Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gauta baudžiamoji byla Nr1-241-664/2021, kurioje L. B. kaltinamas tuo, kad jis, mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo D. I. ir V. I. :

1.1. 2020 metų birželio 21 dieną, apie 15 valandą 30 minučių, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), D. I. sėdint namo kieme esančioje lauko pavėsinėje, be priežasties, kietu buku daiktu ir kertančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu – kirviu suduodamas pastarajai ne mažiau kaip šešis kartus į galvą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu D. I. padarydamas sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies voke, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairės alkūnės duobės srityje ir dešinėje blauzdoje, taip pat kirstines žaizdas pakaušio kairėje pusėje ir kaktos dešinėje pusėje - nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.2. 2020 metų birželio 21 dieną, apie 15 valandą 45 minučių, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), namo kieme kilusio konflikto metu, suduodamas kirvakočiu vieną kartą V. I. į kairės rankos dilbį dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, po ko suduodamas kirvakočiu du kartus ir kirvio ašmenimis vieną kartą į kairės rankos dilbį, o nueinančiam V. I. į nugarą mesdamas akmenį, tokiu būdu V. I. padarydamas sužalojimus: poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimus kairėje rankoje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi nusprendė baudžiamąją bylą, kurioje L. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nukentėjusiųjų D. I. ir V. I. atstovas advokatas E. L. atsiliepime į Institucijos skundą nurodė, jog skundo argumentai laikytini pagrįstais, todėl skundas tenkintinas.

5. Atsiliepime teigiama, jog skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad L. B. inkriminuota nusikalstama veika gali turėti ne tęstinės veikos požymį, bet atskirų nusikalstamų veikų požymius, tačiau šis trūkumas gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant teisme.

6. Prokurorės Gražinos Valinčienės skundas tenkinamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi bei apeliaciniu skundu, daro išvadą, kad bylą išnagrinėjęs teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartis naikintina.

8. BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla gali būti perduodama prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

9. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-254/2013).

10. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, konstatavęs, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas), o dėl ydingai surašyto kaltinamojo akto ne tik pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, tačiau ir bylą nagrinėjantis teismas atsiduria teisinėje aklavietėje.

11. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog bylą nagrinėjęs teismas nustatė šiuos kaltinamajam aktui taikomų, reikalavimų pažeidimus, t. y. :

- Iš teismui pateikto kaltinamojo akto turinio negalima suprasti, ar L. B. kaltinamas vienos tęstinės nusikalstamos veikos ar kelių nusikalstamų veikų padarymų. Kaltinamajame akte yra įvardijama, kad L. B. „mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmones“ bei yra „kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje“ (3 t., b. l. 142-158). Tokia formuluotė suponuoja, kad buvo padaryta ir asmeniui inkriminuota viena tęstinė nusikalstama veika, kuri su kiekvienu nauju epizodu vis tęsėsi. Tačiau, tęstinių nusikalstamų veikų atvejais (kuomet asmuo vis daro naujus pasikartojančius veiksmus) veiksmai atliekami esant vieningai tyčiai, tuo tarpu iš kaltinimo turinio matyti, jog L. B. kaltinamas mušdamas ar kitaip smurtaudamas D. I. sužalojęs „be priežasties“, o V. I. sužalojęs „kilusio konflikto metu“.

- Kaltinamasis L. B. neigia savo kaltę, o nukentėjusieji D. I. ir V. I. nurodo skirtingą įvykio laiką, o teismo posėdžio metu tikslinant nusikalstamos veikos padarymo laiką, prokuroras nurodė, jog negalintis pateikti tikslios informacijos.

- Kaltinime abstrakčiai ir netiksliai nurodoma nusikaltimo padarymo vieta: tai yra nukentėjusiosios D. I. sužalojimo atžvilgiu - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme esanti pavėsinė, o nukentėjusiojo V. I. atžvilgiu – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kiemas.

