Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2516-430/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-05
Bylos Nr.: e2A-2516-430/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-04276-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Visvaldas Kazakiūnas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: A. C.
Atsakovas: J. O.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2516-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04276-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.4; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei J. O. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4961-723/2017 nustatytą A. C. ir nepilnametės dukters V. S. C. bendravimo tvarką (1.2.2.-1.2.5. punktus) ir ją nustatyti taip: 1.1. A. C. bendrauja su dukra V. S. kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalius nuo penktadienio 17.00 val., pasiimdamas ją iš dukters gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją sekmadienį iki 18.00 val. į dukters gyvenamąją vietą; 1.2. A. C. bendrauja su dukra V. S. kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas ją 17.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą trečiadienį iki 8 val. į jos gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą; 1.3. A. C. praleidžia kartu su dukra V. S. pusę visų dukters atostogų; 1.4. A. C. praleidžia kartu su dukra V. S. pusę visų savo kasmetinių atostogų; 1.5. A. C. švenčia su dukra V. S. jos gimimo dieną, pasiimdamas dukrą dieną po gimimo dienos 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą kitą dieną iki 8 val. į jos gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą; 1.6. Valstybinių švenčių dienomis dukra V. S. su tėvais J. O. ir A. C. bendrauja tokia tvarka: 1.6.3. D. V. S. poriniais kalendoriniais metais praleidžia: su J. O. Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio l d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24–25 d.); su A. C. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). 1.6.4. D. V. S. neporiniais kalendoriniais metais praleidžia: su J. O. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.); su A. C. Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.), prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 9 d. gimė šalių dukra V. S. C., kuri šiuo metu yra nepilnametė. 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4961-723/2017 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria ieškovas su atsakove susitarė dėl šalių nepilnametės dukters V. S. C. išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka dviem etapais – iki dukrai sueis 7-eri metai ir po 7-erių metų iki dukters pilnametystės. Ieškovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir dukters yra stiprus emocinis ryšys, dukra noriai bendrauja su ieškovu, 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka tapo nebetinkama, neatitinka dukters ir ieškovo teisių ir interesų, nes yra itin minimali, o tėvo ir vaiko susitikimai vyksta tik dukters gyvenamojoje vietoje. Teigė, kad dabartinė teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra itin paini, o ieškovas, būdamas ne lietuvis (lenkų tautybės), sunkiai ją supranta, neturėdamas išsilavinimo, nustatytų bendravimo dienų nesuskaičiuoja, tuo tarpu atsakovė tuo piktnaudžiauja, nesilaiko nustatytos tvarkos, ją pažeidinėja, siekia visokiais būdais apriboti ieškovo ir dukters bendravimą. Ieškovas pastebėjo, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką, ieškovas su dukra iki jai sueis 7-eri metai gali bendrauti tik po 2 valandas jos gyvenamojoje vietoje, kartu dalyvaujant ir atsakovei. Ieškovas pažymėjo, kad per mėnesį su dukra gali bendrauti vos 7 kartus, kas akivaizdžiai pažeidžia tiek dukters, tiek ir ieškovo teises. Atkreipė dėmesį, kad dar iki dukters V. S. gimimo, ieškovas su atsakove gyveno kartu, taip pat kartu kaip šeima gyveno ir gimus šalių dukrai, kartu ja rūpinosi, augino, vystė, lavino, išlaikė, pažindino su pasauliu, tarp ieškovo ir dukters buvo ir yra nuolatinis kontaktas, svarbus vaikui, tarp jų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Ieškovas pažymėjo, kad netgi nutrūkus ieškovo su atsakove tarpusavio santykiams, niekuomet nenusišalino nuo dukters auklėjimo, lavinimo, bendravimo su ja, savo kaip tėvo pareigos niekuomet neapsiribojo vien tik išlaikymo vaikui teikimu, visuomet norėjo ir dabar nori kuo daugiau dalyvauti dukters gyvenime, tuo tarpu atsakovė savanaudiškai, pažeisdama nepilnametės dukters interesus, yra kategoriška šiuo klausimu ir bet kuriuo atveju riboja ieškovo ir dukters bendravimą, o ieškovo tėvams visiškai neleisdama matytis ir bendrauti su vaiku. Ieškovo teigimu, atsakovė piktnaudžiauja patvirtintos taikos sutarties sąlygomis, nes teismo nutartimi patvirtintas ieškovo bendravimas su dukterimi vyksta tik dukters gyvenamojoje vietoje, kur atsakovė neįsileidžia jokių pašalinių asmenų, kas patvirtina, kad dukters teisėtas interesas maksimaliai ir netrukdomai bendrauti tiek su atskirai gyvenančiu tėvu (manimi), tiek ir su artimaisiais giminaičiais (seneliais) yra pažeidžiamas ir turi būti ginamas. Ieškovo nuomone, itin minimalus bendravimas su dukra yra žalingas šalių augančios dukters poreikiams, psichinei būklei, nes jai nėra aišku, kada tėtis ateis, kiek ji su juo bus, dukrai nėra suvokiama, kad bendravimas su tėvu gali vykti kartu nedalyvaujant jos motinai, jai nėra žinoma, kaip atrodo jos seneliai. Ieškovas nurodė, kad jam yra žinoma dukters dienotvarkė, režimas, poreikiai, pomėgiai, norai, tad yra įsitikinęs, kad gali juos užtikrinti kartu nedalyvaujant atsakovei. Ieškovas nurodė, kad dukra yra sveika, komunikabili, lanko Rudaminos darželį, ieškovo gyvenamojoje vietoje šalių dukrai būti yra sudarytos tinkamos sąlygos – yra vaikiška lova, knygelės, žaislai, t. y., viskas, kas yra būtina tokio amžiaus vaikui, dėl to ieškovo bendravimas su dukra gali vykti tiek ieškovo gyvenamojoje vietoje, tiek ieškovo tėvų (dukters senelių) gyvenamojoje vietoje, tiek ir mieste ar užmiestyje. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

