- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-165-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14250-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė D
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanuskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-22071-1101/2024 pagal pareiškėjos A. Č. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė D. S. ir valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2007 m. liepos 4 d. tarp pardavėjų pareiškėjos A. Č. ir jos sutuoktinio A. Č. bei pirkėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Kotedžas“ buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria pardavėjai pardavė ½ dalį šalto vandens tiekimo vamzdyno ir dalį artezinio gręžinio (sutarties 1.1 punktas). Pagal sutartį dalis kainos buvo sumokėta prieš pasirašant sutartį, kita dalis turėjo būti sumokėta iki 2007 m. lapkričio 14 d. (sutarties 2.1 punktas). Nuosavybės teisės perėjimo momentas siejamas su visišku atsiskaitymu ir priėmimo perdavimo akto pasirašymu (sutarties 3.1 punktas).
Šalies argumentai
2. 2024 m. liepos 10 d. pareiškimu pareiškėja kreipėsi į notarę, pareikšdama, kad pardavėjai nutraukia pirkimo pardavimo sutartį dėl pirkėjos kaltės (neįvykdė pareigos visiškai atsiskaityti pagal sutartį), ir prašė notarės išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro juridinį faktą apie minėtos sutarties sudarymą arba įregistruoti juridinį faktą, kad minėta sutartis yra nutrūkusi ir pasibaigusi.
3. Notarė 2024 m. liepos 25 d. nutarimu atsisakė išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą pirkimo pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja pateikė skundą dėl notarės veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą – pranešti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui apie pasikeitusį juridinį faktą, jog 2007 m. liepos 4 d. notarinė pirkimo pardavimo sutartis yra nutraukta ir pasibaigusi nuo 2024 m. liepos 10 d. Nurodė, kad pagal sutartį su pardavėjais nebuvo pilnai atsiskaityta ir nuosavybės teisės į turtą nebuvo perleistos, tačiau VĮ Registrų centro duomenų bazėje liko įregistruotas įrašas apie pirkimo pardavimo sutarties sudarymą. Dėl šio įrašo pareiškėja negali disponuoti turtu, o civilinių teisių teisminė gynyba prieš civilinio veiksnumo ir teisnumo neturintį asmenį UAB ,,Kotedžas“ negalima. Esant tokiai situacijai, kai viena iš sutarties šalių yra likviduota ir jos teisių perėmėjų nėra, tik pati notarė, kuri įregistravo žymą apie sutarties sudarymą, gali ją išregistruoti, kadangi jokie kiti teisių gynimo būdai negalimi.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo notarė D. S. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad notarė 2007 m. liepos 4 d. patvirtino pirkimo pardavimo sutartį ir, vadovaudamasi tuo metu galiojusia Notariato įstatymo 46 straipsnio redakcija, perdavė duomenis viešo registro tvarkytojui. Kai įgijėjas įregistruodavo nuosavybės teises viešame registre, tokį pranešimą pašalindavo registro tvarkytojas. Minima pirkimo pardavimo sutartis buvo tęstinio pobūdžio, t. y. pirkėjas privalėjo per sutartyje nustatytą laiką sumokėti pardavėjui sutartą kainą ir pasirašyti priėmimo perdavimo aktą, kurio pagrindu nuosavybės teisė pereitų pirkėjui. Pareiškėjos teigimu, pirkėjas savo prievolės neįvykdė, todėl ši sutartis turėtų būti laikoma nutraukta pagal sutarties 6.3 punktą, t. y. notariniu susitarimu. Žymų notaras savo nuožiūra, be teisinio pagrindo, negali įregistruoti/išregistruoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 ir 6.218 straipsniais, apie vienašalį sutarties nutraukimą nesikreipiant į teismą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai. Vienašalis sutarties nutraukimas minimoje sutartyje nenumatytas; antra, pirkėjo teisinis statusas pasibaigęs, jis išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Minima pirkimo pardavimo sutartis notarine tvarka negali būti vienašališkai nutraukta. Notaras negali išregistruoti žymos apie sudarytą sandorį, nes jis buvo sudarytas ir šalys jo sudarymo pagrindo neginčija.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime prašė teismo procesinį sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašymai dėl žymos išregistravimo, adresuoti VĮ Registrų centrui, buvo atmesti, kadangi nebuvo pateiktas dokumentas, įrodantis minėto juridinio fakto pasibaigimą. VĮ Registrų centras galėtų išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą 2007 m. liepos 4 d. sutartį, jeigu būtų pateiktas dokumentas, įrodantis minėto juridinio fakto pasibaigimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų atmetė.
