Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-530-1092/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-26
Bylos Nr.: e2A-530-1092/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01659-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“
Atsakovas: R. I., S. I.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.1Netesybos
2.6.18.2Vartojimo ranga
2.6.18.3Statybos ranga
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.9.6.2Eksperto išvada
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-530-1092/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01659-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.2.4.4; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ ieškinį atsakovams R. I. (R. I.) ir S. I. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovų R. I. ir S. I. patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“ dėl žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ranga“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų R. I. ir S. I. (toliau kartu – atsakovai) 14 835,26 Eur skolos, 5 340,69 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovais sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo sutartis), kuria pardavėjas įsipareigojo perleisti atsakovams nuosavybės teisę į 74 proc. baigtumo statinį, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Ieškovė su atsakovais 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2015/08/017 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pagal sutartį numatytus statybos darbus, o atsakovai įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Ieškovei įvykdžius savo įsipareigojimus, 2015 m. lapkričio 24 d. buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Atlikusi papildomus darbus, ieškovė perdavė darbus ir atsakovai nereiškė jokių pretenzijų, tačiau delsė atsiskaityti su ieškove. Nuo 2016 m. pradžios atsakovai pradėjo vilkinti atsiskaitymą ir nebereaguoti į žodinius priminimus atsiskaityti. Po 2016 m. rugsėjo 9 d. pretenzijos atsakovai dalį skolos sumokėjo, tačiau pradėjo siųsti pranešimus apie mokėjimų atidėjimą. Ieškovei sutikus, kelis kartus galutinis atsiskaitymo terminas buvo atidėtas. Vėliau atsakovai pradėjo reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės ir užslėptų daikto trūkumų. Namas atiduotas vertinti, pripažintas tinkamu naudoti. Pagal šalių suderintą mokėjimo grafiką, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei dalimis iš viso 20 175,95 Eur. Dalį pinigų atsakovas sumokėjo, tačiau liko nesumokėta 14 835,26 Eur ir apskaičiuota 5 340,69 Eur delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.

Atsiliepimas

4. Atsakovai 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo į šią bylą įtraukė atsakovę S. I., nes tik atsakovas su ieškove pasirašė Rangos sutartį. Atsakovas R. I. neginčijo 14 835,26 Eur įsiskolinimo ieškovei už atliktus statybos rangos darbus, tačiau jis likusios sumos nesumokėjo, nes pastebėjo, kad statybos rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai, matyti statybinis brokas. Jis nurodė ieškovei, kad šią skolą sumokės tada, kai ieškovė sutvarkys statybinį broką, tačiau ieškovė į siųstas atsakovo pretenzijas nereagavo, į telefono skambučius neatsiliepdavo, nors atsakovas nuo 2016 metų kelis kartus buvo informavęs ieškovę, kad gyvenamojo namo statybos darbai atlikti ne pagal namo techninį projektą, apdailos darbai atlikti su trūkumais. Atsakovas R. I. taip pat nesutiko su ieškovės apskaičiuotais delspinigiais, kadangi būtent ieškovė neištaisė statybinio rangos broko, į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė, draugiškai ginčo išspręsti nesiekė, o tik gavusi iš advokato pretenziją skubos tvarka kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos už statybos rangos darbus ir delspinigių priteisimo, kuriuos apskaičiavo už beveik trejus metus. Kadangi statybos rangos darbai yra atlikti su trūkumais, ieškovė iki šiol šio broko neištaisė ir neketina ištaisyti, atsakovas mano, kad delspinigiai nuo skolos negali būti skaičiuojami.

5. Ieškovė pateiktu atsiliepimu į atsakovų prieštaravimus pažymėjo, kad ieškinio dalykas yra kildinamas iš statybos rangos sutarties, pagal kurią užsakovas, gavęs rezultatą, nėra atsiskaitęs už tą rezultatą, šiuo atveju už namo įrengimą (o ne už namo pastatymą), aplinkos sutvarkymą bei panaudotas medžiagas atsakovai yra likę skolingi. Perduodant darbus buvo pastebėta trūkumų, jie vėliau buvo ištaisyti ir darbai perduoti. Tai įrodo, kad vėliau 2015 m. lapkričio 24 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas, kad papildomi darbai bus atlikti iki 2015 m. gruodžio mėn. Dėl atsakovės S. I. procesinės padėties ieškovė nurodė, kad atsakovai yra sutuoktiniai, jie įsipareigojimus dėl bendro šeimos turto prisiima ir atsako pagal bendros jungtinės nuosavybės teisinio režimo (įskaitant prievoles) taisykles. Be to, pasak ieškovės, atsakovai yra registruoti kaip Namo , kurio įrengimas ir buvo atliekamas sudarant sutartį su ieškove, bendraturčiai. S. I. taip pat savo parašu patvirtino prašymą, kuriame nurodyta, kad įsipareigojimus (dėl mokėjimo už darbus) ji laiko savo skola kartu su vyru R. I..

6. Atsakovai R. I. ir S. I. pareiškė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) priteisti iš ieškovės UAB „Ranga“ 32 906,44 Eur žalos atlyginimo, 968 Eur už statinio apžiūrą ir defektaciją, 544,50 Eur už sandarumo matavimus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 815 Eur žyminį mokestį ir 65 Eur už dokumentų vertimą; 2) įpareigoti ieškovę pateikti atsakovams langų (1-ojo ir 2-ojo aukštų) energinio naudingumo sertifikatą, lauko durų, katilinės durų ir garažo vartų energinio naudingumo sertifikatą, gyvenamųjų patalpų durų energinio naudingumo sertifikatą, laistymo sistemos įrengimo planą, grindų šildymo įrengimo planą; 3) priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

7. Atsakovai nurodė, kad Pirkimo sutarties 5.1.4 punktu ieškovė patvirtino, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam atsakovai daiktą ketina naudoti arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kai atsakovai, apie tuos trūkumus žinodami, arba apskritai nebūtų to daikto pirkę, arba nebūtų tiek mokėję. Ieškovė patvirtino, kad daikto baigtumas yra 74 proc., daiktas statomas vadovaujantis statybą leidžiančiais dokumentais bei projektu. Pagal Rangos sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovui R. I. atlikti pagal sutartį numatytus statybos darbus, o atsakovas R. I. įsipareigojo sumokėti už atliktus statybos darbus. Atsakovas neneigia, kad ieškovė atliko statybos darbus pagal Rangos sutartį. 2015 m. lapkričio 24 d. tarp atsakovo R. I. ir ieškovės UAB „Ranga“ buvo sudarytas papildomas rašytinis susitarimas, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlikti papildomus statybos rangos darbus, o atsakovas R. I. įsipareigojo už juos visiškai atsiskaityti. Atsakovas vėlgi neneigia, kad ieškovė UAB „Ranga“ atliko visus pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir pagal 2015 m. lapkričio 24 d. susitarimus statybos rangos darbus, tačiau statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, buvo matyti statybos brokas. Nurodė, jog didžiąją dalį pinigų atsakovas sumokėjo ieškovei už atliktus statybos darbus, o likusios 14 835,26 Eur sumos nesumokėjo ieškovei, kadangi statybos rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai, buvo rastas statybos brokas. Šie nekokybiški statybos darbai, brokas buvo pastebėti po statybos darbų priėmimo, pradėjus name gyventi. Faktiškai tarp ieškovės ir atsakovo R. I. nebuvo pasirašytas statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas, o tik atsakovas pasirašė ant PVM sąskaitų faktūrų ir ant atliktų darbų aktų. Atsakovas iš karto raštu informavo ieškovės atstovą A. J. ir paprašė ištaisyti pastebėtą statybinį broką. Tačiau į šią bei kitas raštu siųstas pretenzijas ieškovė nereagavo, statybinio broko neištaisė, bet ir toliau reikalavo sumokėti likusią 14 835,26 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus.