3. Atsakovė J. O. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4961-723/2017 buvo patvirtinta tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria buvo susitarta dėl ieškovo bendravimo tvarkos su dukra. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju nėra nė vienos naujos aplinkybės dėl ko būtina keisti nusistovėjusią bendravimo su vaiku tvarką, o pareikštas ieškinys yra kerštas, sužinojus, jog atsakovė ketina atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, siekiant iš ieškovo išieškoti išlaikymo dukrai įsiskolinimą. Teigė, kad ieškovas nuo pat ieškovo ir atsakovės dukros gimimo momento iki pat 2017 m. rugpjūčio 25 d. (datos, kuomet J. O. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą paduodama ieškinį prieš A. C. civilinėje byloje Nr. e2-4961-723/2017) mažametės dukros išlaikymui neskyrė jokių piniginių lėšų, tik tuomet, kai Vilniaus rajono apylinkės teismas patvirtino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, kurioje buvo aptarti svarbiausi su ieškovo ir atsakovės dukra susiję klausimai, ieškovas atliko kelis mokėjimus, skirtus dukros išlaikymui, tačiau nuo 2018 m. spalio 1 d., jokie mokėjimai nevykdomi ir susidaręs išlaikymo įsiskolinimas dukrai siekia net 4 103,23 Eur, ieškovas iki šiol yra atsakovei skolingas 363 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, kuria įsipareigojo padengti pagal taikos sutarties 2.1.1. punktą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovė 2018 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus dėl vykdomojo rašto išdavimo (civilinės bylos Nr. e2VP-14822-723/2018). Atsakovė pažymėjo, kad, 2017 m. spalio 23 d. pasirašinėjant taikos sutartį, ieškovas absoliučiai sutiko su bendravimo su dukra tvarka, derantis dėl taikos sutarties sąlygų dalyvavo jo interesus atstovaujantis advokatas A. K.. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo teiginys, jog nustatyta bendravimo tvarka yra itin paini, o ieškovas, būdamas ne lietuvis (lenkų tautybės), sunkiai ją supranta, neturėdamas išsilavinimo, bendravimo dienų nesuskaičiuoja, o atsakovė tuo piktnaudžiauja, pažeidinėja nustatytą tvarką, siekia riboti ieškovo ir vaiko bendravimą, neatitinka tikrovės. Atsakovė nurodė, po taikos sutarties patvirtinimo ieškovui su dukra leido matytis net kitu (papildomu) metu nenumatytu taikos sutartyje, taip pat ne tik dukros gyvenamoje vietoje, pažymėjo, kad šalys Taikos sutarties 1.2.3 punktu sutarė dėl galimybės su vaiku bendrauti kitomis abipusiai priimtinomis sąlygomis ir ieškovė preciziškai visų sąlygų laikėsi, tačiau ieškovas 2018 m. lapkričio 29 d. dėl nesuprantamų priežasčių į dukros gyvenamąją vietą iškvietė policijos pareigūnus, teigdamas, jog jam neleidžiama pasimatyti su dukra. Policijos pareigūnų atvykimas ieškovo ir atsakovės dukrai sukėlė neigiamas emocijas, toks ieškovo elgesys be jokio teisėto pagrindo trikdant vaiko ir jo motinos ramybę paaiškintinas tik siekiu kenkti ieškovei ir rengimuisi nepagrįstam ieškiniui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nuo 2018 m. lapkričio 29 d. atsakovė ieškovui dukrą leidžia lankyti tik taip, kaip nustatyta tarp šalių sudarytoje taikos sutartyje, tačiau nepaisant to, ieškovas, kaip jam ir įprasta, ne kartą praleido susitikimus su dukra. Atsakovė nurodė, kad ieškovo tėvai (dukros seneliai) ir brolis yra ir buvo laukiami atsakovės namuose, kur ne vieną kartą po to, kai Vilniaus rajono apylinkės teismas patvirtino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, lankėsi, atsakovės iniciatyva, pritariant ieškovui, atsakovė su dukra ne kartą važiavo aplankyti ieškovo tėvų. Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra teistas už tokias nusikalstamas veikas kaip dokumentų klastojimas, vairavimas išgėrus, taigi vien šios ieškovą charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog maksimalus bendravimas su dukra ne tik jai gali daryti neigiamą įtaką, bet ir tuo pačiu kelia abejonių, ar ieškovas galėtų atsakingai pasirūpinti mažamete dukra. Be to, ieškovas iki šiol negeba pasirūpinti dukros higiena ir ne visada supranta jos kalbą, poreikius, atsižvelgiant į tai, atsakovė yra įsitikinusi, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4961-723/2017 patvirtinta bendravimo tvarka visiškai atitinka ieškovo bei atsakovės dukros interesus. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai nėra žinoma, kuo verčiasi ieškovas, kokį darbą dirba, ar yra išsigydęs nuo priklausomybės alkoholiui, ar yra atsisakęs nusikalstamo gyvenimo būdo. Kadangi ieškovas neteikia deramo išlaikymo dukrai, tikėtina, jog jis iki šiol gyvena iš nelegalios veiklos, yra neatsakingas, nesirūpina darbo paieškomis ir teisėtų pajamų gavimu, neaiški jo gyvenamoji vieta. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Išvadą byloje teikianti institucija VTAT pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atstovei su ieškovu pabendrauti pavyko Nemėžio seniūnijoje 2018 m. gruodžio 28 d. (iki to laiko buvo išvykęs į darbo komandiruotę). Pažymėjo, kad 2017 m. socialinei darbuotojai nepavyko apsilankyti ieškovo namuose ir įvertinti buities gyvenimo sąlygų, nes ir tada ieškovas buvo išvykęs į darbo komandiruotę. 2019 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė bendravo telefonu su ieškovu, pokalbio metu paaiškėjo, kad ieškovas dirba pamaininį darbą, negalėjo paaiškinti, kaip įgyvendins siūlomą bendravimo tvarką, kai jam teks dirbti parą. Atkreipė dėmesį, kad vaikas yra mažametis ir nuolat gyvena su motina, tai reiškia, kad vaiko išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (pvz. visam savaitgaliui) gali pažeisti vaiko interesus. Teismo posėdžio metu VTAT atstovė nurodė, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti, kadangi bendravimo tvarka yra nustatyta, jei ieškovui buvo trukdoma bendrauti, jis galėjo imtis kitų gynybos būdų – kreiptis į antstolius, tačiau tokių duomenų nėra. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai, kad nuo ankstesnės tvarkos patvirtinimo situacija iš esmės pasikeistų, ieškovas buvo pasyvus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įgyvendinti savo teises, vaikas yra mažametis, ieškovo aplinka dar nesutvarkyta, nesaugi, neaišku, kur yra faktinė ieškovo gyvenamoji ir darbo vietos – Lietuvoje ar užsienyje. Pažymėjo, kad vaikas yra pripratęs prie motinos aplinkos ir staigus „ištraukimas“ iš jos gali išprovokuoti konfliktą, todėl nėra pagrindo keisti bendravimo tvarką, nustatant ieškovo teisę pasiimti vaiką nakvynei, tačiau atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius yra pagrįsta pašalinti ribojimą ieškovui bendrauti su vaiku tik ieškovės gyvenamojoje vietoje ar jai esant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 1.2.2 punktą, pašalinant joje numatytą ribojimą ieškovui A. C. bendrauti su dukra V. S. C. dalyvaujant atsakovei J. O. ir apribojimą bendrauti dukros gyvenamojoje vietoje. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovo ieškovės naudai 1 920,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie iš esmės pasikeitusias ar naujai atsiradusias faktines aplinkybes po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties priėmimo, kurios sudarytų teisinį pagrindą keisti teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką.

7. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl teismo nutarties neaiškumo ar nekonkretumo, kadangi ieškovas šios teismo nutarties neskundė, kas įrodo, jog teismo anksčiau patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka ieškovo teisių nepažeidė.

8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovė yra kategoriška, nebendradarbiaujanti ir nesudaranti sąlygų ieškovui (ir jo tėvams, t. y. vaiko seneliams) bendrauti su dukra, ar darytų kokią nors kitą žalingą įtaką. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovui leidžiama bendrauti su vaiku ir kitu laiku nei buvo susitarta taikos sutartyje, bendravimo laikas buvo keičiamas. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad atsakovė riboja vaiko bendravimą su ieškovu, yra ne bendravimo tvarkos keitimo, o vykdymo proceso dalykas, dėl to, susiklosčius situacijai, kuomet atsakovė nevykdytų teismo sprendimo (nutarties), ieškovas gali kreiptis į antstolį.

9. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, jog patvirtinta 2017 m. spalio 30 d. teismo nutartimi bendravimo tvarka neužtikrina ieškovo dalyvavimo jo dukros V. S. gyvenime tinkamai, nes yra minimali, neužtikrina tėvo pareigos ir teisės bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tačiau šie argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas pabrėžė, kad ieškovo bendravimo su dukra tvarka buvo patvirtinta ne tik teismui priėmus nutartį, bet ir pačioms šalims dėl bendravimo tvarkos sutarus gera valia, šalys išsprendė klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatydamos bendravimo intensyvumą, laiką, pobūdį pasirašydamos taikos sutartį, kurią patvirtino teismas. Sutarties 1.2.3 punktu šalys susitarė dėl šalių teisės išankstiniu tarpusavio rašytiniu susitarimu („sms“ žinute, el. laišku) keisti taikos sutartimi aptartą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra grafiką abiem šalims priimtinu būdu susitarus bendravimo su dukra laikiną grafiką, nurodant bendravimo pradžios datą ir pabaigą, dukros buvimo vietą. Teismo vertinimu, taikos sutartimi ginčo šalys patvirtino, kad gali pačios lanksčiai daryti bendravimo su nepilnamete dukra grafiko keitimus tiek laiko, tiek vietos atžvilgiu.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas į teismo posėdžius neatvyko, t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės metu laikėsi pasyvios pozicijos, o ieškovo atstovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, kad ieškovas pasirašydamas taikos sutartį su viskuo sutiko spontaniškai ir nesigilindamas neįtikinami, nes byloje nėra jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, ankstesnėje byloje ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kurią abi šalys pasirašė, 3.3 punkte nurodyta, kad <...> šios Taikos sutarties sudarymas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei šalių interesus ir teisėtus lūkesčius <...>; taip pat šalys nurodė, kad ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nedaro žalos nei viešajam, nei šalių interesui (3.4 punktas); šalys sudarė šią Taikos sutartį, atitinkančią jų laisvą valią, aukščiau nurodytą dieną, ir tai patvirtino savo parašais (3.6 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad byloje duomenų, kad ieškovas bandė išankstiniu tarpusavio rašytiniu susitarimu („sms“ žinute, el. laišku) keisti taikos sutartimi aptartą jo bendravimo su dukra tvarką tuo būdu, kad pavyzdžiui, nedalyvautų atsakovė ar vaiko negyvenamoje aplinkoje, kaip numatyta jau aptartu sutarties 1.2.3. punktu, ir atsakovė su tuo nesutiko, nėra. Teigė, kad remiantis teismo posėdžio metu duotais atsakovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė neprieštarauja ieškovo ir dukros bendravimui ne dukros gyvenamojoje aplinkoje ir be atsakovės dalyvavimo, tačiau pats ieškovas nerodo jokios tam iniciatyvos (pavyzdžiui, ieškovas su dukra ne atsakovės aplinkoje paskutinį kartą bendravo tik praeitą vasarą, tai matyti iš pateiktų paties ieškovo nuotraukų). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ir įvertinus duomenis apie ieškovo bendravimo su dukra dažnumą, atsakovės paaiškinimus dėl mergaitės jautrumo, teismas sutiko su pozicija, kad šiuo metu leidimas vaikui nakvoti su tėvu neatitiktų vaiko interesų, nes jis ilgesniam laikui patektų į aplinką, prie kurios nėra pripratęs. Tokia poziciją teismo posėdyje išsakė ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas iki bylos nagrinėjimo nepateikė įrodymų, kad būstas, kuriame jis gyvena, yra tinkamai įrengtas, jame sudarytos saugios sąlygos vaiko gyvenimui, tai yra, kad ieškovui ilgesniam laikui likus vienam su vaiku, pastarajam būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos.