- Nors kaltinamajame akte nurodoma kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai V. I. (išvardinant juos remiantis byloje pateikta specialisto išvada), tačiau neatskleistas nusikalstamos veikos mechanizmas, kaip, kokiu daiktu ir kokia eiliškumo tvarka buvo padaryti sužalojimai.

12. Susiformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Vadovaujantis BPK 287 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus.

13. Šiuo atveju, atkreipiamas dėmesys, jog teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

14. Iš to kas aptarta, spręstina, kad, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Tad nustatant kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, kiekvieno iš kaltinamųjų kaltumą (tai yra tas esmines aplinkybes, kurios parodo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą), nagrinėjamu atveju apylinkės teismui nebuvo kliūčių nagrinėti bylą.

15. Iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame aprašytos L. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nurodant jų padarymo laiką, vietą, būdą, aplinkybes, kilusius padarinius, atitinka BK normų, pagal kurias šios veikos buvo kvalifikuotos, turinį. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamajame akte nurodyti BPK 219 straipsnyje reikalaujami duomenys, o nusikalstamų veikų aprašymas yra pakankamai konkretus ir aiškus, nusikalstamų veikų aplinkybės nurodytos tiek, kiek jų buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir tos, kurios atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamų veikų požymius ir yra svarbios sprendžiant kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą.

16. Kita vertus, pritartina apylinkės teismo motyvui, jog kaltinamajame akte nedetalizuota, ar L. B. kaltinamas vienos tęstinės nusikalstamos veikos ar kelių nusikalstamų veikų padarymų, tačiau šie trūkumai nėra laikytini esminiais ir gali būti taisomi bylą nagrinėjant teisme.

17. Be to, pažymėtina, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, taip pat turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015).

18. Analizuojamu atveju, apygardos teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimo metu pats teismas turi plačias galimybes atlikti įvairius proceso veiksmus, t. y. vadovaudamasis BPK 287 straipsniu gali atlikti bet kokį proceso veiksmą, numatytą BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose, arba, esant tam tikroms aplinkybėms, pavesti juos atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-133-579/2021). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas pats gali atlikti įvairiausius veiksmus, siekdamas pašalinti visas teismui kylančias abejones ir neaiškumus. Šiuo atveju tokių abejonių šalinimas teisme būtų iš esmės toks pats kaip tą darant ikiteisminio tyrimo metu, todėl vien dėl to perduoti bylą prokurorui, ir daryti išvadas apie bylos nagrinėjimo trukdymą negalima.

19. Paminėtina, jog vadovaujantis BPK 233 straipsnio 1 dalimi teisėjas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamąja byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis). Todėl visiškai pritartina skundo motyvams, jog prokurorei perdavus kaltinamąjį aktą su bylos medžiaga nagrinėti teisme, buvo paskirtas ir 2021 m. gegužės 12 d. surengtas teismo posėdis (iš Lietuvos teismų informacinės sistemoje (toliau – LITEKO) esančių duomenų). Tokiu būdu teismas iš esmės pripažino, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK jam keliamus reikalavimus ir bylą nagrinėti teisme – kliūčių nėra.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo esminį baudžiamojo proceso pažeidimą dėl to, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

21. Teisėjų kolegija, apibendrindama šiame sprendime išsakytus argumentus ir ankstesnę teismo praktiką sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus pabrėžia, kad teismo teisė perduoti bylą prokurorui turi aiškiai atspindėti teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimą. Be to, sprendžiant dėl bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus ar šalinant nustatytas kliūtis yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai nustatytus pažeidimus galima ištaisyti ar tam tikras proceso kliūtis pašalinti teisme ir nustatytų pažeidimų taisymas ar procesinių kliūčių šalinimas perduodant bylą prokurorui lemtų ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją prieštarautų BPK paskirčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-156-1020/2020).

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,

nutaria:

Prokurorės Gražinos Valinčienės skundą tenkinti ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.