Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. G. ir E. G. (E. G.) ieškinį atsakovui M. G. (M. G.) dėl priteisto vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. G., R. G., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė T. G. ir atsakovas M. G. yra susilaukę dviejų vaikų: sūnaus E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri yra nepilnametė (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 12–13). Nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-18201-131/2010, buvo patvirtinta T. G. ir M. G. taikos sutartis, pagal kurią M. G. sūnaus E. G. ir dukros K. G. išlaikymui įsipareigojo mokėti po 72,40 Eur (250,00 Lt) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 9–11).

13. Šalių sūnus E. G. bylos nagrinėjimo metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), sulaukė pilnametystės, todėl įstojo į bylą su savarankiškais reikalavimais atsakovui. Byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki jų pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus E. G. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu, šioje dalyje spręstinas ginčas dėl padidinto išlaikymo E. G. priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 15 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

16. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.).

17. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).

19. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

20. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

21. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

24. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

25. Pažymėtina, kad ieškovų pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikams reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, aprangos, laisvalaikio, sveikatos priežiūros ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį, kadangi dalis pateiktų įrodymų (čekių ar mokėjimo nurodymų) dubliuojasi. Be to, iš pateiktų mokėjimo čekių nėra galimybės nustatyti patirtų išlaidų tiesioginio ryšio su vaikų poreikių tenkinimu. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovų nurodytus vaikų poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

26. Įvertinęs šio sprendimo 22 punkte nurodytas E. G. ir K. G. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės Nr. 1 ir atsakovo paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį (šio sprendimo 23 punktas), teismas daro išvadą, kad ieškovų nurodomos vienam vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (160,00 Eur), šlaidomis aprangai ir avalynei (70,00 Eur), išlaidomis mokymosi (30,00 Eur) ir higienos priemonėms (30,00 Eur), laisvalaikiui (30,00 Eur), gimtadieniams ir kitoms šventėms (20,00 Eur) bei kirpimo paslaugoms (10,00 Eur), įvertinus vaikų amžių, iš dalies pripažintinos realiomis ir protingomis, atitinkančiomis vaikų geriausius interesus. Tačiau įvertinęs tai, jog minėtos išlaidos tik iš dalies yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o didžioji dalis šių išlaidų yra grindžiama iš esmės visuotinai žinomomis aplinkybėmis (prezumpcija), taip pat tai, jog T. G. šeima susideda iš 5 asmenų, dėl ko, pavyzdžiui, šeimos narių maitinimas gali būti organizuojamas efektyviai patiriant tam mažesnės išlaidas, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bendrą minėtų išlaidų sumą sumažinti iki bendros 300,00 Eur sumos, kuri pripažintina įrodyta.

