Klaipėdos apygardos teismo nutartis, eAN2-91-651/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-06
Bylos Nr.: eAN2-91-651/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-46-3-00002-2024-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas: A. R.

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-91-651/2024Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00002-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.10; 21.13.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja 2023 m. lapkričio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. R. už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 13 d., 16.52 val., (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini), 124,89 km. vairavo automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas siauros ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 5, 8, 140.1 punktų, 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4603-2023 A. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo A. R. priimtą nutarimą apskundė teismui.

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. kovo 4 d. nutartimi Nr. eII-41-850/2024 iš dalies tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundą, pakeitė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-4603-2023, paliekant galioti Institucijos paskirtą A. R. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – 200 Eur baudą, sumažinant paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. R. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti arba panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje, pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyresniosios tyrėjos, 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-4603-2023 dalį, kuria A. R. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones neskirti. Taip pat prašo priteisti iš valstybės 900 Eur (devynis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė liudytojo, tai yra, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo V. M. teismo posėdžio metu nurodytoms aplinkybėms. Pažymima, kad šiuo atveju naudotas policijos nežymėtame tarnybiniame automobilyje įrengtas vaizdo registratorius, kuris neatlieka jokių matavimų, o tik registruoja vaizdą, t. y. nėra jokio teisės akto dėl tokios įrangos metrologinio tikrinimo. Institucija nepateikė duomenų apie vaizdo stebėjimo priemones, kuriomis buvo atliktas vaizdo fiksavimas, nors buvo prašoma išreikalauti iš Institucijos duomenis, kokiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis buvo atliktas vaizdo fiksavimas. Taip pat nepateikė duomenų, kad tarnybiniame automobilyje MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtas vaizdo registratorius, vaizdo stebėjimo priemonė, kuria tariamai fiksuotas teismui pateiktas vaizdo įrašas. Teigiama, kad Institucija nepateikė duomenų, jog Institucijos tarnybiniame automobilyje MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtu vaizdo registratoriumi buvo užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriuo įrodinėjama kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl nesutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad vaizdo įrašas buvo fiksuotas vaizdo registratoriumi, o ne mobiliuoju telefonu, ar kitomis techninėmis priemonėmis, kurios privalėtų turėti patikros liudijimą. Taip pat pažymima, kad policijos pareigūnas, kuris kaip vėliau sužinojo buvo vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas V. M., priėjęs prie jo neprisistatė, nepaaiškino pažeidimo esmės, tik paprašė vairuotojo pažymėjimo ir pasidarė vairuotojo pažymėjimo kopiją jį nufotografuodamas. Akivaizdu, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas V. M. administracinio nusižengimo byloje yra suinteresuotas asmuo, todėl jo parodymai vertintini kritiškai, nes Institucija nepateikė patvirtinančiu duomenų kokiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis buvo padarytas vaizdo įrašas. Skunde pažymima, kad teismas vykdydamas teisingumą negali būti „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

4.2. Skunde teigiama, kad buvo nesilaikyta Lietuvos Policijos generalinis komisaras 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 5-V-185 „Dėl Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“, pakeitimo“, patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau - Taisyklės), kurios nustato vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose tikslus ir sąlygas, vaizdo stebėjimo priemonių naudojimo ir jomis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo, saugojimo, naudojimo ir perdavimo, duomenų subjektų teisių įgyvendinimo ir duomenų saugos užtikrinimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). reikalavimų. Taisyklių 7 punktas numato, kad policijos įstaigos, kurių tarnybinėse transporto priemonėse yra vykdomas vaizdo stebėjimas, privalo užtikrinti, kad tarnybinėse transporto priemonėse (viduje automobilio salone, taip pat išorėje ant kėbulo priekio, gale ir šonuose), būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Jeigu vykdant vaizdo stebėjimą yra įrašomas ir garsas, informacinėje lentelėje turi būti nurodyta, kad vykdomas vaizdo stebėjimas ir garso įrašymas. Už informacinių pranešimų įrengimą atsakingas vaizdo stebėjimo priemonių prižiūrėtojas. Taisyklių 9 punktas numato, jog Taisyklėse vaizdo stebėjimo priemonės skirstomos į sekančias kategorijas: tarnybinėse transporto priemonėse įrengtos vaizdo stebėjimo priemonės, mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (angl. body camera), stacionarios vaizdo stebėjimo priemonės, įrengtos pastatuose, kitos vaizdo stebėjimo priemonės. Taisyklių 56 punktas numato, kad tarnybos tikslais draudžiama naudoti asmenines vaizdo stebėjimo priemones. Atsižvelgdamas į išdėstytą reglamentavimą, apeliantas nesutinka su apylinkės teismo pozicija, kad jeigu vaizdo įrašas būtų užfiksuotas vaizdo registratoriumi, mobiliuoju telefonu, fotoaparatu, vaizdo kamera ir pan., jog šiuo atveju užfiksuoti duomenys gauti teisėtu būdu, jų panaudojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra leidžiamas, asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, pažeidimo faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos. Teismas byloje nenustatė, ar policijos pareigūnai naudojo savo asmenines įrašymo priemones fiksuojant vaizdo įrašą. Surinkti duomenys, kuriuos rinko liudytojas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas V. M., galėjo būti gauti iš galimai neteisėtų šaltinių, tai yra, panaudota techninė priemonė fiksuojant pateiktą vaizdą galėjo būti panaudota neteisėtai, kadangi tai nėra nurodyta ir pirmiau nurodomose Institucijos protokole ir nutarime, o taip pat Institucija nepateikė neginčytinų oficialių duomenų, jog vaizdas buvo fiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubia pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

