Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, Jolantai Švedienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei J. O. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atstovei su ieškovu pabendrauti pavyko Nemėžio seniūnijoje 2018 m. gruodžio 28 d. (iki to laiko buvo išvykęs į darbo komandiruotę). Pažymėjo, kad 2017 m. socialinei darbuotojai nepavyko apsilankyti ieškovo namuose ir įvertinti buities gyvenimo sąlygų, nes ir tada ieškovas buvo išvykęs į darbo komandiruotę. 2019 m. sausio 3 d. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė bendravo telefonu su ieškovu, pokalbio metu paaiškėjo, kad ieškovas dirba pamaininį darbą, negalėjo paaiškinti, kaip įgyvendins siūlomą bendravimo tvarką, kai jam teks dirbti parą. Atkreipė dėmesį, kad vaikas yra mažametis ir nuolat gyvena su motina, tai reiškia, kad vaiko išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (pvz. visam savaitgaliui) gali pažeisti vaiko interesus. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir į tai, kad ieškovas dažnai būna darbo komandiruotėse, dirba pamaininį darbą, nesudarė sąlygų Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro atstovei įvertinti buities gyvenimo sąlygų, mano esant tikslingu tėvo bendravimą su vaiku laikinai palikti be nakvynės.

7. Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra pagrindo ieškinį tenkinti, kadangi bendravimo tvarka yra nustatyta, jei ieškovui buvo trukdoma bendrauti, jis galėjo imtis kitų gynybos būdų - kreiptis į antstolius, tačiau tokių duomenų nėra. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai, kad nuo ankstesnės tvarkos patvirtinimo situacija iš esmės pasikeistų, ieškovas buvo pasyvus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įgyvendinti savo teises, vaikas yra mažametis, ieškovo aplinka dar nesutvarkyta, nesaugi, neaišku, kur yra faktinė ieškovo gyvenamoji bei darbo vietos – Lietuvoje ar užsienyje. Pažymėjo, kad vaikas yra pripratęs prie motinos aplinkos ir staigus „ištraukimas“ iš jos gali išprovokuoti konfliktą, todėl nėra pagrindo keisti bendravimo tvarką nustatant ieškovo teisę pasiimti vaiką nakvynei, tačiau atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius yra pagrįsta pašalinti ribojimą ieškovui bendrauti su vaiku tik ieškovės gyvenamojoje vietoje ar jai esant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

8. Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalis nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t. y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-454/2014, Nr. e3K-3-487-969/2016).

9. Taigi, šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir kita, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Ieškovas prašo pakeisti 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4961-723/2017 nustatytą bendravimo su dukra tvarką, teigdamas, kad ji yra paini ir ieškovui sunkiai suprantama, ją ieškovas pasirašė tinkamai nesuprasdamas, atsakovė tuo piktnaudžiauja – nesilaiko tvarkos, ją pažeidinėja, siekia ieškovo ir jo dukros bendravimo apribojimo, pagal nustatytą tvarką ieškovas gali bendrauti po 2 valandas dukros gyvenamojoje aplinkoje, kartu dalyvaujant atsakovei, kuri neigiamai įtakoja ieškovo ir jo dukros bendravimą, ieškovo teisė minimaliai bendrauti su vaiku kenkia jo interesams. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą - išklausius šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo keisti dar visai neseniai (maždaug prieš 1,5 metų) priimtos Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos. Byloje nėra duomenų apie iš esmės pasikeitusias ar naujai atsiradusias faktines aplinkybes po paminėtos nutarties priėmimo, kurios sudarytų teisinį pagrindą keisti teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką. Tokia išvada grindžiama šiais argumentais.

10. Pirma, ieškovas būtinybę keisti teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką grindžia tuo, kad ji paini, neaiški, ieškovas, būdamas ne lietuvis (lenkų tautybės) ją sunkiai supranta, tačiau pažymėtina, kad ieškovas nekonkretizuoja savo argumentų dėl tvarkos painumo ar neaiškumo, byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo (advokato), todėl nesuprasdamas sutarties teksto, ar jam esant neaiškiam, turėjo aiškintis jam svarbias aplinkybes (CK 1.5 str. 1 d.). Patvirtinus taikos sutartį, ieškovas galėjo ją skųsti, tačiau tokia teise nepasinaudojo, kas įrodo, kad teismo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka ieškovo teisių nepažeidė.

