva“, todėl susidariusią skolą siekia prisiteisti iš likviduotos bendrovės akcininkų.
21. Apeliantė nurodo, kad ši byla turi būti sprendžiama pagal analogišką bylą – Vilniaus apygardos teismo 2024-06-18 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2A-1302-803/2024. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog šioje byloje buvo nagrinėta tos pačios teisės normos taikymo klausimas, tačiau faktinės aplinkybės civilinėje byloje Nr.e2A-1302-803/2024 iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių ir tarpusavyje jų gretinti negalima. Byloje Nr. e2A-1302-803/2024 juridinio asmens vadovas buvo ir vienintelis juridinio asmens dalyvis, kuris nevykdė įstatymo nustatytos pareigos drausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl padarytą žalą turėjo atlyginti ieškovė, kuri yra įgijusi teisę reikalauti šios žalos atlyginimo iš UAB „D. T.“, be to šioje byloje buvo duomenys apie tai, kad Pagal Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nuo 2020 m. ieškovas yra pareiškęs UAB „D. T.“ keletą ieškinių dėl žalos, kilusios dėl užsienio valstybėse sukeltų eismo įvykių, neturint transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, atlyginimo.
22. Cituojamos bylos Nr. e2A-1302-803/2024 teismo sprendime buvo nurodyta, jog „aptarti duomenys patvirtina, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. lapkričio 20 d. pranešus UAB „D. T.“, jog įmonei nuo 2008 m. liepos 21 d. nepateikus Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinių, pagal CK 2.70 straipsnio 1 dalį numatoma inicijuoti UAB „D. T.“ likvidavimą (el.b., failas 1, l. 89-90), atsakovas, kaip UAB „D. T.“ vadovas ir akcininkas, žinojo, kad turi didelius įsipareigojimus savo kreditorei - ieškovei.“
23. Taigi bylos aplinkybės nėra tapačios, nes šioje nagrinėjamoje byloje juridinio asmens vadovas ir akcininkas nebuvo vienintelis asmuo, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo ir skolos susidarymo priežastys buvo kitokios, negu cituojamoje byloje Nr. e2A-1302-803/2024.
24. Apibendrinant konstatuotina, jog atsakovų pasyvus elgesys kaip UAB „Vlaheva“ dalyvio arba neveikimas šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip nesąžiningas veikimas turėjęs tiesioginę įtaką prievolės įvykdymui, nes apeliantė (ieškovė) 18 metų turėdama teisę į prievolės įvykdymą, to nereikalavo iš tiesioginio skolininko – UAB „Vlaheva“. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų bei galimos žalos.
Dėl bylos baigties
25. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovės priteisia atsakovei (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Rukma“ (į. k. 124131945) atsakovei N. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.