11. Teismas padarė išvadą, kad esminę reikšmę šioje byloje turi tai, jog byloje nėra jokių įrodymų apie realų ieškovo ketinimą bendrauti intensyviau su vaiku nei numatyta patvirtintoje tvarkoje, o byloje esantys duomenys pagrindžia, kad ieškovas nebendrauja su dukra tokiu intensyvumu, kaip galėtų pagal patvirtintą tvarką. Nors pati atsakovė sutinka keisti bendravimo tvarką, jei tai yra būtina. Dėl šių aplinkybių ir dėl to, kad nėra aiškumo dėl ieškovo gyvenamosios ar darbo vietų, darbo grafiko, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovas galės laikytis prašomos nustatyti bendravimo tvarkos ir nėra pagrindo keisti esamą tvarką.

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje esant duomenims apie nesutarimus (konfliktus) tarp šalių, atsakovei ir jos atstovei teismo posėdyje pripažinus, jog nėra būtinas atsakovės dalyvavimas ieškovui bendraujant su vaiku ar bendravimo ribojimas vaiko gyvenamojoje vietoje, įvertinus išvadą teikiančios institucijos poziciją teismo posėdžio metu, teismo patvirtina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka keistina šalinant ribojimą ieškovui A. C. bendrauti su dukra V. S. C. dalyvaujant atsakovei J. O. bei apribojimą bendrauti dukros gyvenamojoje vietoje.

13. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, konstatavo, kad byloje nenustatyta pagrindo tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais, o procesinį pagrindą keisti nustatytą tvarką sąlygojo ne ieškovo nurodyti argumentai ir įrodymai, bet išvada, kad tokios tvarkos pakeitimas labiau atitiks vaiko interesus, dėl to, nors ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau iš ieškovo atsakovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovo patirtos išlaidos iš atsakovės nėra priteisiamos.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovas A. C. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti. Prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui, Vaiko teisių konvencijos 24 straipsniui, Lietuvos Respublikos sveikatos įstatymo 85 straipsnio 2 daliai ir kitiems norminiams aktams bei teismų praktikai.

16. Apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad jis neįrodė, jog atsakovė piktnaudžiauja teismo nustatyta bendravimo tvarka ir piktybiškai riboja jo ir dukros bendravimą. Teigia, kad atsakovė vienasmeniškai nesilaiko sutarties 1.2.3 punkto reikalavimų ir neleidžia bendrauti su vaiku. Pripažįsta, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai, dėl to šios aplinkybės sąlygoja ir kliūtis ieškovui bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką.

17. Nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad ieškovo nurodyti argumentai dėl pažeidžiamų vaiko interesų, esant itin minimaliai bendravimo tvarkai, nesudaro pagrindo keisti nustatytos bendravimo tvarkos, kadangi teismas privalėjo remtis vaiko interesais ir užtikrinti jo maksimalų bendravimą su tėvu. Pažymi, kad šiuo atveju civilinėje byloje nėra konstatuota jokių aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti nustatyta maksimali ieškovo ir jo dukros bendravimo tvarka. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas rūpinasi savo dukra ir nepažeidžia vaiko interesų.

Šalies argumentai

18. Apelianto vertinimu, teismas teisingai neįvertino aplinkybių, jog ieškovo prašomos bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet ieškovas galės bendrauti su vaiku ne po 2 valandas, o ištisas dienas, ilgesniais laikotarpiais, suformuos ieškovo ir vaiko kasdienio bendravimo įgūdžius, sustiprins vaiko ryšį su abiem tėvais, būtų užtikrintas vaikui saugus ryšis. Apelianto manymu, abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi ir teismas neįvertino, jog ieškovo bendravimo su dukra tikslas – dalyvauti jos auklėjime, o ne tik su ja pasimatyti.