27. Ieškovai nurodo, jog vaikų sveikatos priežiūrai vidutiniškai per mėnesį reikalinga 100,00 Eur suma. Minėtas išlaidas, ieškovai grindžia tuo, jog E. G. yra reikalingi akiniai, kuriuos reikia keisti kas dvejus metus, be to, ieškovui Nr. 2 yra diagnozuota lengvos formos astma, dėl ko jis vartoja vaistus, kurie tik iš dalies kompensuojami. Šalių dukra turi problemų su dantimis, dėl ko dukra nešioja breketus, abu vaikai turi problemų su stuburu, dėl ko jiems yrta reikalingos reabilitacijos ir mankštos, taip pat abiems vaikams reikalingi maisto papildai ir vitaminai. Pažymėtina, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo mėnesį E. G. buvo perkami akiniai už 184,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 24), duomenų, jog po to E. G. buvo pirkti nauji akiniai byloje nepateikta. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. birželio 8 d. lėšų pervedimo nurodymas, iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 85,00 Eur suma (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 25). Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad E. G. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), dėl ko jam buvo skirta koreguojanti kineziterapija (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26, 32–36). Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 5 d. vaiko sveikatos pažymų matyti, jog abiems vaikams – tiek E. G., tiek K. G. buvo nustatyta, kad jie gali dalyvauti ugdymo veikloje, įskaitant kūno kultūros ugdymą, be jokių apribojimų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 98–99). Kitų įrodymų apie vaikams nustatytus specialiuosius poreikius, susijusius su sveikata, ar apie papildomas išlaidas patiriamas vaikų sveikatos priežiūrai, ieškovai į bylą nepateikė. Iš to darytina išvada, jog abiejų vaikų sveikata iš esmės atitinka visuomenės vidurkį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovai neįrodė aplinkybės, jog abiejų vaikų sveikatos priežiūrai per mėnesį yra reikalinga net 200,00 Eur suma, kad sudaro 2 400,00 Eur sumą per metus. Vis dėl to visuotinai žinoma aplinkybė, jog kiekvieno vaiko tinkamam vystymuisi yra reikalinga jo poreikius atitinkanti sveikatos priežiūra bei sveikatos palaikymas. Tėvai turi siekti užtikrinti konkretaus savo vaiko individualius poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą, tiek kompensuojant atsirandančias sveikatos problemas, tiek dedant maksimalias pastangas stiprinti vaiko sveikatą į ateitį. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovų ieškinys šioje dalyje pripažintinas pagrįstu iš dalies, sumažinant vaikų sveikatos priežiūros ir palaikymo poreikiams reikalingų išlaidų sumą iki 30,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Tokio dydžio išlaidos vaikų sveikatos priežiūrai ir palaikymui pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis.

28. Ieškovai nurodo, kad vienam vaikui tenkanti būsto nuomos ir išlaikymo dalis sudaro apie 140,00 Eur per mėnesį. Byloje pateikta 2020 m. sausio 6 d. Patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp J. B. (nuomotoja) ir T. G. ir G. G. (nuomininkai), pagal kurią ieškovės Nr. 1 šeima išsinuomavo iš J. B. gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 500,00 Eur dydžio mokestį per mėnesį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 27–30). Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, jog minėto būsto išlaikymui (mokesčiams už būstui teikiamas komunalines paslaugas) šeima per mėnesį moka nuo 50,00 Eur vasaros metu iki 250,00 Eur žeimos metu. Teismo posėdyje ieškovė Nr. 1 patikslino šias išlaidas, nurodydama, jog vasaros metu išlaidos už komunalines paslaugas sudaro apie 70,00 Eur, o žiemos metus šios išlaidos siekia iki 270,00 Eur per mėnesį. Pažymėtina, jog ieškovų į bylą pateikti įrodymai savaime neįrodo ieškovų nurodomų patiriamų išlaidų už teikiamas komunalines paslaugas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 22, 100–101). Kita vertus, teismui nekyla abejonių, jog tokio pobūdžio išlaidos yra patiriamos. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat atsižvelgdamas į visuotinai žinomas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), daro išvada, jog labiau tikėtina, kad išlaidos už minėtam būstui teikiamas komunalines paslaugas vidutiniškai gali sudaryti apie 160,00 Eur per mėnesį (CPK 185 str.). Taigi, konstatuotina, kad viso šeimos išlaidos būsto nuomai ir jo išlaikymui vidutiniškai sudaro apie 660,00 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovės Nr. 1 šeima susideda iš 5 asmenų, todėl padalinus 660,00 Eur sumą iš 5 asmenų, vienam asmeniui tenkanti būsto nuomos ir išlaikymo išlaidų dalis sudaro 132,00 Eur. Todėl būtent tokio dydžio išlaidos būsto nuomai ir išlaikymui, tenkančios vienam vaikui, pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis.