11. Antra, ieškovas nurodo, kad atsakovė kategoriška, nebendradarbiaujanti ir nesudaro sąlygų ieškovui (ir jo tėvams, t.y. vaiko seneliams) bendrauti su dukra ir tai tęsiasi pakankamai ilgą laiką, tokia situacija yra žalinga dukrai ir yra rizika, kad vaiko ryšys su tėvu (ir seneliais) susilpnės arba visiškai nutrūks. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas turi procesinę pareigą pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.), tačiau šios pareigos neįvykdė. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovas nekonkretizavo savo argumentų dėl atsakovės piktnaudžiavimo teismo nustatyta tvarka, nepateikė kitų nei paaiškinimai juos patvirtinančių įrodymų. Įrodymų, išskyrus ieškovės atstovės paaiškinimus, kurie paneigti atsakovės paaiškinimais, apie atsakovės neteisėtus veiksmus - ribojimą ieškovui bendrauti su vaiku pagal nustatytą tvarką nėra, todėl minėta aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 185 str.). Atsakovė pateikė į bylą duomenis apie ieškovo bendravimą su vaiku (lankymo grafikus), iš kurių matyti, kad ieškovui leidžiama bendrauti su vaiku ir, kad bendravimo laikas yra keičiamas. Ieškovas įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes nepateikė. Ieškovo atstovė negalėjo konkretizuoti aplinkybių dėl ieškovo bendravimo su vaiku, ieškovas į teismo posėdį neatvyko, nors tokia galimybė jam buvo suteikta. Taigi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas deklaratyvius teiginius dėl jo teisių pažeidimo juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat pažymėtina, kad visos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovės elgesio (net jei jos būtų pagrįstos) nėra po teismo nutarties paaiškėjusios (atsiradusios) aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką. Iš esmės ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad atsakovė riboja vaiko bendravimą su ieškovu, yra ne bendravimo tvarkos keitimo, o vykdymo proceso dalykas. Todėl, susiklosčius situacijai, kuomet atsakovė nevykdytų teismo sprendimo (nutarties), ieškovas gali kreiptis į antstolį (CPK 650 straipsnis).

12. Trečia, ieškovas teigia, kad patvirtinta 2017 m. spalio 30 d. teismo nutartimi bendravimo tvarka neužtikrina ieškovo dalyvavimo jo dukros V. S. gyvenime tinkamai, nes yra minimali, neužtikrina tėvo pareigos bei teisės bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamo įgyvendinimo. Paminėti ieškovo motyvai, taip pat argumentai, kad pasimatymai yra per trumpi, kad jie yra nenatūralūs taip pat nesudaro pagrindo keisti teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Pažymėtina, kad ieškovo bendravimo su dukra tvarka buvo patvirtinta ne tik teismui priėmus nutartį, bet ir pačioms šalims dėl bendravimo tvarkos sutarus gera valia, šalys išsprendė klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatydamos bendravimo intensyvumą, laiką, pobūdį pasirašydamos taikos sutartį, kurią patvirtino teismas. Sutarties 1.2.3. punktu šalys susitarė dėl šalių teisės išankstiniu tarpusavio rašytiniu susitarimu („sms“ žinute, el. laišku) keisti taikos sutartimi aptartą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra grafiką abiem šalims priimtinu būdu susitarus bendravimo su dukra laikiną grafiką, nurodant bendravimo pradžios datą ir pabaigą, dukros buvimo vietą. Vadinasi, taikos sutartimi ginčo šalys patvirtino, kad gali pačios daryti bendravimo su nepilnamete dukra grafiko keitimus tiek laiko, tiek vietos atžvilgiu. Ieškovas į teismo posėdžius neatvyko, t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės metu laikėsi pasyvios pozicijos, o ieškovo atstovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, kad ieškovas pasirašydamas taikos sutartį su viskuo sutiko spontaniškai ir nesigilindamas neįtikinami, nes byloje nėra jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, ankstesnėje byloje ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kurią abi šalys pasirašė, 3.3 punkte nurodyta, kad <...> šios Taikos sutarties sudarymas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei šalių interesus ir teisėtus lūkesčius <...>; taip pat šalys nurodė, kad ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nedaro žalos nei viešajam, nei šalių interesui (3.4 punktas); šalys sudarė šią Taikos sutartį, atitinkančią jų laisvą valią, aukščiau nurodytą dieną, ir tai patvirtino savo parašais (3.6 punktas). Įvertintina ir tai, kad po taikos sutarties patvirtinimo praėjo tik kiek daugiau ne 1 metai, kuomet ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu šioje civilinėje byloje. Byloje duomenų, kad ieškovas bandė išankstiniu tarpusavio rašytiniu susitarimu („sms“ žinute, el. laišku) keisti taikos sutartimi aptartą jo bendravimo su dukra tvarką tuo būdu, kad pavyzdžiui, nedalyvautų atsakovė ar vaiko negyvenamoje aplinkoje, kaip numatyta jau aptartu sutarties 1.2.3. punktu, ir atsakovė su tuo nesutiko, nėra. Priešingai, remiantis teismo posėdžio metu duotais atsakovės paaiškinimais nustatyta, jog ji neprieštarauja ieškovo ir dukros bendravimui ne dukros gyvenamojoje aplinkoje ir be atsakovės dalyvavimo, tačiau pats ieškovas nerodo jokios tam iniciatyvos (pavyzdžiui, ieškovas su dukra ne atsakovės aplinkoje paskutinį kartą bendravo tik praeitą vasarą, tai matyti iš pateiktų paties ieškovo nuotraukų). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesutiko tik su ta aplinkybe, kad šalių dukra būtų paimta iš jos gyvenamosios vietos ir liktų nakvynei pas ieškovą, nes ji dar yra mažametė ir pripratusi prie jai žinomos aplinkos. Įvertinus duomenis apie ieškovo bendravimo su dukra dažnumą, atsakovės paaiškinimus dėl mergaitės jautrumo, sutiktina su pozicija, kad šiuo metu leidimas vaikui nakvoti su tėvu neatitiktų vaiko interesų, nes jis ilgesniam laikui patektų į aplinką, prie kurios nėra pripratęs. Tokia poziciją teismo posėdyje išsakė ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2019 m. kovo 13 d. rašte vertinant ieškovo gyvenimo sąlygas, nurodyta, kad A. C. gyvena kartu su savo tėvais 86 kv. m., nebaigtos statybos, dviejų aukštų name, kuris priklauso A. C. tėvams, būstas su komunaliniais patogumais, namuose du kambariai – A. C. ir tėvų, įrengta virtuvė, kuri sujungta su dar vienu nedideliu svečių kambariu, antrame aukšte yra nebaigtos statybos, namas tvora neaptvertas, lauke auginami du šunys, kieme trūksta tvarkos, vyras patikino, kad artimiausiu laiku kiemas bus sutvarkytas ir vaikas galės saugiai bei ramiai leisti laiką būdamas lauke. Visgi, ieškovas iki bylos nagrinėjimo nepateikė įrodymų, kad būstas, kuriame jis gyvena, yra tinkamai įrengtas, jame sudarytos saugios sąlygos vaiko gyvenimui, tai yra, kad ieškovui ilgesniam laikui likus vienam su vaiku, pastarajam būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos.

