Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjų L. S., S. F. ir S. S., suinteresuoto asmens V. S. atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. S., S. F. ir S. S., suinteresuoti asmenys: notarė R. R., V. S. ir R. S., pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini), užsienyje. Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad A. S. ir L. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) , įrašo Nr. 304, Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Iš gimimo liudijimų nustatyta, kad S. S. (Farooq) ir S. S. tėvas yra A. S., motina – L. S.. Iš valstybės įmonės Registrų centro pažymos nustatyta, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą 2005 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) . Iš neįgaliojo pažymėjimo nustatyta, kad L. S. 2008 m. gegužės 15 d. neterminuotai išduotas Neįgaliojo pažymėjimas, nustatytas 50 proc. darbingumas, iš 2019 m. balandžio 24 d. Londono universiteto koledžo ligoninės pažymos nustatytas, kad L. S. diagnozuota Hantingtono ligos paskutinė stadija. Iš valstybės įmonės Registrų centro pažymų nustatyta, kad L. S. 2020 m. spalio 28 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, S. S. 2005 m. balandžio 13 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, S. S. 2012 m. rugpjūčio 1 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Valstybės įmonės Registrų centro pažymos duomenimis A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis 2,00 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) Iš Mažeikių rajono 1- o notarų biuro notarės R. R. 2022 m. spalio 11 d. Nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nustatyta, kad buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėja V. S. dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. 2023 m. lapkričio 15 d. Herschel medicinos centro duomenimis pareiškėja S. S. (Farooq) serga mišriu nerimo ir depresijos sutrikimu, S. S. nuo 2020 metų diagnozuota depresija.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

10. Palikimas savaime nepereina įpėdiniams, pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Tai reiškia, kad, atsiradus teisei paveldėti, įpėdinis turi išreikšti savo valią dėl galimybės pasinaudoti nurodyta teise. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, šio termino eigos pradžią lemia įstatyme nustatytas įvykis – palikėjo mirtis.

11. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

12. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

14. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų L. S. vyras, pareiškėjų S. F. ir S. S. ir suinteresuoto asmens V. S. tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) , ir apie šį faktą visiems pareiškėjams buvo žinoma, nes A. S. gyveno ir mirė užsienyje. L. S. 2020 m. spalio 28 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, S. S. 2005 m. balandžio 13 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, S. S. 2012 m. rugpjūčio 1 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. L. S., S. F. ir S. S. yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Įstatymo nustatytu laiku jie valios priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio ir/ar tėvo mirties, neišreiškė. Pagal byloje pateiktus duomenis po A. S. mirties palikimą priėmė pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai A. S. vaikai: V. S. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-185-1174/2023, tenkinus pareiškėjos V. S. pareiškimą ir atnaujinus pareiškėjai V. S. terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jos tėvo A. S. mirties, ir R. S. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4722-1070/2023, tenkinus pareiškėjo R. S. pareiškimą ir atnaujinus pareiškėjui R. S. terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo tėvo A. S. mirties. Valstybės įmonės Registrų centro pažymos duomenimis A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis 2,00 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) .

15. Pareiškėjai nurodo, kad dėl gyvenimo užsienyje, teisinių žinių stokos ir sveikatos būklės po sutuoktinio ir/ar tėvo A. S. (duomenys neskelbtini) mirties praleido teisės aktuose nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarų kontorą ir užvesti paveldėjimo bylą.

