Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties, sprendžiant ieškovo P. V. patikslinto ieškinio atsakovei R. K. dėl įpareigojimo grąžinti žemės sklypą, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantas (ieškovas), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti

10. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

11. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

13. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Ieškinyje esantys tam tikri neaiškumai turi būti nagrinėjami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.

14. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovą įpareigojo per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti procesinio dokumento trūkumus: 1) patikslinti pagrindinį ieškinio reikalavimą – pripažinti teisėtais ir lygiateisiais tėvų sodybos (gyvenamojo namo, tvarto – daržinės, viralinės, namelio – sandėlio, pirties, žemės – 7,71 ha, miško – 4,47 ha) šeimininkais ir savininkais P. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), A. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini); S. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini); S. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), t. y. nurodyti aplinkybes, patvirtinančias šį reikalavimą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; 2) nurodyti, kuo gali būti susijęs ieškinyje nurodytas ir prieduose pateiktas dokumentas įvardintas kaip „slaptas protokolas“ ir pateikti duomenis, iš kurių matytųsi, kad ieškinyje minimų asmenų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar kad pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą pranešdamas apie nusikalstamą ieškinyje nurodytą šių asmenų veiką; 3) nurodyti, kuo gali būti susiję ieškinyje minimi asmenys bei tiksliai apibrėžti jų procesines padėtis bei nurodyti jų kontaktinius duomenis; 4) pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus; 5) įkainoti ieškinį, sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą bei pateikti duomenis, patvirtinančius ieškovo sunkią turtinę padėtį (duomenis apie pajamas, sveikatos būklę ir kt.) ar duomenis, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 6) pateikti procesinių dokumentų kopijas atsakovei išsiųsti; 7) patikslinti ir sukonkretinti reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovei teismui pateikti tėvų surašytą testamentą ir kitus „nuosavybę“ patvirtinančius dokumentų originalus.

16. Ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo atsisakė dalies reikalavimų, paliko vieną ieškinio reikalavimą – „įpareigoti atsakovę R. K. grąžinti mano žemės sklypą (plane pažymėtą Nr. 5-1,20 ha), esančią (duomenys neskelbtini)“ ir nurodė ieškinio kainą. Pažymėtina, kad pirminis ieškovo ieškinys taip pat buvo įkainotas. Taip pat iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas atsisakė nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su „slaptu protokolu“.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovo patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti ieškovui, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepašalino nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, termino trūkumų pašalinimui pratęsti neprašė. Teismas nurodė, kad ieškovas patikslintą ieškinį pateikė be priedų, taip pat nepašalino beveik visų (išskyrus tai, kad įkainojo ieškinį) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodytų trūkumų bei nepateikė duomenų apie sumokėtą trūkstamą žyminio mokesčio sumą. Teismas sprendė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas atsakovei R. K. dėl įpareigojimo grąžinti žemės sklypą (plane pažymėtu Nr. 5-1,20 ha), esantį (duomenys neskelbtini), yra apmokestinamas vieno šimto eurų žyminio mokesčio suma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.

18. Nagrinėjamu atveju iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl įpareigojimo grąžinti žemės sklypą. Patikslinto ieškinio dalykas aiškiai suformuluotas.

19. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Ieškovas nurodo, kad pateikė įrodymus, kokius turėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kitus reikalingus įrodymus teismas gali išreikalauti nagrinėdamas bylą.

20. Taip pat pažymėtina, kad ieškinyje nurodyti, minimi tam tikri asmenys nebūtinai turi būti įtraukti į procesą. Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Taip pat ieškovas sprendžia, kokius asmenis nurodyti trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, jog nustačius, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos tam tikrų asmenų teisėms arba pareigoms, jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ir teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Tačiau trečiųjų asmenų ieškinyje nenurodymas negali būti laikomas ieškinio trūkumu, sudarančiu pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad ir pats teismas gali asmenį įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Išimtiniais atvejais teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti atitinkamus duomenis (pvz., asmens kodą, gyvenamąją vietą) apie byloje dalyvaujančius asmenis, tačiau teismas visada turėtų įvertinti, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, be to, ar ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

21. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju turi būti mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju reikalavimas yra turtinis. Ieškinio suma – 2500,00 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už nagrinėjamoje byloje pateiktą patikslintą ieškinį mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovas dar su pradiniu ieškiniu yra pateikęs įrodymą apie sumokėtą 75,00 Eur žyminį mokestį.

22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, išsamiai išanalizavęs paduoto ieškinio ir patikslinto ieškinio dalyką ir pagrindą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantui (ieškovui) CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu ieškovo ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.