13. Esminę reikšmę šioje byloje turi tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie realų ieškovo ketinimą bendrauti intensyviau su vaiku nei numatyta patvirtintoje tvarkoje. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad ieškovas nebendrauja su dukra tokiu intensyvumu, kaip galėtų pagal patvirtintą tvarką, atsakovė sutinka keisti bendravimo tvarką, jei tai yra būtina. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl ieškovo faktinės ir gyvenamosios vietos, atsakovė nurodė, kad ieškovas jau kurį laiką yra išvykęs iš Lietuvos, ieškovo atstovė šių aplinkybių neneigė. Teismui suteikus galimybę ieškovui atvykti į bylos nagrinėjimą, ieškovas šia teise nepasinaudojo. Taigi, nesant įrodytam ieškovo realiam ketinimui bendrauti su vaiku intensyviau nei nustatyta tvarkoje, nėra pagrindo išvadai, kad nustatyta tvarka pažeidžia ieškovo interesus. Taip pat sutiktina su byloje dalyvaujančių asmenų argumentu, kad nesant aiškumo dėl ieškovo gyvenamosios ar darbo vietų, darbo grafiko, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas galės laikytis prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, todėl nėra pagrindo keisti esamą tvarką.

14. Apibendrinant paminėtą konstatuotina, kad ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai bei byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo keisti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl ieškinys pripažintinas iš esmės nepagrįstu ir egzistuoja procesinis pagrindas jį atmesti (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 178 str., 185 str.). Visgi, teismo vertinimu, byloje esant duomenims apie nesutarimus tarp šalių, atsakovei ir jos atstovei teismo posėdyje pripažinus, kad nėra būtinas atsakovės dalyvavimas ieškovui bendraujant su vaiku ar bendravimo ribojimas vaiko gyvenamojoje vietoje, įvertinus išvadą teikiančios institucijos poziciją teismo posėdžio metu, teismo patvirtina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka keistina šalinant ribojimą ieškovui A. C. bendrauti su dukra V. S. C. dalyvaujant atsakovei J. O. bei apribojimą bendrauti dukros gyvenamojoje vietoje (CK 3.3 str., CK 3.170 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Šalys prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti viena iš kitos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalyje – jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Priteisdamas šias išlaidas teismas taip pat vertina šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių šios išlaidos atsirado (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

16. Atsakovė pateikė prašymus priteisti jai iš ieškovo viso bendroje sumoje 1920,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, prie prašymų pridėjo išlaidų detalizacijas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Byloje nenustatyta pagrindo tenkinti ieškinį jame nurodytais pagrindais, procesinį pagrindą keisti nustatytą tvarką sąlygojo ne ieškovo nurodyti argumentai bei įrodymai, bet išvada, kad tvarkos pakeitimas labiau atitiks vaiko interesus. Dėl nurodyto, ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (1920,27 Eur) advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovo patirtos išlaidos iš atsakovės nėra priteisiamos (CPK 3 str. 7 d., 93 str.2 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 1.2.2 punktą pašalinant joje numatytą ribojimą ieškovui A. C. bendrauti su dukra V. S. C. dalyvaujant atsakovei J. O. bei apribojimą bendrauti dukros gyvenamojoje vietoje.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1920,27 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.