4.3. Skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad nepagrįstas argumentas, jog A. R. padarytas pažeidimas užfiksuotas neturint ar nepateikus pajėgų išdėstymo plano. Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 (toliau – Aprašas), 2.4. punkte nustatyta, kad Pajėgų išdėstymo planas - Policijos registruojamų įvykių registro policijos pajėgų vienetų (PPV) administravimo modulyje tvarkomi duomenys apie visus prižiūrimoje teritorijoje dirbančius PPV pareigūnus. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose (A VPK) kiekvienas tarnybos metu ilgesniam nei 4 valandų laikotarpiui iš policijos įstaigos patalpų į prižiūrimą teritoriją vykdyti tarnybinių funkcijų išvykstantis pareigūnas privalomai įtraukiamas į pajėgų išdėstymo planą. Jei PPV vykdys su patruliavimu ir reagavimu nesusijusias funkcijas, pajėgų išdėstymo plano grafoje „Pastabos“ privaloma aiškiai nurodyti, kokias funkcijas PPV vykdys. Liudytojas V. M. paaiškino, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju, nežymėtu tarnybiniu automobiliu, kuriuo užfiksuotas A. R. pažeidimas, darbo laiku kartu su kitais kolegomis vyko tarnybos reikalais į Šilalę. Jo darbo vieta yra Tauragės apskritis. Taigi darytina išvada, kad V. M. pagal užimamas pareigas, taip pat dėl to, kad kelionės į Šilalę metu nevykdė su patruliavimu ir reagavimu susijusių funkcijų, neturėjo pareigos būti įtraukiamas (įsitraukti) į pajėgų išdėstymo planą, taip pat, bendraudamas su pareiškėju jo vairuojamą automobilį sustabdžius po administracinio nusižengimo padarymo, neprivalėjo šio pokalbio fiksuoti vaizdo įrašymo įranga. Pažymima, kad Institucija nepateikė duomenų, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas pavaduotojas V. M. nevykdė su patruliavimu ir reagavimu susijusių funkcijų, jog minėtas pareigūnas nebuvo įtrauktas į pajėgų išdėstymo planą, taip pat, bendraudamas su pareiškėju jo vairuojamą automobilį sustabdžius po administracinio nusižengimo padarymo, neprivalėjo šio pokalbio fiksuoti vaizdo įrašymo įranga, kad tarnybiniu automobiliu vyko iš Tauragės į Šilalės policijos komisariatą.

4.4. Skunde teigiama, kad A. R. prieš pradėdamas atlikti lenkimo manevrą įsitikino, kad toje kelio vietoje lenkimo manevrą yra atlikti saugu, leistinoje vietoje pradėjęs lenkimo manevrą, dėl priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio gabaritų dydžio neturėjo jokių galimybių pamatyti kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Pažymima, kad vaizdo įrašas buvo daromas iš paskui apelianto važiavusio automobilio. Jo atstumas nuo priešais apeliantą važiavusio mikroautobuso buvo didesnis, todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnams matėsi kelio ženklą Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, tačiau jeigu policijos pareigūnai būtų važiavę paskui mikroautobusą jų vaizdo fiksavimo priemonė nebūtų užfiksavusi kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, nes mikroautobuso gabaritai tai nebūtų leidę tai atlikti. Jeigu administracinio nusižengimo tyrimas būtų atliktas išsamiai ir visapusiškai ir nepažeidžiant administracinio nusižengimo tyrimo nuostatų, protokolas būtų surašytas apeliantui dalyvaujant, pareigūnai atlikę administracinio nusižengimo byloje procesinius veiksmus, tai yra, parodymų patikrinimą vietoje, ar eksperimentą, ir būtų įsitikinę, jog toje vietoje važiuojant paskui automobilį (mikroautobusą) tokiu atstumu, koks matosi fiksuotame vaizdo įraše, apeliantas negalėjo matyti kelio ženklo. Nurodoma, kad už priekyje mikroautobuso važiavo dar viena transporto priemonė, todėl lenkimo kelias pailgėjo, lenkimo nutraukti negalėjo, nes paskui apeliantą važiavo transporto priemonė, kurią vairavo pareigūnai. Jokių veiksmų, kurie leistų vertinti, jog atlikdamas lenkimą tyčiniais veiksmais pažeidė KET 5, 8, 140.1, 3 priedo 1.1 punktus, neatliko. Kritiškai vertina argumentą, kad parodęs dešinio posūkio įspėjamąjį signalą turėjo galimybę grįžti į savo eismo juostą.

