Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-4610-386/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-09-21
Bylos Nr.: eI3-4610-386/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00462-2022-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Aušrelė Mažrimienė
Trečiasis asmuo: Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų, Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija
Pareiškėjas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: Valstybės įmonė Registrų centras

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-4610-386/2022Teisminio proceso Nr.3-63-3-00462-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.4; 15.8; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 21 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Romano Klišausko ir Aušrelės Mažrimienės,

2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą skundą atsakovei Valstybės įmonei Registrų centras, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija ir L. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, Nacionalinė žemės tarnyba) patikslintu skundu prašo:

1) panaikinti Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. SPR4-927-(14.5 E);

2) panaikinti 2022 m. kovo 14 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. CSPR-64;

3) įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą (toliau – ir atsakovė) iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62).

Pareiškėja skunde bei patikslintame skunde nurodo, kad 2017 m. vasario 14 d., pasirašant valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.), L. D. buvo išnuomoti du žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 papunktyje yra numatyta, kad valstybinės žemės nuomotojai turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą prieš terminą ir nustatytąja tvarka kreiptis dėl nuostolių atlyginimo. 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 15SD-1965-(14.15.55 E.) „Dėl žemės mokesčio sumokėjimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyrius (toliau – ir Skuodo skyrius) kreipėsi į L. D. pažymėdamas, kad ji nėra sumokėjusi žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomą. L. D. taip pat buvo paprašyta ne vėliau kaip per vieną mėnesį sumokėti 199,99 Eur skolą bei nurodyta, kad nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, pareiškėja įgis teisę 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN- 60-(14.15.62.) nutraukti prieš terminą. Atsižvelgiant į tai, jog per nustatytą vieno mėnesio terminą skola už žemės nuomą nebuvo sumokėta, Skuodo skyrius 2021 m. spalio 7 d. raštu informavo L. D., kad 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartys bus nutrauktos vienašališkai suėjus 3 mėnesiams po šio rašto gavimo. Praėjus nustatytam 3 mėnesių terminui, 2022 m. sausio 11 d. Skuodo skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.) „Dėl 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) nutraukimo“ buvo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis.

Nurodo, kad 2022 m. sausio 12 d. Teritoriniam registratoriui pateikė raštą Nr. 15SD-102-(14.15.137 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių išregistravimo“, prašydama Nekilnojamojo turto registre išregistruoti 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, prie šio prašymo pridėjo 2022 m. sausio 11 d. Skuodo skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.) „Dėl 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) nutraukimo“. Teritorinis registratorius 2022 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. SPR4-927-(14.5 E) atsisakė išregistruoti juridinius faktus apie sudarytas nuomos sutartis, nurodydamas, kad tam nėra juridinio pagrindo. Nesutikdami su tokiu Teritorinio registratoriaus sprendimu, 2021 m. sausio 25 d. Komisijai pateikė skundą. Komisija, išnagrinėjusi pateiktą skundą, 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. CSPR-64 „Dėl Registro tvarkytojo priimto sprendimo“ konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Teritorinio registratoriaus priimto sprendimo ir pareiškėjos prašymo netenkino. Komisija nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Teritoriniam registratoriui pateiktas Skuodo skyriaus 2022 m. sausio 12 d. prašymas ir prie jo pridėtas dokumentas – Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.), yra pakankamas pagrindas juridinių faktų išregistravimui bei cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje pažymėta, „kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę –komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybė dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Nacionalinė žemės tarnyba valstybinės žemės nuomos teisiniuose santykiuose veikia ne tik kaip institucija, bet ir kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl privalo laikytis CK reikalavimų“.

