Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarties N. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) tyrėjos 2019 m. liepos 8 d. nutarimu N. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. birželio 23 d. 13.52 val. (duomenys neskelbtini) k. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių girtumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą, nesutinka su jo nubaudimu dėl vairavimo neblaiviam, abejoja pareigūnų atlikto apsvaigimo nuo alkoholio matavimo rezultatais, pažymėdamas, kad juos paneigia medicinos įstaigoje atliktas kraujo tyrimas, ir yra įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta arba skirtas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Dėl nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį

6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014).

7. Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs N. M. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl N. M. kaltės.

8. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusiengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018), tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

9. N. M., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0370, 2019 m. birželio 23 d. 13.54 val. buvo nustatytas 0,43 promilių (±0,017 promilės) neblaivumas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su tokiais alkotesterio parodymais, teigia, kad patikrinimą atlikęs pareigūnas nesivadovavo Aprašo nuostatomis, alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija, t. y., neįsitikino, kad nuo asmens alkoholio vartojimo momento iki tikrinimo alkotesteriu yra praėję ne mažiau kaip 15 minučių, teigia, kad alkotesterio parodymams įtakos galėjo turėti tai, jog N. M. prieš pat jį sustabdant policijos pareigūnams, buvo išgėręs kelis gurkšnius alaus, be to, valgė, rūkė. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo nutarties motyvams, tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, o taip pat ir liudytojų M. B. ir M. G. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išvengti pakankamai griežtos atsakomybės. Tokia išvada daroma atsižvelgus į liudytojo policijos pareigūno M. A. teisme duotus parodymus, jo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei policijos pareigūnų tarnybinio automobilio viduje atlikto vaizdo ir garso įrašą.

10. Liudytojas M. A. teisme paaiškino, kad sustabdžius N. M. vairuojamą automobilį, sklido alkoholio kvapas, tačiau paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis tai neigė, todėl buvo nutarta patikrinti jo neblaivumą. Įvertinus tai, kad N. M. neigė alkoholio vartojimo faktą, pareigūnas neturėjo jokio pagrindo laukti 15 minučių tam, kad atliktų neblaivumo patikrinimą. Pastebėtina, kad nei prieš tikrinimą alkotesteriu, nei iškart po to, kai alkotesteriu buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, N. M. neužsiminė apie tai, kad būtų neseniai išgėręs kelis gurkšnius alaus, nors, būdamas advokato padėjėju, neabejotinai turėjo suprasti, kad tokiu atveju alkotesterio rodmenys gali būti netikslūs. Iš policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje atlikto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad supažindintas su alkotesterio rodmenimis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmiausia teiravosi, kokia atsakomybė jam gresia, o ėmęs rašyti paaiškinimą ėmė prašyti leisti pasitikrinti neblaivumą dar kartą, į ką jam buvo atsakyta, jog „kvapas dar eina nuo Jūsų ir prie automobilio ėjo“, kas tik patvirtina faktą, jog alkotesteriu užfiksuotas asmens neblaivumas buvo susijęs ne su, kaip kad teigia apeliantas, jo prieš pat patikrinimą valgytu maistu (kebabu) ir gertu mineraliniu bei keliais gurkšniais alaus, o su ankstesniu alkoholio vartojimu (pažeidėjas pripažino, kad išvakarėse buvo festivalyje, kur vartojo alkoholinius gėrimus). Pastebėtina, kad pareigūnas kalbėjo apie nuo jo sklindantį alkoholio, o ne maisto ar rūkalų kvapą. Pareigūnui administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nurodžius apie nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, šis vėlgi apie su maistu išgertus kelis gurkšnius alaus nieko neužsiminė, minėjo tik mineralinį ir maistą, o alkotesterio instrukcijoje nėra nurodyta, kad mineralinio vandens ar maisto vartojimas iškreiptų parodymų rezultatus. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek teisme M. A. nurodė, kad jam replikavus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jog kebabuose nėra alkoholio, šis paaiškinime įrašė, jog gėrė kelis gurkšnius alaus. Apeliantas taip pat iškėlė versiją, kad alkotesterio rodmenims įtakos galėjo turėti ir prieš pat patikrinimą surūkyta cigaretė, tačiau analizuojant policijos pareigūno M. A. teisme duotus parodymus ir tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes matyti, jog minėtas liudytojas nurodė, kad automobilyje cigarečių kvapo nesijautė. Jo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad rašydamas paaiškinimą N. M. svarstė, kokias cigaretes galėjo rūkyti, nes šiaip nerūko. Netikėti savo tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno parodymais apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad pareigūnas yra suinteresuotas melagingai apkalbėti pažeidėją, todėl teikia nepalankius jam parodymus. Beje, tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo. Juolab, tokias įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas. Policijos pareigūno teisme duoti parodymai esminėse detalėse sutampa su jo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Išanalizavus N. M. paaiškinimo turinį, išties matyti, kad jame pirmiausia rašoma apie tai, jog asmuo neseniai valgė, gėrė, kad policijos pareigūnas jo apie tai nepasiteiravo. Po to pažymima apie rūkymą, kebabų valgymą ir tik paskutiniame sakinyje nurodoma apie kelis gurkšnius alaus. Šias aplinkybes įvertinus kartu su liudytojo M. A. teisme duotais paaiškinimais, jo tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis ir vaizdo bei garso įrašo duomenimis, galima daryti išvadą, jog N. M. nėra nuoširdus ir leidžia jo parodymus vertinti kritiškai ir daryti išvadą, kad įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis buvo sąlygotas ne burnoje buvusių alkoholio likučių (prieš pat patikrinimą išgertų kelių gurkšnių alaus), ne netinkamo alkotesterio veikimo ar netinkamų pareigūno veiksmų tikrinant asmens neblaivumą, o buvo objektyviai nulemtas N. M. neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo.

