Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-471-755/2017

Šarūnė Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00938-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.

2017 m. birželio 13 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-459-1000/2017 pagal pareiškėjos V. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2-205/2016 pagal ieškovės Z. G. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei V. V., tretiesiems asmenims D. V., VšĮ „Rokiškio psichiatrinė ligoninė“, ir prašymo atnaujinti procesą termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. V. pateikė prašymą pripažinti, jog terminas paduoti prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2-205/2015 nagrinėjimą praleistas dėl svarbių priežasčių; atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2-205/2016 nagrinėjimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės pareiškėjos (atsakovės) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 9 d. buvo nužudytas Z. G. vyras K. G.. Teismas nustatė, jog tai padarė atsakovės sūnus D. V., kuris pripažintas nepakaltinamu. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimu buvo konstatuota, kad D. V. iki nusikaltimo padarymo gyveno su motina – atsakove V. V., kuri žinodama apie sūnaus ligą, nesiėmė priemonių, kad jis būtų pripažintas neveiksniu. Todėl taikė CK 6.268 straipsnio 4 dalies nuostatas ir iš dalies tenkino Z. G. ieškinį - iš atsakovės V. V. priteisė 488,50 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 400 Eur atstovavimo išlaidų. Prašyme teigiama, kad teismas, spręsdamas kilusį ginčą, padarė aiškią CK 6.268 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant 2016 m. birželio 13 d. sprendimą. Todėl procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje turėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėjo, jog žala buvo padaryta asmens gyvybei, todėl pagal CK 6.268 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsakovu byloje turėjo būti būtent tokią žalą padaręs asmuo – D. V.,o ne pareiškėja.Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. V. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, dėl ko jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tačiau šie duomenys pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalies normos reikalavimus nereiškia ir negali reikšti netinkamo V. V. elgesio ir priežastinio ryšio tarp tokio jos elgesio ir D. V. padarytų veiksmų. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, kad prieš nusikaltimą D. V. būtų kėlęs grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir būtų buvęs pagrindas jo priverstiniam hospitalizavimui. Nesutinka su teismo sprendime dėstomomis išvadomis, kad atsakovė nesiėmė priemonių, kad jos įgimtą psichikos sutrikimą turintis sūnus būtų izoliuotas nuo visuomenės ar pripažintas neveiksniu. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai susiję su asmens, pripažinto nepakaltinamu dėl psichinio sutrikimo, teisių gynimu, todėl nagrinėjamas klausimas susijęs su viešojo intereso apsauga. Pripažįsta, kad yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl, sprendžiant klausimą dėl jo atnaujinimo, prašė atsižvelgti į tai, kad pareiškėja yra pagimdžiusi 12 vaikų, slaugo neįgalią dukterį, yra bedarbė, D. V. elgesys ją labai sukrėtė, be to, ji neturi teisinio išsilavinimo ir patirties šioje srityje, dėl ko sudėtinga susigaudyti teisiniuose klausimuose. Pareiškėjos nuomone jos nurodytos aplinkybės leidžia termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turėtų būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atmetė prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir prašymą suinteresuotiems asmenims Z. G., D. V., VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei dėl proceso atnaujinimo ir iš pareiškėjos priteisė 6,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Teismas, vertindamas pareiškėjos nurodytas priežastis dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino praleidimo, atsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra darbinga, neturi sveikatos problemų, kurios įtakotų jos sprendimų priėmimą ir suvokimą. Be to, pažymėjo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato ir pasirašytinai kartu su savo atstovu buvo informuota apie teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą ir laiką, sprendime išaiškinta teismo sprendimo apskundimo tvarka. Nei pareiškėja, nei jos atstovas priimto teismo sprendimo neskundė, per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą nepateikė prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog nuo padaryto nusikaltimo iki pareiškimo teismui dėl proceso atnaujinimo dienos pareiškėja būtų buvusi nedarbinga dėl savo psichinės būsenos, ir tai galėtų objektyviai pagrįsti nesikreipimą į teismą laiku dėl proceso atnaujinimo. Todėl sprendė, kad terminas praleistas dėl pačios pareiškėjos nepakankamo rūpestingumo ginti savo teises ir teisėtus interesus, o pagrindo taikyti CPK 45 straipsnio nuostatų dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, šiuo atveju nebuvo.Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl aiškios taikymo klaidos, priimant 2016 m. birželio 13 d. sprendimą. Pasisakė, kad byloje nustatyta, jog Z. G. vyrą nužudęs D. V. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nepakaltinamu, tačiau žalos padarymo metu jis nebuvo civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu. D. V. dėl psichikos ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, todėl nėra jo kaltės ir jis neatsako už padarytą žalą. Teismas pasisakė, kad sprendžiant ar yra pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš pareiškėjos pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį, vertino liudytojų parodymus, teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, baudžiamosios bylos aplinkybes ir nustatė, kad V. V. nepakankamai rūpinimosi sūnaus sveikata, D. V. nebuvo nukreiptas gydytojų konsultacinei komisijai dėl neįgalumo lygio nustatymo; žinodama apie sūnaus negebėjimą mokytis pagal individualizuotą bendrojo lavinimo mokyklos programą, jo agresyviu elgesiu reiškiamą nenorą mokytis, kadangi ši programa jam yra per sunki, motina neužtikrino vaiko interesų, kategoriškai atsisakydama perkelti sūnų mokytis į specialiąją mokyklą ar pasirūpindama, kad sūnus būtų mokomas namuose. Todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad būtent CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, šiuo atveju V. V., nepasirūpinimas, kad psichikos ligonis būtų pripažintas neveiksniu, buvo pagrindas įpareigoti ją atlyginti psichikos liga sergančio asmens padarytą žalą. Apylinkės teismas konstatavo, kad tai, jog teismo sprendime nėra paminėta, dėl ko nagrinėjamoje byloje netaikoma CK 6.268 straipsnio 2 dalis, nelaikoma aiškia teisės taikymo klaida ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu V. V. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pripažinti, jog terminas paduoti prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2-205/2016 nagrinėjimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti, atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2-205/2016 nagrinėjimą ir priimti naują sprendimą – Z. G. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir patį proceso atnaujinimo pagrindą vertino itin formaliai. Nepasisakė dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų argumentų, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su asmens, pripažinto nepakaltinamu dėl psichinio sutrikimo, teisių gynimu ir viešojo intereso apsauga. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos asmenybe, socialine padėtimi, išsilavinimu. Teigia, kad apylinkės teismas padarė aiškią CK 6.268 straipsnio 4 dalies taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą 2016 m. birželio 13 d. sprendimą, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Apeliantės nuomone, duomenys, susiję su pareiškėjos sūnaus D. V. psichikos sutrikimu, pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos prasmę, negali reikšti netinkamo pareiškėjos elgesio ir priežastinio ryšio tarp tokio jos elgesio ir D. V. padarytų veiksmų. Bylos faktiniai duomenys nesudarė priežasčių įtarti ar diagnozuoti sunkų ar pavojingą D. V. psichikos sutrikimo formą iki įvykio. Vien Teismo psichiatrijos ekspertizės akte esančio nurodymo, kad D. V. dėl savo psichikos sutrikimo gali su aplinkiniais elgtis agresyviai, neužtenka padaryti išvadai, jog jis iki įvykio galėjos nors kiek kelti realų pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Akte nurodyta, kad jis galėjo būti visuomenei pavojingas esant tik jo psichikos sutrikimo paūmėjimui, o byloje nėra duomenų, jog iki įvykio D. V. kada nors buvo paūmėjęs jo psichikos sutrikimas.Pažymi, kad D. V. mokėsi paprastoje mokykloje ir nei pedagogams, nei kitiems darbuotojams bei mokiniams nekilo problemų, kas patvirtina, kad pareiškėja neturėjo jokio pagrindo ir pareigos imtis veiksmų, kad jos sūnus būtų pripažintas neveiksniu bei tinkamai gydomas. Apeliantės vertinimu, D. V. pripažinimas neveiksniu nebūtų leidęs išvengti padarytos žalos atsiradimo. Teismas neatskleidė ar iki šios veikos padarymo egzistavo reali grėsmė, jog D. V. dėl turimo psichikos sutrikimo gali savo veiksmais padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Todėl