8. Ieškovė UAB „Ranga“ pateiktu atsiliepimu į atsakovų priešieškinį su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai patikslintame priešieškinyje žalą kildina iš tariamai netinkamos perduoto Namo kokybės pagal Pirkimo sutartį ir nekokybiškai atliktų statybos darbų pagal Rangos sutartį, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie yra patyrę tiesiogines išlaidas nurodytiems trūkumams ištaisyti, kas iš esmės reiškia, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikšti reikalavimą ieškovei dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nesutinka su UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktu Namo apžiūros aktu, nes P. P. nėra pripažintas ekspertu ar įtrauktas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, akte yra nurodyti teisės aktai (ar jų pakeitimai), kurie atliekant darbus negaliojo. Ieškovė nesutiko, kad Namas neatitinka projekto reikalavimų ir sandarumo. Pagal Pirkimo sutartį atsakovas įsigijo 74 proc. baigtumo pastatą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2016 m. birželio 25 d. išduotas leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinius, modernizuoti (atnaujinti statinius). 2015 m. gruodžio 16 d. išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, todėl akivaizdu, kad atsakovų argumentai yra ne tik teisiškai nepagrįsti, bet ir įrodymai rodo priešingą situaciją, tai yra kad Namas pastatytas laikantis projekto. Atsakovai ieškovei pretenzijų dėl Namo nereiškė ketverius metus, todėl mano, kad toks atsakovų elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas ir vertintinas kaip bandymas išvengti pareigos atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus ir jie netenka teisės reikšti ieškovei reikalavimų, susijusių su netinkama perduoto daikto kokybe. 2016 m. balandžio 20 d. atsakovų pasirašytas skolos išdėstymo raštas bei 2016 m. lapkričio 3 d. mokėjimo grafikas tik patvirtina, kad statybos darbai buvo priimti, skolą atsakovai pripažino ir jokių pretenzijų nereiškė dvejus metus, todėl jie neteko teisės reikšti reikalavimų dėl netinkamos kokybės darbų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu 2019 m. rugsėjo 18 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir priėmė galutinį sprendimą – ieškovės UAB „Ranga“ ieškinį ir atsakovų R. I. ir S. I. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė solidariai iš atsakovų R. I. ir S. I. 14 835,26 Eur skolą, 534,60 Eur delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir po 545,49 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Ranga“; 2) sprendimui įsiteisėjus, grąžino ieškovei 200 Eur užstatą, įmokėtą į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą; 3) priteisė iš ieškovės UAB „Ranga“ 17 782,81 Eur žalos atlyginimo, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo patikslinto priešieškinio priėmimo dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 915,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams R. I. ir S. I.; 4) įpareigojo ieškovę pateikti atsakovams laistymo sistemos įrengimo ir grindų šildymo įrengimo planus. Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai:

9.1. Teismas konstatavo, kad nors Rangos sutartį sudarė atsakovas R. I. ir ieškovė UAB „Ranga“, tačiau atsakovai R. I. ir S. I. neginčijo, kad yra sutuoktiniai, kad ieškovės atlikti statybos darbai buvo skirti abiejų atsakovų bendram turtui įgyti ir pagerinti, naudos iš šių darbų gavo abu atsakovai. Tai, kad atsakovai įsipareigojimus (dėl sumokėjimo už darbus pagal statybos rangos sutartį) laikė bendra skola, patvirtino ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra atsakovų R. I. ir S. I. 2016 m. balandžio 20 d. ieškovei pateiktas prašymas dėl įsiskolinimo už namo vidaus apdailą ir kitus statybos darbus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini), išdėstymo. Šis prašymas yra patvirtintas abiejų atsakovų parašais, vadinasi, atsakovė S. I. skolą ieškovei laikė bendra skola su sutuoktiniu R. I.. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškiniu prašoma priteisti skola už atliktus darbus laikytina solidaria abiejų sutuoktinių skola.

9.2. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti likusios 14 835,26 Eur nesumokėtos sumos už atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Teismo posėdžio metu abu atsakovai patvirtino, kad ieškovei liko skolingi už atliktus statybos darbus 14 835,26 Eur. Teismo vertinimu, nors byloje yra pareikštas priešieškinis dėl žalos atlyginimo dėl netinkamų statybos darbų atlikimo, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovams nekilo pareiga atsiskaityti už faktiškai ieškovės atliktus darbus. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovų ieškinio reikalavimo dėl 14 835,26 Eur skolos priteisimo pripažinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl priėmė atsakovų R. I. ir S. I. ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 14835,26 Eur skolos priteisimo pripažinimą ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 14 835,26 Eur įsiskolinimą.

9.3. Teismas nustatė, kad atsakovai, sudarydami su ieškove 2016 m. lapkričio 3 d. mokėjimo grafiką, sutiko su tuo, kad turės mokėti netesybas, skatinančias juos vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Ginčo atveju ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis statybos verslu, o atsakovai yra vartotojai. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovai be pateisinamos priežasties uždelsė ir neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nesumokėjo pagal Rangos sutartį už atliktus darbus, todėl privalo sumokėti netesybas. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, atsižvelgė į tai, kad ginčas tarp šalių dėl statybos rangos darbų defektų vyko ilgą laiką, tai patvirtino byloje esantys įrodymai - susirašinėjimas tarp šalių el. laiškais, atsakovų ieškovei rašytos pretenzijos. Be to, ir pats ieškovės atstovas direktorius A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jie reagavo į atsakovų pretenzijas, taisė atsakovų nurodytus defektus. Byloje taip pat nustatyta, kad beveik pusę sumos pagal mokėjimo grafiką atsakovai ieškovei sumokėjo, šio fakto ieškovė neginčijo, taigi, prievolė ieškovei yra iš dalies įvykdyta.

