- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2S-1724-538/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01659-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- R. I., S. I.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. I. ir S. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ ieškinį atsakovams R. I. ir S. I. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: priteisti solidariai iš atsakovų 14 835,26 Eur skolą, 5 340,69 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidais. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą jos reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų ribose – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, o jam nesant areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis. Grįsdama prašymą ieškovė nurodo, kad atsakovai jau ilgą laiką vengia bendrauti su ieškove, neatsako į pareikštas pretenzijas. Tokie atsakovų veiksmai kelia pagrįstą abejonę dėl galėjimo įvykdyti būsimą sprendimą, taip pat abejones dėl jų sąžiningumo, be to, ieškovė neturi jokių duomenų apie atsakovų finansinę padėtį ir mano, kad jie gali tyčia vengti atsiskaitymo su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Ranga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 20 175,95 Eur, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovams ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ieškovei. Išaiškino, kad nesikreipiant į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Surasti ir aprašyti areštuotiną turtą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui, įpareigojant jį nustatyti reikalavimų patenkinimo eilę, ieškovei pateikus nutartį. Įpareigojo ieškovės pasirinktą antstolį nustatyti leistiną mėnesinę sumą, kuria gali disponuoti atsakovai. Areštuoto turto savininkus paskyrė areštuoto turto saugotojais ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo. Atsakovams išaiškino, kad jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre momento. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei kartu pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovės veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšminga ieškinio suma, atsakovų turtinė padėtis, atsakovų elgesys iki bylos iškėlimo. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Padarė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti suma atsakovams kaip fiziniams asmenims yra pakankamai didelė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti areštą atsakovų nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, bei banko sąskaitoms. Skundo motyvai:
6.1. Teismas be jokio teisinio pagrindo areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, kadangi atsakovė sutarčių su ieškove nesudarė ir jų nesieja jokie sutartiniai santykiai.
6.2. Faktiškai tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl blogai atliktų statybos rangos darbų pagal rangos sutartį, pagal kurią atsakovas nesumokėjo likusios skolos 14 835,26 Eur ieškovei, kol ši neištaisys statybos broko už 20 257,09 Eur.
6.3. Pažymi, kad šiuo metu teismo nutartimi yra areštuotas visas atsakovų turtas bei visos banko sąskaitos. Atsakovai šiuo metu patiria didžiulius nepatogumus ir sunkumus, kadangi negali atsiskaityti su būsto kreditoriumi, mokėti komunalinius patarnavimus, pragyvenimui naudoti pinigines lėšas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Atsakovai yra sutuoktiniai, kurie įsipareigojimus dėl bendro šeimos turto prisiima ir atsako pagal bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taisykles. Be to, atsakovai yra registruoti kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kurio įrengimas ir buvo atliekamas sudarant sutartį su ieškove.
7.2. Pažymi, kad atsakovai sutartį dėl statybos rangos sudarė 2015 m. rugpjūčio 17 d. Atlikus darbus numatytus sutartyje, 2015 m. lapkričio 24 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas, o 2016 m. visi darbai priduoti ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Darbus priėmė sutarties šalis R. I., todėl ieškovei nesuprantamos atsakovo R. I. menamos pretenzijos, praėjus daugiau nei 3 metams po sutarties sudarymo.
7.3. Atsakovai nepateikė argumentų, kurie paneigtų didelę ieškinio sumos prezumpciją ar pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nesilaikant proporcingumo, būtų pažeisti ekonomiškumo ar šalių interesų pusiausvyros principai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
9. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
10. Taigi spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų (prima facie) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
11. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas.
12. Tačiau vien preliminarus ieškinio pagrįstumo nustatymas nėra pakankamas pagrindas apriboti kito asmens teises laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Antra būtinoji sąlyga taikyti šias priemones – grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, kuri nuosekliai plėtojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį pasunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Taigi egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes.
13. Vertindamas antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019). Taigi tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį pasunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.).
14. Pažymėtina ir tai, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį pasunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti prastą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo manyti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį pasunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tikėtiną atsakovų nesąžiningumą (CPK 178, 185 straipsniai).
16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau tiek iš atsakovų atskirojo skundo, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai nevykdo savo įsipareigojimų ne dėl to, kad neturi lėšų, o todėl, kad nesutinka su ieškovės reiškiamu reikalavimu.
17. Pažymėtina, jog šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti pinigų sumą, kurios nurodymas priklauso tik nuo ieškovės, pateikimas, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovai vengs vykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas apeliantų nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl apeliantų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl panaikintina Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Ranga“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Išsiųsti šios nutarties patvirtintą kopiją Turto arešto aktų registro tvarkytojui vykdyti.