Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

4. Atsakovė K. K. elektroniniu paštu informavo, kad neprieštarauja, jog būtų patenkintas ieškinys, sutinka, kad jos sūnui E. K. būtų nustatyta nuolatinė globa, o jo globėja paskirta atsakovės mama E. P. Nurodė, kad vaikas beveik visą laiką yra augęs pas E. P., prie jos yra labai prisirišęs, jos klauso. Tuo tarpu atsakovės vaikas neklauso, jie labai nesutaria. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdyje (el. b. medž. 101 l.). Kadangi atsakovei buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, ji pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant teismo posėdyje, į teismo posėdį atsakovė neatvyko, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

5. Atsakovas J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, atsakovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 str. 2 d.).

6. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nepilnametis vaikas E. K. atsisako gyventi su savo tėvais. Paaiškino, kad nuo 2019 m. atsakovas J. K. nemoka išlaikymo vaikui, jis yra išieškomas antstolio, nes atsakovas neturi pajamų, nedirba, yra likęs neišieškotas virš 2000,00 Eur įsiskolinimas. Nurodė, kad ji nuo mažens augino vaiką, nes jo tėvai nuolat smurtavo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, pajamų, vedė netinkamą gyvenimo būdą. Vaikas buvo grąžintas vieną kartą tėvui, tačiau po kurio laiko ji sužinojo, kad atsakovas ieško vaikui vaikų globos namų, nes neturi sąlygų pats auginti vaiką. Tada ji pasiėmė vaiką pas save auginti. Vaikas nenori ir su mama gyventi, sakė, kad mama šaukia, neturi kantrybės, suduodavo jam, viską perka tik mažesnei sesei, o ne jam, jautėsi nemylimas. Ji puikiai sutaria su vaiku, ji jam yra ne tik močiutė, bet ir mama, jos vaikas klauso, problemų su vaiku nėra. Vaikas turi draugų, lanko orientacinio sporto užsiėmimus, iki 4 klasės ėjo noriai į mokyklą. Atsakovė jai dažnai palieka prižiūrėti ir mažąją vaikaitę. Atsakovė palaiko ryšį su vaiku: skambina telefonu, kalbasi, veda į šventes, pramogauti, teikia išlaikymą pagal savo išgales ir maisto produktais, vaikui duoda smulkioms išlaidoms po 5-10 Eur. Jos dukra šiuo metu neturėtų galimybių teikti išlaikymo vaikui. Šiuo metu atsakovė gyvena pas jos mamą (atsakovės močiutę), tačiau neaišku, kur ji bus kitą dieną. Dukra gydosi pas psichiatrą, vartoja vaistus. Atsakovas nebandė atkurti ryšio su vaiku, davė pinigų tik paspirtukui, tačiau išlaikymo neteikia, pasveikino per gimtadienį, bet per kitas šventes nesveikina, paskambina sūnui būdamas neblaivus. Vaikui išlaikyti reikėtų bent 500,00 Eur per mėnesį.

8. Byloje esantis 2019-08-26 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6852-907/2019 (el. b. medž. 78-85 l.) patvirtina, kad sprendimu buvo pakeistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. K. dydis ir iš atsakovo J. K. nepilnamečiam vaikui nuo 2019-05-06 iki vaiko pilnametystės priteistas išlaikymas po 180,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

9. Iš 2022-07-21 E. P. paaiškinimo matyti, kad nepilnamečio vaiko E. K. teisių pažeidimų būta ir anksčiau, o būtent – vaikas nuo gimimo iki 2018 m. praktiškai augo pas ją, nes atsakovų šeimoje nuolat kildavo barniai, pykčiai, buvo piktnaudžiaujama alkoholiu. Atsakovė nuolat blaškėsi, ieškojo Lietuvoje ir užsienyje darbo, naujo draugo. 2019 m. dukra paliko kieme vaiką, o E. P. žinute prašė prižiūrėti vaiką, kai ji susiras darbą – pasiims sūnų. Tuomet vaikas buvo perduotas J. K. , kuris gyveno Tytuvėnuose, pas kitą moterį. Ši moteris išvarė J. K. su sūnumi, nes atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu ir neprižiūrėjo savo sūnaus. Tokiu būdu vaikas vėl atsidūrė pas E. P. , kuri gavusi J. K. notarinį sutikimą, išsiuntė vaiką pas jo motiną į Vokietiją. 2022 m. birželio pabaigoje vaikas atvyko pas ją atostogų, ir nuo to laiko gyvena pas ją, nes atsisako grįžti pas mamą, kadangi mama ji skriaudė, mušė, būdama neblaivi pyko ant jo, gąsdino, kad atiduos kitai šeimai, nes jos neklauso. Nurodė, kad pas ją vaikui augti yra sudarytos visos sąlygos, jis jaučiasi čia saugus, mylimas, yra prižiūrėtas. Prašė nustatyti vaikui globą.