9.4. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma sudaro daugiau nei trečdalį skolos sumos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į įprastai praktikoje taikomus 0,02 dydžio delspinigius, nusprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog mokėjimo grafike įtvirtinti delspinigiai neviršija galimų nuostolių. Pagal formuojamą teismų praktiką, 0,2 proc. dydžio delspinigiai pripažįstami nepagrįstai dideliais, todėl, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta diskrecijos teise mažinti netesybas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, teismas vertino, kad ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis mažintinas ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 534,60 Eur delspinigių suma (14 835,26 Eur x 0,02 proc. = 2,97 Eur / 1 d. x 180 d.).

9.5. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir ištyręs bylos medžiagą, sutiko su ieškovės atstovo nurodytais argumentais dėl plastikinių langų ir metalinių palangių, t. y. kad ieškovė kaip statytoja turėjo teisę koreguoti projektą ir vietoje pirminiame projekte numatytų medinių langų ir akmeninių palangių Name montuoti plastikinius langus ir metalines palanges. Be to, atsakovams iš ieškovės perkant Namą tiek langai, tiek palangės jau buvo sumontuoti, todėl ir neturėdami specialių žinių atsakovai tai galėjo ir turėjo pastebėti. Nepaisant to, pirkėjai (atsakovai) jokių pretenzijų nei dėl plastikinių langų, nei dėl metalinių palangių ieškovei pasirašant sutartį neturėjo. Galiausiai, kaip matyti iš Pirkimo sutarties 5.2.1 punkto, atsakovai (pirkėjai) pareiškė, kad dėl daiktų kokybės ir teisinio ar techninio statuso, dėl daiktų faktinės būklės jokių pretenzijų pardavėjui (ieškovei) pirkėjai (atsakovai) neturi ir įsipareigoja nereikšti ateityje. Taigi šis Pirkimo sutarties punktas patvirtina, kad atsakovai prieš pirkdami Namą jį apžiūrėjo, o nepastebėti plastikinių langų ir metalinių palangių būtų praktiškai neįmanoma net ir neturint specialių žinių. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovų reikalavimai dėl žalos, kuri kildinama iš ne tos rūšies ir medžiagų langų ir palangių sumontavimo Name, atmestini kaip nepagrįsti.

9.6. Atsakovai kaip įrodymą apie netinkamą darbų atlikimą pateikė 2019 m. birželio 17 d. atliktą UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pastato ir atskirų jo konstrukcijų viduje, adresu (duomenys neskelbtini) būklės nustatymo apžiūros aktą, kuriame detaliai nurodė nekokybiškai atliktų statybinių darbų mastą ir pateikė sudarytą lokalinę sąmatą su apskaičiavimu, kiek kainuotų šių defektų ištaisymas. Nekokybiškai atliktų statybinių darbų ištaisymas pagal sudarytą lokalinę darbų sąmatą, jų apskaičiavimu, kainuotų 19 289,09 Eur.

9.7. Ieškovei nesutinkant su UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pateiktomis išvadomis, byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti atliktų Namo statybos darbų kokybę (broką) vykdant tarp šalių sudarytą Rangos sutartį. Iš 2020 m. lapkričio 12 d. teismo ekspertizės akto Nr. 20-11/01 išvadų matyti, jog atliekant statybos darbus Name pagal tarp šalių sudarytą Rangos sutartį buvo nustatyti šie defektai:

Šalies argumentai

9.7.1. patalpose, pažymėtose 1.6; 1.7; 2.2; 2.4; 2.5, sienų paviršių nelygumai 2 metrų liniuotės ruože viršija 2 mm. Glaistymo ir dažymo darbų kokybė netenkina kokybės reikalavimų, įprastai taikomų tokios rūšies darbams;

9.7.2. namo lauko terasos aptaisymo klinkerio plytelėmis kokybė netenkina kokybės reikalavimų, nelygumai 2 metrų liniuotės ruože sudaro daugiau kaip 3 mm;

9.7.3. namo vidaus patalpų grindų aptaisymo plytelėmis kokybė patalpoje 1-3 (virtuvė) netenkina kokybės reikalavimų, įprastai taikomų tokios rūšies darbams, nelygumai 2 metrų liniuotės ruože sudaro daugiau kaip 2 mm;

9.7.4. įrengta trinkelių danga netenkina kokybės reikalavimų, nelygumai 3 metrų liniuotės ruože viršija 10 mm, vietomis nuokrypiai siekia virš 20 mm;

9.7.5. faktiškai sumontuoti langai Name yra geresnių šiluminių techninių charakteristikų, negu numatyta projekte, pagal stiklo paketų ženklinimą (įstiklinimo (paketo) Ug = 0,5), vertinant (kaip įprasta praktikoje), kad lango rėmo plotas užima apie 20% lango ploto – viso plastikinio lango šilumos perdavimo koeficientas atitinkamai sudaro tarp 1,1 iki 1,3 W/m2K, tai praktiškai atitinka ir statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 pastatų energinio naudingumo skaičiavimus. Teismo ekspertizė, nesant pakankamai duomenų (sumontuotų išorės durų atitikties dokumentų), išvados teikti negali;

9.7.6. 2016 m. sausio mėn. darbų priėmimo–perdavimo ir (arba) Pirkimo sutarties sudarymo metu normaliai priimant darbo rezultatą, nenaudojant specialių priemonių, vizualiai akivaizdžiai galima buvo nustatyti: vidaus sienų ir lubų dažymo darbų defektus; fasado klinkerio plytelių siūlių ištrupėjimo faktą (defektus); ne akmens, o skardinių palangių sumontavimo faktą; plastikinių, o ne medinių langų ir durų sumontavimo faktą; 2016 m. sausio mėn. darbų priėmimo–perdavimo ir (arba) 2015 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nenaudojant specialių priemonių – gulsčiuko, liniuotės, ruletės ir pan., nebuvo galima nustatyti neakivaizdžių darbų rezultato trukumų: sienų paviršių glaistymo defektų; grindų aptaisymo plytelėmis nelygumų; betoninių trinkelių dangos įrengimo defektų; paviršių aptaisymo – „sausosios statybos sistemų iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių montavimo darbų“ – defektų;

9.7.7. namo pirmame aukšte patalpose 1-6 ir 1-7 lubų aptaisymo „sausomis statybos sistemomis iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių“ kokybė netenkina kokybės reikalavimų, taikomų tokios rūšies darbams, vietiniai nelygumai viršija 3 mm dviejų metrų liniuotės ruože, glaistymo ir dažymo kokybė netenkina kokybės reikalavimų, įprastai taikomų tokios rūšies darbams. Namo antrame aukšte patalpose 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6 lubų aptaisymo „sausomis statybos sistemomis iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių“ kokybė netenkina kokybės reikalavimų, taikomų tokios rūšies darbams, vietiniai nelygumai viršija 3 mm dviejų metrų liniuotės ruože, glaistymo ir dažymo kokybė netenkina kokybės reikalavimų, įprastai taikomų tokios rūšies darbams.

