- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-540-886/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02641-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- O. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. patikslintą ieškinį atsakovei O. V., dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis reikalavimų, I. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. (toliau – ir ieškovas, tėvas) ieškiniu (2025-02-12 CBP-3188) patikslintu 2025 m. vasario 17 d. (DOK-20288), 2025 m. spalio 13 d. (DOK-118525) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-52-1107/2022 dalį, kuria nepilnametės dukters I. V. (toliau – ir duktė), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove O. V. (toliau – ir atsakovė, motina) ir nustatyti, kad dukters gyvenamoji vieta yra su tėvu; nutraukti (panaikinti) ieškovo pareigą mokėti išlaikymą dukrai per atsakovę; priteisti iš atsakovės 801 Eur išlaikymo skolą; priteisti iš atsakovės kas mėnesį mokėtiną 290 Eur dydžio išlaikymą dukrai iki pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovo sąskaitą, ieškovui suteikiant uzufrukto teisę tvarkyti dukrai skirtas lėšas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dukteriai nusprendus ir persikėlus gyventi pas ieškovą, atsakovė prie išlaikymo neprisidėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2025-10-28 DOK-125605) prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė sutinka su reikalavimais dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir išlaikymo dukrai priteisimo iš atsakovės. Dukrai apsigyvenus pas ieškovą, atsakovė į jos banko sąskaitą pervedė pinigines lėšas, pirko daiktus. Ieškovas dukrai neteikė išlaikymo už spalio mėnesį, nors dukra pas jį apsigyveno tik nuo spalio 30 d. Bendroje sumoje įvertinus ieškovo skolą ir atsakovės teiktą išlaikymą dukrai, įsiskolinimo nėra.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (2025-07-03 DOK-79959) nurodė, kad ieškinio reikalavimai dukters interesams neprieštarauja.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės 2025 m. lapkričio 4 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-1107/2022 nustatytą dukters gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu, ir atsakovė įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 290 Eur. Civilinę bylą patikslinto ieškinio dalyje dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš atsakovės priteisimo, nutraukė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė patikslintą ieškinį, likusioje reikalavimų dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Priteisė iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Grąžino ieškovui 83,25 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nustatė, kad atsakovės teiktas išlaikymas dukrai nuo 2024 m. spalio mėnesio sudarė 542,33 Eur (325 + 136,97 + 80,36).
7. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai dėl buvusio išlaikymo įsiskolinimo iš esmės pagrįsti, tik išlaikymo įsiskolinimas susidarė ne už 2024 metų spalio mėnesį, o už 2023 m. gegužės mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimo suma ne 267 Eur, o 264 Eur (iki indeksacijos).
8. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neturi išlaikymo įsiskolinimo dukrai. Dukters išlaikymui nurodytu laikotarpiu atsakovė yra skyrusi daugiau, nei nurodė ieškovas (542,33 + 264 = 806,33).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (2025-12-19 DOK-149061) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 801 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 801 Eur išlaikymo įsiskolinimą; panaikinti sprendimo dalį dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1 Teismas nepagrįstai laikė atsakovės mokėjimus į dukters asmeninę sąskaitą realiu išlaikymu, nes didžioji dalis atsakovės mokėjimų buvo atlikta iš valstybės mokamos išmokos vaikui (toliau – ir vaiko pinigai), administruojamos per savivaldybę, kuri buvo pervedama į atsakovės sąskaitą. Todėl negalima objektyviai vertinti, kiek atsakovė realiai prisidėjo prie išlaikymo. Mokėjimai, atlikti iš vaiko pinigų, laikytini vaiko lėšų administravimu, bet ne realiu tėvų pareigos išlaikyti vaiką vykdymu. Teismas šios aplinkybės neįvertino.