10. 2022-07-27 atlikus vaiko situacijos vertinimą (el. b. medž. 21-35 l.) pasitvirtino 2022-07-21 pranešime nurodytos aplinkybės ir nustatyta, kad pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, teisė būti apsaugotam nuo smurto, nustatyti rizikos veiksniai (Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.2.1. p., 25.3.6. p.), kadangi vaikas teigė, jog nenori grįžti pas mamą dėl patiriamo psichologinio ir fizinio smurto, atsakovė nurodė, kad jos vaikas neklauso, sutinka, kad vaikas pagyventų pas senelę, atsakovas nurodė, kad neturi sąlygų auginti sūnų, sutinka, jog vaikas pagyventų pas senelę; vaikui siūlomos psichologo konsultacijos, o vaiko tėvams – mobiliosios komandos pagalba bei atvejo vadyba. Atsakovai teikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog sutinka, kad nepilnametis vaikas E. K. gyventų pas E. P. (el. b. medž. 36-38 l.). Vaikas laikinai apgyvendintas pas E. P. (el. b. medž. 18-20 l.). 2022-08-05 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eSP-10092-776/2022 leido paimti nepilnametį vaiką iš atsakovų (el. b. medž. 39-41 l.). Nuo 2022-08-10 E. K. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-08-11 įsakymu Nr. A-1430 buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskiriant vaiko senelę E. P. (el. b. medž. 42-43 l.).

11. 2023-02-06 buvo išklausyta nepilnamečio vaiko E. K. nuomonė (el. b. medž. 44 l.), iš kurios matyti, kad vaikui patinka gyventi pas senelę, pas mamą nenori grįžti, nes mano, kad su mama vėl pyksis, mama jį skriaus.

12. Iš 2023-02-06 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 6GVA-125 (el. b. medž. 45-52 l.) matyti, kad E. P. užtikrina vaiko saugumą, sudaro tinkamas vaikui buities sąlygas, vaikas turi savo kambarį, bute švaru, tvarkinga, butas suremontuotas, yra visi vaikui reikalingi baldai, vaikas aprūpintas visomis reikalingomis higienos, mokymosi priemonėmis, rūbais, avalyne, senelė rūpinasi vaiko tinkama mityba, ugdymu, popamokine veikla, sveikata, domisi vaiko pasiekimais, dalyvauja susirinkimuose, užtikrina vaiko laisvalaikį, sudaro galimybes vaikui bendrauti su tėvais, geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.

13. Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023-02-06 raštas Nr. S-24 (el.b. medž. 53 l.) patvirtina, kad nepilnametis vaikas E. K. mokosi 4 klasėje, neturi problemų dėl lankomumo. Į pamokas ateina mokinys laiku, tvarkingai, švariai apsirengęs, dažniausiai turi visas mokymosi priemones, tačiau ne visuomet laikosi susitarimų, kartais neatlieka skirtų užduočių. Mokinys susiduria su mokymosi sunkumais, kartais trūksta motyvacijos mokytis. Mokykloje jaučiasi gerai, turi draugų. E. P. bendrauja ir bendradarbiauja su mokytoja, specialistais, dalyvauja mokyklos susirinkimuose, rūpinasi vaiko mokymusi, pasiekimais, elgesiu, sudaro galimybes dalyvauti užklasinėse veiklose. Vaiko tėvai su mokytoja ir specialistais nebendrauja.

14. Atsakovai 2023-02-08, 2023-02-09 sutiko, kad jiems būtų ribojama tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kad vaiko globėja būtų paskirta senelė (el. b. medž. 54-55 l.).

15. Iš 2022-11-04 pagalbos plano (el. b. medž. 64-71 l.) matyti, kad atsakovui J. K. buvo nustatytos tokios pagalbos priemonės: bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja (nurodyta, kad įgyvendino, siūloma tęsti), planuoti ir vykti į susitikimus su sūnumi Globos centre (neįgyvendino, siūloma tęsti), įvairiomis ryšio priemonėmis bendrauti su sūnumi (neįgyvendino, siūloma tęsti), domėtis sūnaus pomėgiais, sveikata, ugdymu, pasiekimais mokykloje (neįgyvendino, siūloma tęsti), bendrauti su E. K. klasės auklėtoja (įgyvendino, siūloma tęsti), dalyvauti pozityvios tėvystės individualiuose užsiėmimuose, grupėse (neįgyvendino, siūloma tęsti), priklausomybės konsultanto konsultacijose (neįgyvendino, siūloma tęsti).