Pažymi, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 100 punktu, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą. Teigia, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 16 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Pareiškėjos įsitikinimu, šis teisinis reglamentavimas patvirtina pareiškėjos teiginius, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs Skuodo skyriaus 2022 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 15SD-102-(14.15.137 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių išregistravimo“, prie kurio buvo pridėtas administracinis aktas, t. y. 2022 m. sausio 11 d. Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.) „Dėl 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) nutraukimo“, turėjo teisę ir privalėjo šiuos juridinius faktus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, o ne tikrinti ar tinkamai pareiškėja atliko valstybinės žemės nuomos tvarką reglamentuojančius veiksmus bei reikalauti pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėja mano, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teiginiai bei reikalavimai, kad siekiant iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62) turi būti pateikti ir dokumentai, patvirtinantys, jog nuomininkei L. D. prieš tris mėnesius buvo išsiųsti pranešimai apie nuomos sutarčių nutraukimą, yra teisiškai nepagrįsti bei akivaizdžiai pertekliniai. Jeigu VĮ Registrų centras imasi iniciatyvos kontroliuoti, ar pareiškėja tinkamai atliko valstybinės žemės nuomos nutraukimo procedūras, tai pareiškėjai kyla klausimas, kodėl nėra prašoma pateikti ir įrodymų (Skuodo rajono savivaldybės pateiktų dokumentų), patvirtinančių, kad nuomininkė savivaldybei, kaip valstybinės žemės nuomos mokesčius administruojančiai institucijai, tikrai nėra sumokėjusi žemės nuomos mokesčio, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad žemės nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės įmonė Registrų centras nesutinka su pareiškėjos reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodo faktines bylos aplinkybes ir pažymi, kad Registrų centras nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog valstybinės žemės patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba neturi pateikti Teritoriniam registratoriui dokumentų, patvirtinančių, jog vienašališkai nutraukiant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, valstybinės žemės sklypų nuomininkei iš anksto prieš tris mėnesius (kaip numato CK 6.564 straipsnio 2 dalis) buvo pranešta apie nuomos sutarčių nutraukimą. Registravimo funkciją vykdanti institucija - Registrų centras - turi bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant daiktines teises ar juridinius faktus patikrinti jų atsiradimo (pasibaigimo) pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja kartu su prašymu Teritoriniam registratoriui pateikė tik 2022 m. sausio 11 d. Įsakymą, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 papunkčiu ir atsižvelgdamas į tai, kad L. D. nevykdo 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartyse Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) nurodytų sąlygų (nemoka žemės nuomos mokesčio), nusprendė nutraukti prieš terminą 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.), kuriomis išnuomoti valstybinės žemės sklypai. Pažymi, kad pateiktame 2022 m. sausio 11 d. Įsakyme nėra nurodyta jokių duomenų, kad apie nuomos sutarčių nutraukimą buvo iš anksto pranešta nuomininkei prieš tris mėnesius. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip viešojo administravimo institucija, dalyvaudama civiliniuose teisiniuose santykiuose taip pat, kaip ir kiti subjektai, privalo laikytis imperatyvių CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teisinį registravimą vykdantis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tiria daiktinių teisių ir juridinių faktų atsiradimo (pasibaigimo) teisinį pagrindą, tuo pačiu – ir jo tinkamą įforminimą, su visais būtinais duomenimis, pagal teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus, todėl, atsakovės įsitikinimu, nesant duomenų, kad apie nuomos sutarčių nutraukimą buvo iš anksto pranešta nuomininkei prieš tris mėnesius, vien tik 2022 m. sausio 11 d. Įsakymą, kuriame taip pat nėra jokių duomenų apie privalomą nuomininkės informavimą apie būsimą nuomos sutarties nutraukimą, laikyti pakankamu pagrindu juridinio fakto apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį išregistravimui negali. Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad juridinio fakto apie sudarytą nuomos sutartį išregistravimui nebereikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad nuomininkas buvo iš anksto teisės aktų nustatyta tvarka informuotas apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą, tai pakeistų ilgametę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, aiškiai apibrėžiant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencijos ribas tokio pobūdžio ginčo situacijose. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai juridinio fakto apie sudarytą nuomos sutartį išregistravimui yra pateikiamas ne tik pranešimas apie vienašalį nuomos sutarties nutraukimą, bet ir papildomi dokumentai, patvirtinantys faktą, kad nuomininkui buvo tinkamai pranešta apie tokį nuomos sutarties nutraukimą, tokių dokumentų pagrindu atliktas juridinio fakto išregistravimas yra pagrįstas ir teisėtas. Daro išvadą, kad Teritorinis registratorius ir Komisija tinkamai ir pagrįstai vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