29. Ieškovai taip pat nurodo, jog abu vaikai bylos nagrinėjimo metu lankė bokso treniruotes (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės pagrindimui ieškovai pateikė (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 8 d. pažymą vaikui (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 15). Minėtoje pažymoje taip pat nurodoma, jog mėnesinis mokestis už minėtas treniruotes sudarė 50,00 Eur. Tačiau teismo posėdyje ieškovė Nr. 1 patikslino, jog K. G. šiuo metu nebelanko minėtų bokso treniruočių, bet galimai lankys ateityje. Įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog E. G. iki pat pilnametystės lankė minėtas treniruotes, byloje nepateikta. Minėta, vaiko geriausius interesus atitinka ne tik vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas, tačiau ir individualių poreikių patenkinimas, tokių kaip gabumų ir talentų lavinimas ir pan. Taigi, vertindamas minėtas išlaidas kaip būtinas ir tuo pačiu hipotetinio pobūdžio, kurios labiau tikėtina, jog šiuo metu arba ateityje būtinai bus patirtos, kiek tai susiję su K. G. poreikių tenkinimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat tuo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, jog T. G. iš esmės pagrindė minėtų išlaidų realumą ir pagrįstumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog 50,00 Eur suma per mėnesį, reikalinga vaiko neformaliajam ugdymui, yra reali ir protingo dydžio bei atitinka vaiko geriausius interesus, todėl pripažintina įrodyta.

30. Ieškovai nurodo, kad tenkinant vaikų poreikius, transporto išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro 50,00 Eur, kas sudaro 600,00 Eur vienam vaikui per metus. Ieškovė Nr. 1 teismo posėdyje minėtas išlaidas grindė ta aplinkybe, jog yra patiriamos išlaidos Vilniečio kortelei įsigyti, be to, ieškovė Nr. 1 ir (ar) jos sutuoktinis automobiliu vežioja vaikus pas gydytojus, į renginius ir pan. Dėl ko yra patiriamos išlaidos kurui, be to, šalių sūnus E. G. dar iki pilnametystės važinėdavo su mopedu, dėl ko buvo patiriamos papildomos išlaidos kurui. Pažymėtina, jog ieškovai iš esmės nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių patiriamų transporto išlaidų dydį. Kita vertus pripažintina visuotinai žinoma aplinkybe, jog tenkinant kiekvieno vaiko poreikius, neišvengiamai yra susidūriama ir su išlaidomis transportui (kurui, važiavimui viešuoju transportu ir pan.). Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į ieškovės Nr. 1 nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovų nurodomos transporto išlaidos yra pagrįstos tik iš dalies. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovų nurodomas transporto išlaidas sumažinti iki 20,00 Eur per mėnesį, kurios laikytinos realaus ir protingo dydžio, todėl įrodytomis.

31. Taigi, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis šio sprendimo 26–30 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 24 punkte paminėtomis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaikų amžių ir raidą, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui yra (buvo) reikalinga suma sudaro (-ė) 532,00 Eur (300,00 + 30,00 + 132,00 + 50,00 + 20,00) kiekvienam vaikui, kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog minėta suma iš esmės atitinka vienos MMA dydį atskaičius mokesčius, t. y. orientacinį kriterijų, galiojantį nuo 2022 m. sausio 1 d.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2020 m. spalio 15 d. iki (duomenys neskelbtini) pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus E. G. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma sudarė 532,00 Eur. Taip pat teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ginčo laikotarpiu ir šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių dukters K. G. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma sudaro 532,00 Eur.

33. Iš ieškovės T. G. paaiškinimų byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 2 punktą ieškovei Nr. 1 iš valstybės biudžeto iki (duomenys neskelbtini) buvo mokama 111,20 Eur dydžio išmoka vaikui už kiekvieną vaiką (E. ir K. G.), o nuo (duomenys neskelbtini) minėta išmoka mokama tik už K. G., kuri nuo 2022 m. birželio 1 d. sudaro 80,50 Eur, todėl vaikų išlaikymo suma mažintina minėtos išmokos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atitinkamai šalių sūnaus E. G. išlaikymui reikalinga suma mažintina 111,20 Eur suma, o šalių dukters K. G. išlaikymui reikalinga suma mažintina 80,50 Eur suma.