19. Apelianto teigimu, teismas neįvertino, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas.

20. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog pati atsakovė iš dalies sutiko, kad ieškovo ir jo dukros bendravimas vyktų ne tik vaiko gyvenamojoje vietoje, neatsižvelgė į civilinę bylą pateiktos atsakovės atstovės parengtos 2019 m. balandžio 4 d. taikos sutarties projekto, kuriuo atsakovė sutiko, kad dukra bendrautų su ieškovu ne kas antros savaitės dienomis, o kiekvienos savaitės konkrečiomis dienomis, nurodant konkrečias valandas, t. y. neatsižvelgė į galimą platesnį bendravimo nustatymą.

21. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo ir jo dukters bendravimo su nakvyne, nepateikė motyvų, kodėl ieškovo dukra negali bendrauti su ieškovu nepertraukiamai jau dabar, o ne tik kai dukrai sueis 7-eri metai, taip pat nepasisakė dėl ieškovo ir jo dukters bendravimo atostogų ir švenčių metu.

22. Apeliantas nesutinka, kad nepateikė jokių įrodymų apie realų ketinimą bendrauti su vaiku intensyviau nei numatyta patvirtintoje sutartyje, kadangi aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu, patvirtina ieškovo rimtą ir realų ketinimą bendrauti su dukra. Pažymi ir tai, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į vaikų teises užtikrinančias institucijas su skundais, kad atsakovė nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, kas patvirtina, jog atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis.

23. Apeliantas taip pat nesutinka su sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuomet teismui iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį, teismas nusprendė priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, motyvavęs, kad ieškinys buvo iš dalies patenkintas ne jame nurodytais pagrindais, o vaiko interesais. Teigia, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl pažeidžiamų nepilnamečio vaiko interesų, o atsakovė nesikreipė į teismą ir tokiu būdu demonstravo niekuo nepagrįstą viršenybę ieškovo atžvilgiu, dėl to teismas turėjo įvertinti atsakovės kaltę (elgesį) dėl proceso.

24. Apelianto manymu, teismui nusprendus iš dalies tenkinti ieškinį ir pakeisti bendravimo tvarką su vaiku, teismas turėjo proporcingai padalinti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismo pozicija šiuo atveju visas neigiamas bylos pasekmes suversti ieškovui vienam, yra nepagrįsta ir neteisėta.

25. Pažymi, kad šiuo atveju byloje nenustatyta, jog ieškovo procesinis elgesys būtų netinkamas, dėl to teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo civilinio proceso teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų taikyti ne formaliai, o atsižvelgiant į minėtus principus.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teigia, kad teismas neįvertino ir to, kad atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijas dėl priteisiamo advokato užmokesčio dydžio. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė buvo nesąžininga, iš dalies pripažino ieškinį, tačiau dirbtinai siekė padidinti savo išlaidas.

Atsiliepimas

27. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, padarė pagrįstas ir tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčo, dėl to skundžiamas sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.

29. Teigia, kad apelianto skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti jokiais teismo ištirtais patikimais įrodymais. Sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nebuvo susidariusios jokios naujos aplinkybės, kurios objektyviai galėtų įtakoti ieškovo bendravimo tvarkos su dukra pokyti, o ieškovo ieškinio pareiškimą lėmė ne siekis intensyviau bendrauti su dukra, o keršto atsakovei siekis, sužinojus, jog ji ruošiasi atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, siekiant iš ieškovo išieškoti išlaikymo dukrai įsiskolinimą. Pabrėžia, kad ieškovui niekada nebuvo trukdama bendrauti su dukra ir atsakovė į ieškovo bendravimą su dukra žiūrėjo itin lanksčiai, ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovės piktnaudžiavimo teismo nustatyta tvarka.

30. Sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų apie realų ieškovo ketinimą bendrauti intensyviau su vaiku nei numatyta patvirtintoje tvarkoje, nes byloje esantys duomenys (atsakovės pateikti bendravimo grafikai) pagrindžia, kad ieškovas nebendrauja su dukra tokiu intensyvumu, kaip galėtų pagal patvirtintą tvarką, o netgi turėdamas laisvadienius, lankymo pareigos nevykdo.

31. Teigia, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio konfliktai taip pat nėra priežastis keisti ieškovo bendravimo su dukra tvarką, nes šie konfliktai neturi jokios esmės ieškovo ir jo dukros bendravimui, kadangi atsakovė stengiasi nesikišti į jų bendravimą.

32. Nesutinka, kad ieškovo siekį intensyviau bendrauti su vaiku, neva patvirtina ieškinio pateikimas nagrinėjamoje byloje ar skundai institucijoms, kadangi šiuo ieškiniu ir skundu iš esmės tik siekiama pakenkti atsakovei, o ne apginti dukros interesus, nes šie procesiniai dokumentai grindžiami tik melagingomis aplinkybėmis.

33. Teigia, kad ieškovas apeliaciniame skunde bando sudaryti itin pavyzdingo tėvo ir šeimos žmogaus įspūdį, tačiau įžūliai meluoja, nes atsakovė su ieškovu niekada kartu negyveno, gyvenimas kartu buvo epizodinis, o galiausiai ieškovas buvo išprašytas iš atsakovės namų dėl konfliktiškumo, nepagarbaus ir neadekvataus elgesio ir išgalvotų priekabių atsakovei.

34. Nesutinka su skundo argumentais, jog atsakovė buvo patvirtinusi teisme, jog ieškovas tinkamai rūpinasi dukra. Atsakovė sutinka, kad ieškovas stengiasi parodyti savo rūpestį, tačiau, jos manymu, ieškovas tinkamai negali pasirūpinti dukra.