9.8. Ekspertizės akte nurodyta, kad defektai yra ištaisomi, defektų ištaisymo darbų sudėtis ir kaina yra pateikta lokalinėse sąmatose. Bendra visų defektų ištaisymo kaina, nurodyta lokalinėse sąmatose, yra 16 814,81 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

9.9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovė iš esmės ginčijo eksperto išvadą kaip neobjektyvią ir netinkamą, tačiau nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų pateiktas eksperto išvadas. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti eksperto, kuris buvo apklaustas byloje, nešališkumu. Vien ta aplinkybė, kad eksperto išvados prašė atsakovai, o ekspertas, be kitų duomenų, vadovavosi atsakovų pateikta informacija, nesuteikia teismui pagrindo abejoti eksperto objektyvumu. Nors ieškovė ir prieštaravo eksperto atliktiems kai kuriems matavimams, tačiau ekspertas teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino teismui ir byloje dalyvavusiems asmenims, kokius prietaisus naudojo atlikdamas ekspertizę ir kuo rėmėsi darydamas atitinkamas išvadas, todėl teigti, jog išvada vienpusiška, nėra jokio pagrindo. Be to, ieškovė neprašė paskirti pakartotinę ekspertizę.

9.10. Teismas konstatavo, kad trūkumų atsirado ne dėl atsakovų kaltės. Ieškovė priešingų įrodymų nepateikė. Teismas taip pat atmetė ieškovės atstovų nurodytus teiginius, kad statybų trūkumai nėra esminiai, nes atsakovai Name jau gyvena apie 4 metus, jį eksploatuoja, kadangi teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. S. šią ieškovės atstovų nurodytą aplinkybę paneigė, aiškiai nurodydamas, kokius darbo trūkumus padarė ieškovė, kokius pažeidimus pastebėjo apžiūrėdamas Namą ir atlikdamas apskaičiavimus. Visa tai, taip pat kiti pirmiau išdėstyti ir išanalizuoti byloje esantys rašytiniai įrodymai, leidžia teismui spręsti, kad Namo statybų brokas atsirado būtent dėl ieškovės kaltės.

9.11. Teismas taip pat nustatė, kad Rangos sutarties 5 punktu ieškovė (rangovas) atliktiems darbams nustatė penkerių metų trukmės kokybės garantijos terminą, kuris yra skaičiuojamas šalims pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą. Rangovas taip pat įsipareigojo garantijos laikotarpiu nustačius darbų defektus ir užsakovui pateikus rangovui rašytinę pretenziją savo sąskaita pašalinti nustatytus defektus. Šalys Pirkimo sutarties 6.6 punktu taip pat sutarė dėl parduodamo Namo garantijų: namo laikančiosioms konstrukcijoms – 10 metų; vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynui – 5 metai; langams – 5 metai; paslėptai elektros instaliacijai – 5 metai; stogui – 10 metų; kitiems darbams ir įrenginiams – 5 metai, bet ne daugiau gamintojų ir tiekėjų suteiktos garantijos.

9.12. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovams atlikti statybos darbai pagal Rangos sutartį buvo perduoti 2016 m. sausio mėn., šią aplinkybę patvirtino ir pati ieškovė, nusprendė, kad garantinis 5 metų laikotarpis, skaičiuojamas nuo darbų perdavimo ir pretenzijos ieškovei pateikimo, dar nėra suėjęs, todėl atsakovų priešieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo už defektų ištaisymą yra pagrįsti.

9.13. Atsakovams nepateikus jokių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų didinti priteistino žalos atlyginimo dydį daugiau negu eksperto A. S. pateikta darbų trūkumų ištaisymo sąmata, o ieškovei nepateikus jokių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų mažinti priteistino žalos atlyginimo dydį mažiau negu eksperto A. S. pateikta darbų trūkumų ištaisymo sąmata, teismas nusprendė, kad atsakovų patirtos žalos dydis yra lygus eksperto A. S. pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytiems vidaus sienų apdailos defektų, lauko terasos aptaisymo fasadinėmis klinkerio plytelėmis defektų, vidaus grindų plytelių apdailos darbų defektų, įrengtų trinkelių dangos defektų, pirmo aukšto vidaus lubų apdailos defektų, patikslintos antro aukšto vidaus lubų apdailos darbų defektų pašalinimo kaštų sumai – 16 814,81 Eur. Todėl priešieškinis yra tenkintinas iš dalies. Atsakovams iš ieškovės priteistinas 16 814,81 Eur dydžio žalos atlyginimas už defektų ištaisymą ir 968,00 Eur už UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktą statinio apžiūrą ir defektaciją, nes šias išlaidas atsakovai patyrė dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų.

Šalies argumentai

9.14. Ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams pareikšti. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju priešieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, tačiau apie trūkumus turi būti pareikšta per garantinį terminą, todėl nagrinėjamos bylos kontekste svarbūs yra du skirtingi terminai – garantinis terminas ir ieškinio senaties terminas.

Žemesnės instancijos teismas

9.15. Teismas nustatė, kad atsakovų atstovas advokatas A. G. 2019 m. rugpjūčio 28 d. išsiuntė ieškovei UAB „Ranga“ pretenziją dėl statybos defektų pašalinimo po UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktos neeilinės Namo ir atskirų jo konstrukcijų viduje apžiūros, todėl darytina išvada, kad toks pranešimas (pretenzija) laikytinas tinkamu pranešimu rangovui apie trūkumus, tuo labiau kad ta pačia pretenzija rangovui buvo nurodyta ir pareiga tuos trūkumus taisyti. Ieškovės atstovas patvirtino, kad pretenzija dėl defektų pašalinimo buvo gauta 2019 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovai teismui priešieškinį dėl žalos atlyginimo už defektų ištaisymą pateikė 2019 m. spalio 14 d. (patikslintas priešieškinis priimtas 2019 m. spalio 29 d.), todėl teismas padarė išvadą, kad priešieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas ir jis prasideda 2019 m. rugpjūčio 28 d., kada rangovui buvo pateikta pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų.

9.16. Teismas taip pat nustatė, kad Pirkimo sutarties 5.2.4 punktu šalys patvirtino, kad pirkėjams yra žinoma, jog Namas yra nebaigtas statyti (baigtumas 74 proc.), kad jiems yra perduodamas 2015 m. birželio 16 d. leidimas statyti naują namą, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą, gyvenamojo namo projektas ir kiti dokumentai, o pirkėjai (atsakovai) patvirtino, kad pardavėjas (ieškovė) neprisiima jokių įsipareigojimų, susijusių su gyvenamojo namo statybos užbaigimu. Todėl teismas atmetė atsakovų reikalavimus įpareigoti ieškovę pateikti atsakovams dokumentus, reikalingus gyvenamajam namui atiduoti vertinti, tai yra: langų (1-ojo ir 2-ojo aukštų) energinio naudingumo sertifikatą, lauko durų, katilinės durų ir garažo vartų energinio naudingumo sertifikatą, gyvenamųjų patalpų durų energinio naudingumo sertifikatą.

