Tauragės apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmus skundžiamą nutarimą T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui R. A. (prisijungė nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja S. S. 2023 m. lapkričio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. R. dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 13 d., 16.52 val., T. T. r. sav., krašto kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, 124,89 km. vairavo automobilį, valst. Nr. pažeisdamas siauros ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 5, 8, 140.1 punktų, 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau T. T. AVPK ir Institucija) vyresniosios tyrėjos L. B. 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-4603-2023 (toliau – nutarimas) A. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Tauragės AVPK skundžiamu 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 85-ANR_N-4603-2023 A. R. pripažino kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Jam paskirta 200 Eur bauda ir 4 mėnesių specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pareiškėjas A. R. ginčija kaltę, teigia, kad Institucija neteisingai traktavo faktines aplinkybes pareiškėjui lenkiant priekyje važiavusį automobilį, bei netinkamai individualizavo jam paskirtą nuobaudą.

Institucija A. R. kaltę grindžia administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašu, foto nuotraukomis, liudytojo V. M. parodymais.

L. V. M. paaiškino, kad T. T. AVPK viršininko pavaduotoju. Tarnybiniu automobiliu vyko T. T. į Šilalės policijos komisariatą. Jo darbo laikas nuo 8 iki 17 val., darbo vieta T. T. apskritis. Kažkokio išvažiavimo ar išėjimo iš kabineto neturi įsiforminti. T. S. kaimu Ford markės automobilis prancūziškais numeriais kelio vingyje darė neleistiną manevrą. Ten nebuvo ištisinės linijos, nes vyko kelio remontas. To nefiksavo. T. A. kaimu yra kelio ženklas, „Pagrindinis kelias su šalutiniu keliu“. Šioje vietoje vairuotojas grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Automobilyje yra vaizdo registratorius, kuriame matosi lenkimo pradžia ir pabaiga. Kai galėjo, prisivijo tą automobilį įsijungę švyturėlius. Vairuotojas sustojo. Jis buvo uniformuotas, priėjęs prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Stabdė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kad automobilis buvo su prancūziškais numeriais, nes paskui sunku nustatyti vairuotojo duomenis. Kolegė nufotografavo vairuotojo pažymėjimą. Perspėjo vairuotoją, kad jis yra pažeidęs Kelių eismo taisykles. Jis dar sakė, kad yra ne vietinis, nežino eismo sąlygų ypatumų. Pasakė jam, kad visiems vienodos eismo sąlygos. Duomenis iš vaizdo registratoriaus perdavė pareigūnei S. S. kuri užsiima tokio tipo bylų protokolų surašymu. Nėra niekur įvardinta, kad turi kviesti asmenį protokolo surašymui. Tarnybinį pranešimą pateikė, nes teismui reikėjo papildomų duomenų.