Pažymi, kad pareiškėja kartu su skundu teismui papildomai pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 15SD-1965-(14.15.55 E.) „Dėl žemės mokesčio sumokėjimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyriaus 2021 m. spalio 7 d. raštą Nr. 15SD-3353-(14.15.55 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo“, kurie nebuvo teikiami nei Teritoriniam registratoriui, nei Komisijai, todėl šie dokumentai nebuvo vertinami priimant ginčijamus sprendimus. Atsakovės manymu, su šiais papildomais dokumentais pareiškėja turėtų kreiptis ne administracinį teismą, o į Teritorinį registratorių su nauju prašymu dėl juridinių faktų išregistravimo. Akcentuoja, kad Registrų centras negali pareiškėjos privilegijuoti, daryti išimčių, lyginant su kitais besikreipiančiais asmenimis dėl juridinių faktų apie sudarytas nuomos sutartis išregistravimo ir jos atžvilgiu papildomų duomenų dėl nuomininkų tinkamo informavimo apie būsimą nuomos sutarčių nutraukimą nereikalauti pateikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. D. atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė.

Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SPR4-927-(14.5 E) ir Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. CSPR-64 teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. vasario 14 d. pasirašant valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinis žemės patikėtinis, L. D. išnuomojo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 papunktyje yra numatyta, kad valstybinės žemės nuomotojai turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimus - reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą prieš terminą ir nustatytąja tvarka kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 15SD-1965-(14.15.55 E.) „Dėl žemės mokesčio sumokėjimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyrius kreipėsi į nuomininkę L. D. pažymėdamas, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (4.1.18 E) R2-1009 pateikė informaciją apie tai, jog L. D. nėra sumokėjusi žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomą pagal 2017 m. vasario 147 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.). L. D. buvo paprašyta ne vėliau kaip per vieną mėnesį sumokėti 199,99 Eur skolą. Taip pat rašte nurodyta, kad nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įgis teisę 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN- 60-(14.15.62.) nutraukti prieš terminą.

2021 m. spalio 7 d. raštu Nr. 15SD-3353-(14.15.55 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo“ Skuodo skyrius informavo L. D., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6.565 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) bus nutrauktos vienašališkai suėjus 3 mėnesiams po šio rašto gavimo.

2022 m. sausio 11 d. Skuodo skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.) „Dėl 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) nutraukimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 papunkčiu, buvo nuspręsta nutraukti prieš terminą 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59- (14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.).

2022 m. sausio 12 d. Nacionalinė žemės tarnyba Teritoriniam registratoriui pateikė raštą Nr. 15SD-102-(14.15.137 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių išregistravimo“, prašydama Nekilnojamojo turto registre išregistruoti 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.), pagal kurias buvo išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Prie šio prašymo pridėjo 2022 m. sausio 11 d. Skuodo skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 15VĮ- 21-(14.15.2 E.) „Dėl 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) nutraukimo“.

2022 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. SPR4-927-(14.5 E) Teritorinis registratorius atsisakė išregistruoti juridinius faktus apie sudarytas nuomos sutartis, nurodydamas, kad tam nėra juridinio pagrindo. Skundžiamame sprendime paaiškino, jog Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, o Civilinio kodekso 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pirma, minėta norma yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama; antra, pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Minėtame sprendime pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nėra pateikti dokumentai (raštiški reikalavimai), patvirtinantys pareiškėjos įgytą teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartis bei duomenys, įrodantys, kad nuomininkė L. D. apie šiuos reikalavimus buvo tinkamai informuota (sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 2 ir 7 punktai).