9.17. Į bylą pateiktas 2015 m. spalio mėn. atliktų darbų aktas patvirtina, kad ieškovė UAB „Ranga“ atliko automatinės laistymo sistemos įrengimą, adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 2 438,32 Eur, o Pirkimo–pardavimo sutartis, Rangos sutartis, 2015 m. lapkričio 24 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie Rangos sutarties patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos darbus, taigi ir šildymo sistemos montavimo darbus. Byloje duomenų, kad ieškovė atsakovams būtų pateikusi jų reikalaujamus dokumentus, nėra, o ir pats ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovų prašomų dokumentų jis atsakovams nėra pateikęs. Ieškovei nepateikus priešpriešinių įrodymų, kad šių darbų ji neatliko, ir pripažinus, kad šiuos darbus atliko ji ar jos samdyti subrangovai ir kad ji grindinio šildymo įrengimo ir laistymo sistemos įrengimo planų atsakovams nepateikė, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti šį atsakovų reikalavimą ir įpareigoti ieškovę atsakovams pateikti laistymo sistemos įrengimo ir grindų šildymo įrengimo planus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB „Ranga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir atsakovų priešieškinio ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų R. I. ir S. I. 5 340,69 Eur delspinigių ir nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atmesti priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalimi, nepriėmė atsakovų raštu ir žodžiu pareikšto ieškinio pripažinimo dėl delspinigių priteisimo, ieškovei bylos nagrinėjimo metu neleido pasisakyti dėl delspinigių mažinimo, dėl to, ieškovės vertinimu, teismas priėmė siurprizinį sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Teismo paskirtas ekspertas tyrė rangos darbų ir trinkelių įrengimo (rangos) darbų kokybę, nors teismo nutartimi klausimai buvo konkrečiai suformuluoti dėl medžiagų grindų plytelių dangos kokybės. Eksperto pasitelktos ir nurodytos specialiosios priemonės buvo be sertifikatų, nesukalibruotos (nepateikti Lietuvos metrologinės tarnybos ar kito sertifikavimo centro pažymėjimai), nepateiktos instrukcijos, neatsižvelgta į galimas paklaidas, todėl tokiais matavimais negalima vadovautis. Be to, ieškovei nėra aišku, kodėl ir kokiu pagrindu ekspertas rėmėsi atsakovo pateiktu projektu ar Lietuvos statybininkų asociacijos parengtomis ir patvirtintomis atitinkamų statybos darbų atlikimo statybos taisyklėmis. Ieškovės įsitikinimu, teismo ekspertizės aktas neatitiko tokiam aktui taikomų teisinių reikalavimų, todėl negalėjo būti laikomas įrodymu, kitų įrodymų nebuvo pateikta, todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinami.

10.3. Nors buvo nustatyta, kad dalis rangos darbų trūkumų buvo akivaizdūs, tačiau teismas vis tiek priteisė visų defektų ištaisymo kainą, nurodytą lokalinėse sąmatose – 16 814,81 Eur.

10.4. Teismas netinkamai konstatavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, žalos atlyginimą atsakovams priteisdamas pagal rangos teisinius santykius, nors dalis darbų nebuvo atliekama, o galimi daikto defektai ar trūkumai kildinami iš pirkimo–pardavimo sutarties, nors teisės aktai nenumato tokio teisių gynimo būdo.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Skundžiamame sprendime nėra niekur paminėta, neargumentuota, kodėl atsakovo pateikti įrodymai, paaiškinimai buvo atmesti kaip nepagrįsti, nepaaiškinta, kokiomis įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais remiantis buvo atmesti atsakovo atsikirtimai į ieškovės teiginius, kodėl ieškovės pateikti įrodymai buvo atmesti. Ieškovės vertinimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl to buvo netinkamai konstatuotos faktinės aplinkybės dėl susitarimų egzistavimo, darbų masto, kainų ir kitų sąlygų.

10.6. Teismas netinkamai apskaičiavo ieškinio reikalavimo (dėl reikalavimų, kylančių iš rangos teisinių santykių) senaties terminus. Atsakovai statybos darbus priėmė 2016 m. sausio mėn., priėmimo metu pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo. Jokių pretenzijų dėl priešieškinyje nuodytų aplinkybių nėra ir nebuvo pateikta, byloje jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Vadinasi, atsakovai pretenzijų ieškovei nepareiškė per protingą terminą. Iki 2016 m. sausio mėn. vykęs susirašinėjimas buvo visiškai dėl kitų darbų ir dalykų, tai tik pagrindžia ieškovės argumentus, kad darbai buvo atlikti kokybiškai. Be to, trūkumai užfiksuoti po beveik 4 gyvenamojo namo naudojimo metų. Jeigu teismas nurodo, kad pretenzijos buvo reiškiamos 2015–2016 metais, tai lieka neaišku, kodėl ieškinio senaties skaičiavimo pradžia laikė 2019 m. rugpjūčio 29 d., kai ieškovė gavo pretenziją dėl defektų pašalinimo.

Atsiliepimas

11. Atsakovai R. I. ir S. I. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovė klaidingai nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės prašomų delspinigių, kadangi atsakovai neva pripažino ieškinį. Atsakovai nesutiko su priimtu Klaipėdos apylinkės teismo preliminariu sprendimu, visuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose atsakovai aiškiai išreiškė poziciją, kad nėra ginčo dėl ieškovo prašomos priteisti 14 835,26 Eur skolos, ir šios skolos ar jos dydžio neginčijo, kadangi iš tikro liko nesumokėta ši suma. Atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomais priteisti delspinigiais, kadangi ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo šios nesumokėtos sumos, nes jis iki šiol neištaisė statybinio rangos broko, į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė, draugiškai ginčo išspręsti nesiekė, o tik gavusi iš advokato pretenziją skubos tvarka kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo ir delspinigių priteisimo, kuriuos apskaičiavo už beveik trejus metus. Teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašomus priteisti delspinigius ir priteisė iš atsakovų 534,60 Eur delspinigių.

11.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo remtis 2020 m. lapkričio 12 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 20-11/01, kurį atliko teismo ekspertas A. S., nes ekspertas neatsakė į teismo užduotus klausimus, o atsakė į kitus klausimus, kurie nebuvo jam užduoti, todėl teismas negalėjo priteisti atsakovams apskaičiuoto žalos atlyginimo pagal sudarytą sąmatą. Priešingai, teismo ekspertas A. S., atlikęs teismo ekspertizę pagal teismo nutartį, išsamiai atsakė į teismo užduotus klausimus ir nustatė atitinkamus defektus. Ekspertizės akte ekspertas aiškiai nurodė, kad defektai yra ištaisomi, defektų ištaisymo darbų sudėtis ir kaina yra pateikta lokalinėse sąmatose, ją sudaro 16 814,81 Eur. Teismas pagrįstai rėmėsi šia teismo eksperto A. S. išvada ir pagrįstai priteisė 16 814,81 Eur defektams ištaisyti.