Iš Institucijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad jame pateikti du epizodai maždaug po 1 minutę trukmės: nuo 2023 m. lakpričio 13 d. 17:47:52 iki 17:48:51 val. ir nuo 17:51:59 iki 17:52:59 val. Pirmajame epizode, kaip paaiaškino liudytojas V. M., pareiškėjo vairuojamas automobilis kelio vingyje darė neleistiną manevrą. Šis epizodas V. R. skundo nagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jo nepasisako. Antrajame epizode matyti, kad 17.52.01 val., iš karto po to, kai V. R. vairuojamas Ford markės automobilis, valst. prasikeitė su iš priekio važiavusiu automobiliu, jis prisigretino prie priešingos krypties eismo juostą žyminčios punktyrinės linijos. Tą pačią akimirką iš policijos tarnybinio automobilio pasimatė kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“. Po dviejų sekundžių 17.52.03 A. R. vairuojamas automobilis, neparodęs kairiojo posūkio signalo, važiuodamas 96 km/h greičiu, pradėjo lenkimo manevrą, tai yra pradėjo išvažinėti į priešingos krypties eismo juostą, į kurią visiškai išvažiavo 17.52.07. Po dviejų sekundžių 17.52.09 pareiškėjo vairuojamas automobilis, važiuodamas ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu, nors krašto keliuose maksimalus leistinas greitis 90 km/h, susilygino su lenkiamu baltos spalvos krovininiu mikroautomobiliu bei pravažiavo kelią ženklą „Šalutinis kelias iš kairės“. Teismui nekyla abejonės, kad vėliausiai tuo metu pareiškėjas jau matė, kad priekyje krovininio mikroautomobilio važiuoja dar vienas lengvasis automobilis, tačiau jokių veiksmų, kad grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą neatliko, greičio nemažino, nors tarp krovininio mikroautomobilio ir policijos nežymėto tarnybinio automobilio buvo likęs pakankamas atstumas tam, kad V. R. vairuojamas automobilis galėtų sugrįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą. Pažymėtina, kad peržiūrint minimą vaizdo įrašą teisme A. R. patvirtino, kad tuo metu dar turėjo galimybę sugrįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą. 17.52.15 A. R. vairuojamas automobilis, būdamas priešingos krypties eismo juostoje, pravažiavo sankryžą su šalutiniu keliu, tai vietai esant pažymėtai ištisine horizontaliojo ženklinimo linija. Vidinį įsitikinimą, kad vėliausiai 17.52.09 A. R. turėjo pastebėti priekyje lenkiamo krovininio mikroautomobilio važiuojantį dar vieną lengvąjį automobilį teismas grindžia tuo, kad minimame vaizdo įraše matyti, kad 17.52.57, kai nežymėtas policijos tarnybinis automobilis pradėjo lenkti prieš tai pareiškėjo draudžiamoje vietoje aplenktą baltos spalvos krovininį mikroautomobilį, prieš jį važiuojantis automobilis pasimatė net visiškai neišvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, nors vaizdo registratorius policijos automobilyje įrengtas maždaug ties jo viduriu, netgi šiek tiek daugiau į kairiąją pusę. Teismas atkreipia dėmesį į tokias reikšmingas aplinkybes, kad: 1. A. R. viso vaizdo įrašo metu, ir iki pradėdamas lenkimo manevrą, važiavo savo eismo juostoje ties eismo juostas skiriančia punktyrine linija, nė karto prieš pradėdamas lenkimo manevrą neatliko jokių veiksmų tam, kad įsitikintų, kokie kelio ženklai yra prieš atliekant šį veiksmą (šiek tiek atsilikti nuo priekyje važiuojančio automobilio, savo eismo juostoje priartėti kiek prie kelkraščio ir pan.), taigi jis faktiškai kelio ženklų nesekė, tiesiog, važiuodamas ties eismo juostas skiriančia punktyrine linija laukė momento pradėti lenkimo manevrą; 2. Vaizdo įraše matyti, kad šalutiniu keliu link pagrindinio kelio artėja krovininis vilkikas su priekaba, taigi A. R. privalėjo jį matyti ir šią aplinkybę įvertinti. Komentuodamas šį momentą A. R. paaiškino, kad buvo susikoncentravęs į lenkimą ir nematė, kas artėja šalutiniu keliu. Teismo įsitikinimu, aptartos aplinkybės įrodo, kad A. R. padarė vieną iš alternatyvių ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų, lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šią veiką. Pareiškėjo argumentai, kad aptariama situacija buvo ypatinga ir išskirtinė, nes jis į savo važiavimo krypties eismo juostą negalėjo sugrįžti dėl priekyje važiavusio dar vieno automobilio, kurio lenkimo manevro atlikimo metu jis negalėjo matyti, atmestina kaip nepagrįsta, nes teismas motyvuotai pasisakė, kad tokią galimybę jis turėjo.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti byloje esančio vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo patikimumu. Teismų praktikoje visomis vaizdo fiksavimo priemonėmis (mobiliuoju telefonu, vaizdo registratoriumi, fotoaparatu, vaizdo kamera ir pan.) užfiksuotų duomenų panaudojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra leidžiamas, šiais duomenimis, vertinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, pažeidimo faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos. Šiuo atveju naudotas policijos nežymėtame tarnybiniame automobilyje įrengtas vaizdo registratorius, kuris neatlieka jokių matavimų, o tik registruoja vaizdą - nėra jokio teisės akto dėl tokios įrangos metrologinio tikrinimo.

Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad jo padarytas pažeidimas užfiksuotas neturint ar nepateikus pajėgų išdėstymo plano. Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 (toliau – Aprašas), 2.4. punkte nustatyta, kad Pajėgų išdėstymo planas – Policijos registruojamų įvykių registro policijos pajėgų vienetų (PPV) administravimo modulyje tvarkomi duomenys apie visus prižiūrimoje teritorijoje dirbančius PPV pareigūnus. Aprašo 4. punkte nustatyta, kad apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose (AVPK) kiekvienas tarnybos metu ilgesniam nei 4 valandų laikotarpiui iš policijos įstaigos patalpų į prižiūrimą teritoriją vykdyti tarnybinių funkcijų išvykstantis pareigūnas privalomai įtraukiamas į pajėgų išdėstymo planą. Jei PPV vykdys su patruliavimu ir reagavimu nesusijusias funkcijas, pajėgų išdėstymo plano grafoje „Pastabos“ privaloma aiškiai nurodyti, kokias funkcijas PPV vykdys. Į pajėgų išdėstymo planą gali būti neįtraukiami: 4.1. AVPK ir jų struktūrinių padalinių vadovai. Liudytojas V. M. paaiškino, kad T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju, nežymėtu tarnybiniu automobiliu, kuriuo užfiksuotas A. R. pažeidimas, darbo laiku kartu su kitais kolegomis vyko tarnybos reikalais į Šilalę. Jo darbo vieta T. T. apskritis. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad V. M. pagal užimamas pareigas, taip pat dėl to, kad kelionės į Šilalę metu nevykdė su patruliavimu ir reagavimu susijusių funkcijų, neturėjo pareigos būti įtraukiamas (įsitraukti) į pajėgų išdėstymo planą, taip pat, bendraudamas su pareiškėju jo vairuojamą automobilį sustabdžius po administracinio nusižengimo padarymo, neprivalėjo šio pokalbio fiksuoti vaizdo įrašymo įranga.

Pareiškėjas teigia, kad Institucija nutarime nenurodė pažeidimo padarymo vietos koordinačių, taip pat transporto priemonės, kuria, Institucijos teigimu, padarytas pažeidimas. Byloje nustatyta, kad skundžiamame nutarime grafoje „nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“, nėra nurodytos nusižengimo padarymo vietos koordinatės, nurodyta, kad nusižengimas buvo padarytas T. T. r. sav., krašto kelyje Mažeikiai-Plungė-Tauragė, 124,89 km. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma, be kita, administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė. Teismas sprendžia, kad minimas teisinis reglamentavimas suteikia administracinio nusižengimo protokolą surašančiam asmeniui pasirinkti, ar nurodyti tik koordinates, ar nurodyti tikslią pažeidimo vietą pagal adresą, vietą konkrečiame kelyje ir pan. Tokiu būdu, pažeidimo vietos koordinačių nenurodymas nėra esminis nutarimo turinio trūkumas, trukdantis realizuoti pareiškėjo teisę į gynybą, nes vaizdo įraše matoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, ji aiški, nei pareiškėjui nei jo atstovui abejonių nesukėlė, duomenų, kad Institucija būtų netiksliai nurodžiusi pažeidimo padarymo vietą, nėra. Institucijos nutarime taip pat nenurodyta informacija apie transporto priemonę, kurią įvykio metu vairavo A. R. tačiau informacija apie pareiškėjo vairuoto automobilio valstybinius numerius - buvo tiksliai nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Iš Institucijos pateiktos fotonuotraukos matyti, kad nurodyti valstybiniai numeriai uždėti ant baltos spalvos Ford markės automobilio. Ginčo, kad pareiškėjas nutarime nurodytoje vietoje vairavo Ford markės automobilį, kurio valst. , byloje nėra.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs byloje esančius įrodymus, neabejoja, kad A. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Jis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, lenkė transporto priemonę, kur lenkti draudžiama, tai yra, sankryžoje, prieš kurią pastatytas kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairėsT. T. AVPK pareigūnė, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus bei tinkamai kvalifikavo veiką. Dėl aptartų priežasčių naikinti skundžiamo nutarimo pagrindo nėra. Teisiškai reikšminga ir tai, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jam konstatuoti padariniai neturi reikšmės.