35. Nesutinka, kad ieškovas turi saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas mažametei dukrai, nes tokios sąlygos yra tik ieškovo žodžiais. Pažymėjo, kad VTAT buvo pateikusi išvadą, kurioje nurodė apie tėvo gyvenamąją vietą, jog pakankamai saugu yra tik gyvenamajame name, tačiau kiemo sąlygos kelia nerimą (kiemas nesaugus, neaptvertas, laksto šunys, netvarka). Be to, atsakovės manymu, yra pagrįstų abejonių, kad ieškovas iš tikrųjų gyvena ten kur nurodo, nes nepateikė jokių įrodymų apie savo faktinę gyvenamąją vietą, o byloje esantys įrodymai leidžia tuo abejoti. Taip pat pabrėžia, kad šiuo metu nėra aišku kur dirba ieškovas, galimai ieškovo nėra Lietuvoje ir jis dirba užsienyje, dėl to bendravimo su vaiku tvarkos keitimas apskritai gali būti beprasmis.

36. Nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas nieko nepasisakė apie dukros nakvynę pas jį, nes sprendimo 12 punkte teismas konstatavo, jog įvertinus duomenis apie ieškovo bendravimo su dukra dažnumą, atsakovės paaiškinimus dėl mergaitės jautrumo, leidimas vaikui nakvoti su tėvu neatitiktų vaiko interesų, nes vaikas ilgesniam laikui patektų į aplinką, prie kurios nėra pratęs. Tokia teismo išvada sutampa su VTAT pozicija.

37. Nesutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį prieš atsakovę, kurio tikslas buvo ne apginti dukros interesus ar pakeisti bendravimo du dukra tvarka, o tik pakenkti atsakovei. Teismas pripažino ieškovo ieškinį iš esmės nepagrįstu ir egzistavo procesinis pagrindas jį atmesti, dėl to atsakovė negali būti pripažinta atsakinga ir baudžiama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo forma. Taip pat nesutinka, kad priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis, nes šis dydis atitinka rekomendacijas. Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į atsakovės atstovės atliktų procesinių veiksmų skaičių, kuris patvirtina, jog šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir jų dydis neturi būti keičiamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

39. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

40. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškovo ieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

41. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas A. C. ir atsakovė J. O. yra V. S. C., (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. t. 1, b. l. 13). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4961-723/2017 buvo patvirtinta J. O. (šios bylos atsakovės) ir A. C. (šios bylos ieškovo) taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjus (e. b. t. 1, b. l. 8–12). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-448-723/2019 J. O. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl nevykdomos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties: 1) dėl išlaikymo išieškojimo šalių nepilnametei dukrai V. S. C., t. y. periodines išmokas po 200 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės; 2) dėl 3 303,23 Eur materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo dukros gimimo, t. y. 2015 m. lapkričio 9 d., iki ieškinio pateikimo dienos (2017 m. rugpjūčio 25 d.); 3) priteista 363 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. t. 1, b. l. 95–96). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 4 d. pateikė išvadą dėl ieškovo ieškinio (e. b. t. 1, b. l. 77–81).

42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

43. Nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje buvo pasiekti šalių susitarimai dėl jų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečių vaikų tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas pakeisti šią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, t. y. prašydamas pakeisti 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4961-723/2017 nustatytą A. C. ir nepilnametės dukters V. S. C. bendravimo tvarką (1.2.2.-1.2.5. punktus) ir ją nustatyti taip: 1.1. A. C. bendrauja su dukra V. S. kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalius nuo penktadienio 17.00 val., pasiimdamas ją iš dukters gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas ją sekmadienį iki 18.00 val. į dukters gyvenamąją vietą; 1.2. A. C. bendrauja su dukra V. S. kiekvienos savaitės antradienį, pasiimdamas ją 17.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą trečiadienį iki 8 val. į jos gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą; 1.3. A. C. praleidžia kartu su dukra V. S. pusę visų dukters atostogų; 1.4. A. C. praleidžia kartu su dukra V. S. pusę visų savo kasmetinių atostogų; 1.5. A. C. švenčia su dukra V. S. jos gimimo dieną, pasiimdamas dukrą dieną po gimimo dienos 17 val. iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą kitą dieną iki 8 val. į jos gyvenamąją vietą arba ugdymo įstaigą; 1.6. Valstybinių švenčių dienomis dukra V. S. su tėvais J. O. ir A. C. bendrauja tokia tvarka: 1.6.3. D. V. S. poriniais kalendoriniais metais praleidžia: su J. O. Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio l d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24–25 d.); su A. C. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). 1.6.4. D. V. S. neporiniais kalendoriniais metais praleidžia: su J. O. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.); su A. C. Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24–25 d.), prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovas iš esmės prašo nustatyti maksimalesnę bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismas iš esmės atmetė ieškovo reikalavimus, tačiau atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir interesus, pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 1.2.2 punktą, pašalinant joje numatytą ribojimą ieškovui A. C. bendrauti su dukra V. S. C. dalyvaujant atsakovei J. O. ir apribojimą bendrauti dukros gyvenamojoje vietoje.