16. Pagal teismų praktiką nei gyvenimas užsienyje, nei asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime netraktuojama kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą, nepagrindžia palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių savaime. Pareiškėjai po sutuoktinio ir/ar tėvo mirties, turėjo galimybę kreiptis į teisininką ar advokatą dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo, tačiau į teisininką kreipėsi tik 2023 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 metų po palikimo atsiradimo. Byloje taip pat nustatyta, kad suinteresuotiems asmenims V. S. ir R. S. civilinėse bylose Nr. e2YT-185-1174/2023 ir Nr. e2YT-4722-1070/2023, atnaujinus terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jų tėvo A. S. mirties, pareiškėjai bylose buvo įtraukti suinteresuotais asmenimis, su pateiktais pareiškimais sutiko, neprieštaravo, prašė juos tenkinti, toks elgesys paneigia pareiškėjų teiginį, kad jie neturėjo žinių tokiems klausimams spręsti ir nežinojo apie teisės aktuose nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarų kontorą ir užvesti paveldėjimo bylą. Suinteresuotas asmuo V. S. pateiktame atsiliepime nurodė, kad V. S., L. S., S. S. (Farooq) ir S. S. buvo susitarę, kad V. S. paveldėjus palikimą, jį pasidalins geranoriškai lygiomis dalimis, todėl dėl palikimo iš pradžių kreipėsi tik V. S., bei teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes patvirtino ir pareiškėjų atstovas advokatas Mindaugas Klemenis.

17. Nors pareiškėjų atstovas papildomai nurodė, jog jis pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-4722-1070/2023, kurioje 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi R. S. buvo atnaujintas terminas palikimui priimti neatstovavo, jog pareiškėjai neprieštaraudami pateiktam pareiškimui klydo manydami, kad R. S. paveldės tik jam priklausančią (1/5 dalį) paveldimo turto, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismo nutartis priimta 2023 m. balandžio 5 d., o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinės bylos Nr. e2YT-185-1174/2023 duomenimis paveldėjimo liudijimas V. S. atstovui advokatui M. Klemeniu išduotas 2023 m. kovo 6 d., teismas neturi pagrindo manyti, kad esant tokiai situacijai, suinteresuotas asmuo V. S. nebūtų pasikonsultavusi su atstovu advokatu M. Klemeniu, kuris tiek pareiškėjus, tiek suinteresuotą asmenį atstovauja civilinėse bylose, be to Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-4722-1070/2023 atsiliepimą elektroniniu paštu už L. S., siuntė būtent V. S. (nors teismas nelaikė kaip atsiliepimo į pareiškimą, atitinkančio įstatymo reikalavimus), todėl atmestini pareiškėjų atstovo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, kad pareiškėjai galimai nesuprato termino palikimui atnaujinimo R. S. pasekmių ir neturėjo galimybių konsultuotis su teisininku.

18. Teismas apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjai civilinėse bylose Nr. e2YT-185-1174/2023 ir Nr. e2YT-4722-1070/2023 būdami įtraukti suinteresuotais asmenimis, ne dėl jų nurodytų priežasčių - gyvenimo užsienyje ar teisinio išsilavinimo, ar tokio pobūdžio žinių stokos, o sąmoningai sutiko su V. S. ir R. S. pateiktais pareiškimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nei vienas neišreiškė noro civilinėse bylose iš suinteresuotų asmenų taip pat tapti pareiškėjais su prašymu, nes buvo sutarę, kad palikimą po A. S. mirties priims būtent V. S., o vėliau paveldėtą turtą visi pasidalins lygiomis dalimis.

19. Pažymėtina, kad klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nors pareiškėjos L. S. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis nurodė, kad jo teigimu pareiškėja L. S. mirus vyrui A. S., palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti likusį sutuoktinio A. S. turtą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-185-1174/2023, kurioje atnaujintas pareiškėjai V. S. terminas palikimui priimti, atsiradusiam po A. S. mirties, V. S. prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti buvo nurodžiusi, jog „kiti įpėdiniai nepriėmė palikimo ir tik pareiškėja reiškia valią priimti palikimą ir nori jį priimti“. Pareiškėja L. S. minėtoje byloje buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, su pateiktu pareiškimu sutiko, nebuvo išreiškusi noro priimti palikimo, ar nurodžiusi, jog ji palikimą jau yra priėmusi, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja L. S. nepateikė duomenų patvirtinančių ir neįrodė, jog mirus sutuoktiniui A. S., ji palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti likusį jo turtą, bylos duomenimis pareiškėja L. S. elgėsi priešingai, ji nepareiškė apie savo valią priimti sutuoktinio palikimą, sutiko, jog palikimą, likusį po A. S. mirties, priimtų jo vaikai V. S. ir R. S..