8. Teismas nurodė, kad sutarties sudarymo metu galiojančios Notariato įstatymo redakcijos (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. birželio 21 d.) 46 straipsnyje įtvirtinta, jog duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad šią pareigą notarė įvykdė (išrašo 7.3 punktas). Šiame punkte įregistruotas juridinis faktas apie 2007 m. liepos 4 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį.
9. Teismas sutiko su notarės pozicija, kad vien pareiškėjos 2024 m. liepos 10 d. pranešimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, adresuotas notarei, nesudaro pagrindo notarei VĮ Registrų centrui pranešti apie juridinio fakto pasibaigimą. Teismas nurodė, kad sutarties nutraukimo CK 6.217 straipsniu tvarką nustato CK 6.218 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, jog apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš 30 dienų. Atsižvelgiant į tai, notarė pagrįstai vertino, kad vien tokio pranešimo (apie vienašališką sutarties nutraukimą) pateikimas notarei, nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad sutartis pasibaigė vienašališkai ją nutraukus. Šios išvados nekeičia faktas, kad kita sutarties šalis (pirkėja UAB ,,Kotedžas“) yra pasibaigęs juridinis asmuo. Neturėdama kitos šalies pozicijos, notarė negali įvertinti aplinkybių, susijusių su sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi ir jos vykdymu, įskaitant ir tai, ar pardavėja pagal nurodytą sutartį yra/nėra pilnai atsiskaičiusi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą laikytinas pagrįstu ir teisėtu, kadangi pareiškėjos prašomam veiksmui atlikti nėra juridinio pagrindo.
10. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja (jos atstovas) akcentuoja, jog VĮ Registrų centro atsakyme aiškiai nurodyta, kad pareiškėjos prašymas atmetamas, kadangi nepateiktas notaro pranešimas apie juridinio fakto išregistravimą, tačiau VĮ Registrų centro pranešime nurodyta, jog išregistravimo pagrindas gali būti ne tik notaro pranešimas, bet ir kitas dokumentas, liudijantis, kad sutartis pripažinta neteisėta ar netekusi galios. VĮ Registro centras nėra įgaliotas teikti nurodymų notarui ar tuo labiau teismui. Minėtame VĮ Registrų centro pranešime nurodytas pavyzdinis sąrašas dokumentų, kurie galėtų būti pagrindu išregistruoti ginčo juridinį faktą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) A. Č. prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti visiškai; 2) netenkinus pirmajame punkte nurodyto prašymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pagrindas atlikti notarinį veiksmą įtvirtintas pačios notarės patvirtintoje Sutartyje. Vadovaujantis aktualios Sutarties 6.3 ir 6.4 punktais, Sutartis ne teismo tvarka gali būti nutraukiama dviem būdais: a) notariškai patvirtintu šalių susitarimu; arba b) įstatymų nustatytais pagrindais. Dviejų iš trijų Sutarties šalių jau nebėra: miręs fizinis asmuo A. Č., likviduotas ir išregistruotas juridinis asmuo UAB „Kotedžas“ (vėlesnis pavadinimas UAB „Moderus LT“). Tai reiškia, kad notarinis šalių susitarimas nėra įmanomas, realus tik Sutarties nutraukimas „įstatymų nustatytais pagrindais“ pagal Sutarties 6.4 punktą.
11.2. Pareiškėja pareiškė apie Sutarties nutraukimą vienašališkai apie tai pranešdama ir sandorį tvirtinusiai notarei, ir išsiuntusi pranešimą paskutiniu žinomu likviduotos bendrovės adresu, pastarasis pranešimas grįžo neįteiktas. Taigi, pareiškėja įgyvendino visas Sutartyje ir Civiliniame kodekse keliamas sąlygas (CK 6.217 ir 6.218 straipsniai) tam, kad Sutartis būtų nutraukta vienašališkai.
11.3. Notarės nėra prašoma nustatyti faktus ar šalių teises ir pareigas, to notarė nedarė ir 2007 metais pranešdama apie sandorio sudarymo faktą. Notarė 2007 metais netikrino nei kiek šalys kuriai sumokėjo, nei ką kito (ne)įvykdė, o tik pranešė viešam registrui, kad Sutartis sudaryta. Analogiškai, pareiškėja reikalauja pranešti, kad Sutartis vienašališkai nutraukta.
11.4. Teismo pozicija, kad notarė negali įvertinti kitos Sutarties šalies pozicijos, neatitinka skundo reikalavimų, be to, ir protingumo principo, kadangi nėra subjektų, kurių pozicija apskritai galėtų būti vertinama.
11.5. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu. Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, nes jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą.