44. Apeliantas skunde teigia, kad atsakovė J. O. aktyviais veiksmais apsunkina (pažeidžia) vaiko ir ieškovo bendravimą pagal šalių sudarytą taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su šiais apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o šios aplinkybės grindžiamos tik pačio ieškovo paaiškinimais. Priešingai, bylos įrodymai (teismo išduotas vykdomasis raštas ieškovo atžvilgiu) patvirtina, kad pats ieškovas yra linkęs nevykdyti šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. nemoka tinkamai išlaikymo savo nepilnametei dukrai ir šiai dienai yra susidaręs ženklus išlaikymo įsiskolinimas. Be to, byloje pateiktas ieškovo lankymo grafikas, iš kurio matyti, jog ieškovas ne visuomet bendraudavo su dukra nustatytu bendravimo grafiku. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad atsakovė riboja vaiko bendravimą su ieškovu, yra ne bendravimo tvarkos keitimo, o vykdymo proceso dalykas. Todėl, susiklosčius situacijai, kuomet atsakovė nevykdytų teismo sprendimo (nutarties), ieškovas gali kreiptis į antstolį (CPK 650 straipsnis).

45. Apeliantas pasisako, kad pirmosios instancijos teismas nesutiko pakeisti dabartinės jo bendravimo su vaiku tvarkos, nurodydamas, jog dabartinė nustatyta tvarka neužtikrina maksimalaus bendravimo su dukra. Kaip minėta, bendravimo su vaikais tvarka nustatoma atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą ir esamą situaciją, apie tai kokia bendravimo tvarka būtų optimali užtikrinant vaiko interesus, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vienas svarbiausių nepilnamečių vaikų interesų – saugi aplinka. Tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje jų vaikai jaustųsi saugūs, būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, nebūtų pažeidinėjami vaikų interesai. Taip pat bendravimo tvarka turi būti nustatoma tokia, kuri yra realiai įgyvendinama, teismas turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).

46. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, skundžiamame sprendime nustatė, jog byloje nėra įrodymų apie realų ieškovo ketinimą bendrauti intensyviau su vaiku nei numatyta patvirtintoje tvarkoje. Be to, nėra aiškumo dėl ieškovo gyvenamosios ir darbo vietų, darbo grafiko. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodyta gyvenamoji vieta su tėvais yra nebaigtos statybos name, kuris priklauso ieškovo tėvams, namas neaptvertas, lauke auginami du šunys, o kieme trūksta tvarkos, dėl to tokia aplinka gali būti nesaugi nepilnamečiui vaikui.

47. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais sutinka, o šias išvadas patvirtina bylos duomenys, kompetentingų specialistų vertinimai. Byloje pateikta VTAT 2019 m. sausio 4 d. išvada Nr. 3SD-35, kurioje VTAT specialistai nurodė, jog socialinei darbuotojai nepavyko apsilankyti ieškovo namuose ir įvertinti buities gyvenimo sąlygų, nes ieškovas buvo išvykęs į darbo komandiruotę. Pažymėjo, jog telefoninio pokalbio metu paaiškėjo, kad ieškovas dirba pamaininį darbą (duomenys neskelbtini) (kai sninga – kas antrą parą, o kai nesninga – kas 4 parą), ir ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kaip įgyvendins siūlomą bendravimo tvarką, kai jam teks dirbti parą. Atkreipė dėmesį, kad vaikas yra mažametis ir nuolat gyvena su motina, dėl to vaiko išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (pvz., visam savaitgaliui) gali pažeisti vaiko interesus. VTAT vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių ir į tai, kad ieškovas dažnai būna komandiruotėse, dirba pamaininį darbą, nesudarė sąlygų įvertinti buities gyvenime sąlygų, mano, kad tikslinga būtų tėvo bendravimą su vaiku laikinai palikti be nakvynės. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė pranešimą VTAT dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodė, jog buities tyrimo akto nepavyko parengti, kadangi ieškovas buvo išvykęs į darbo komandiruotę. Vyrui grįžus, 2018 m. gruodžio 28 d. buvo surengtas susitikimas Nemėžio seniūnijoje, kurio metu ieškovas papasakojo, kad gyvena su tėvais nuosavame name, namas naujos statybos, ieškovas turi atskirą kambarį. Vyras dirba vairuotoju, kartais išvažiuoja į darbo komandiruotes. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras 2019 m. kovo 13 d. pateikė pranešimą VTAT dėl informacijos suteikimo, kuriame nurodė, jog 2019 m. kovo 13 d. pavyko apsilankyti ieškovo namuose. Nurodė, jog ieškovas gyvena kartu tėvais plytiniame, apie 86 kv. m, nebaigtos statybos, dviejų aukštų name. Namo nuosavybės teise priklauso ieškovo tėvams. Būstas su komunaliniais patogumais. Namuose įrengti du kambariai – ieškovo ir tėvų. Taip pat įrengta virtuvė, kuri sujungta su dar vienu nedideliu svečių kambariu. Antrame aukšte yra nebaigtos statybos. Namas tvora neaptvertas. Lauke auginami du šunys. Kieme trūksta tvarkos. Apibendrintai nurodė, jog namo viduje vaikui būtų pakankamai saugu, tačiau kiemo sąlygos kelia nerimą vaiko saugumui. Pats ieškovas į teismo posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimo iš esmės metu laikėsi pasyvios pozicijos, o byloje jį atstovavo atstovė.