4.5. Skunde pažymima, kad policijos pareigūnas V. M. privalėjo Taisyklių 34 punkte įtvirtintomis nuostatomis, tai yra, vaizdo stebėjimo priemone užfiksavęs įvykį, dėl kurio gali būti pradėta administracinė teisena, ne vėliau kaip iki tarnybos pamainos pabaigos, priklausomai nuo įvykio pobūdžio įrašą privalėjo įkelti atitinkamai į Administracinių nusižengimų registrą, Policijos registruojamų įvykių registrą ar Eismo įvykių informacinę sistemą, jeigu iš padaryto vaizdo įrašo galima nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ar kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Policijos pareigūnas V. M. Teismui paaiškino, kad duomenis iš vaizdo registratoriaus perdavė tiesiogiai pareigūnei S. S., kuri užsiima tokio tipo bylų protokolų surašymu. Tai reiškia, jog duomenys pareigūnei S. S. perduoti galimai pažeidžiant Taisyklių 34 punkto nuostatas. Be to, nėra aišku, ar pareiškėjo asmens duomenys nėra išlikę pareigūno V. M. naudojamame mobiliojo ryšio telefone, ar tai yra minėto pareigūno asmeninis telefonas, ar skirtas tarnybiniam naudojimui ir pan. Nėra žinoma, ar minėti duomenys ir iki šio laiko nėra saugomi ir archyvuojami nurodytame telefone, galimai pažeidžiant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 20 l 6/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas. Be to, atkreipiamas dėmesį, kad stabdant automobilį ir policijos pareigūnui bendraujant su apeliantu galimai nebuvo daromas vaizdo įrašas, nes į bylą tokio įrašo nėra pateikta, nors pagal Taisyklių 19 punkto nuostatas įvykio vietoje, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių pareigūnas privalo stengtis tarnybinę transporto priemonę pastatyti taip, kad vaizdo stebėjimo priemonės fiksuotų policijos pareigūnų ir pagal galimybes kitų įvykio dalyvių veiksmus.

4.6. Skunde teigiama, kad jeigu A. R. būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju turi būti taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir netaikyta administracinio poveikio priemonė arba ji sušvelninta. Nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu mirė tėtis, liko senyvo amžiaus mama, kuri sunkiai vaikšto, yra neįgali, negali pasirūpinti savimi, jai nuolat reikalinga pagalba, viešuoju transportu ji negali nuvykti pas gydytojus, todėl A. R. rūpinasi mama, padeda jai nuvykti pas gydytojus, spręsti kitus socialinius klausimus. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas turėtų žymios neigiamos reikšmės mamos sveikatai, taip pat jos socialinė aplinka taps nesaugi. Pažymima, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Savo veiksmais jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, t. y. nesukėlė pavojaus kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat viso kelių eismo saugumui. Apelianto manymu, nuobaudos tikslai būtų pasiekti palikus galioti paskirtą baudą, neskyrus administracinio poveikio priemonės.

Atsiliepimas

5. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymais gali būti asmenų, kurie nevykdė viešojo patruliavimo funkcijų, pateikti duomenys, t. y. administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymo fiksavimas nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Administracinis nusižengimas užfiksuotas teismo posėdyje apklausto liudytojo, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino nusižengimo padarymo laiką, vietą bei aplinkybes, automobiliniu vaizdo registratoriumi. Netikėti liudytojo parodymais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio l dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio l dalyje numatyti atvejai, kai draudžiama atlikti minėtus veiksmus, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Šiuo atveju vaizdo įraše akivaizdžiai matyti automobilio „Ford“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daromas administracinis nusižengimas, kai kelio ruože, kuriame stovi kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės", sankryžoje lenkia transporto priemones, todėl bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas ir teismas tinkamai pareigūno pateiktą vaizdo įrašą pripažino įrodymu ir juo vadovavosi su surinktais kitais duomenimis administracinio nusižengimo byloje.