11.6. Notarės gynybinė pozicija yra abstrakti ir iš jos nėra aišku, koks yra atsisakymo atlikti notarinį veiksmą faktinis ir teisinis pagrindas. Notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi pareigą veikti aktyviai. Šiuo atveju notarė neveikia aktyviai, atsisako atlikti jos funkciją ir nenurodo aiškaus tokio atsisakymo pagrindo. Nei iš notarės atsiliepimo, nei iš teismo nutarties nėra aišku, ar ginčo notarinio veiksmo notarė negali atlikti apskritai, ar nesilaikyta notarinio veiksmo atlikimo įgyvendinimo tvarkos.
11.7. Teismas ir notarė nepagrįstai neįvertina faktinės aplinkybės, kad būtent notarė 2007 metais pranešė apie Sutarties sudarymą. Šiuo metu galiojančio Notariato įstatymo 46 straipsnis „Sandorių tvirtinimas ir registravimas“ numato analogiškas notarės pareigas kaip ir 2007 metais galiojęs įstatymas: „Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka.“ Notarės neveikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su tuo, jog jos pačios įregistruota žyma jokiais būdais negali būti išregistruota. Notarės neveikimas sąlygoja teisminius ginčus ir grubų nuosavybės teisės pažeidimą, kai asmuo negali disponuoti jam priklausančiu turtu, įvykdyti pareigų tretiesiems asmenims ir parduoti turto.
11.8. Notariato įstatymo 26 straipsnio 10 punktas įtvirtina, kad „Notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus: <...> perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.“ Notarė vengia vykdyti jai valstybės pavestas funkcijas ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra išimtinai sietinas su subjektyviu notarės požiūriu į nagrinėjamą situaciją – vietoje to, kad notarė vykdytų valstybės jai pavestą darbą, notarė yra pasyvi, niekaip nesprendžia susidariusios situacijos ir nesiima absoliučiai jokių veiksmų, kad išregistruotų savo pačios įregistruotą žymą.
11.9. Notarės neveikimas šiuo konkrečiu atveju CK įtvirtintą sutarties nutraukimo institutą padaro iš esmės neveiksmingą. Teismas turėjo aktyviau spręsti teisinės aklavietės situaciją.
11.10. Notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą padaro iš esmės neveiksmingą CK 6.217 straipsnio nuostatą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Šiam atvejui ginčo teisena negalima, todėl notarės neveikimas pats savaime sukelia asmens teisių pažeidimą, nes Sutarties neįmanoma nutraukti kitaip.
11.11. Spręsdamas bylą teismas formaliai įvertino galiojantį teisinį reguliavimą ir susidariusią faktinę situaciją. Teismas neįvertino, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą užkertą kelią ne tik realiai pasinaudoti CK 6.217 straipsnyje įtvirtinta vienašalio sutarties nutraukimo teise, tačiau pasinaudoti apskritai Sutarties nutraukimo institutu, kadangi kiti teisių gynybos būdai (sutarties nutraukimas šalių susitarimu ar teismo sprendimu) nėra galimi.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė D. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Notaras nei teisiškai, nei techniškai įgalinimų panaikinti žymą apie juridinį faktą – Sutarties sudarymą – neturi.
12.2. Sutarties, nesant joje numatyto vienašalio nutraukimo, taikant CK 6.217 straipsnyje numatytus pagrindus, ne teismo tvarka nepranešus kitai šaliai (dėl to, kad ji likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro), nutraukti galimybės nėra.
12.3. Vienašalis Sutarties nutraukimas ne teismo tvarka nesant kitos šalies pozicijos neatitinka CK 6.217 straipsnio nuostatų. Net ir pirkėjo teisnumo atveju, pareiškėjos skirtingomis datomis skirtingiems subjektams teikiami pranešimai, objektyviai keltų abejonių dėl sutarties nutraukimo termino.
12.4. Duomenys, leidžiantys įsitikinti apie pareiškėjos kaip kreditorės dalyvavimą ir atitinkamai kitų veiksmų, susijusių su sutarties vykdymu ar juridinių faktų įforminimu, atlikimą UAB „Moderus LT“ bankroto bylos procese nėra pateikti. Nėra domenų, ar/ir kokia apimtimi pareiškėja ėmėsi ir/ar atliko sutarties nutraukimo įforminimo veiksmus UAB „Moderus LT“ bankroto byloje arba kodėl jų neatliko, kai pagal Sutarties 2.1.2 punktą Pirkėjas turėjo atsiskaityti pagal Sutartį iki 2007 m. lapkričio 4 d.