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovai pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų šalių sūnaus E. G. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, ginčo laikotarpiu sudarė 420,00 Eur (532,00 - 111,20), o šalių dukters K. G. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, sudaro 450,00 Eur (532,00 - 80,50), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

35. Pažymėtina, jog vien šio sprendimo 34 punkte teismo padarytos išvados, sudaro savaiminį pagrindą konstatuoti esminį vaikų poreikių pasikeitimą (padidėjimą), sudarantį pagrindą pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, priteisiant iš atsakovo (vaikų tėvo) didesnį išlaikymą vaikams.

36. Minėta, atsakovas pripažindamas savo pareigą papildomai prisidėti prie šalių vaikų išlaikymo, dėl savo turtinės padėties nurodo, kad gali ir sutinka mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui ne daugiau nei 175,00 Eur per mėnesį.

37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

38. Iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas nuo 2017 m. spalio 30 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos ginčo laikotarpiu sudarė nuo 901,51 Eur iki 1 491,65 Eur neatskaičius mokesčius (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 55–60, 156–199; 2 t., b. l. 67–74, 90–93). Teismo posėdyje atsakovas patikslino, kad jo pajamos 2022 m. kiek padidėjo ir sudaro apie apie 1 600,00 Eur neatskaičius mokesčių arba apie 1 100,00 Eur atskaičius mokesčius. atsakovas turi vieną transporto priemonę. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė, kurios pirma registracija 2007 m. (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 200–201). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teisė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto 2021 m. rugpjūčio 20 d., pagrindu priklauso ¼ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., 202; 2 t., b. l. 123–125). Byloje nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs santuoką su R. G. (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 207). Atsakovas su sutuoktine R. G. augina bendrą sūnų E. G., gimusį (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 61). Taigi, atsakovas iki (duomenys neskelbtini) turėjo viso tris išlaikytinius, o nuo (duomenys neskelbtini) turi išlaikyti du vaikus – K. G. ir E. G. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos sudaro apie 1 250,00 Eur neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 80–82). Atsakovas į bylą pateikė 2020 m. birželio 8 d. su UAB „SB lizingas“ sudarytą Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovas buvo įsipareigojęs iki 2021 m. birželio 16 d. mokėti kreditoriui 49,40 Eur dydžio įmokas (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 79). Duomenų apie tai, jog minėta kredito sutartis sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įvykdyta, byloje nepateikta. Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie patiriamas išlaidas už komunalines paslaugas, iš kurių matyti, jog 2021 m. ir 2022 m. pradžioje jo išlaidos šeimos būsto išlaikymui ir už telekomunikacines paslaugas sudarė nuo 61,75 Eur iki 431,20 Eur (el. b. apyrašas, 1 t., b. l. 53–54; 2 t., b. l. 96–100). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog jam yra diagnozuotas antros stadijos cukrinis diabetas, dėl ko jis periodiškai turi gerti vaistus, tačiau konkrečiai apibrėžtų išlaidų, susijusių su minėtų vaistų vartojimu, atsakovas nurodyti negalėjo, kadangi vaistus vartoja nepastoviai. Taip pat atsakovas nurodė, jog jo sūnus E. G. lanko (duomenys neskelbtini) (būrelį), kurie per mėnesį kainuoja apie 60,00 Eur. Kitų įrodymų apie atsakovo ar jo sutuoktinės gaunamas pajamas, taip pat apie jo šeimos patiriamas išlaidas ginčo laikotarpiu atsakovas į bylą nepateikė.

39. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė nuo 2016 m. liepos 11 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos ginčo laikotarpiu sudarė maždaug nuo 600,00 Eur iki 840,00 Eur neatskaičius mokesčius (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 20, 114–141; 2 t., b. l. 60–66). Nustatyta, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 20, 142). Taip pat nustatyta, kad ieškovei bendrosios dalinės, jungtinės ir asmeninės nuosavybės teise priklauso 6 nekilnojamojo turto objektai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 20, 143–155). Bylos duomenimis ieškovė yra sudariusi santuoką su G. G. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 14), su kuriuo yra susilaukusi dukters D. G., gimusios (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 38). Taigi, ieškovės šeimoje iki (duomenys neskelbtini) augo trys nepilnamečiai vaikai, o nuo (duomenys neskelbtini) du nepilnamečiai vaikai ir vienas pilnametis vaikas. Ieškovė pateikė duomenis, jog ji turi kreditorinį įsipareigojimą valstybei pagal 2008 m. lapkričio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 81). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesinės pajamos sudaro apie 1 140,00 Eur neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 75–79). Kitų įrodymų apie ieškovės ar jos sutuoktinio gaunamas pajamas, taip pat apie jos šeimos patiriamas išlaidas ieškovė į bylą nepateikė.

40. Šio sprendimo 34 punkte nustatyta, kad ginčo laikotarpiu buvusio nepilnamečio šalių sūnaus E. G. poreikius, atskaičius valstybės mokamą išmoką, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki (duomenys neskelbtini) sudarė 420,00 Eur suma per mėnesį. Tuo pačiu nustatyta, kad šalių nepilnametės dukters K. G. poreikius, atskaičius valstybės mokamą išmoką, sudaro 450,00 Eur suma per mėnesį.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalių ribotą darbingumą byloje nepateikta, o abiejų tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra panašūs, t. y. esmingai nesiskiria. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo ir turi po tiek pat išlaikytinių. Tačiau, vertinant šalių turtinę padėtį, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovo šeimoje augo tik vienas vaikas, o kitiems vaikams (E. ir K. G.), gyvenusiems su ieškove Nr. 1, atsakovas teikė tik riboto dydžio išlaikymą, tuo tarpu ieškovės šeimoje vienu metu augo net trys nepilnamečiai vaikai. Taigi, ieškovei teko akivaizdžiai didesnė našta, tiek tenkinant kasdienius vaikų poreikius, tiek rūpinantis jais ir juos auklėjant. Be to, vertinant atsakovo turtinę padėtį paminėtina tai, jog byloje duomenų apie tai, kad šiuo metu atsakovas turi kokių nors ilgalaikių finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nepateikta, taip pat nuo (duomenys neskelbtini) atsakovui tenka mažesnė finansinė našta išlaikant savo nepilnamečius vaikus, kadangi E. G. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės ir atsakovui tenka pareiga teikti išlaikymą tik nepilnametei dukrai K. G.

42. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų amžių ir iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) jų poreikius, taip pat į vaikų ne tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį (420,00 Eur ir 450,00 Eur), įvertinęs šio sprendimo 38–39 ir 41 punktuose nustatytas aplinkybes apie abiejų tėvų turtinę padėtį, siekdamas užtikrinti ieškovės ir atsakovo visų nepilnamečių vaikų (išlaikytinių) teisių ir teisėtų interesų, taip pat tėvų teisių ir pareigų savo vaikams pusiausvyrą, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo vaikams lygiomis dalimis. Pažymėtina ir tai, kad nustatytų aplinkybių apie šalių turtinę padėtį pagrindu, teismas negali konstatuoti, jog atsakovas nėra finansiškai pajėgus mokėti savo nepilnamečiams vaikams E. G. ir K. G. pusės šio sprendimo 40 punkte nustatyto dydžio išlaikymo, kuris neviršija pusės MMA dydžio (orientacinio kriterijaus).