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Teritorinio registratoriaus sprendimu, 2022 m. sauso 25 d. Komisijai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.) buvo priimtas griežtai vadovaujantis valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiais teisės aktais (Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir kt.). Taip pat pažymėjo, kad Teritorinis registratorius visiškai nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą Nekilnojamojo turto registre išregistruoti 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.), nes pagal Nuostatų 100 punktą jam buvo pateiktas įgaliotos institucijos (Skuodo skyriaus) prašymas, prie kurio buvo pridėtas dokumentas, patvirtinantis įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą (Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.)), todėl Komisijos prašė panaikinti 2021 m. sausio 18 d. Teritorinio registratoriaus sprendimą Nr. SPR4-927-(14.5 E) ir priimti naują sprendimą - Nekilnojamojo turto registre išregistruoti 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. CSPR-64 „Dėl Registro tvarkytojo priimto sprendimo“ konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Teritorinio registratoriaus priimto sprendimo ir pareiškėjos prašymo netenkino. Sprendime Komisija konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Komisija taip pat pažymėjo, kad žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.564 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad žemės nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Minėto straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad nuomotojas, prieš vienašališkai nutraukdamas žemės nuomos sutartį prieš terminą, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Komisija, išnagrinėjusi dokumentus, nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad Teritoriniam registratoriui pateiktas Skuodo skyriaus 2022 m. sausio 12 d. prašymas ir prie jo pridėtas dokumentas - Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.) yra pakankamas pagrindas juridinių faktų išregistravimui. Komisija nurodė, kad teisinį registravimą vykdantis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tiria daiktinių teisių ir juridinių faktų atsiradimo (pasibaigimo) teisinį pagrindą, tuo pačiu – ir jo tinkamą įforminimą, su visais būtinais duomenimis, pagal teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus. CK nuostatos numato, kad nuomotojui vienašališkai nutraukiant žemės sklypo (žemės ūkio paskirties) nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 2 dalis), yra privaloma įspėti kitą sutarties šalį apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius. Siekiant nutraukti sutartį vienašališkai (nesikreipiant į teismą), jeigu kita sutarties šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nustatyta tvarka turi būti apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka iš anksto pranešta sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai ir nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi Teritoriniam registratoriui pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad apie nuomos sutarčių nutraukimą iš anksto pranešė nuomininkei prieš tris mėnesius. Atkreipė dėmesį, jog tokių duomenų nėra nurodyta ir pačiame 2022 m. sausio 11 d. Įsakyme, kurį pareiškėja laiko pakankamu pagrindu juridinių faktų išregistravimui.

Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai yra registruojami Nekilnojamojo turto registre (Registro įstatymo 2 straipsnis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Į Nekilnojamojo turto registrą duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, o Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardinti Registro įstatymo 22 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateiktų registravimui dokumentų ar juose įrašytų duomenų tikrumą. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašant naujus registro duomenis arba pakeičiant esamus, neturi teisės daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų (išvardintų Registro įstatymo 22 straipsnyje) turinį.

Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą (analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379, 100 punkte).

CK 6.564 straipsnio nuostatos reglamentuoja atvejus bei nustato tvarką, kada nesikreipiant į teismą žemės sklypo nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, t. y.: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Be to, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams - prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (pagrindas - CK 6.564 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, prašydama Nekilnojamojo turto registre išregistruoti 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.), Teritoriniam registratoriui pateikė 2022 m. sausio 11 d. Skuodo skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.) „Dėl 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) nutraukimo“, kuriame nurodyta, kad vadovaudamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.16 papunkčiu ir atsižvelgdamas į tai, kad L. D. nevykdo 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartyse Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) nurodytų sąlygų (nemoka žemės nuomos mokesčio), nusprendė nutraukti prieš terminą 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.), kuriomis išnuomoti valstybinės žemės sklypai. Tačiau nei Teritorinis registratorius, nei Komisija, išnagrinėję pareiškėjos pateiktus dokumentus, nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Teritoriniam registratoriui pateiktas institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prašymas ir prie jo pridėtas dokumentas – 2022 m. sausio 11 d. Įsakymas – yra pakankamas pagrindas juridinių faktų išregistravimui.

Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad nesutikdama su Teritorinio registratoriaus sprendimu, 2021 m. sausio 25 d. Komisijai pateikė skundą pažymėdama, kad Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.) buvo priimtas griežtai vadovaujantis valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiais teisės aktais (Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir kt.). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 100 punktu, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir dokumentus, patvirtinančius įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą arba pasikeitimą. Taigi ginčas vyksta dėl dokumentų, patvirtinančių, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs. Pagal Nuostatų 100 punktą, Teritoriniam registratoriui pareiškėja pateikė įgaliotos institucijos (Skuodo skyriaus) prašymą, prie kurio buvo pridėtas dokumentas, patvirtinantis įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą (Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.)).

