Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, jog neginčytina, kad pareiškėja padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Tačiau ji administracinį nusižengimą padarė Kauno mieste, kuomet nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Taip pat Pareiškėja nurodo, kad žino eismo sąlygas, patį kelią, nes Kaunas yra vietovė, kurioje Pareiškėja gyvena. Pažymėtina ir tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas šviesiu paros metu, tamsa matomumo neblogino ir Pareiškėja galėjo tinkamai įvertinti eismą ir jo sąlygas. Pareiškėja nurodo, kad visiškai nesijautė neblaivi. Alkoholį ji buvo vartojusi, tačiau tai buvo nedidelis kiekis silpno alkoholinio gėrimo ankstesnės dienos vakare. Pareiškėjai buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas, įvertinus paklaidą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėja yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė. Kauno technologijos universitete 2006 m. įgijo viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Nuo 2016 m. vykdo individualią veiklą, užsiima mažmenine prekyba. Pareiškėja yra sudariusi nuo 2005 m. iki šios dienos trunkančią santuoką, kurioje susilaukė sūnaus bei dukros gimimo. Pareiškėja teigia, kad tai atspindi tik teigiamus pilietės bruožus: įgijo išsilavinimą ir dirba su tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui, bet ir pareigų įgyvendinimui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėja nedelsiant sumokėjo jai paskirtą 800 eurų dydžio baudą, taip pat policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, dėl nieko nesiginčijo, kaltės neneigė. Pabrėžiama, kad Pareiškėja nėra padariusi jokių papildomų administracinių nusižengimų. Pareiškėjos manymu, tai viena objektyviausių aplinkybių, atspindinčių, kad Pareiškėja KET laikosi, o 2023 m. gegužės 14 d. administracinis nusižengimas nors ir padarytas, tačiau jis visiškai atsitiktinis, Pareiškėjai nebūdingas poelgis, niekaip neatspindintis jos neigiamo požiūrio tiek į teisės, tiek į moralės normas. Nurodoma, kad tiek Pareiškėjos sūnus, tiek dukra ugdymo įstaigas lanko Kauno mieste, tuo tarpu visos šeimos gyvenamoji vieta yra Kauno rajone, Ramučių kaime. Dėl šios priežasties vaikai savarankiškai į ugdymo įstaigas nuvykti negali. Pažymėtina, kad nors Pareiškėja gyvena su sutuoktiniu, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones, dėl jo darbo specifikos pasirūpinimas vaikais šiuo atveju yra labai sudėtingas, kadangi darbą jis pradeda 6 val. ryto, dažnai būna išvykęs iš pačio Kauno miesto, jam dažnai skiriamos komandiruotės.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad pažeidimą pripažįsta ir gailisi, supranta, kad blogai pasielgė, dėl to jai labai gėda, pamoka visam gyvenimui, sutinka, kad vairavo neblaivi, sutinka su nustatytu 0,49 promilių neblaivumo laipsniu. Patyrė ne tik finansines pasekmes, sumokėjo baudą, bet labiausiai patyrė psichologines pasekmes, dėl negalėjimo vairuoti patiria daug kitų nepatogumų: gyvena Kauno rajone, o vaikus reik vežioti į mokyklą ir būrelius Kaune, visi šeimos rūpesčiai jai tenka vienai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

5. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

6. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2023 m. gegužės 14 d. I. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad I. P. 2022 m. gegužės 14 d. 8.59 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,49 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, buvo nubausta 800 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesių ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, nurodant, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybe, jog pripažino ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja, reikšdama du alternatyvius reikalavimus: arba panaikinti nutarimo dalį arba pakeisti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti atėmimo, sutrumpinant jo terminą arba išviso panaikinant administracinio poveikio priemonę.

7. Teismas pažymi, kad pareiškėja tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog vairavo neblaivi, viso proceso metu (nuo pat protokolo surašymo) nuoširdžiai gailėjosi. Teismo posėdžio metu pareiškėja aiškiai nurodė, jog pripažįsta nusižengimą, pripažįsta, kad vairavo neblaivi, kai jai nustatyta 0,49 promilių neblaivumas, sutiko su tokiu nustatytu neblaivumo laipsniu, tokį savo elgesį vertino blogai, gailėjosi.

8. Pareiškėjos kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jos paties prisipažinimo, sutikimo su nustatytu neblaivumo laipsniu 0,49 promilėmis, yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais: 2022 m. gegužės 7 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis, alkotesterio duomenimis, alkotesterio patikros sertifikatu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis, 2022 m. gegužės 7 d. tarnybiniu pranešimu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones.

9. Pažymėtina, kad pareiškėją sustabdžius policijos pareigūnams, jai buvo patikrintas blaivumas ir alkotesteriu nustatytas pirmu pūtimu 0,54 promilių girtumas, antru pūtimu 0,51 promilių girtumas, neįvertinus paklaidos. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1834001 patvirtina, kad alkotesteriui „Alcotest 6810“ ARFM-0370 patikra buvo atlikta 2023 m. balandžio 7 d. ir išduotas sertifikatas, kuris galiojo iki 2023 m. spalio 5 d., taigi patikrinimo metu sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus.