20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad pareiškėjai po sutuoktinio ir/ar tėvo mirties turėjo valią priimti mirusiojo palikimą. Priešingai, patys pareiškėjai nurodė, kad dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo sutarę, kad turtą paveldės V. S., vėliau jį visi dalinsis lygiomis dalimis, teismas tokio paaiškinimo nelaiko svarbia priežastimi termino palikimui priimti atnaujinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad R. S. nebuvo sąžiningas nagrinėjant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinę bylą Nr. e2YT-4722-1070/2023 dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodęs, kad jam nebuvo žinoma apie tėvo A. S. mirtį, pateikė S. F. susirašinėjimą su R. S. žmona po A. S. mirties dėl dalyvavimo laidotuvėse. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 5 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-4722-1070/2023 yra įsiteisėjusi ir pareiškėjų nebuvo skundžiama apeliacine tvarka. Teismas nori pažymėti, kad šioje byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindo manyti, kad galimai ne tik R. S. buvo nesąžiningas nagrinėjant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinę bylą Nr. e2YT-4722-1070/2023, nes minėtoje civilinėje byloje pateiktuose elektroniniuose laiškuose, kaip atsiliepimuose, V. S., S. F., S. S. teismui nurodė, kad su R. S. pareiškimu sutinka, nes nebuvo informavę R. S. apie tėvo A. S. mirtį, tačiau šioje byloje pateiktas pareiškėjos S. F. susirašinėjimas su R. S. žmona po A. S. mirties dėl dalyvavimo laidotuvėse patvirtina ir pačios pareiškėjos S. F. nesąžiningą elgesį teisminio proceso metu. Siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes pareiškėjų atstovas advokatas M. Klemenis teismui pateikė prašymą suinteresuoto asmens R. S. dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, tačiau suinteresuotam asmeniu pateikus medicininius dokumentus dėl jo itin sunkios sveikatos būklės, teismas bylą baigė nagrinėti R. S. nedalyvaujant teismo posėdyje, kuris savo atstovei nurodė, jog jo žmona nebuvo informavusi jo apie tėvo mirtį. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-185-1174/2023, kuria pareiškėjai V. S. atnaujintas terminas palikimui priimti, atsiradusiam po jos tėvo A. S. mirties, R. S. į bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas, nors pareiškėjų atstovas bei byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjams apie A. S. sūnų R. S. buvo žinoma. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

21. Pareiškėjai pateikdami pareiškimą dėl termino palikimui priimti buvo nurodę, jog praleido teisės aktuose nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarų kontorą ir užvesti paveldėjimo bylą ne tik dėl gyvenimo užsienyje ir teisinių žinių stokos, tačiau ir dėl sveikatos būklės. Bylos duomenimis tik pareiškėja L. S. mirus A. S. 2013 metais turėjo sveikatos problemų, nes jai 2008 m. gegužės 15 d. neterminuotai išduotas Neįgaliojo pažymėjimas, nustatytas 50 proc. darbingumas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma, kad tam tikras sveikatos sutrikimas būtent tuo metu sutrukdė atlikti konkretų veiksmą. Teismas neturi pagrindo manyti, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido būtent dėl sveikatos būklės, nes nepateikė duomenų, kad dėl sveikatos būklės būtent aktualiu laiku tikrai nebuvo galimybių laiku kreiptis į notarą ar pasirūpinti tinkamu atstovu tvarkant dokumentus dėl palikimo priėmimo. Bylos duomenimis pareiškėjai S. S. (F.) ir S. S. sveikatos problemų mirus A. S. neturėjo, L. S. diagnozuota Hantingtono ligos paskutinė stadija tik 2019 m. balandžio 24 d., pareiškėjai S. S. (F.) mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas nustatytas 2023 m. lapkričio 15 d., S. S. tik nuo 2020 metų diagnozuota depresija. Pareiškėjai neįrodė, jog dėl sveikatos problemų objektyviai neturėjo fizinių galimybių kreiptis į notarą ar pasirūpinti tinkamu atstovu tvarkant dokumentus dėl palikimo priėmimo.

22. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovas advokatas Mindaugas Klemenis ne kartą patvirtino, jog pareiškėjai siekdami taupyti išlaidas, buvo sutarę, kad į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipsis V. S., t. y. nurodė, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl pareiškėjai nesikreipė į teismą 2022 metais lapkričio mėnesį kartu su V. S. dėl termino palikimo priimti atnaujinimo. Suinteresuoto asmens R. S. atstovė advokatė Agnija Frejerė teismo posėdžio metu prašydama netenkinti pareiškimo nurodė, kad pareiškėjai žinojo apie palikėjo mirtį ir sąmoningai nieko nedarė. Teismui siekiant išsiaiškinti, kas trukdo šiuo metu paveldėtą turtą V. S. dalintis su pareiškėjais lygiomis dalimis, pareiškėjų atstovas nurodė, kad panaikinus V. S. išduotą paveldėjimo liudijimą ir R. S. atnaujinus terminą palikimui priimti, reikės dalinti ne visą palikėjui priklausantį turtą, o tik ½ jo dalį.

23. Pažymėtina, kad tik Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3283-1079/2023, panaikinus V. S. (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalį, kuria konstatuota, kad atsakovė V. S. po palikėjo A. S. mirties paveldėjo 1/2 (vieną antrąją) dalį 1/3 (vienos trečiosios dalies) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , ir jam įsiteisėjus, pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

24. Taip pat atmestini pareiškėjų atstovo advokato Mindaugo Klemenio nurodyti argumentai, jog praleidus trijų mėnesių terminą, tolimesnis laikotarpis neturi teisinės reikšmės, nes teismas spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014), bylos duomenimis pareiškėjai turėjo galimybę kreiptis į teismą 2022 metais lapkričio mėnesį kartu su V. S. dėl termino palikimo priimti atnaujinimo.

25. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Asmens valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 21 punktas).

26. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, jog jie buvo atidūs ir rūpestingi, sąžiningi, siekdami įgyvendinti savo teises dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu laiku, nenurodė svarbių aplinkybių, objektyviai galėjusių sutrukdyti pareiškėjams įgyvendinti turėtą teisę į palikimą daugiau nei dešimt metų, priešingai, pareiškėjai turėjo galimybę vykusių teisminių ginčų metu civilinėse bylose Nr. e2YT-185-1174/2023, Nr. e2YT-4722-1070/2023 ir Nr. e2-3283-1079/2023, įgyvendinti savo teisę į palikimą, tačiau sąmoningai ja nepasinaudojo. Palikimo priėmimo terminas gali būti atnaujinimas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjai turėjo visas galimybes sužinoti įstatymo nuostatas, jog palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius, pareiškėjai teismui nenurodė nė vienos svarbios bei objektyvios nuo pareiškėjų valios nepriklausančios priežasties, dėl ko jie praleido įstatymo nustatytą terminą, todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, kuris praleistas daugiau nei 10 metų, nes jis praleistas dėl subjektyvios priežasties – pačių pareiškėjų sutikimo, jog palikimą po A. S. mirties priimtų V. S. ir R. S.. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Teismo vertinimu, pareiškėjai dėl savo nerūpestingumo ir abejingumo neįgyvendino savo subjektinių teisių per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo po A. S. mirties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti atmestinas, nes pareiškėjai neįrodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.50 straipsnis).

27. Vien tai, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl pareiškėjų susitarimo, kad palikimą priims V. S. ir dalinsis su pareiškėjais lygiomis dalimis, nesudaro pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Suinteresuotas asmuo R. S. prašo teismo priteisti iš pareiškėjų jo patirtas 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų pareiškimas atmestinas, iš pareiškėjų L. S., S. F. ir S. S. lygiomis dalimis suinteresuoto asmens R. S. naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos 968,00 Eur (605 Eur + 242 Eur + 121 Eur) advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis), nepriteistinos iš pareiškėjų 121 Eur išlaidos už vykdomojo rašto išdavimą ir jo pateikimą antstoliui, nes patirtos išlaidos nėra susijusios su nagrinėjama byla (88 straipsnis).

29. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 448 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 322,67 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.