Atsiliepimas

11.3. Atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiais, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas. 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovų atstovas advokatas A. G. išsiuntė ieškovei pretenziją dėl statybos defektų pašalinimo po UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktos neeilinės pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atskirų jo konstrukcijų viduje apžiūros, todėl darytina išvada, kad toks pranešimas (pretenzija) laikytinas tinkamu pranešimu rangovui apie trūkumus, tuo labiau kad ta pačia pretenzija rangovui buvo nurodyta ir pareiga tuos trūkumus ištaisyti. Ieškovės atstovas patvirtino, kad pretenzija dėl defektų pašalinimo buvo gauta 2019 m. rugpjūčio 29 d. Todėl senaties terminas nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių mažinimo ir siurprizinio sprendimo

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovei, be kita ko, priteisė 534,60 Eur delspinigių vietoje ieškovės prašytų 5 340,69 Eur. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas mažinti ieškovės prašomus priteisti delspinigius, atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp šalių dėl statybos rangos darbų defektų vyko ilgą laiką, atsakovai yra vartotojai, ieškovė taisė atsakovų nurodytus defektus, beveik pusę sumos pagal mokėjimo grafiką atsakovai ieškovei sumokėjo, o ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma sudaro daugiau negu trečdalį skolos sumos. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, kad teismas be pagrindo nepriėmė atsakovų raštu ir žodžiu pareikšto ieškinio pripažinimo dėl delspinigių priteisimo, ieškovei bylos nagrinėjimo metu neleido pasisakyti dėl delspinigių mažinimo, dėl to, ieškovės vertinimu, teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

16. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

17. Pastebėtina, kad, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 80 punktas).

18. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

19. Remiantis ginčui aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl teisės į teisingą teismą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.). Taigi, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo), žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą; 2006 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan ir Angelova, peticijos Nr. 44624/98, 42 punktą ir kt.). Vis dėlto, Konvencijos prasme analizuojant teisės į teisingą teismo procesą užtikrinimą, vertinama proceso, įskaitant ir apeliacinius procesus, visuma, o vėlesnis peržiūros procesas gali iš esmės ištaisyti proceso trūkumus (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2011 m. birželio 18 d. sprendimą dėl peticijos priimtinumo byloje Amirov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 25512/06).

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors atsakovai dar pateiktuose prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo pripažino pagrindinį įsiskolinimą ieškovei, tačiau nurodė visiškai nesutinkantys su ieškovės apskaičiuotais ir prašomais priteisti delspinigiais dėl ieškovės padaryto, bet neištaisyto statybos rangos darbų broko. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu atsakovų atstovas taip pat kėlė klausimą dėl delspinigių skaičiavimo termino ir ieškovės atliktų statybos rangos darbų kokybės, o ieškovės atstovas teikė atsikirtimus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog atsakovai pripažino ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ar ieškovei būtų apribota teisė teikti atsikirtimus į atsakovės argumentus šiuo klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama sprendimo dalis dėl priteistų delspinigių ieškovei negalėjo būti siurprizinė. Be to, ieškovė argumentus dėl delspinigių nepagrįstumo materialiosios teisės taikymo požiūriu galėjo nurodyti ir teismui pateiktame apeliaciniame skunde.

21. Pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomus priteisti delspinigius, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas tarp šalių dėl statybos rangos darbų defektų vyko ilgą laiką, atsakovai yra vartotojai, ieškovė taisė atsakovų nurodytus defektus, atsakovai beveik pusę sumos pagal mokėjimo grafiką ieškovei sumokėjo, o ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma sudaro daugiau negu trečdalį skolos sumos. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių materialiosios teisės normomis grįstų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas neturėjo mažinti priteistinų delspinigių. Ieškovė taip pat nenurodė konkrečių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas delspinigių sumą sumažino per daug, kad ieškovės nuostoliai viršija priteistą (sumažintą) delspinigių sumą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, delspinigiai buvo sumažinti iki praktikoje įprastų 0,02 proc. už vieną pradelstą dieną, o nesumažintas delspinigių dydis būtų siekęs daugiau kaip 70 proc. per vienerius metus, nors CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas iš principo neleidžia nustatyti neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iš atsakovų ieškovei priteistiną delspinigių sumą, todėl keisti šios skundžiamo sprendimo dalies nėra pagrindo.

Dėl teismo ekspertizės akto vertinimo

22. Ieškovės įsitikinimu, teismo paskirtas ekspertas tyrė rangos darbų ir trinkelių įrengimo (rangos) darbų kokybę, nors teismo nutartimi klausimai buvo konkrečiai suformuluoti dėl medžiagų grindų plytelių dangos kokybės. Eksperto pasitelktos ir nurodytos specialiosios priemonės buvo be sertifikatų, nesukalibruotos (nepateikti Lietuvos metrologinės tarnybos ar kito sertifikavimo centro pažymėjimai), nepateiktos instrukcijos, neatsižvelgta į galimas paklaidas, todėl tokiais matavimais negalima vadovautis. Be to, ieškovei nėra aišku, kodėl ir kokiu pagrindu ekspertas rėmėsi atsakovo pateiktu projektu ar Lietuvos statybininkų asociacijos parengtomis ir patvirtintomis atitinkamų statybos darbų atlikimo statybos taisyklėmis. Ieškovės įsitikinimu, teismo ekspertizės aktas neatitiko tokiam aktui taikomų teisinių reikalavimų, todėl negalėjo būti laikomas įrodymu – kitų įrodymų nebuvo pateikta, todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinami. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus vertina kaip nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

23. Kaip matyti iš Teismo ekspertizės akto Nr. 20-11/01, teismo ekspertas A. S. pateikė detalias išvadas ir, priešingai nei nurodo ieškovė, išsamiai atsakė į visus jam pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi pavestus atsakyti klausimus. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi užduoti 3 ir 4 klausimai galėjo būti eksperto suprasti taip, kad teismą domina ne medžiagų (plytelių ir trinkelių dangos) kokybė, bet jų įrengimo darbų kokybė. Tokia išvadą leidžia daryti faktas, kad abu ieškovės ginčijami klausimai baigėsi paklausimu būtent dėl darbų kokybės (Ar <...> atitinka kokybės reikalavimus įprastai taikomus tokios rūšies darbams?). Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad CPK 216 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių. Vadinasi, atsakydamas į teismo pateiktus klausimus ekspertas teisės normų nepažeidė.