Skunde keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas tuo atveju, jei teismas netenkintų prašymo panaikinti nutarimą. A. R. sutinka su paskirtos baudos dydžiu, tačiau ginčija paskirtą administracinio poveikio priemonę – 4 mėnesių specialiosios teisės atėmimą. Prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šį prašymą motyvuoja susidariusios lenkimo situacijos išskirtinumu, dėl ko teismas pasisakė anksčiau, taip pat tuo, kad nesukėlė jokios grėsmės eismo dalyviams, bei jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis: nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių nuobaudų, pažeidimas atsitiktinio pobūdžio. Pareiškėjas nurodo ir aplinkybę, kad teisės vairuoti atėmimas turėtų neigiamos reikšmės prižiūrint ligotą mamą, tvarkant mirusio tėvo kapą.

Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo aptarto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste daro išvadą, kad A. R. nepateikė jokių išimtinių aplinkybių dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino neproporcingumo. Šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo nepripažįsta, nors, teismo įsitikinimu, jis įrodytas, akivaizdus ir jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad A. R. negalėjo išvengti pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo nenustatyta. Aplinkybė, kad pareiškėjo mama turi sveikatos problemų nelaikytina išimtine, leidžiančia nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra baustas už analogišką nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jo skundą dėl neteisminės institucijos priimto nutarimo Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi patenkino iš dalies – paliko galioti paskirtą baudą, o specialiosios teisės atėmimo terminą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpino iki 1 mėnesio. Nors minima administracinė nuobauda jau negalioja, teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad A. R. nepadarė išvadų iš ankstesnio pažeidimo, todėl teigti, kaip nurodo A. R. atstovas, kad šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, negalima. Dėl aptartų aplinkybių pareiškėjui skirti švelnesnės administracinio poveikio priemonės, nei numatyta įstatymo, šiuo atveju pagrindo nėra.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas neprašo sumažinti jam paskirtą įstatymo, numatančio atsakomybę už šios rūšies nusižengimą sankcijos vidurkio dydžio baudą, jo veikoje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Minėta, kad A. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, po minėto ankstesnio administracinio nusižengimo keletą metų kitų administracinių nusižengimų nepadarė. Šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu mirė pareiškėjo tėvas, todėl neabejotina, kad jam reikės lankyti sergančią mamą ir jai padėti, kuriai tokia pagalba šiuo metu itin reikalinga.

Aptartų aplinkybių pagrindu, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis nei skundžiamame Nutarime nurodytomis administracinio poveikio priemonėmis, tai yra, paskiriant A. R. minimalų įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės terminą T. T. AVPK nutarimas keistinas dalyje, paliekant paskirtą piniginę 200 Eur baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant nuo 4 mėnesių iki 3 mėnesių.

Pareiškėjas neteisminėje institucijoje buvo atstovaujamas advokato, kuriam už teikiamą teisinę pagalbą sumokėjo 150 Eur, o teisme buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, kuriam už teisines paslaugas: skundo parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, prašymo rengimą, sumokėjo 750 Eur. Viso pareiškėjas prašo jo naudai priteisti iš valstybės 900 Eur.

Teismui konstatavus, kad naikinti skundžiamo nutarimo teisinio pagrindo nėra, pareiškėjo prašymas priteisti jo naudai turėtas atstovavimo išlaidas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Tenkinti iš dalies pareiškėjo A. R. skundą.

P. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-4603-2023, paliekant galioti Institucijos paskirtą A. R. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – 200 Eur baudą, sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą T. T. apylinkės T. T. rūmus.