- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-806-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33402-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- B. V.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3300-930/2022 pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 320 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10-os dienos, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti iš atsakovo ieškovei 6 830 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, priteisti iš atsakovo ieškovei laikiną išlaikymą po 250 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 300 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10-os dienos į ieškovės banko sąskaitą, priteisti iš atsakovo ieškovei laikiną išlaikymą, mokamą po 250 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, kad šiuo metu atsakovas yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti vaikus, todėl ieškovė neturi galimybių viena finansiškai užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą. Šalys turi tris nepilnamečius vaikus. Atsakovo bendravimas su vaikais epizodiškas. Siekiant užtikrinti bent būtinųjų vaikų poreikių patenkinimą teismo proceso metu ir sistemingą lėšų vaikų poreikių tenkinimui skyrimą, būtina iš atsakovo priteisti laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą. Šalių nepilnamečių vaikų poreikiais išimtinai rūpinasi tik ieškovė. Vien būsto išlaikymui ieškovė išleidžia beveik visas gaunamas pajamas. Yra reikalinga tenkinti ir kitus būtinuosius poreikius. Atsakovas turi visas galimybes dirbti ir uždirbti, tuo tarpu ieškovė turi skirti laiką nepilnamečių vaikų priežiūrai, neturi galimybių gauti didesnes pajamas. Vaikų santykis su ieškove yra labai artimas ir glaudus, jie yra prisirišę prie motinos. Dukros nori gyventi su ieškovė ir būti jos prižiūrimos. Sūnus yra vos 4 mėnesių amžiaus, todėl motinos globa ir rūpinimasis yra būtini. Atsakovas neturi reikalingų įgūdžių tinkamai ir visapusiškai rūpintis vaikais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės. Ieškovė vienašaliu sprendimu nutraukė šeimyninius santykius ir išvyko su vaikais gyventi į nuomojamą būstą. Ieškovė vaikų gyvenamąją vietą parinko pati, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo teismo tai patvirtinti. Duomenų apie realias vaikų išlaikymui patiriamas išlaidas ieškovė nepateikė. Ieškovė slepia tikrą savo gaunamų pajamų dydį, nes gauna nedeklaruotų pajamų iš savo tetos, kuriai padeda prekiauti (duomenys neskelbtini), naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, vyksta į nepigias keliones. Prašomas priteisti ieškovei laikino išlaikymo dydis sutampa su ieškinio reikalavimu. Paramą vaikams atsakovas visada teikė ir teikia, praleidžia su vaikais tiek laiko, kiek jam leidžia ieškovė, bendravimo metu užtikrina kasdienių vaikų poreikių tenkinimą. Atsakovas tiesiogiai moka už įvairias paslaugas, susijusias su vaikais, perduoda dalį išlaikymo ieškovei. Teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi tarp šalių buvo išspręstas klausimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai I. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. V. ir A. V., mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, lėšas pervedant į ieškovės B. V. banko sąskaitą. Paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, padidino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-6861-862/2014 patvirtinta šalių taikos sutartimi nustatytą šalių nepilnametės dukters I. V. išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį. Priteisė iš atsakovo A. V. laikiną išlaikymą ieškovei B. V., mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur per mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nustatė, kad priteisto išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Likusią prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nutartį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
6. Teismas nustatė, kad šalys turi tris nepilnamečius vaikus: I. V., gimusią (duomenys neskelbtini), A. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. V., gimusį (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kad nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su viena iš šalių, kiltų grėsmė vaikų interesams. Dėl to teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovės prašymo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo netenkino.
7. Teismas nustatė, kad šalys gyvena skyrium, vaikai gyvena su ieškove. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-6861-862/2014 patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo teikti šalių nepilnametei dukrai išlaikymą po 150 Lt per mėnesį. Atsakovas leidžia laiką su nepilnamečiais vaikais. Bendravimo su vaikais metu atsakovas tenkina tam tikrus vaikų poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš atsakovo neturi būti priteistas nepilnamečių vaikų laikinas išlaikymas. Vaikams gyvenant su ieškove, jai tenka pareiga pasirūpinti kasdienių vaikų poreikių tenkinimu, tuo tarpu atsakovo faktinis prisidėjimas prie vaikų (išskyrus šalių dukrą I., kuriai teiktinas išlaikymas patvirtintas teismo procesiniu sprendimu) išlaikymo priklauso tik nuo jo pasirinkimo ir geranoriškumo. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos sureguliuoti situaciją, todėl siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų pastoviai ir laiku teikiamas išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. V. ir A. V..
8. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti kiekvienam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ir proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie kiekvieno vaiko poreikių tenkinimo. Byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismas atsižvelgė į teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), įvertino pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamas išmokas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas), duomenis apie atsakovo pajamas (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovo pajamos viršija 4 000 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių) ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. V. ir A. V., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.
9. Teismas pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-6861-862/2014 patvirtintas atsakovo teiktinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai I. V. po 150 Lt (43,44 Eur) per mėnesį neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, negali patenkinti net pusės minimalių vaiko poreikių, neužtikrina vaikų lygiateisiškumo, todėl didintinas iki 200 Eur per mėnesį.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame būste. Mažiausiam šalių vaikui yra 6 mėnesiai, todėl ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, jos galimybės dirbti ir gauti pakankamas pajamas, skirtingai nei skyrium gyvenančio atsakovo, ribotos. Ieškovė gauna motinystės išmoką (483 Eur), kuri yra mažesnė nei nustatyta minimali mėnesinė alga Lietuvoje. Be to, ji turi prisidėti prie trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad ieškovė galimai neatskleidė savo finansinės padėties, kad ji gauna neapskaitomų pajamų už darbą (duomenys neskelbtini), nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kita vertus, ieškovei negaunant pakankamų pajamų ir paramos iš sutuoktinio, ji gali neturėti kitos išeities, kaip tik uždarbiauti papildomai, galimai tuo metu negalint pasirūpinti kūdikiu. Todėl siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeista ne tik ieškovės teisė gauti materialinę paramą iš sutuoktinio, bet ir šalių nepilnamečio vaiko interesai, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną sutuoktinės išlaikymą.
11. Byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie tai, kokios yra atsakovo galimybės teikti išlaikymą ieškovei, kokie yra ieškovės poreikiai ir galimybės finansiškai savimi pasirūpinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2018 m. liepos 1 d. patvirtinta 518 Eur minimali mėnesinė alga. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė iš gaunamų pajamų turi išlaikyti ne tik save, bet ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tuo tarpu atsakovo gaunamos pajamos preliminariais duomenimis yra didelės, pakankamos remti sutuoktinę, su kuria gyvena trys šalių nepilnamečiai vaikai. Dėl to teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir priteisė iš atsakovo ieškovei išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas A. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė teismui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie atsakovo realiai teikiamą išlaikymą vaikams. Viso gyvenimo skyrium metu atsakovas rūpinosi vaikais daugiau nei pati ieškovė. Atsakovo teikiami dokumentai patvirtina, kad ieškovė nesugeba pasirūpinti dukterų higiena ir tai tenka daryti atsakovui. Jai visiškai nerūpi vaikų saugumas, nes sūnų kartu su nepilnamete įveža į liftą ir be jokios palydos leidžia kilti pas atsakovą į 7 aukštą. Ieškovė nesirūpina vaikų ugdymu, nes ugdymo proceso metu išvyko su vaikais pas draugę į (duomenys neskelbtini). Dukra A. praleidžia su tėvu daugiau laiko, nei su motina. Dukrą I. ieškovė nuteikia prieš atsakovą, o atsakovo bendravimo laiką su sūnumi riboja be jokio pagrindo. Atsakovo dukra 2021 spalio 21 d. buvo palikta viena su dviem vaikais. Atsakovas apie tai pranešė policijai, buvo surašytas įvykio protokolas.
12.2. Atsakovas moka už komunalines paslaugas būste, kuriame su juo būna vaikai ir naudojasi visomis paslaugomis (vanduo, elektra, šildymas ir kt.). Atsakovas vaikų priežiūros metu tenkino ir tenkina ne tik kasdienius vaikų poreikius (papildomai atostogos, būreliai, sveikatos priežiūra ir pan.), todėl jis negali mokėti du kartus, t.y. ir už save, ir už ieškovę. Be to, atsakovas prašo nustatyti plačią jo bendravimo su vaikais tvarką, kurios metu taip pat patirs išlaidas. Laikino išlaikymo esmė yra sudaryti sąlygas vaikams gauti išlaikymą bylos nagrinėjimo metu. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra būtinas, nes atsakovas teikė ir teiks išlaikymą, tiesiogiai mokėdamas už visas su vaikais susijusias išlaidas.