Minėta, kad Registro įstatymo 16 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos nuomone, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs Skuodo skyriaus 2022 m. sausio 12 d. prašymą Nr. 15SD-102-(14.15.137 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių išregistravimo“, prie kurio buvo pridėtas administracinis aktas, t. y. 2022 m. sausio 11 d. Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.) „Dėl 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) nutraukimo“, turėjo teisę šiuos juridinius faktus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 15VĮ-21-(14.15.2 E.) buvo priimtas vadovaujantis valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiais teisės aktais (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir kt.) ir šis Skuodo skyriaus vedėjo įsakymas patvirtina, kad juridinis faktas pasibaigė.

Kaip jau anksčiau minėta bei matyti iš teismui su patikslintu skundu pateiktų dokumentų, 2021 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 15SD1965-(14.15.55 E.) „Dėl žemės mokesčio sumokėjimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyrius kreipėsi su nuomininkę L. D. pažymėdamas, kad Skuodo rajono savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (4.1.18 E) R2-1009 pateikė informaciją apie tai, kad ji nėra sumokėjusi žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog per nustatytą vieno mėnesio terminą skola už žemės nuomą nebuvo sumokėta, Skuodo skyrius 2021 m. spalio 7 d. raštu Nr. 15SD-3353-(14.15.55 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo“ informavo L. D., kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6.565 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60-(14.15.62.) bus nutrauktos vienašališkai suėjus 3 mėnesiams po šio rašto gavimo.

Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 15SD-1965-(14.15.55 E.) „Dėl žemės mokesčio sumokėjimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyriaus 2021 m. spalio 7 d. raštas Nr. 15SD-3353-(14.15.55 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo“, nei Teritoriniam registratoriui, nei Komisijai nebuvo pateikti, todėl priimant ginčijamus sprendimus šie dokumentai nebuvo vertinami.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises, juridinius faktus, susijusius su nekilnojamaisiais daiktas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jam įstatymas nesuteikia teisės vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, jo funkcijos apsiriboja vien tik duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, daiktinių teisių į juos, jų suvaržymų bei kitų juridinių faktų perkėlimu iš registro tvarkytojui pateiktų dokumentų į jo tvarkomą registrą (žr., pvz., LVAT 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2014-06-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1312/2014 ir kt.). Be to, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas Registro įstatyme jam pavestas funkcijas, turi pareigą ir kompetenciją vertinti pateiktų dokumentų dėl juridinio fakto pasibaigimo formalaus pobūdžio atitiktį teisės aktų reikalavimams, netikrindamas vertinamojo pobūdžio aplinkybių (pvz., nuomos mokesčio mokėjimo, nuomos objekto naudojimo pagal paskirtį, nuomos sutarties nutraukimo pagrindą ir pan.).

Pažymėtina, kad teisinį registravimą vykdantis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas tiria daiktinių teisių ir juridinių faktų atsiradimo (pasibaigimo) teisinį pagrindą, tuo pačiu – ir jo tinkamą įforminimą, su visais būtinais duomenimis, pagal teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus. Todėl nesant duomenų, kad apie nuomos sutarčių nutraukimą nuomininkei buvo iš anksto pranešta prieš tris mėnesius, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėjo pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėk juridinių faktų išregistravimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja su papildomais dokumentais, iš kurių matyti, jog apie nuomos sutarčių nutraukimą L. D. buvo prieš tris mėnesius pranešta, turi teisę kreiptis į Teritorinį registratorių su nauju prašymu dėl juridinių faktų išregistravimo.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus, nėra jokio pagrindo juos naikinti, todėl pareiškėjos patikslintas skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus šių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos patikslinto skundo išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti 2017 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 15SŽN-59-(14.15.62.) ir Nr. 15SŽN-60- (14.15.62), Taigi, pareiškėjos patikslintas skundas dėl visų reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėRomanas KlišauskasAušrelė Mažrimienė