24. Teismo ekspertas A. S. 2021 m. vasario 2 d. nuotoliniu būdu vykusio teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ekspertizės metu naudoti matavimo prietaisai buvo tvarkingi, teikiant išvadas buvo atsižvelgta į matavimo prietaisų paklaidas. Šiais aplinkybes pagrindžia ir prie teismo ekspertizės akto pridėtos nuotraukos. Ieškovė nepateikė jokių priešingas aplinkybes galinčių pagrįsti įrodymų. Be to, ieškovė nepagrįstai remiasi kokybės kontrolės veiksmų, be kita ko, atliekamų vizualiai, aprašymu ekspertizės akte, ginčydama eksperto išvados dalį dėl vartotojo galimybių vizualiai, nenaudojant specialių priemonių, nustatyti aiškius darbų trūkumus. Kokybės kontrolės priemonių sistema ir vartotojo galimybės nustatyti aiškius trūkumus yra skirtingai dalykai. Apskritai vartotojo galimybės nustatyti darbų trūkumus paprastai yra labai ribotos dėl patirties ir žinių trūkumo, todėl iš vartotojo neturėtų būti reikalaujama priimant darbus, be kita ko, naudoti specialias priemones. Todėl įvertinusi visumą aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl teismo eksperto naudotų matavimo prietaisų kokybės ar jų pagrindu padarytų išvadų.

25. Nors ieškovė teigia, kad jai nėra aišku, kodėl ir kokiu pagrindu teismo ekspertas rėmėsi Lietuvos statybininkų asociacijos parengtomis ir patvirtintomis atitinkamų statybos darbų atlikimo statybos taisyklėmis, tačiau šis pagrindas buvo atskleistas pačiame teismo ekspertizės akte, kurio II.2 dalyje „Normatyvinė sistema“ teismo ekspertas nurodė, kad tais atvejais, kai vertinant rangovų faktiškai atliktų darbų kokybę nėra galimybės naudotis konkretaus (sutartyje nurodyto) rangovo tinkamai paruoštomis ir patvirtintomis Statybos taisyklėmis, tuomet darbų kokybė pirmiausia vertintina pagal kokybės reikalavimus, nurodytus techninio projekto (ar TDP) techninėse specifikacijose ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Nesant konkretiems darbams nustatytų kokybės reikalavimų techninio projekto techninėse specifikacijose ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, faktiškai atliktų darbų kokybė vertinama pagal kokybės reikalavimus, įprastai taikomus tokios rūšies darbams, nustatytus Lietuvos statybininkų asociacijos parengtose ir patvirtintose atitinkamų statybos darbų atlikimo statybos taisyklėse, pateikiamose elektroniniame kataloge www.statybostaisykles.lt. Vadinasi, teismo ekspertas ieškovės atliktų darbų kokybę vertino pagal tokius kokybės reikalavimus, kurie įprastai taikomi tokios rūšies darbams. Tai numato ir CK 6.663 straipsnio 1 dalis (rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus). Dėl šių priežasčių ekspertas turėjo pagrindą remtis įprastai tokios rūšies darbams keliamais reikalavimais, kurių šaltinį, nekeliantį teismui abejonių, jis nurodė. Savo ruožtu ieškovė neįrodė, kad įprastai tokios rūšies darbams keliami reikalavimai, kuriuos nurodė ir kuriais rėmėsi teismo ekspertas, yra kitokie ar kad teismo ekspertas turėjo remtis ieškovės darbų taisyklėmis, į kurias nebuvo nuorodos nei Rangos, nei Pirkimo sutartyje ir kurių ieškovė nepateikė teismui.

26. Teismo ekspertas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jis teismo ekspertizės akte apskaičiavo tik tas vietas, kurias reikia taisyti. Ieškovė, siekdama paneigti teismo eksperto nustatytus atliktų darbų defektus ir (ar) jų apimtis, galėjo prašyti pakartotinės ekspertizės, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, teismo ekspertizės akte padarytas išvadas galinčių paneigti įrodymų nepateikė, apeliaciniame skunde iš esmės apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais ir pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų abstrakčia kritika, nenurodant, kokie konkretūs ieškovės pateikti įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, teismo ekspertas A. S. ne rėmėsi atsakovų pateiktu projektu, o tik teismo ekspertizės akte paminėjo atsakovo teismo ekspertizei pateiktų projektinių sprendinių nuostatas.

28. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Teismo ekspertizės aktu Nr. 20-11/01 ar jo pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Dėl defektų šalinimo kainos

29. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog nors teismo eksperto buvo nustatyta, kad dalis rangos darbų trūkumų buvo akivaizdūs, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vis tiek priteisė visų defektų ištaisymo kainą, nurodytą lokalinėse sąmatose – 16 814,81 Eur. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

30. Kaip matyti iš kartu su teismo ekspertizės aktu ir papildomai teismui pateiktų teismo eksperto A. S. parengtų lokalinių sąmatų, teismo ekspertas apskaičiavo vidaus sienų apdailos defektų, lauko terasos aptaisymo fasadinėmis klinkerio plytelėmis defektų, vidaus grindų plytelių apdailos darbų defektų, įrengtos trinkelių dangos defektų, pirmo aukšto vidaus lubų apdailos defektų pašalinimo kaštus, patikslino antro aukšto vidaus lubų apdailos darbų defektų pašalinimo kaštus ir nurodė, kad sąmatų bendra suma 16 814,81 Eur. Priešingai nei teigia ieškovė, teismo ekspertas neskaičiavo, o pirmosios instancijos teismas nepriteisė akivaizdžių trūkumų dėl skardinių palangių, taip pat ne medinių, o plastikinių langų ir durų šalinimo kainos. Pirmosios instancijos teismas pagal ekspertizės aktą taip pat priteisė lauko terasos aptaisymo fasado klinkerio plytelėmis defektų (nelygumų) šalinimo išlaidas ir byloje nėra įrodymų, kad šie trūkumai egzistavo darbų priėmimo metu ir buvo atsakovų priimti kaip tinkamai atlikti darbai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl vidaus sienų ir lubų pagrindinis nustatytas rangos darbų trūkumas buvo jų glaistymo (dėl lubų – ir aptaisymo gipso kartono plokštėmis) kokybės trūkumai (susidarę nelygumai), kuriuos ekspertas įvertino kaip neakivaizdžius, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad siekiant ištaisyti šį trūkumą yra reikalingi ne tik glaistymo, bet ir perdažymo darbai. Vadinasi, nepaisant to, kad dažymo kokybės trūkumai buvo priskirti prie akivaizdžių trūkumų, perdažymo darbų, reikalingų norint pašalinti minėtus (nelygumų) vidaus apdailos darbų trūkumus, kaina buvo pagrįstai įtraukta į atsakovams priteistiną defektų šalinimo kainą.