12.3. Ieškovė nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas realias išlaidas vaikams. Byloje dar nesurinkti išsamūs duomenys apie šalių turtinę padėtį, jų galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą, nėra įrodymų apie realius vaikų poreikius ir jų patenkinimui patiriamas išlaidas. Šios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsakovas negauna teismo nurodyto dydžio pajamų – 4 000 Eur per mėnesį. Atsakovo pajamos sudaro vidutiniškai 2 100 Eur per mėnesį, turi vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negalėjo nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Aplinkybių, kad atsakovas šiuo metu vengtų išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir dėl to kiltų grėsmė teisėtiems vaikų interesams gauti išlaikymą, ieškovė nenurodė. Dėl to nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.
12.4. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei laikiną išlaikymą iš atsakovo. Nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį. Nuo 2022 metų MVPD yra 267 Eur. Ieškovės pajamos yra didesnės. Be to, ieškovė gauna ir kitų pajamų, nes jos banko sąskaitos išrašas atskleidžia, kad ji leidžia nemažas pinigų sumas kavinėse ir restoranuose, išsigrynina dideles pinigų sumas, taip pat įneša į sąskaitą grynus pinigus.
12.5. Ieškovė gauna atlygį ir iš savo tetos K. E. bei kitų asmenų. Minėtame banko išraše nėra duomenų apie ieškovės mokėjimus už būsto nuomą ir komunalines paslaugas. Taigi ieškovė už šias paslaugas nemoka arba turi grynųjų pinigų, kurių kilmės teismui neatskleidė. Vaikų priežiūra gali pasirūpinti ir pasirūpina (kiek tai leidžia ieškovė, kol nėra nustatyta bendravimo tvarka) atsakovas. Jeigu vaikų priežiūra yra kliūtis ieškovei dirbti, tuomet vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su atsakovu. Byloje yra duomenys, kad atsakovas buvo dviejų vaikų priežiūros atostogose ir tai nesutrukdė jam išlaikyti šeimos.
Atsiliepimas
13. Ieškovė B. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas neturėjo pareigos vertinti tėvų finansines galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to teismas teisingai nustatė per mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir teisingai priteisė laikiną išlaikymą ieškovei. Atsakovas klaidina teismą dėl savo turtinės padėties. Aplinkybė, kad atsakovas ketina statyti namą, patvirtina jog jo turtinė padėtis yra gera. Atsakovo teiginys, kad jis kiekvieną mėnesį teikia vaikams išlaikymą, neatitinka tikrovės. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui yra skiriamos nenuoseklios, nesistemingos, skirtingos sumos.
13.2. Šiuo metu atsakovas yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Dėl to nukenčia nepilnamečių vaikų interesai, nes ieškovė neturi jokių galimybių viena finansiškai užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą. Tuo tarpu išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra reikalingas nuolat. Vaikais rūpinasi išimtinai ieškovė: užtikrina tinkamą jų maitinimą, priežiūrą, rūpinasi jų sveikata, ugdymu, auklėjimu ir pan. Atsakovo bendravimas su vaikais yra labiau epizodinis. Atsakovas neturi reikalingų įgūdžių tinkamai ir visapusiškai rūpintis vaikais. Vaikų santykis su atsakove yra labai artimas ir glaudus. Atsakovas vengia pareigos mokėti vaikams išlaikymą. Nėra jokio apibrėžtumo, neaišku, kokią sumą atsakovas konkretų mėnesį skirs vaikų poreikiams, ar iš viso ją skirs.
13.3. Atsakovas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus, kurie skiriami vaikų poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ši valstybės mokama išmoka skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Todėl atsakovas nepagrįstai šia valstybės mokama išmoka siekia sumažinti savo pareigą teikti išlaikymą vaikams.
13.4. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovei. Ieškovė vien būsto nuomai išleidžia beveik visas savo gaunamas pajamas, taip pat ji turi mokėti už komunalines paslaugas, tenkinti ir kitus būtinuosius poreikius maistui, higienai, aprangai, transportui ir pan. Atsakovas turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti, tuo tarpu ieškovė neišvengiamai savo laiką turi skirti šalių nepilnamečių vaikų priežiūrai, dėl to šiuo metu neturi visiškai jokių galimybių gauti didesnes pajamas, kurios leistų patenkinti bent minimalius būtinuosius poreikius. Kai vaikui sukaks 2 metai, jis pradės lankyti ugdymo įstaigą, o ieškovė turės realias galimybes dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Byloje kilo ginčas dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir laikinas išlaikymas ieškovei po 100 Eur per mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis apie jo pajamas, mokamas įmokas (duomenys neskelbtini) už suteiktą paskolą ir pranešimo policijai duomenis. Atsakovas naujais įrodymais įrodinėja, kad teismas neteisingai nustatė jo gaunamų pajamų dydį, pagal kurį iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams ir ieškovei yra neproporcingai didelis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės ir būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
18. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
19. Tai yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo ir kt.), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga. Nr. AC-34-2. Teismų praktika. 2011, Nr. 34). Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, kurie šiuo metu yra 10, 6 metų ir 6 mėnesių amžiaus. Šalys gyvena atskirai, nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jis visą gyvenimo su ieškove skyrium metu rūpinosi vaikais daugiau, negu ieškovė, be to, jo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka yra labai plati, taigi atsakovas taip pat bendravimo su vaikais metu patirs išlaidas.
21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo nurodomą aplinkybę, kad jis leidžia laiką su vaikais ir tuo metu tenkina vaikų poreikius. Tačiau vaikai gyvena kartu su ieškove, skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo nustatyta atsakovo prašoma bendravimo su vaikais tvarka, o šiuo metu dėl teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, yra paduotas atskirasis skundas. Todėl šiuo metu negalima įvertinti galimos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos įtakos laikino išlaikymo priteisimo pagrįstumui. Byloje esantys duomenys apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikams patvirtina, kad išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai, taip pat jis buvo nepakankamas būtiniausiems vaikų poreikiams užtikrinti.
22. Sutiktina su atsakovu, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).
24. Minimali mėnesinė alga nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730,00 Eur (po mokesčių – 533,65 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi neįrodinėtina ir laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį atitinkanti teiktino minimalaus laikino išlaikymo vaikams suma pripažintina 533,65 Eur.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
26. Nors teismas šiuo metu neturi tikslių duomenų apie ieškovei teikiamas išmokas vaikams, tačiau pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad bendra vaikams skiriamų išmokų suma sudaro 333 Eur. Ši suma atitinka teisės aktų nustatytus išmokų vaikams dydžius, todėl pripažintina, kad 533,65 Eur suma turi būti mažintina vienam vaikui skiriama išmokų suma – 111 Eur (333 Eur / 3). Taigi nagrinėjamoje byloje minimalus laikinas išlaikymas vienam vaikui turėtų būti 422,65 Eur (533,65 Eur – 111 Eur), o kiekvienas iš tėvų turėtų skirti kiekvienam vaikui po 211,33 Eur.
27. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna vidutiniškai po 2 100 Eur per mėnesį pajamų. Atsakovas turi papildomai mokėti po 202,99 Eur įmokas AB (duomenys neskelbtini) pagal 2007 m. sausio 18 d. kredito sutartį (likusi negrąžinto kredito suma – 34 748,67 Eur). Atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, negu vidutinė mėnesinė alga Lietuvoje, atlikus prievoles kredito įstaigai, atsakovui lieka 1 897,01 Eur. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo laikino išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį yra pagrįsta ir proporcinga atsakovo gaunamoms pajamoms.
28. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą kitam sutuoktiniui. pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jo priteistu ieškovei laikinu išlaikymu periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį.
29. Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai remiasi nustatytu MVPD. Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme apibrėžtas MVPD yra tik vienas iš socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių, skirtų socialinės paramos išmokos dydžiui apskaičiuoti ir nustatyti (Įstatymo 2 straipsnis). Tuo tarpu, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio šeimos bylose, yra vadovaujamasi visuma byloje esančių duomenų ir minimalaus darbo užmokesčio dydis yra tik vienas iš kriterijų, nustatant laikino išlaikymo dydį.
30. Atsakovo atskirajame skunde minimas ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad po trečiojo vaiko gimimo ji tik 2021 m. rugpjūčio 7 d. įnešė į sąskaitą 2 700,00 Eur grynų pinigų sumą, kitų fizinių asmenų, tarp kurių ir atsakovo nurodoma K. E., jai pervestos sumos yra nedidelės (10-33 Eur) ir nereguliarios. Minėtas išrašas patvirtina, kad ieškovė taip pat periodiškai mokėjo po 100-200 Eur skolą atsakovui. Šiuo metu vien tik sąskaitos išrašo analizė nepatvirtina, kad ieškovė, be 483,83 Eur vaiko priežiūros išmokos, galėtų gauti papildomas reguliarias pajamas. Atsakovui, atsiskaičius su kredito įstaiga ir sumokėjus priteistą laikiną išlaikymą vaikams ir ieškovei, lieka 1 197,01 Eur asmeniniams poreikiams. Dėl to pripažintina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos pagrįstai ir nedaro neproporcingos žalos atsakovo interesams.
31. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti atsakovo A. V. atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.