48. Taigi, šių bylos aplinkybių visuma rodo, jog ieškovas dažnai būna komandiruotėse, dirba pamaininį darbą, nėra aiškumo dėl ieškovo darbo grafiko (kadangi ieškovas dažnai dirba ir visą parą), pats ieškovas negalėjo paaiškinti, kaip bus galima įgyvendinti siūlomą naują bendravimo su vaiku (kuriam pagal amžių reikia nuolatinės priežiūros) tvarką, kai jam teks dirbti visą parą, t. y. ar tokia siūloma nauja bendravimo tvarka iš viso bus įgyvendinama, ar nesukels naujų ginčų (konfliktų) tarp šalių (dėl jos neįgyvendinamumo, kai ieškovas dirbs visą parą), ar užtikrintų tinkamą vaiko priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siūlomi pagal pareikštą ieškinį bendravimo tvarkos pakeitimai (tiek įprastinių savaitės dienų, tiek šventinių dienų, tiek dėl nakvynės) nėra suderinti su tuo, jog ieškovas dirbs tokį pamaininį darbą (ir tam tikrais atvejais visą parą), siūlomose tvarkų pakeitimo sąlygose nenurodyta, kaip turi elgtis šalys, kai ieškovas dirbs ir negalės pagal bendravimo tvarkoje nustatytą tvarką paimti savo vaiko, to nepaaiškino ir pats ieškovas. Be to, gyvenamasis būstas, kuriame dabar gyvena ieškovas, bylos duomenimis nėra visiškai sutvarkytas auginti mažametį vaiką, t. y. sudarytos sąlygos gyventi namo viduje, tačiau namo aplinka nėra saugi, nesutvarkyta, be tvoros, o lauke nuolat yra du šunys, pats ieškovas žada tik ateityje sutvarkyti šią aplinką. Taip pat vis dar vyksta pačio namo remontai (namas nebaigtas statyti). Tai reiškia, kad išlieka rizika, jog nustačius naują ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, pats ieškovas šios tvarkos (dėl savo darbo pobūdžio, dirbant pamaininį darbą, kuris gali trūkti visą parą) negalės tam tikrais laikotarpiais įvykdyti, o nepilnamečiui vaikui nebus užtikrinta tokia gyvenamoji aplinka, kurioje jis jaustųsi saugiai.

49. Pažymėtina ir dar viena esminė aplinkybė, kad dabartinė bendravimo tvarka yra nusistovėjusi, prie jos mažametis šalių vaikas yra pripratęs. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę ar net psichologinę žalą. Kaip pažymėta VTAT išvadoje, šalių vaikas yra mažametis ir nuolat gyvena su motina, dėl to vaiko išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (pvz., visam savaitgaliui) gali pažeisti vaiko interesus. Kitokių specialistų vertinimų teismui nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie iš esmės pasikeitusią faktinę situaciją, dėl kurios nusistovėjusią tvarką (ir šalių anksčiau suderintą) reikėtų pakeisti, taip pat ieškovas neįrodo, jog tokia tvarka (dėl jo darbo pobūdžio – nuolatinių komandiruočių ir pamaininio visą parą darbo) būtų įgyvendinama, užtikrintų tinkamą vaiko priežiūrą ir neįrodo, jog ieškovo dabartinė nurodoma gyvenamoji vieta būtų saugi mažamečiui vaikui. Taigi, atsižvelgiant į esamą situaciją ir siūlomus anksčiau patvirtintos bendravimo tvarkos pakeitimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokios bendravimo tvarkos pakeitimas gali ne sutvirtinti ieškovo ir jo dukros ryšius, o pažeisti prioritetiniais laikomus vaiko interesus, būtų neužtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniams formavimuisi bei sudarytų sąlygas atsirasti naujiems šalių konfliktams dėl tvarkos neįgyvendinamumo tam tikrais laikotarpiais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

50. Apeliantas taip pat nesutinka su sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydamas, jog nors teismas tenkino ieškinį iš dalies, tačiau nusprendė priteisti visas atsakovės patirtas išlaidas. Teigia, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl pažeidžiamų nepilnamečio vaiko interesų, o atsakovė nesikreipė į teismą ir tokiu būdu demonstravo niekuo nepagrįstą viršenybę ieškovo atžvilgiu, dėl to teismas turėjo įvertinti atsakovės kaltę (elgesį) dėl proceso. Apelianto manymu, teismui nusprendus iš dalies tenkinti ieškinį ir pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, teismas turėjo proporcingai padalinti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismo pozicija šiuo atveju visas neigiamas bylos pasekmes suversti ieškovui vienam, yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad teismas neįvertino ir to, kad atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijas dėl priteisiamo advokato užmokesčio dydžio. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė buvo nesąžininga, iš dalies pripažino ieškinį, tačiau dirbtinai siekė padidinti savo išlaidas.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Priteisdamas šias išlaidas teismas taip pat vertina šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių šios išlaidos atsirado (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Nagrinėjamu atveju, nors nurodyta, jog ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau faktiškai procesinį pagrindą keisti nustatytą tvarką sąlygojo ne ieškovo nurodyti argumentai ir įrodymai, o išvada, kad tvarkos pakeitimas labiau atitiks vaiko interesus, dėl to darytina išvada, kad šioje byloje priimtas sprendimas iš esmės atsakovės naudai, todėl jos pagrįstos atsakovės bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovo.

52. Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo priteistų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų dydžio, kurių dydį apeliantas kvestionuoja, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Pažymėtina, kad tarp šalių kilęs ginčas buvo nesudėtingas, kilęs iš šeimos santykių, tokio pobūdžio bylose yra suformuota teismų praktika. Ginčas nelaikytinas specifiniu, sudėtingu ar reikalaujančiu specialių žinių, patyrimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į atsakovei suteiktų teisinių paslaugų apimtis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors atsakovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, tačiau jos yra per didelės, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo ir būtinumo kriterijų, dėl to mažintinos iki 1 000 Eur, ir šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas.

53. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

54. Atsakovė prašė priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė, dėl to jokios bylinėjimosi išlaidas nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant atsakovei J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėVisvaldas KazakiūnasAlma Urbanavičienė