9.2 Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovės atlikti pavieniai mokėjimai į dukters asmeninę banko sąskaitą gali būti vertinami kaip pareigos išlaikyti vaiką vykdymas, nors tokia išvada neatitinka nei CK 3.192 straipsnio, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Mokėjimai buvo pavieniai ir nereguliarūs, nevienodo dydžio (apie 20–125 Eur), atliekami ne periodiškai, o atsitiktinai, didžiąja dalimi, o tikėtina – visiškai, finansuojami iš vaiko pinigų, skirti atskiriems konkretiems pirkiniams, o ne visuminiam vaiko išlaikymui. Pavieniai, nereguliarūs ir iš vaiko pinigų atlikti mokėjimai neatitinka nuolatinio ir tinkamo išlaikymo kriterijų ir negali būti pripažinti mėnesiniu sistemingu išlaikymu, kurį tėvai privalo užtikrinti vaikui.
9.3 Teismo išvada, grindžiama tariamu „senų įsiskolinimų įskaitymu“, prieštarauja CK 3.192 straipsniui, vaiko interesų prioriteto principui ir kasacinei praktikai, ir negali būti laikoma teisėtu pagrindu atmesti ieškinį dėl ginčo laikotarpio išlaikymo įsiskolinimo. Ankstesnio laikotarpio išlaikymo klausimas nebuvo šios bylos dalykas – atsakovė nepareiškė nei savarankiško reikalavimo, nei priešpriešinio ieškinio, todėl teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeisdamas dispozityvumo principą. Net ir hipotetiškai egzistuojantis ankstesnis išlaikymo įsiskolinimas nesukuria teisinio pagrindo nemokėti ar „kompensuoti“ vėlesnio laikotarpio išlaikymo, nes vaiko išlaikymas yra tęstinė prievolė, skirta vaiko einamiesiems poreikiams tenkinti.
9.4 Nuo ieškinio padavimo dienos iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki 2025-04-01) atsakovė neteikė jokio realaus išlaikymo dukrai. Tai yra esminė ir bylai lemiama aplinkybė, tačiau pirmosios instancijos teismas jos neįvertino. 2025 m. vasario ir kovo mėnesiais atsakovė jokių mokėjimų nedarė. Šie duomenys buvo ignoruoti, pažeidžiant pareigą motyvuoti sprendimą. Faktinės aplinkybės dėl 2025 m. vasario – kovo mėnesių išlaikymo buvo nustatytos neteisingai.
9.5 Taikos sutartis buvo sudaryta tik dėl dukters gyvenamosios vietos ir būsimo išlaikymo, bet ne dėl įsiskolinimo – todėl atsakovė nelaimėjo bylos iš esmės. Teismas, priteisdamas visą 400 Eur sumą, pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nes ginčo pagrindas buvo faktų vertinimas, atsakovė neišnagrinėjo ir nepaneigė ieškovo pozicijos dėl laiko tarpo iki 2025 m. balandžio 1 d. Esant iš dalies pagrįstam ieškiniui, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti padalintos proporcingai arba nepriteistos.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2026-01-12 DOK-3977) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
10.1 Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nurodytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, jog atsakovė teikė dukrai išlaikymą, ir nuo 2024 m. spalio mėnesio turėjo 542,33 Eur (325 + 136,97 + 80,36) išlaidų. Nuo 2025 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos atsakovė teikė nepilnametei dukrai išlaikymą, pervesdama pinigus į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą banke, todėl ieškovo argumentas, jog atsakovė iki 2025 m. balandžio 1 d. neteikė dukrai išlaikymo, yra neteisingas.
10.2 Atsakovė pervesdavo dukrai jos išlaikymui pinigus į dukros atsiskaitomąją sąskaitą. Paskirtyje buvo nurodyta „Dienpinigiai“, kas suponuoja nuomonę, kad tai vaiko išlaikymui skirtos lėšos. Ieškovas šių mokėjimų neginčijo, neįrodė, kad šie pinigai nebuvo panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Teismas tinkamai vertino lėšų paskirtį kaip išlaikymo dukrai teikimą ir įskaitė mokėjimus į tariamą ieškovo minimą įsiskolinimo dydį.