Dėl (ne)patirtų defektų šalinimo išlaidų

31. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie yra patyrę tiesioginių išlaidų statybos darbų trūkumams ištaisyti, o tai iš esmės reiškia, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikšti reikalavimą ieškovei dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

32. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).

33. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Iš esmės analogiška teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas įtvirtinta ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nagrinėjamoje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovai siekė, kad iš ieškovės būtų priteista suma, reikalinga atliktų statybos darbų trūkumams pašalinti.

34. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešieškiniu atsakovai iš esmės siekė nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), atlyginimo. Atsakovai prašė, kad iš ieškovės būtų priteista tokia nuostolių suma, kuri reikalinga minėtiems statybos darbų trūkumams pašalinti. Vadinasi, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, patirti nuostoliai gali būti įrodinėjami visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, taip pat ir sąmatomis. Kitaip tariant, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant prisiteisti nuostolius, pasireiškiančius trūkumų šalinimo išlaidomis, nėra būtina, kad šios išlaidos jau būtų faktiškai patirtos. Įstatymas nedraudžia teismui priteisti tokią trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią pagal byloje surinktus įrodymus atsakovai turėtų patirti šalindami nustatytus trūkumus. Savo ruožtu sąlyga, kad galima priteisti tik realiai patirtas trūkumų šalinimo išlaidas, teisėjų kolegijos nuomone, reikštų, kad aptariama teisinės gynybos priemonė nebūtų veiksminga ir sukurtų neproporcingą disbalansą tarp kreditoriaus ir skolininko interesų. Tokia sąlyga nukentėjusią dėl netinkamo sutarties įvykdymo šalį (nagrinėjamu atveju – vartotoją) verstų patirti papildomas išlaidas ir tik tada leistų reikalauti jų atlyginimo, nors išlaidas, skirtas trūkumams pašalinti, galima ir iš anksto apskaičiuoti bei nustatyti.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovė šioje byloje neįrodinėjo, kad atsakovų pasirinktas trūkumų šalinimo išlaidų apskaičiavimas yra netinkamas, kad tokios sumos priteisimas atsakovams būtų neadekvatus ar neproporcingas.

Dėl ieškinio senaties

37. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškinio reikalavimo (dėl reikalavimų, kylančių iš rangos teisinių santykių) senaties terminus. Atsakovai statybos darbus priėmė 2016 m. sausio mėn., priėmimo metu pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo. Pretenzijų dėl priešieškinyje nuodytų aplinkybių nėra ir nebuvo pateikta, byloje jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Vadinasi, atsakovai pretenzijų ieškovei nepareiškė per protingą terminą. Iki 2016 m. sausio mėn. vykęs susirašinėjimas buvo visiškai dėl kitų darbų ir dalykų, tai tik pagrindžia ieškovės argumentus, kad darbai buvo atlikti kokybiškai. Jeigu teismas nurodo, kad pretenzijos buvo reiškiamos 2015–2016 metais, tai lieka neaišku, kodėl ieškinio senaties skaičiavimo pradžią laikė 2019 m. rugpjūčio 29 d., kai ieškovė gavo pretenziją dėl defektų pašalinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

38. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).

39. Remiantis Rangos sutarties 5.1 punktu, ieškovė atliktiems darbams nustatė 5 metų trukmės kokybės garantijos terminą, kuris pradedamas skaičiuoti šalims pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą (5.2 punktas). Pagal Rangos sutarties 5.3 punktą kokybės garantijos laikotarpiu nustačius darbų defektus ir atsakovams ieškovei pateikus rašytinę pretenziją ieškovė įsipareigojo savo sąskaita pašalinti nustatytus defektus. Atliktų darbų aktai sudaryti atitinkamai 2015 m. spalio mėnesį ir 2016 m. sausio mėnesį.

40. 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovų atstovas advokatas A. G. išsiuntė ieškovei UAB „Ranga“ pretenziją dėl statybos defektų pašalinimo, prašė pašalinti statybos defektus pagal UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2019 m. birželio 17 d. atliktą neeilinį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir atskirų jo konstrukcijų viduje apžiūros aktą. Pati ieškovė pripažįsta, kad ankstesnėse atsakovų pretenzijose ieškovei nebuvo nurodyti trūkumai tų darbų, kurie buvo nurodyti 2019 m. rugpjūčio 28 d. pretenzijoje. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad atsakovai pretenziją ieškovei pateikė per Rangos sutartyje nustatytą garantinį terminą. Vadinasi, vadovaujantis anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovai nėra praleidę ieškinio senaties termino.

41. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pretenzija dėl UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2019 m. birželio 17 d. akte užfiksuotų trūkumų buvo pareikšta 2019 m. rugpjūčio 28 d., taigi, per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra įrodymų, kad trūkumus, kurių šalinimo išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės, atsakovai buvo nustatę anksčiau. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovai nepateikė pretenzijos per protingą terminą. Be to, net jei būtų nustatyta, kad atsakovai pateikė pretenziją ne per protingą terminą, tai nesudarytų pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes ieškovai neįrodinėjo, kad dėl pavėluoto pretenzijos pateikimo tapo nebeįmanoma įvykdyti atsakovų pretenzijoje išdėstytų reikalavimų arba kad tų reikalavimų įvykdymas būtų pareikalavęs nepaprastai didelių išlaidų, palyginti su tomis, kurių ieškovė būtų turėjusi, jei atsakovai būtų operatyviai pranešę apie trūkumus (žr. (pagal analogiją) CK 6.348 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus). Juolab kad apie pačius trūkumus ieškovė, kaip savo srities profesionalė, labiau tikėtina, turėjo žinoti, todėl remtis pavėluotu pretenzijos pateikimu apskritai negalėtų, nes tokiu atveju asmuo gautų naudos iš savo neteisėtų veiksmų (žr. (pagal analogiją) CK 6.348 straipsnio 3 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

42. Nors ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos teiktus įrodymus, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, ieškovė pirmosios instancijos teismui neteikė jokių papildomų įrodymų, kuriuos teismas būtų atsisakęs priimti, o ieškovės teiktus paaiškinimus pirmosios instancijos teismas iš esmės aptarė. Ieškovė taip pat nepateikė teismui argumentų ir (ar) įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ekspertizės akte nustatyti atliktų statybos darbų trūkumai atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo ar statinio eksploatavimo. Teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas šias ieškovės prielaidas taip pat iš esmės paneigė.

43. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu sumažindamas iš atsakovų ieškovei priteistiną delspinigių dydį ir iš ieškovės atsakovams priteisdamas žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo svarstyti ir ieškovės 2021 m. gegužės 10 d. prašymą atnaujinti terminą bylinėjimosi išlaidas patvirtinantiems dokumentams pateikti.

45. Atsakovas R. I. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 1 000 Eur (2021 m. balandžio 14 d. pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo ir 2021 m. balandžio 14 d. pinigų priėmimo kvitas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ atsakovui R. I. (R. I.) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė