Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo J. J. ieškinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su pirminiu netiesioginiu ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57)-312, nutraukimo prieš terminą“; taip pat prašė įvertinti penkiaaukštės dalies namo pamatus, esančius sklype.

13. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1154-819/2019 pagal ieškovės BUAB „Enifas“ ieškinį atsakovei NŽT dėl NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „SportIN Grupė“, UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-655-807/2022 pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovui NŽT dėl NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) panaikinimo, trečiasis asmuo BUAB „Enifas“, kuriose priimti galutiniai procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, atkreipė apelianto dėmesį, kad tuo atveju, jei ieškovas siekia proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos, ar yra atsiradę kitų pagrindų procesui atnaujinti, ieškovas turi teisę teikti tokį prašymą civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 arba civilinėje byloje Nr. e2-655-807/2022, kuriose jau buvo sprendžiama dėl NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) panaikinimo; atkreipė apelianto dėmesį į tai, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra (buvo) byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir nurodė, kad ieškovas turėtų pagrįsti, kodėl, jo nuomone, reiškiamas netiesioginis ieškinys nėra tapatus netiesioginiam ieškiniui, reikštam civilinėje byloje Nr. e2-655-807/2022.

Dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo

16. Teismui pateiktas ieškinys turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 113 straipsniuose nurodytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus bei CPK 135 straipsnyje įtvirtintus specialiuosius reikalavimus. Netiesioginio ieškinio pareiškimui taikytini ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio reikalavimai. Prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, taip pat įstatymo nustatyti priedai (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jiems keliamų formos ar turinio reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

18. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

19. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateikto apelianto ieškinio turinį 2023 m. kovo 9 d. nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Vienas iš daugelio pirmiau įvardintų teismo nurodytų ieškinio trūkumų yra tai, jog apeliantas teikdamas pirminį ieškinį nenurodė kokiu pagrindu šis naudojasi CK 6.68 tvirtintina teise kreiptis netiesioginiu ieškiniu į teismą, t. y. nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kad apeliantas yra specialus subjektas CK 6.68 straipsnio prasme.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).

21. Iš pateikto patikslinto ieškinio turinio manyti, kad apeliantas patikslintu ieškiniu neįrodinėjo, kad jis būtų specialus subjektas CK 6.68 straipsnio prasme, t. y. turėtų teisę reikšti netiesioginį ieškinį, todėl teismas sprendė, kad ieškinio esminiai trūkumai per teismo nustatytą terminą nepašalinti, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina išnagrinėjus apelianto pateikto patikslinto ieškinio turinį matyti, jog apeliantas teikdamas netiesioginį ieškinį nepagrindė, jog jis yra kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. iš ieškovo pateikto procesinio dokumento nėra galimybės nustatyti, ar ieškovas savo teisę reikšti netiesioginį ieškinį kildina iš to, kad jis laiko save BUAB „Enifas“ kreditoriumi, ar iš to, kad jis yra BUAB „Enifas“ vienas iš akcininkų. Todėl iš to seka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė laikyti, kad apeliantas teikdamas patikslintą ieškinį nepašalino visų esminių ieškinio trūkumų ir tuo pagrindų teisėtai bei pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir jį grąžino apeliantui.

Dėl (ne)tapataus ieškinio teikimo

18. Apeliantas teigė, kad patikslintas ieškinys nėra tapatus anksčiau išnagrinėtiems ginčams.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, garantuoja teisę kreiptis į teismą, kuriam vieninteliam patikėta pareiga vykdyti teisingumą. Tačiau įgyvendindamas savo teises asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų (Konstitucijos 28, 30, 109 straipsniai). Asmenų kreipimosi į teismą procesinė tvarka nustatyta CPK normų. Taigi teismas gali spręsti suinteresuoto asmens klausimą dėl to asmens pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo tik tada, kai šis asmuo įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą ir kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyminė galimybė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai pripažįsta, kad svarbiausi ieškinio turinį sudarantys ieškinio elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, tai yra ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

20. Teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad jeigu teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši norma taikytina ir tuo atveju, kai ankstesnėje byloje ginčas pirmosios instancijos teisme jau yra baigtas nagrinėti priėmus sprendimą, bet šis dar nėra įsiteisėjęs dėl jo apskundimo apeliacinės instancijos teismui ir dėl to dar iki galo nežinoma tos bylos baigtis. Bylos nutraukimas pagal įstatymą leidžiamas tik ankstesnėje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK293 straipsnio 3 punktas). Kita vertus, tam, kad naujai pareikštą ieškinį būtų galima palikti nenagrinėtą, turi būti nustatytas ieškinių tapatumas pirmiau pradėtoje byloje ir naujai pareikštame ieškinyje.

21. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi su priminiu bei patikslintu ieškiniu prašydamas panaikinti NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) bei įvertinti penkiaaukštės dalies namo pamatus, esančius sklype.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinės bylos aplinkybes, nustatė, kad apeliantas prašo spręsti tą patį ginčą, papildomai įvertinant jo nurodomas naujas aplinkybes apie gręžtinių pamatų buvimą ginčo žemės sklype. Nurodė, kad analogiškas ginčas buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-1154-819/2019, Nr. e2-655-807/2022, t. y. dėl NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) panaikinimo. Nustatė, kad apeliantas nurodo, kad ginčo teisingam išsprendimui svarbu įvertinti aplinkybę, kad ginčo sklype, dėl kurio buvo priimtas aukščiau minėtas įsakymas, buvo baigti betonuoti 5-ių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo dalies gręžtiniai pamatai. Apelianto nuomone, šie buvę pamatai lemia, kad nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu, todėl mano, kad nebuvo BUAB „Enifas“ kaltės naudojant ginčo žemės sklypą, todėl prašo teismo šias aplinkybes ištirti ir įvertinti. Taip pat akcentavo, kad apeliantas nurodo, kad ieškinio netapatumas pasireiškia tuo, kad NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjas pasirašydamas 2018 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) nevertino tos aplinkybės, jog 2018 m. gegužės mėn. buvo baigti betonuoti nurodyti gręžtiniai pamatai: „Baigtų betonuoti Daugiabučio gyvenamojo namo 5-ių aukštų dalies gręžtinių pamatų buvimas ir šios aplinkybės įvertinimas yra viena iš naujai prašomų tirti (įvertinti, nustatyti) aplinkybių ir ši aplukybė turi esminės reikšmės Nacionalinės Z?eme?s tarnybos prie Z?eme?s u?kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vede?jo 2018 m. liepos 25 d. i?sakymo Nr. 49VI?- 982-(14.49.2 priėmimui“. Įvertinės minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reiškiamas ieškinys yra tapatus anksčiau nagrinėtam ginčui, nes ieškovas aiškiai prašo spręsti tą patį ginčą, papildomai įvertinant jo nurodomas naujas aplinkybes apie gręžtinių pamatų buvimą ginčo žemės sklype.

14. Kaip minėta Nutarties 21 p., ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šalių tapatumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

16. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

17. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33), o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra ginčo materialinis santykis ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas, teikiamas patikslintą ieškinį, siekė, kad būtų iš naujo sprendžiamas ginčas, kuris jau buvo sprendžiamas aukščiau nurodytose Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-1154-819/2019, Nr. e2-655-807/2022, t. y. dėl NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) panaikinimo. Šiose civilinėse bylose buvo sprendžiamas ginčas su tapačios šalimis, tapačiu ieškinio pagrindu bei dalyku. Pirmiau minėtose civilinėse bylose buvo prašoma taip pat, kaip ir nagrinėjamu atveju, vienašalio NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312, nutraukimo prieš terminą“ panaikinimo. Nurodomos faktinės bylos aplinkybės analogiškos, tačiau nagrinėtinu atveju nustatyta, kad be analogiško teisminio nagrinėjimo objekto bei gynybos būdo, apeliantas kreipėsi į teismą remdamasis papildytais faktais, patikslintais faktais, kas pagal Kasacinio teismo išaiškinimą reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023). Todėl remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei teismų praktiką, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apelianto atskirasis skundas atmetamas, šio patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apelianto (ieškovo) J. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.