10.3 Ieškovas, grįsdamas apeliacinį skundą argumentu dėl vaiko pinigų užskaitymo kaip išlaikymo, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo, protingumo principo galiojimą, remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų nuginčyti šiuos mokėjimus ir nepagrindė, kad šie mokėjimai atlikti ne asmeninėmis atsakovės lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
10.4 Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne pavienius atsakovės pateiktus įrodymus, bet juos vertino bendroje įrodymų visumoje (šalių paaiškinimai, liudytojo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai), apskaičiavo bendrai atsakovės teikto išlaikymo sumas.
10.5 Nors pirmosios instancijos teismas kita tvarka apskaičiavo paties ieškovo įsiskolinimą ir sprendime nurodė, kad už 2023 m. gegužės mėnesį išlaikymas nebuvo teiktas, tačiau vis tik atsakovės vertinimu, ieškovo įsiskolinimas susidarė už 2024 m. spalio mėnesį ir 267 Eur turi būtų išskaičiuoti iš tariamos neegzistuojančios įsiskolinimo dukrai sumos. Tokiu būdu nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principo tikslai.
10.6 Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino vasario-kovo mėnesių išlaikymo dukrai nebuvimo, tačiau pirmosios instancijos teismas apskaičiavo bendrai atsakovės teikto išlaikymo sumas. Kauno apylinkės teismui priėmus 2025 m. kovo 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė nutartį vykdo visa apimtimi – moka dukrai išlaikymą nuo nutarties priėmimo dienos.
10.7 Įvertinus bylos baigties teisinį rezultatą, ieškovo procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo pagrindą, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų našta tenka ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
13. Šalys yra nepilnametės I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t. 24 l.).
14. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-52-1107/2022 tenkintas O. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš R. V. nepilnamečiams vaikams, tarp jų ir I. V., priteistas 259 Eur laikinas išlaikymas per mėnesį nuo 2022 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo.
15. Kauno apylinės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52-1107/2022 šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo dukrai priteistas išlaikymas.
16. Nuo 2024 m. spalio 30 d. dukra gyvena pas ieškovą (1 t. 25 l.).
17. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2024 m. spalio 13 d. (įskaitytinai) ieškovas dukrai teikė išlaikymą periodinėmis išmokomis (1 t. 28 l.).
18. 2024 m. lapkričio 30 d. elektroniniu laišku ieškovas informavo atsakovę, kad nebeteiks dukrai išlaikymo, nes ji nuo 2024 m. spalio 30 d. gyvena pas ieškovą; ragina atsakovę pasirašyti susitarimą dėl dukters gyvenamosios vietos pasikeitimo ir išlaikymo teikimo (1 t. 32 l.).
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš atsakovės 2025 m. vasario 28 d. pateikto banko išrašo matyti, kad atsakovė į nepilnametės dukters sąskaitą laikotarpiu nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. vasario pervedė 325 Eur lėšų (40+20+90+100+125, mokėjimo paskirtys „Dienp“) (1 t. 102 l.).
20. Antstolio 2023 m. gegužės 17 d. patvarkymu, siųstu ieškovo darbovietei, prašoma nebevykdyti ankstesnio ieškovo darbdaviui siųsto 2022 m. balandžio 19 d. patvarkymo dėl laikino išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojai O. V. pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį, nes byloje 2022 m. gruodžio 2 d. priimtas sprendimas (1 t. 111 l.).
21. Antstolio 2023 m. gegužės 17 d. patvarkymu vykdomoji byla užbaigta, nurodyta, kad laikinas išlaikymas buvo pilnai išmokėtas (1 t. 112-114 l.).
Žemesnės instancijos teismas
22. Nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. iš ieškovo darbovietės atlikti periodiniai išlaikymo mokėjimai (1 t. 118-120 l.). 2023 m. birželio 7 d. ieškovas teikė dukrai išlaikymą (2 t. 54 l.).
23. Iš antstolio pateiktos informacijos matyti, kad išskaitymai iš R. V. darbo užmokesčio buvo išieškomi už praėjusį mėnesį (2 t. 127 l.).
24. Pateikti mokėjimo kvitai, du 2024 m. lapkričio 7 d. ir vienas 2024 m. lapkričio 14 d., patvirtina, kad atsakovė pirko dukrai batus, drabužius, apatinį trikotažą, viso už 136,97 Eur (1 t. 122-124 l.).