43. Remiantis išdėstytu, ieškovo E. G. ieškinys tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-18201-131/2010, iš atsakovo priteisto (šalių bendru sutarimu nustatyto) išlaikymo sūnui E. G. 72,40 Eur (250,00 Lt) dydis pakeistinas, jį padidinant iki 210,00 Eur (420,00 / 2) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 15 d., iki jo pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini). Remiantis išdėstytu, ieškovės T. G. ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-18201-131/2010, iš atsakovo priteisto (šalių bendru sutarimu nustatyto) išlaikymo nepilnametei dukrai K. G. 72,40 Eur (250,00 Lt) dydis pakeistinas, jį padidinant iki 225,00 Eur (450,00 / 2) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 15 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., 3.208 str.).

44. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

45. Ieškovė skirtina jos vaikui K. G. priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

46. Šalims išaiškintina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

47. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo K. G. periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

49. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė T. G. bylos nagrinėjimo metu patyrė viso 1 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 221–228; 2 t., b. l. 126–129, 155–160). Pažymėtina, jog E. G. į bylą ieškovu įstojo tik 2022 m. kovo 3 d. pateikus patikslintą ieškinį, realiai procese nedalyvavo, visas išlaidas už advokato pagalbą atstovaujant abiejų ieškovų interesus teismo procese apmokėjo ieškovė T. G., todėl laikytina, kad ieškovas E. G. bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė. Atsakovas M. G. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. bylos apyrašas, 2 t., b. l. 152).

50. Pažymėtina, kad šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

51. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, t. y. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, pradėjo vaikams teikti padidintą išlaikymą, mokamą po 150,00 Eur ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas šioje dalyje su ieškiniu sutiko, apskaičiuojant patenkintų / atmestų reikalavimų proporciją, patenkintų reikalavimų dalis skaičiuotina ne nuo 72,40 Eur sumos, bet nuo būtent 150,00 Eur, t. y. ginčitinos sumos.

52. Nagrinėjamu atveju ieškovės T. G. ieškinys patenkintas iš dalies – 75 proc. patenkintų reikalavimų (225,00 - 150,00) x 100 / (250,00 - 150,00), ieškovo E. G. ieškinys taip pat patenkintas iš dalies – 70 proc. patenkintų reikalavimų (220,00 - 150,00) x 100 / (250,00 - 150,00). Kadangi nagrinėjamu atveju bylos iškėlimo iniciatorė buvo ieškovė T. G., ieškinys dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo šalių vaikui E. G. teisme buvo pareikštas, kai E. G. dar buvo nepilnametis, o vėliau jis įstojo į bylą su savarankišku reikalavimu tik dėl to, jog pasibaigė ieškovės T. G. uzufrukto teisė atstovauti savo pilnametystės sulaukusio sūnaus interesams, ieškovas E. G. teismo procese faktiškai nedalyvavo, o jo interesus byloje atstovavo advokato padėjėja, už kurios paslaugas sumokėjo ieškovė T. G., teismas sprendžia, kad yra pagrindas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti tik tarp ieškovės T. G. ir atsakovo.

53. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės T. G. ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 1 087,50 Eur (1 500,00 Eur x 0,7250 – abiejų ieškovų patenkintų reikalavimų dalies vidurkis) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės T. G. priteistina 330,00 Eur (1 200,00 Eur x 0,2750) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 757,50 Eur (1 087,50 - 330,00) bylinėjimosi išlaidų.

54. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 78,00 Eur (137,60 + 152,60) x 12) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

55. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 33,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (72,50 proc.), iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 9,25 Eur (33,65 x 0,2750) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 24,40 Eur (33,65 x 0,7250) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (3,22 x 0,7076). Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 102,40 Eur (78,00 + 24,40).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškovės T. G. ir ieškovo E. G. (E. G.) ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-18201-131/2010, iš atsakovo M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto (bendru sutarimu nustatyto) išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. G. (E. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo E. G. (E. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokamą po 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-18201-131/2010, iš atsakovo M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto (bendru sutarimu nustatyto) išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. G. priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 757,50 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 102,40 Eur (šimto dviejų eurų ir 40 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.