Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl įsakymo panaikinimo, nuosavybės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka.

14. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

15. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė netiesioginį ieškinį atsakovei, prašydamas panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ- 982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu Nr. 49S2N-(14.49.57)-312, nutraukimo prieš terminą“, taip pat prašė pripažinti BUAB „Enifas“ nuosavybe penkiaaukštės dalies namo pamatus, esančius sklype.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1154-819/2019 pagal ieškovės BUAB „Enifas“ ieškinį atsakovei NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – UAB „SportIN Grupė“, UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-655-807/2022 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovui NŽT dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) panaikinimo, trečiasis asmuo – BUAB „Enifas“.

18. Taip pat ieškovo ieškinius dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ- 982-(14.49.2) panaikinimo, kurie buvo motyvuojami aplinkybe, kad ginčo sklype yra BUAB „Enifas“ priklausantys pamatai, buvo atsisakyta priimti kaip tapačius anksčiau išnagrinėtai bylai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6438-1102/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13574-925/2023, 2023 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14586-1094/2023, 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16780-1090/2023.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiose civilinėse bylose buvo sprendžiamas ginčas su tapačios šalimis, tapačiu ieškinio pagrindu bei dalyku. Pirmiau minėtose civilinėse bylose buvo prašoma taip pat, kaip ir nagrinėjamu atveju, vienašalio NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) panaikinimo, ieškovas taip pat prašė įvertinti penkiaaukštės dalies namo pamatus, esančius sklype. Pažymėtina, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek išnagrinėtose bylose nurodomos faktinės bylos aplinkybės analogiškos. Aplinkybė, kad be analogiško teisminio nagrinėjimo objekto bei gynybos būdo, apeliantas kreipėsi į teismą remdamasis papildytais faktais, patikslintais faktais, pagal Kasacinio teismo išaiškinimą reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023). Todėl remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nors ieškovas nagrinėjamu atveju šiek tiek pakeitė ieškinio reikalavimo formuluotę, prašydamas, be kita ko, pripažinti BUAB „Enifas“ nuosavybe penkiaaukštės dalies namo pamatus, esančius sklype, tačiau pagal ginčo esmę nurodytas reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokiu reikalavimu iš esmės siekiama paneigti įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendime civilinėje byloje. Nr. e2-1154-819/2019 vertintą ir nustatytą aplinkybę, kad UAB „Enifas“ nekilnojamojo turto objektų, esančių sklype, nuosavybės teise nevaldo.

20. Atsižvelgiant į tai, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas kitoje civilinėje byloje negali ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

21. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino to, jog BUAB „ Enifas“ bankroto administratorius atsiimdamas UAB „Enifas“ skundą dėl neteisingo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 net nenurodė atsiėmimo priežasties. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi priėmė BUAB „Enifas“ bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės UAB „Enifas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019, nutraukė. Aplinkybė, kad Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nesudaro pagrindo iš naujo iniciuoti tapataus ginčo teisme.

22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.