5.2. Taip pat nurodoma, kad šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta, todėl A. R. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. A. R. byloje lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo padaryta veika yra viena iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuri neabejotinai kėlė pavojų ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių, vien tai, kad atlikdamas lenkimą pradėjo per punktyrinę kelio ženklinimo liniją, kuri nedraudė lenkimo, ir nesukėlė pavojingos situacijos nedaro padaryto nusižengimo mažiau pavojingu ar mažareikšmiu ir jo nepateisina. A. R. padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų mažai pavojingų veikų sąrašą. Vertinant A. R. asmenybę, svarbu atsižvelgti ir į informaciją apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn praeityje už administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš administracinių nusižengimo registro A. R. per pastaruosius 5 metus už administracinius nusižengimus baustas 6 kartus dėl KET pažeidimų tame tarpe ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Anksčiau padaryti A. R. KET pažeidimai rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinius skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. R. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės.

7. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis skundas, papildomai kvestionuojant pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad A. R. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl A. R. kaltės yra motyvuotos, paremtos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apelianto atžvilgiu nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. R. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta. Taip pat nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą A. R. skirti dar trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę ar jos apskirtai neskirti. Todėl naikinti ar keisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį nėra pagrindo.

10. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

11. Institucijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4603-2023 A. R. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 13 d., 16.52 val., (duomenys neskelbtini), krašto kelyje (duomenys neskelbtini), 124,89 km. vairavo automobilį, valstybinis (duomenys neskelbtini) pažeisdamas siauros ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, pažeisdamas KET, 5, 8, 140.1 punktų, 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus.

12. Kaip minėta, Institucijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-4603-2023 nurodyta, jog A. R. pažeidė KET 5, 8, 140.1 punktų, 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus. KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 140.1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. KET 3 priedo 1.1. punkte numatyta, kad horizontalusis ženklinimas (baltos arba šiame skyriuje nustatytų kitų spalvų linijos, rodyklės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką: siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties A. R. kaltė grindžiama administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašu, liudytojo V. M. parodymais.

14. Liudytojas V. M. nurodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju. Nurodė, kad tarnybiniu automobiliu vyko iš Tauragės į Šilalės policijos komisariatą, ties krašto kelyje (duomenys neskelbtini) kaimu Ford markės automobilis prancūziškais numeriais kelio vingyje darė neleistiną manevrą. Ties (duomenys neskelbtini) kaimu yra kelio ženklas, „Pagrindinis kelias su šalutiniu keliu“. Šioje vietoje vairuotojas grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Paaiškino, kad automobilyje yra vaizdo registratorius, kuriame užfiksavo lenkimo pradžią ir pabaigą. Nurodė, kad prisivijo tą automobilį, vairuotojas sustojo. Jis buvo uniformuotas, priėjęs prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Duomenis iš vaizdo registratoriaus perdavė pareigūnei S. S., kuri užsiima tokio tipo bylų protokolų surašymu. Priešingai nei teigia apeliantas nėra pagrindo pareigas vykdžiusio pareigūno, kuris teismo posėdyje prisiekė sakyti tiesą, nuosekliais paaiškinimais. V. M. parodymai apylinkės teisme nuosekliai atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotas įvykio aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareigūnas galėjo turėti bent menkiausią suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas, todėl manyti, kad policijos pareigūnas galėjo būti iš anksto neobjektyvus, nėra jokio pagrindo.

15. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš Institucijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad jame pateikti du epizodai maždaug po 1 minutę trukmės, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 13 d. 17:47:52 val. iki 17:48:51 val. ir nuo 17:51:59 val. iki 17:52:59 val. Pirmajame epizode matyti, kad automobilis kelio vingyje darė neleistiną manevrą. Antrajame epizode matyti, kad 17.52.01 val., iš karto po to, kai V. R. vairuojamas Ford markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prasikeitė su iš priekio važiavusiu automobiliu, jis prisigretino prie priešingos krypties eismo juostą žyminčios punktyrinės linijos. Tą pačią akimirką iš policijos tarnybinio automobilio pasimatė kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“. Po dviejų sekundžių (17.52.03 val.) A. R. vairuojamas automobilis, neparodęs kairiojo posūkio signalo, važiuodamas 96 km/h greičiu, pradėjo lenkimo manevrą, tai yra pradėjo išvažinėti į priešingos krypties eismo juostą, į kurią visiškai išvažiavo 17.52.07 val.. Po dviejų sekundžių (17.52.09 val.) pareiškėjo vairuojamas automobilis, važiuodamas ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu, nors krašto keliuose maksimalus leistinas greitis 90 km/h, susilygino su lenkiamu baltos spalvos krovininiu mikroautobusu bei pravažiavo kelią ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“. 17.52.15 val. A. R. vairuojamas automobilis, būdamas priešingos krypties eismo juostoje, pravažiavo sankryžą su šalutiniu keliu, tai vietai esant pažymėtai ištisine horizontaliojo ženklinimo linija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad A. R. viso vaizdo įrašo metu, ir iki pradėdamas lenkimo manevrą, važiavo savo eismo juostoje ties eismo juostas skiriančia punktyrine linija, nė karto prieš pradėdamas lenkimo manevrą neatliko jokių veiksmų tam, kad įsitikintų, kokie kelio ženklai yra prieš atliekant šį veiksmą (šiek tiek atsilikti nuo priekyje važiuojančio automobilio, savo eismo juostoje priartėti kiek prie kelkraščio ir pan.), taigi jis faktiškai kelio ženklų nesekė, tiesiog, važiuodamas ties eismo juostas skiriančia punktyrine linija laukė momento pradėti lenkimo manevrą, be to, kadangi iš vaizdo įraše matyti, kad šalutiniu keliu link pagrindinio kelio artėja krovininis vilkikas su priekaba, todėl A. R. privalėjo jį matyti ir šią aplinkybę įvertinti. Taigi, A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

16. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. R. nurodo, kad Institucija (pareigūnai) veikė neteisėtai ir kad duomenys, patvirtinantys pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau su šiais argumentais apygardos teismas sutikti negali. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką valstybės institucijų ar pareigūnų elgesio (veikimo) neteisėtumas gaunant įrodymus gali pasireikšti dvejopai: veikiant apskritai be įstatymo pagrindo (įstatyme nenustatytu būdu) arba pažeidžiant šių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų normas (pažeidžiant įstatyme nustatytą duomenų gavimo (rinkimo) tvarką). Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje visomis vaizdo fiksavimo (mobiliuoju telefonu, vaizdo registratoriumi, fotoaparatu, vaizdo kamera ir pan.) užfiksuotų duomenų panaudojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra leidžiamas, šiais duomenimis, vertinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, pažeidimo faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos. Apeliaciniame skunde išsamiai dėstomi argumentai neduoda pagrindo abejoti byloje esančio vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo patikimumu.

17. Skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta dėl skundo argumento, jog A. R. padarytas pažeidimas užfiksuotas neturint ar nepateikus pajėgų išdėstymo plano. Apygardos teismas sutinka su padaryta išvada, kad V. M. pagal užimamas pareigas, taip pat dėl to, kad kelionės į Šilalę metu nevykdė su patruliavimu ir reagavimu susijusių funkcijų, neturėjo pareigos būti įtraukiamas (įsitraukti) į pajėgų išdėstymo planą, taip pat, bendraudamas su pareiškėju jo vairuojamą automobilį sustabdžius po administracinio nusižengimo padarymo, neprivalėjo šio pokalbio fiksuoti vaizdo įrašymo įranga, ir plačiau šiuo klausimu nepasisakys.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinėn atsakomybėn jis patrauktas bei nubaustas pagrįstai.

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pakeitė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-4603-2023, kuriuo A. R. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, ir sumažino paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių.

20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė – teismo pastaba) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

21. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones A. R. reikalinga tam, kad pasirūpinti sergančia mama. Apygardos teismo vertinimu, minėta aplinkybė nelaikytina lemianti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. R. dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti savo sergančia mama, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog minėta aplinkybė buvo įvertinta ir administracinio poveikio administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą buvo sutrumpintas iki minimalaus sankcijoje numatyto termino , t. y. iki 3 (trijų) mėnesių. Dar trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

22. A. R. taip pat prašo priteisti patirtas 900 Eur atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. Jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis, jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundą, kuris atmetamas, todėl prašomos proceso išlaidos negali būti priteistos, prašymas netenkinamas.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai A. R. veiksmuose konstatavo esant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Taip pat darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų apeliantui neskirti ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės, ar dar labiau sutrumpinti jos terminą. Todėl apelianto skundas netenkinamas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 4 d nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė