Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,R“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,T“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

11. Nagrinėjamoje byloje atsakovė kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad is?nyko aplinkybe?s, de?l kuriu? ies?kove? nuoga?stavo, kad atsakovei bus is?kelta nemokumo (bankroto) byla ir finansine? pade?tis ateityje nepage?re?s, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodz?io 14 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. e2-1273-553/2022, panaikinus S?iauliu? apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarti? ir klausima? is?sprendus is? esme?s, buvo atsisakyta is?kelti atsakovei nemokumo (bankroto) byla?; Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos teisis?kai reiks?mingos aplinkybe?s turi prejudicine? galia? nagrine?jamoje byloje ir ju? nereikia is? naujo i?rodine?ti; atsakove? s?iuo metu ne?ra paje?gi i?vykdyti teismo sprendima?, tac?iau ateityje jos finansine? pade?tis pagere?s. Atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

12. Pirma, pažymėtina tai, kad vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020, 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

13. Nagrinėjamu atveju, įrodinėjant prejudicinius faktus, apeliaciniame skunde cituojami Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodz?io 14 d. nutarties 27, 28 punktai. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtos nutarties 27 punkte nurodoma, kad nepagrįsta teismas laiko skundžiamos nutarties išvadą dėl bendrovės galimybių tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais nebuvimo. Į bylą pateikta atsakovės su UAB „Š“ sudaryta Rangos sutartis bei techninės prižiūrėtojos UAB „S“ 2022 m. rugsėjo 26 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovė darbus pagal rangos sutartį vykdo ir, užsakovei UAB „Š“ patvirtinus atliktų darbų aktą, UAB „T“ bus sumokėta apie 120 000 Eur suma. Įrodymų, kad dėl nurodyto mokėjimo būtų kilęs ginčas, nei bylos, nei viešais duomenimis, nenustatyta. UAB „T“ į bylą pateikta 2021 m. spalio 1 d. subrangos pagrindinė sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir Vokietijos įmonės T GmbH, 2022 m. sausio – liepos mėn. PVM sąskaitos faktūros, išrašas iš kredito įstaigos AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, už kurią gauna pajamas: 2022 m. vasario – liepos mėn. T GmbH atsakovei pervedė 319 300 Eur sumą. 2022 m. balandžio 1 d. priedas 01 prie subrangos pagrindinės sutarties patvirtina, kad T GmbH įsipareigojo atsakovei pateikti darbų užsakymus iki 2027 m. gruodžio mėn., kurių vertė siekia nuo 144 000 iki 480 000 Eur. Minėtos nutarties 28 punkte nurodoma, kad atsižvelgdamas į aukščiau nutartyje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „T“ padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos nemokumo sąvokos. Nors atsakovė patiria finansinio pobūdžio sunkumus, dėl ko jau kurį laiką vėluoja atsiskaityti su savo kreditoriais, tačiau atsakovė yra veiklą vykdantis subjektas – turi 36 darbuotojus, vykdo veiklą, už kurią gauna pajamas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai rodo atsakovės pastangas atsiskaityti su kreditoriais (taip pat ir ieškove) bei atsiskaitymų sutrikimų laikinumą. Pažymėtina, kad vieši duomenys patvirtina, jog mokestinės nepriemokos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „T“ nebeturi. Tokioje situacijoje nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas sukūręs bei mokesčius valstybei mokantis ūkio subjektas.