10. Pareiškėjos skundo argumentai, jog ji iš vakaro vartojo alkoholį, bet ryte vairavo jausdamasi gerai ir net neįtarė, kad gali būti neblaivi, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Tuo pačiu teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog per valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus organizme gali sumažėti vidutiniškai apie 0,20 promiles (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.). Pažeidėjai teigiant jog ji alkoholį vartojo iš vakaro, o vairavo kaip nustatyta iš protokolo 8.59 val., t. y. daugiau nei prieš 10 valandų, todėl jai į alkoholio matuoklį įpūtus pirmu pūtimu 0,54, antru pūtimu 0,51 promiles, neįvertinus paklaidos, laikytina, jog ji vakare vartojo alkoholio tiek, jog tikrai turėjo suprasti, kokios pasekmės jai kils ryte vairuojant transporto priemonę, ir ji tikrai turėjo suprasti, kad suvartotas alkoholio kiekis iš organizmo dar nebus pasišalinęs, kai jai reikės ryte važiuoti, todėl konstatuotina, kad pareiškėja lengvabūdiškai siekė išvengti jai galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai. Teismo manymu, pažeidėjai nustatytas 0,49 promilės girtumas buvo pakankamas jai suprasti, jog ji negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjos lengvabūdišką elgesį. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020). Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnyba, (toliau tekste ir – VTMT) yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-462/2018 ir kt.). Pareiškėja patį pažeidimo faktą dėl vairavimo esant neblaiviai pripažino. Policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjo girtumą, nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjo girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo.

11. Pareiškėjos veiksmai nagrinėjamu atveju buvo tyčiniai, ji, žinodama apie vartotą alkoholį, nebuvo pakankamai drausminga, nesugebėjo tinkamai įvertinti fiziologinės savo organizmo būklės, sėdo už automobilio vairo ir automobilį vairavo būdama neblaivi, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukeldama pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į išdėstytą pagrįstai spręstina, kad pareiškėjos veiksmų teisinė kvalifikacija pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra teisinga. Įvertinus išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius pareiškėjos atsakomybę šalinančių aplinkybių, konstatuotina, kad pareiškėja skundžiamu nutarimu teisėtai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Toliau spręstina dėl jai paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).

12. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

13. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

15. Vertindamas pareiškėjos nurodytą teismų praktiką šios bylos aplinkybių kontekste, teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose.

16. Nagrinėjamojoje byloje teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs pareiškėjos skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus, išklausęs teismo posėdyje pareiškėjos paaiškinimus, jos kritišką savo elgesio vertinimą, nuoširdų gailėjimąsi, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jokios žalos savo neteisėtais veiksmais ji nesukėlė, tuo pačiu metu kitų KET pažeidimų nepadarė, priešingai po sustabdymo momento pareiškėja prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja taip pat pripažino nusižengimą, sutiko su alkotesterio duomenimis, nurodytais protokole ir skundžiamame nutarime, kritiškai vertino savo tokį elgesį, gailėjosi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Asmeniui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,51 promilės (0,49 promilės pritaikius nusižengimui nustatyti panaudoto matavimo prietaiso rodmenų paklaidą ± 0,01 promilės), kuris nedaug viršija leistiną normą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po vertinamo administracinio nusižengimo padarymo asmuo būtų vėl pažeidęs Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad prieš šį pažeidimą pareiškėja, praeityje nebuvo bausta administracine tvarka. Pareiškėja taip pat nėra teista, Respublikiniame priklausomybės ligų centre nėra registruota, skundžiamu nutarimu skirtą baudą sumokėjo, taigi patyrė finansinio pobūdžio pasekmes, gyvena su šeima, dviem nepilnamečiais vaikais Kauno rajone, vaikai lanko mokyklą ir būrelius Kaune, ji dirba Kaune. Kaip minėta viso proceso metu nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, kas rodo, jog asmuo patyrė ir psichologines emocines pasekmes. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina pareiškėjos poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėja nėra susiformavusi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas normas, o nagrinėjamas nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivi darytų ne tik KET pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja neteista, nebausta administracine tvarka ir nėra priklausomybės ligų įskaitoje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad pareiškėja dėl padaryto administracinio nusižengimo kritiškai įvertino savo elgesį bei linkusi pasitaisyti.

18. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas laikomas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Vis dėlto, akcentuotina, kad įvertinus pareiškėjos elgesį iki šio administracinio nusižengimo padarymo, charakterizuojančią medžiagą, konstatuojama, jog pažeidėja nėra suformavusi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas pareiškėjos padarytam administraciniam nusižengimui ir jos išskirtinai teigiamai charakterizuojamai asmenybei. Be to, teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi individualiai įvertinti pažeidėjo asmenybę ir spręsti ar pažeidėjo priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir sistemingai kartojasi, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos poelgis nepateisintinas, tačiau padarytas nusižengimas negali būti laikomas tendencingu, o priešingai – padarytas neįvertinus savo fiziologinės organizmo būklės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą, ar turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, teismas be kitų aplinkybių atsižvelgia ir į nustatytą neblaivumo laipsnį, ar jis nedaug viršija įstatymais leistiną normą (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-97-309/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-493/2019). Kaip minėta, šiuo atveju neblaivumo laipsnis nedaug viršija leistiną normą. Svarbu ir tai, kad Institucijos paskirtą baudą už šį administracinį nusižengimą pareiškėja sumokėjo, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, kilusias pasekmes vertina kaip pakankamą nubaudimą, psichologiškai išgyvena, kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkęs vengti atsakomybės, kas rodo, jog nuobauda jau padarė didelę teigiamą prevencinę įtaką, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas buvo vienkartinė neapdairumo apraiška, kuri suteikė pareiškėjai suvokimą ateityje būti atidesniai, prieš priimant sprendimą vairuoti transporto priemonę įsitikinti, jog yra blaivi ir gali saugiai dalyvauti eisme.

19. Esant visumai minėtų duomenų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuojama, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinant draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsižvelgiant į pareiškėjos asmenybę, neabejotina, kad net panaikinus draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ji vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu administraciniu nusižengimu ir tai kartu su paskirta bauda bei 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti uždraudimu jai turės akivaizdų prevencinį ilgalaikį poveikį. Dėl to pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir I. P., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą panaikinti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.