neturėjo teisinio ar faktinio pagrindo teigti, kad pareiškėja nesiėmė kokių nors priemonių sūnaus gydymui, priežiūrai ir pripažinimo neveiksniu, ir, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjai civilinę atsakomybę pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį. Mano, kad apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendime padarytos išvados, kad atsakovė nesiėmė priemonių, kad jos įgimtą psichikos sutrikimą turintis sūnus būtų izoliuotas nuo visuomenės ar pripažintas neveiksniu, prieštarauja Europos žmogaus teisių deklaracijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms psichine negalia turinčių asmenų teisėms ir toks sprendimas negali būti paliktas galioti. Tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas ir jose priimtų teismų sprendimų teisėtumas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes sprendžiami klausimai, susiję su asmens, pripažinto nepakaltinamu dėl psichikos sutrikimo, teisių gynimu. Apylinkės teismas dėl to nepasisakė, ką apeliantė vertina kaip proceso pažeidimą, nulėmusį neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Z. G. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Todėl sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad terminas praleistas dėl pačios pareiškėjos nerūpestingumo ginti savo teises ir teisėtus interesus ir pripažinti jos nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis, nėra pagrindo. Atsakovė iki nusikalstamos veikos padarymo – ieškovės sutuoktinio nužudymo, žinojo apie D. V. psichinės sveikatos būklę, apie kilusias problemas buvo informuota sūnaus mokyklos pedagogų, neatsižvelgė į gydytojos siūlymus dėl D. V. kreiptis į psichiatrus. Atsakovė jo gydymu nesirūpino, žalos padarymo metu sūnus gyveno su ja. Pabrėžia, kad pripažinus psichiškai nesveiką asmenį neveiksniu, pareiga atlyginti jo padarytą žalą tenka globėjui ar prižiūrinčiai institucijai, tuo tarpu nepasirūpinus, kad toks asmuo būtų pripažintas neveiksniu, atsirastų galimybė išvengti galimo žalos atlyginimo, todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.268 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).Ginčo, kad pareiškėja yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą byloje nėra. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas, terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, byloje surinktų duomenų kontekste, negali būti pripažįstamos svarbiomis CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui atnaujinti. Kaip minėta, V. V. nagrinėjant civilinę bylą teisme atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), todėl pareiškėja visų pirma turėjo teisinės pagalbos kreiptis į savo atstovą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja į savo atstovą negalėjo kreiptis dėl kokių nors nenumatytų, ne nuo pareiškėjos valios priklausančių priežasčių. Vien aplinkybė, jog V. V., neturi teisinio išsilavinimo patirties, dėl vaikų auginimo bei pastovios priežiūros neturėjo laiko domėtis šiais klausimais ar, kad buvo emociškai sukrėsta dėl tokio sūnaus poelgio nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Juolab, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2012 m. gegužės 9 d., nutartis, kuria D. V. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje (nužudymo) padarymo buvo skirta priverčiamojo medicinos poveikio priemonė – stacionarus gydymas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninėje“ griežto stebėjimo sąlygomis buvo priimta dar 2013 m. gegužės 30 d., o sprendimas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priimtas dar po daugiau nei trejų metų. Toks pakankamai ilgas laikotarpis nesuponuoja išvados, kad pareiškėjos emocinė būklė aptariamoje teisinėje situacijoje buvo objektyvi kliūtis tinkamai ir laiku realizuoti savo teises. Kitokių svarbių aplinkybių pareiškėja apeliacinės instancijos teismui nenurodė. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nes nepagrįstai taikė CK 6.268 straipsnio 4 dalies nuostatas ir dėl ieškovės Z. G. sutuoktinio nužudymo atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą priteisė iš atsakovės, o ne iš tokią žalą padariusio asmens - D. V. CK 6.268 straipsnio 2 dalies pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).Pilnametis fizinis asmuo, kuris nėra pripažintas neveiksniu arba ribotai neveiksniu, neatsako už žalą, padarytą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 6. 268 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės vyrą nužudęs D. V. baudžiamojoje byloje yra pripažintas nepakaltinamu, tačiau žalos padarymo metu jis nebuvo civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu. CK 6. 