14. Kaip matyti, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodz?io 14 d. nutarties 27, 28 punktuose įvertino tik bendro pobūdžio informaciją ir tik pagal tos nutarties priėmimo dieną turimus duomenis apie atsakovės galimybę tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, neindividualizuojant konkrečių atsiskaitymo terminų ir galimybių su konkrečiais kreditoriais bei konkrečiai nekonstatuojant, kad atsakovės finansine? pade?tis ateityje neabejotinai pagere?s. Atsakovės nurodytoje byloje, kurioje nustatytomis aplinkybėmis atsakovė siekia vadovautis kaip prejudiciniais faktais šioje byloje, buvo sprendžiamas atsakovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimas, apeliacijos dalyką sudarė – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei (atsakovei) iškelta nemokumo (bankroto) byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas; atsakovės turtinė padėtis buvo vertinama bendrai ir tik tiek, kiek tai susiję su JANĮ numatyta nemokumo sąvoka. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas visai kitokio pobūdžio dalykas – (konkrečiai atsakovės kreditorei, t. y. ieškovei, palankaus teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo konkrečiam (6 mėnesių) terminui klausimas. Taigi nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti ne bendro pobūdžio aplinkybę, kad atsakovė galimai ateityje turės galimybę (siekia) atsiskaityti su savo kreditoriais, o būtent tai, ar atsakovė realiai šiuo metu (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) turi objektyvias galimybes mokėti ieškovei daugiau nei po tris tūkstančius eurų kiekvieną mėnesį 6 mėnesius. Atsakovės galimybė įvykdyti teismo sprendimą jo vykdymą išdėsčius 6 mėnesių terminui nebuvo vertinama ir nustatinėjama atsakovės nurodytoje kitoje byloje. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad atsakovės nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju vien tai, kad atsakovės nurodytoje kitoje byloje buvo pasisakyta apie atsakovės turtinę padėtį vertinant atsakovės (ne)mokumo klausimą tuo aspektu, ar yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą, nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje. Taigi atsakovės argumentas, kad Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos teisis?kai reiks?mingos aplinkybe?s turi prejudicine? galia? nagrine?jamoje byloje ir ju? nereikia is? naujo i?rodine?ti, atmestinas kaip nepagrįstas, nes minėtoje kitoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovė yra pajėgi visiškai atsiskaityti su ieškove ir gali tai padaryti būtent per jos prašomą sprendimo vykdymo išdėstymo terminą.

16. Pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 ir 178 straipsniai). Šuo atveju atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų ir skaičiavimų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti konkrečias išvadas apie atsakovės galimybes vykdyti ir visiškai įvykdyti teismo sprendimą per artimiausius šešis mėnesius. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo, su kuriuo atsakovė iš esmės sutinka, priėmimo, nėra įvykdžiusi nė dalies tokio sprendimo. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Taip pat atsakovė nepateikė jokių kitų duomenų, objektyviai patvirtinančių jos realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą per 6 mėnesius. Taigi atsakovės teiginys, kad ateityje jos finansine? pade?tis pagere?s, šiuo konkrečiu atveju laikytinas deklaratyviu. Atsakovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis leidžia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį 6 mėnesius iš eilės mokėti dalimis ir sumokėti visą ieškovei teismo sprendimu priteistą pinigų sumą.

17. Nagrinėjamas apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad egzistuoja objektyvios nepalankios aplinkybe?s tinkamam sprendimo i?vykdymui is? karto, dėl ko yra pagrindas sprendimo vykdyma? is?de?styti 6 me?nesiams; teismo sprendimo vykdymą is?de?sčius 6 me?nesiams, bu?tu? atsiz?velgta i? abieju? bylos s?aliu? interesus, t. y. ne tik i? ies?kovės, tačiau ir i? atsakovės, taip pat i? tai, kad tik is?de?sc?ius tokio sprendimo i?vykdyma?, bu?tu? uz?tikrintas tinkamas jo i?vykdymas ir, tuo pac?iu, is? esme?s nebu?tu? paneigtas pats teismo sprendimas; tuo atveju, jei i?siteise?jusio sprendimo i?vykdymas nebu?tu? is?de?stytas ir ies?kovė inicijuotu? priverstinio vykdymo veiksmus, ju? metu atsakovės turto atz?vilgiu bu?tu? taikomas sąskaitų ares?tas, kas sustabdytu? atsakovės veikla?, ir atsakovė negale?tu? tinkamai i?vykdyti pagal kitas rangos sutartis prisiimtu? i?sipareigojimu?; pras?omas 6 me?nesiu? terminas yra racionalus, jis bus pakankamas ir atsakovė gale?s lygiomis dalimis moke?ti ies?kovei teismo sprendimu priteistas sumas. Tokie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

18. Pirma, kaip jau atkreiptas dėmesys aukščiau šioje nutartyje, atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji gale?s lygiomis dalimis moke?ti ies?kovei teismo sprendimu priteistas sumas. Antra, atsakovė taip pat nepateikia jokių objektyvių ir pakankamų duomenų, patvirtinančių jos teiginį, kad is?de?sc?ius tokio sprendimo i?vykdyma?, bu?tu? uz?tikrintas tinkamas jo i?vykdymas. Trečia, vien tai, kad, atsakovės teigimu, egzistuoja objektyvios nepalankios aplinkybe?s tinkamam sprendimo i?vykdymui is? karto, savaime nėra pakankamas pagrindas sprendimo vykdyma? is?de?styti 6 me?nesiams. Sprendžiant teismo įvykdymo išdėstymo klausimą atsižvelgtina ne tik į atsakovės, tačiau ir į ieškovės teisėtus interesus ir lūkesčius.

19. Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas. Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovė ir prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams. Tačiau nagrinėjamu atveju yra reikšmingi ir kiti aspektai, į kuriuos atsižvelgtina sprendžiant teismo sprendimo išdėstymo klausimą, ir į kuriuos pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje.

20. Kaip atkreipiamas dėmesys ir apeliaciniame skunde, kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti ne tik į abiejų šalių turtinę padėtį, tačiau ir į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Pažymėtina, kad tokie kasacinio teismo išaiškinimai atitinkamai aktualūs ir teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atveju.

21. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia tai, kad sprendimo vykdymas turėtų būti išdėstytas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

22. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą.

23. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimo vykdymą is?de?sčius 6 me?nesiams, bu?tu? atsiz?velgta i? abieju? bylos s?aliu? interesus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas gali pažeisti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2022 m. gruodz?io 1 d.) yra praėję 3 mėnesiai, nuo ieškovės pareikalavimo atsakovei įvykdyti prievoles (2022 m. gegužės 3 d.) – apie 10 mėnesių, o nuo atsakove?s finansiniu? i?sipareigojimu? ies?kovei nevykdymo (2021 m. gruodžio 12 d.) – dar daugiau. Teismo vertinimu, atsakovė jau ilgą laiką (daugiau nei metus) nevykdo savo įsipareigojimų ieškovei. Tokiu būdu pažeidžiami ieškovės teisėti interesai ir lūkesčiai kuo greičiau ir ekonomiškiau gauti savo patenkintų reikalavimų įvykdymą. Nors atsakovė iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintais ieškovės reikalavimais, jų nė iš dalies nėra įvykdžiusi, ir byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad atsakovė galėtų tinkamai įvykdyti teismo sprendimą per jos prašomą išdėstyti vykdymo terminą.

25. Be to, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakove?s atz?vilgiu yra vykdomi priverstiniai is?ies?kojimai per antstoli?, ares?tuotas atsakove?s turtas ir pinigine?s le?s?os. Atsakovės nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodz?io 14 d. nutarties 26 punkte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu buvo vykdoma 12 vykdomųjų bylų. Duomenų apie tai, kad šiuo metu atsakovės atžvilgiu vykdomosios bylos yra užbaigtos ir nebėra vykdomas priverstinis išieškojimas bei taikomas atsakovės turto areštas, atsakovė nepateikė. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovė turi ir daugiau skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, ne tik ieškovei šioje byloje. Šioje byloje nėra pateikta konkrečių duomenų, kiek šiuo metu atsakovė gauna pajamų ir kiek turi skolinių įsipareigojimų, ar jos gaunamos pajamos būtų pakankamos tinkamai vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus.

26. Taigi atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, sutiktina su ieškovės atsikirtimais, kad šiuo konkrečiu atveju kuo anksc?iau ies?kovei bus is?duotas vykdomasis dokumentas visoms teismo sprendimu priteistoms pinigu? sumoms is?ies?koti, tuo realiau bus i?vykdytas teismo sprendimas, o įsiteise?jusio teismo sprendimo is?de?stymas pablogintu? ies?kove?s teises ir teisinius interesus gauti teismo sprendimo i?vykdyma?, be to, teismo sprendimo i?vykdymas jį išdėsčius nebūtų niekuo uz?tikrintas, taigi šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai būtų tinkamai vykdomas. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, vien tik atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.

27. Atsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus, vertintina, kad kiti atsakovės argumentai nebeturi teisinės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams skundžiamoje teismo sprendimo dalyje išdėstytiems motyvams, dėl ko jų plačiau nekartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nurodytus kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl galimybės (ne)taikyti CPK 284 straipsnyje nurodytą išimtį, ir skundžiama teismo sprendimo dalis atitinka kasacinio teismo praktiką.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, vadovaujantis atsakovės nurodytais motyvais, nepateikus pakankamų ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą jo vykdymą išdėsčius jos prašomu terminu, reikštų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, tačiau ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovės, teisėtų lūkesčių pažeidimą. Atsakovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atidėjimo institutą, todėl atsakovės prašymas atmetamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ji per 6 mėnesius turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą dalimis, sumokėdama ieškovei ne tik priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas, bet ir apskaičiuotas palūkanas, prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą negali būti tenkinamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 12, 178, 284 straipsniai, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

30. Ieškovė prašo priteisti is? atsakovės 300 Eur byline?jimosi is?laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina 2023 m. sausio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir 2023 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymas. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T“, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „R“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.