25. Atsakovė nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. gegužės mėnesio mokėjo už nepilnametei dukrai nupirktą mobiliojo ryšio telefoną. Viso sumokėta 80,36 Eur (11,48 x 7) (2 t. 57-63 l.).
26. Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pranešimo dėl išmokos skyrimo duomenimis atsakovei už dukrą skirta išmoka vaikui nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 9 d. Išmoka 2024 metais siekė po 96,25 Eur, 2025 metais po 122,50 Eur (2 t. 65 l.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
27. Apeliantas nurodo, kad didžioji dalis atsakovės mokėjimų į dukters asmeninę sąskaitą atlikta iš valstybės mokamos išmokos vaikui (toliau – ir vaiko pinigai), todėl nesutinka, kad teismas šiuos mokėjimus vertino kaip realų išlaikymą. Todėl negalima objektyviai vertinti, kiek atsakovė realiai prisidėjo prie išlaikymo. Teismas neįvertino aplinkybės neįvertino, kad mokėjimai, atlikti iš vaiko pinigų, yra vaiko lėšų administravimu, bet ne realus tėvų pareigos išlaikyti vaiką vykdymas.
28. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 49 punktas). Apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą).
29. Įvertinus teisinį reglamentavimą, apelianto nurodomi argumentai sudarytų sąlygas naujų aplinkybių nagrinėjimui, o tai neatitiktų CPK 306 straipsnio 2 dalies normos reglamentavimui, kadangi apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė argumentų, susijusių su atsakovės mokėjimų dukrai atlikimu iš valstybės mokamos išmokos vaikui. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto argumentų plačiau nepasisako ir jų nevertina. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nekėlė klausimo dėl vaiko pinigų perdavimo ar jų panaudojimo dukters poreikiams. Sprendžiant, kad atsakovė prie dukros išlaikymo prisidėjo iš savo asmeninių lėšų, lieka nepaneigta aplinkybė, kad šalys laisva valia ir veikdamos dukters interesais gali susitarti dėl vaiko pinigų perdavimo tam tėvui, pas kurį gyvena vaikas.
30. Apeliantas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo atsakovės atliktus pavienius mokėjimus į dukters asmeninę banko sąskaitą vertino kaip pareigos išlaikyti vaiką vykdymą. Tai neatitinka CK 3.192 straipsnio ir kasacinio teismo suformuotos praktikos. Mokėjimai pavieniai, nereguliarūs, nevienodo dydžio (apie 20–125 Eur), ne periodiniai, o atsitiktinai, tikėtina, atlikti iš vaiko pinigų, skirti atskiriems konkretiems pirkiniams, o ne visuminiam vaiko išlaikymui. Tokie mokėjimai neatitinka nuolatinio ir tinkamo išlaikymo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia fakto, kad atsakovė nors ir nereguliariai, tačiau išlaikymą dukrai teikė.
31. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
32. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
33. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (jie šalims žinomi, ir jų pakartotinai apeliacinės instancijos teismas nedetalizuoja) patvirtina, ko nepaneigė ir apeliantas, kad nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. kovo 10 d., kai teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovės priteisė dukteriai periodinio išlaikymo mokėjimą, atsakovė nors ir nereguliariomis išmokomis, tačiau išlaikymą teikė, tiek pervesdama pinigus į jos sąskaitą, tiek pirkiniais, tiek ir apmokėdama už tam tikras paslaugas, bendra suma – 542,33 Eur (1 t. 102, 122-124 l., 2 t. 57-63 l.).
34. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, grindžiama „senų įsiskolinimų įskaitymu“, kaip prieštaraujančia CK 3.192 straipsniui, vaiko interesų prioriteto principui ir kasacinei praktikai. Ankstesnio laikotarpio išlaikymo klausimas nebuvo šios bylos dalykas – atsakovė nepareiškė nei savarankiško, nei priešpriešinio ieškinio, todėl teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeisdamas dispozityvumo principą. Net ir hipotetiškai egzistuojantis ankstesnis išlaikymo įsiskolinimas nesukuria teisinio pagrindo nemokėti ar „kompensuoti“ vėlesnio laikotarpio išlaikymo, nes vaiko išlaikymas yra tęstinė prievolė, skirta vaiko einamiesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo.