268 straipsnyje yra nustatytos specialiosios teisės normos, numatančios galimybę atlyginti tokių asmenų padarytą žalą. Pareiga atlyginti žalą pagal CK 6. 268 straipsnio 4 dalį gali atsirasti esant šioms sąlygoms:1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys, asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. CK 6.268 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma yra speciali ir kaip pagrįstai pasisakė apylinkės teismas, ji taikytina, kai žalą padaro asmuo, kuris savo veiksmų suprasti ir jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, t.y. kai negali būti taikoma šio straipsnio 2 dalis. CK 6.268 straipsnio 4 dalis numato baigtinį sąrašą asmenų, kurie gali atsakyti už asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės, padarytą žalą.Kaip matyti iš teismo sprendimo, reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo reiškiamas būtent CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu, atsakovei – V. V.. CK 6. 268 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų atsakomybės už žalą pagrindas yra jų pačių kaltė. Įstatymo nuostata šiuo atveju yra ta, kad kartu su psichikos liga sergančiu asmeniu gyvenantys jo artimieji turi būti rūpestingi. Pripažinus psichiškai nesveiką asmenį neveiksniu, pareiga atlyginti jo padarytą žalą tenka globėjui ar prižiūrinčiai institucijai, tuo tarpu nepasirūpinus, kad toks asmuo būtų pripažintas neveiksniu, atsirastų galimybė išvengti galimo žalos atlyginimo. Dėl to įstatymo normoje nurodytų asmenų nepasirūpinimas, kad psichikos ligonis būtų pripažintas neveiksniu, gali būti pagrindas įpareigoti juos atlyginti psichikos ligonio padarytą žalą. Skirtingai nei nurodo apeliantė, apylinkės teismas sprendime detaliai, bylos duomenų kontekste, analizavo, jos, kaip CK 6.268 straipsnio 4 dalies subjekto atsakomybės klausimą, ir pagrįstai konstatavo, kad atsakomybė pagal šią normą atsiranda būtent už nepakankamą tokio asmens priežiūrą ir paprasčiausių rūpestingumą užtikrinančių priemonių nesiėmimą, kas ir buvo konstatuota sprendimu. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad buvo priežasčių įtarti ar diagnozuoti sunkų ar pavojingą jos sūnaus psichikos sutrikimo formą, jo paūmėjimą iki įvykio ar, kad nebuvo pagrindo imtis papildomų priemonių dėl jo gydymo ar kreiptis dėl pripažinimo neveiksniu yra paneigti sprendime aptartų ir teisiškai įvertintų liudytojų parodymais, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad šiuos įrodymus apeliantė vertina subjektyviai, tvirtindama, kad jie nepatvirtina, kad sūnus turėjo rimtų psichikos sveikatos sutrikimų (nors bylos duomenimis ji ne kartą buvo informuota apie kilusias problemas dėl sūnaus elgesio tiek pedagogų, tiek medikų, tiek kaimynų) nesuponuoja išvados dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo. Apeliantė, būdama rūpestinga ir apdairi, turėjo suprasti, kad sūnaus psichinė būklė yra sudėtinga ir privalėjo vykdyti pareigą, numatytą CK 2.10 straipsnio 4 dalyje, bei kreiptis ( inicijuoti procesus) dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu CPK XXVIII skyriaus antrojo skirsnio tvarka. Pareiškėja nepasinaudojo socialiniais, medicininiais, teisiniais instrumentais, pasitelkiant atitinkamos srities specialistus, kad padėti psichikos liga sergančiam asmeniui nepadaryti žalos sau ar aplinkiniams. Atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjos veiksmų negalima būtų vertinti vidutinio žmogaus atidumo ir rūpestingumo standartų, atmestini kaip nepagrįsti, nes jokių duomenų, kurie patvirtintų ją turint psichinės ir fizinės sveikatos problemų byloje nėra pateikta. Skirtingai nei nurodoma atskirajame skunde, sprendžiamas klausimas nėra susijęs su neveiksnaus asmens teisių ir tuo labiau viešojo intereso gynimu, nes D. V. įvykio metu dėl psichikos ligos negalėjo valdyti savo veiksmų, todėl D. V. neatsako už ieškovei padarytą žalą, jis nėra šioje civilinėje byloje nagrinėjamų deliktinių teisinių santykių subjektas. CK 6. 268 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims civilinė atsakomybė taikoma dėl jų pačių kaltės, todėl jie neturi regreso teisės žalą padariusiems asmenims. Skirtingai nei interpretuoja skunde pareiškėja teismo sprendimas dėl turtinėms ir neturtinės žalos priteisimo jokios įtakos D. V. civilinėms teisėms ir pareigoms neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjos V. V. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepagrįstos, todėl procesą šiuo pagrindu atnaujinti atsisakytina, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis, 370 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundą atmesti, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.