12.5. Duomenys, kad sutarties šalys būtų užginčiję ar ginčytų Sutarties sudarymo faktą, kuris perduotas Nekilnojamojo turto registrui nustatyta tvarka, notarei, kuri galėtų remtis kaip juridinę reikšmę turinčiu pagrindu vertindama notarinio veiksmo atlikimo galimybę ir atlikti notarinį veiksmą, nėra pateikti.
12.6. Neturėdama kitos juridinę reikšmę turinčios informacijos, notarė turi objektyvų pagrindą manyti, jog notarinis veiksmas dėl Sutarties sudarymo fakto, kurio pareiškėja neginčija, išregistravimo arba įregistravimo juridinio fakto, kad minėta sutartis yra nutrūkusi ir pasibaigusi ne teismo tvarka pareiškėjos (pardavėjo) pareiškime nurodytu CK 6.217 straipsnio, 6.218 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesant kitos Sutarties šalies (pirkėjo) ir Sutartyje nesant galimybės ją nutraukti vienašališkai, neatitinka teisinio reglamentavimo, todėl nėra galimas.
12.7. Pareiškėja realizuoti savo teisę nutraukti Sutartį CK 6.217 straipsnio, 6.218 straipsnio 1 dalies pagrindais galėjo pirkėjai nevykdžius 2007 metais lapkričio 4 d. Sutartyje numatyto įsipareigojimo sumokėti pareiškėjai 17 000 Lt (4 923,54 Eur). Tačiau pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi ir, bylos duomenimis, veiksmų, susijusių su Sutarties vykdymu ir pasibaigimu, pati nesiėmė.
12.8. Notarinio veiksmo šalis ar valstybės institucija negali paveikti ar pavesti notarui ar/ir kaip turi būti atliktas notarinis ar su notariniu veiksmu susijęs kitas veiksmas, kiek tai nėra nustatyta teisiniu reglamentavimu, todėl nei pareiškėja (ir ar jos atstovas), nei VĮ Registrų centras neturi įgalinimų pavesti ar nurodyti notarui išregistruoti juridinį faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. liepos 4 d. tarp pardavėjų pareiškėjos A. Č. ir jos sutuoktinio A. Č. bei pirkėjos UAB ,,Kotedžas“ buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria pardavėjai pardavė ½ dalį šalto vandens tiekimo vamzdyno ir dalį artezinio gręžinio (sutarties 1.1 punktas). Pagal sutartį dalis kainos buvo sumokėta prieš pasirašant sutartį, kita dalis turėjo būti sumokėta iki 2007 m. lapkričio 14 d. (sutarties 2.1 punktas). Nuosavybės teisės perėjimo momentas siejamas su visišku atsiskaitymu ir priėmimo perdavimo akto pasirašymu (sutarties 3.1 punktas). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie 2007 m. liepos 4 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
16. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
17. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 100 punkte, nustatančiame juridinių faktų išregistravimo tvarką. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą.
18. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (patvirtinti 2014 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 379, toliau – Nuostatai) 26 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą, o Nuostatų 28 punktas reglamentuoja, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.
19. Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, išregistruoti juridinius faktus nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti tiesiogiai šių teisių turėtojas ar asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu, kitaip tariant, teisinis reglamentavimas nenumato, kad minėti veiksmai turi būti atliekami privalomai pasitelkiant notarą ar tik notaro iniciatyva. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nekilnojamojo turto sutarčių sudarymas, vykdymas ir pabaiga bei negaliojimo pagrindai yra reglamentuojami būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Tad pareiškėja, siekdama, kad būtų išregistruota 2007 m. liepos 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis iš Nekilnojamojo turto registro, turėjo pateikti Registrų centrui duomenis, kad minėta sutartis pasibaigė, yra nutraukta arba yra negaliojanti (nuginčyta teisme) būtent vienu iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintu pagrindu.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja (apeliantė) 2023 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Registrų centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu pareiškėjos prašymas atmestas. Byloje nėra duomenų, ar pareiškėja pasinaudojo savo teise apskųsti minėtą sprendimą. Šiuo atveju Registrų centro sprendimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako, tačiau akcentuotina, kad teismų praktika šiuo klausimu (dėl juridinių faktų išregistravimo) plačiai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-330-520/2022; Klaipėdos rūmų (Regionų administracinis teismas) 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4610-386/2022, Vilniaus rūmų (Regionų administracinis teismas) 2019 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3802-484/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į Teritorinį registratorių su nauju prašymu dėl juridinio fakto išregistravimo.
21. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2024 m. liepos 10 d. pareiškėja kreipėsi į notarę D. S. su pareiškimu dėl sutarties nutraukimo ir prašymu dėl juridinio fakto išregistravimo, kuriame nurodė: 1) pardavėjai pareiškia, kad nutraukia 2007 m. liepos 4 d. notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Pirkėjo kaltės; 2) pardavėjai reikalauja notarės išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro Juridinį faktą apie 2007 m. liepos 4 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymą dėl turto (vandentiekio tinklų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir artezinio gręžinio, Nr. (duomenys neskelbtini), arba įregistruoti juridinį faktą, kad minėta Sutartis yra nutraukta ir pasibaigusi. Notarei 2024 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinus pareiškimo, pareiškėja skundu prašė panaikinti minėtą notarės nutarimą ir įpareigoti notarę D. S. atlikti notarinį veiksmą – pranešti VĮ Registrų centras apie pasikeitusį juridinį faktą, jog 2007 m. liepos 4 d. notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. Č., A. Č. ir UAB „Kotedžas“ (išregistruota 2017 m. balandžio 7 d.), yra nutraukta ir pasibaigusi nuo 2024 m. liepos 10 d.
22. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. CK 6.218 straipsnyje nurodyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Šioje normoje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų, t. y. ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktą; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 28 punktą).
23. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja realizavo savo teisę nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio, 6.218 straipsnio 1 dalies pagrindais pirkėjai nevykdžius 2007 metais lapkričio 4 d. Sutartyje numatyto įsipareigojimo sumokėti pareiškėjai 17 000 Lt, kad pareiškėja (pardavėjai) apie sutarties nutraukimą pranešė iš anksto kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą ar prieš 30 dienų (nesant sutartyje nustatyto termino). Priešingai, bylos duomenys patvirtina ir to neneigia pati pareiškėja, kad ji tik 2024 m. vasario 8 d. išsiuntė pranešimą UAB „Moderus LT“ paskutiniu žinomu likviduotos bendrovės adresu, pranešimas grįžo neįteiktas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja (pardavėjai) atliko kokius nors veiksmus, susijusius su sutarties nutraukimu iki UAB „Moderus LT“ veiklos pabaigos (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 14 d. priimtas teismo sprendimas dėl bendrovės veiklos pabaigos). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tinkamą sutarties nutraukimo inicijavimą.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusi šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Panaši idėja yra įtvirtinta CK 6.218 straipsnio 2 dalyje. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Europos sutarčių teisės principų 9:303 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusioji šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nuo sužinojimo apie sutarties pažeidimą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Nukentėjusi šalis, delsdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, savo veiksmais patvirtina, kad priims tolimesnį sutarties vykdymą. Taip ji sukuria lūkestį sutartį pažeidusiai šaliai, kad sutartis nebus nutraukta, todėl ji praranda teisę nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020).
25. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, notarė 2024 m. liepos 25 d. nutarimu pagrįstai atsisakė išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą pirkimo pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Sandorių galiojimas yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, notaras nespendžia klausimų dėl sutartinės prievolės įvykdymo tinkamumo ir sutarties galiojimo. Teisės aktai ir sudarytos 2007 m. liepos 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos neįpareigojo notarės po sutarties įregistravimo Registrų centre atlikti papildomus veiksmus (pavyzdžiui, rinkti įrodymus savo iniciatyva arba reikalauti, kad tokius įrodymus pateiktų sandorio šalys), siekiant įsitikinti, jog šalys iš tiesų tinkamai viena su kita atsiskaitė pagal sudarytą sandorį, pranešti Registrų centrui apie sutarties (ne)galiojimą, kreiptis į Registrų centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registre panaikinti žymą apie sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, šiuo atveju įvertinus bylos faktines aplinkybes, tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėja prašymą išregistruoti juridinį faktą gali pateikti tiesiogiai Registrų centrui nedalyvaujant notarui, konstatuotina, jog notarė neturėjo nei teisinio pagrindo, nei teisės aktuose nustatytų įgalinimų panaikinti žymą apie juridinį faktą - Sutarties sudarymą - ar pranešti VĮ Registrų centrui apie pasikeitusį juridinį faktą, jog 2007 m. liepos 4 d. notarinė pirkimo - pardavimo sutartis yra nutraukta ir pasibaigusi nuo 2024 m. liepos 10 d., nes tuo būtų paneigtos privačių asmenų teisės. Privačių asmenų teisės ginčijimas gali būti sprendžiamas civilinėje byloje. Be to, kaip jau minėta, pareiškėja turi teisę kreiptis į Teritorinį registratorių su nauju prašymu dėl juridinio fakto išregistravimo (naudotis priimto jai nepalankaus sprendimo skundimo galimybe). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti notarės veiksmų neteisėtumo.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.