35. Laikinas išlaikymas priteistas nuo 2022 m. kovo 4 d. Ieškovo darbovietės išlaikymo periodiniai mokėjimai atlikti nuo 2022 m. gegužės 6 d. gavus iš antstolio 2022 m. balandžio 19 d. patvarkymą dėl laikino išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojai O. V.. Paskutinis mokėjimas iš ieškovo darbovietės atliktas 2023 m. gegužės mėnesį. Remiantis antstolio pateikta informacija, išskaitymai iš R. V. darbo užmokesčio buvo išieškomi už praėjusį mėnesį (2 t. 127 l.). Taigi, byloje lieka nepaneigta aplinkybė, kad išlaikymas dukrai buvo išieškomas už praėjusį mėnesį, kaip ir pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 2023 m. gegužės mėnesį.
36. Byloje pateikti duomenys, kad 2023 m. birželio 7 d. ieškovas teikė dukteriai išlaikymą periodine išmoka (2 t. 54 l.). Tai leidžia daryti prielaidą, kad ieškovas tęsė mokėjimus, juos atlikdamas už praėjusį mėnesį. Tačiau duomenų apie ieškovo atliktus periodinius mokėjimus už 2023 m. birželio mėnesį ir už vėlesnius mėnesius iki 2024 m. spalio 30 d. byloje nepateikta, kas leistų laikytis atsakovės pozicijos, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 2024 m. spalio mėnesį. Visgi, byloje lieka nepaneigta ir apelianto neįrodyta aplinkybė, kad apeliantas ir pats nėra pilnai įvykdęs pareigos teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinę atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ji atsakovo buvusį išlaikymo įsiskolinimą įskaitė kaip priešpriešinę tėvų prievolę teikti išlaikymą kartu negyvenančiai dukteriai, pagrįstai sprendė, kad atsakovė neturi išlaikymo įsiskolinimo dukrai. Dukters išlaikymui laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki sausio mėnesio (įskaitytinai) atsakovė yra skyrusi 806,33 Eur (542,33 + 264 = 806,33).
37. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai esminės apinkybės, kad nuo ieškinio padavimo dienos iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki 2025-04-01) atsakovė neteikė jokio realaus išlaikymo dukrai. Teismas ignoravo aplinkybes, kad atsakovė nedarė jokių mokėjimų 2025 m. vasario ir kovo mėnesiais, tuo pažeista pareiga motyvuoti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
38. Kaip minėta, apeliantas nepaneigė, kad nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. kovo 10 d., kai teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovės priteisė dukteriai periodinio išlaikymo mokėjimą, atsakovė nors ir nereguliariai, tačiau išlaikymą teikė, pervesdama pinigus į dukters sąskaitą, pirkiniais ir apmokėdama už tam tikras paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 801 Eur įsiskolinimą už 2024 metų lapkričio, gruodžio ir 2025 m. sausio mėnesius, o ne už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
39. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Taikos sutartis sudaryta tik dėl dukters gyvenamosios vietos ir būsimo išlaikymo, bet ne dėl įsiskolinimo, todėl atsakovė nelaimėjo bylos iš esmės. Priteisdamas visą 400 Eur sumą, teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalį, nes ginčo pagrindas buvo faktų vertinimas, atsakovė nepaneigė ieškovo pozicijos dėl laikotarpio iki 2025 m. balandžio 1 d. Apelianto teigimu, esant iš dalies pagrįstam ieškiniui, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti padalintos proporcingai arba nepriteistos.
40. Sudarydamos taikos sutartį dėl dalies ieškovo reikalavimų, šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nutraukė civilinės bylos dalį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Netenkinus ieškovo reikalavimo priteisti įsiskolinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo neatitiko apelianto lūkesčių nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
44. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
45. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo 170 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2026 m. sausio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2026 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymą (DOK-3977).
47. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteisiama 170 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170 Eur (šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.