16. Iš 2023-02-08 pagalbos plano (el. b. medž. 58-63 l.) nustatyta, kad atsakovei K. K. buvo nustatytos šios pagalbos priemonės: bendrauti su sūnumi ir jo globėja, domėtis vaiko sveikata, ugdymusi, poreikiais, teikti išlaikymą, stengtis pagal galimybes dalyvauti jo gyvenime, daugiau praleisti laiko, stengtis išmokti valdyti emocijas, adekvačiai reaguoti į pastabas, patarimus, situacijas, pagal poreikį lankyti psichologo konsultacijas, geranoriškai bendrauti su socialiniais darbuotojais bei kitais specialistais, priimti jų siūlomą pagalbą, laikytis susitarimų, dalyvauti/išklausyti pozityvios tėvystės mokymus, išlaikyti pastovų darbą, susitvarkyti dokumentus dėl išlaikymo dukrai priteisimo.

18. Byloje nėra ginčo dėl tėvų valdžios laikino ribojimo ir kitų susijusių klausimų.

19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; žinoma, šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

20. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 str.), o, vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.).

21. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

24. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

25. Kaip nustatyta šioje byloje, atsakovams K. K. ir J. K. yra teikiamos intensyvios socialinės paslaugos su tikslu sugrąžinti nepilnametį sūnų E. K. į šeimą, pakoreguoti atsakovų elgesį ir gyvenimo būdą, suformuoti socialinius ir tėvystės įgūdžius, atkurti ir sustiprinti nepilnamečio vaiko ir tėvų ryšį. Nepaisant teiktos pagalbos atsakovams nepavyko pakeisti savo požiūrio į tėvystę, tėvų pareigų vykdymą, atsakovai iki šiol pirmenybę teikia savo asmeniniams poreikiams, o ne ryšio su vaiku atkūrimui ir stiprinimui, nededa pakankamai pastangų, kad pakeistų savo gyvenimo būdą, susikurtų tinkamas sau ir vaikui gyventi sąlygas, stokoja atsakomybės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė K. K. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ją nuolat keičia, susidūrusi su sunkumais auklėjant ir auginant sūnų, sunkiai kontroliuoja savo elgesį, palieka sūnų auginti E. P. Atsakovas J. K. nuolatinio išlaikymo vaikui neteikia, jo ryšys su vaiku yra nutrūkęs ir atsakovas nededa pakankamai pastangų šį ryšį atkurti. E. K. augina ir juo nuolat rūpinasi jo senelė E. P., kuri tenkina visus nepilnamečio vaiko poreikius. Tėvų atsainus požiūris į vaiką, jo auginimą ir jo poreikių tenkinimą iš esmės lemia ir vaiko nuomonę (el. b. medž. 103-104 l.), iš kurios matyti, kad vaikas nenori grįžti gyventi pas mamą, nes ji šaukia, taip pat nenori gyventi pas tėtį, nes jis piktnaudžiauja alkoholiu, nori gyventi pas senelę, kur jaučiasi gerai, su ja vaikui yra įdomu, jos vaikas klauso, laikosi nustatytų taisyklių. Taigi atsakovų veiksmais yra padaryta žala nepilnamečio vaiko suvokimui apie šeimą, šeimos ryšius, šeimos narių santykius. Tačiau byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad vaikas bendrauja su mama, su tėčiu taip pat nori bendrauti, kad mama stengiasi bent iš dalies prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsakovai iš dalies vykdė nustatytas pagalbos planuose priemones, todėl netinkamas atsakovų elgesys gali pasikeisti. Esant šioms aplinkybėms ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, ir atsakovams K. K. ir J. K. laikinai apribotina tėvų valdžia nepilnamečio vaiko E. K. atžvilgiu (CPK 270 str.).

26. Atsakovams išaiškintina, jog CK 3.181 straipsnio 2, 3 dalys numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. CK 3.182 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Paprastai tėvų kreipimasis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ar teismą su pareiškimu panaikinti laikiną tėvų valdžios ribojimą, išnykus pagrindui taikyti laikiną tėvų valdžios ribojimą, yra laikoma dar viena aplinkybe, patvirtinančia vaiko tėvų pasirengimą auginti vaikus šeimoje ir prisiimti visas tėvų teises ir pareigas vaikų atžvilgiu.

27. Atsakovams taip pat išaiškintina, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 str. 5 d.).