11. Nesutikęs su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, N. M. vyko į gydymo įstaigą – VšĮ Kaišiadorių ligoninę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. T-A 4710/2019(01) konstatuota, kad N. M. kraujyje, paimtame 2019 m. birželio 23 d. 14.39 val., praėjus 45 minutėms po policijos pareigūnų atlikto tikrinimo alkotesteriu, N. M. kraujyje nustatyta mažiausia 0,29 promilės etilo alkoholio. Tačiau pastebėtina, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismas pažymi, jog paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą, taigi nagrinėjamu atveju praėjus 45 minutėms iš pažeidėjo organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Tai, kad praėjus 45 minutėms sumažėjo alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse, parodė ir medicinos įstaigoje atliktas blaivumo patikrinimas alkotesteriu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog VšĮ Kaišiadorių ligoninėje atlikto N. M. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, tačiau, kaip jau anksčiau minėta, įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, taip pat policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą N. M. neblaivumą – 0,43 promilės, ir medicininės apžiūros akto rezultatus, darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0370 nustatytas alkoholio kiekis objektyviai atspindi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. Tai reiškia, kad automobilio vairavimo metu N. M. visgi buvo neblaivus.

12. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad patikrinimą atlikęs policijos pareigūnas pažeidė Aprašo nuostatas. Tiek minėto Aprašo 5.5 punkte, tiek Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklių) 4 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Iš aptartų nuostatos yra visiškai akivaizdu, jog pareiga atlikti pakartotinį transporto priemonės vairuotojo neblaivumo patikrinimą, kai jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija neviršija 1,5 promilių, tačiau viršija 0,40 promilių, kyla tik tuomet, kai neblaivumu įtariamas transporto priemonės vairuotojas yra susijęs su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta, kad N. M. būtų susijęs su eismo įvykiu, kurio metu būtų sukelti Taisyklėse nurodyti padariniai, todėl policijos pareigūnui nebuvo teisinio pagrindo privalomai atlikti pakartotinį N. M. neblaivumo patikrinimą. Teismas nesivadovauja apeliaciniame skunde nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-76-655/2017, kadangi joje esančios faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamam atvejui. Minėtoje byloje nustatyta, kad asmuo prieš pat patikrinimą vartojo energetinį gėrimą apie ką prieš tikrinimą informavo policijos pareigūną, nuo jo nesklido alkoholio kvapas.

13. Apeliaciniame skunde kvestionuojant alkotesterio parodymus, teigiama, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad vyriausiasis patrulis buvo supažindintas su alkotesterio naudojimosi instrukcija, yra išlaikęs įskaitą, pateikiama nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1022/2012, kur teismas nesivadovavo alkotesterio parodymais, nepripažino šių parodymų leistinu įrodymu, kadangi policijos pareigūnas nebuvo supažindintas su alkotesterio naudojimosi instrukcija ir nebuvo išlaikęs įskaitos. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija, kurioje patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliamas papildomas reikalavimas būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis, kurios nuostatomis ir buvo remiamasi minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime, šiuo metu yra nebegaliojanti (neteko galios Lietuvos policijos generaliniam komisarui 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinus naująją Policijos patrulių veiklos instrukciją). Šiuo metu galiojančioje instrukcijoje papildomas reikalavimas eismo priežiūrą vykdantiems policijos pareigūnams dėl įskaitų išlaikymo nebenurodomas, preziumuojama, kad eismo priežiūrą atliekantys pareigūnai turi teisę naudoti jiems suteiktas darbo priemones – šiuo atveju alkoholio koncentracijos matuoklį, yra apmokyti jais naudotis. Apelianto teiginiai apie duomenų dėl vyriausiojo patrulio kompetencijos tikrinti asmenų blaivumą technine priemone nebuvimą (naudojimo tvarkos, instrukcijos žinojimo, įskaitos išlaikymo), laikytini deklaratyviais ir nekeliančiais abejonių dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo.

14. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią padarė ir Institucija, jog N. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, jokių prieštaravimų byloje nepaliko, o išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Institucijos 2019 m. liepos 8 d. nutarimu N. M. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

15. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

16. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija, 2019 m. liepos 8 d. nutarimu pripažinusi N. M. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalias sankcijoje numatytas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 800 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Apeliantas neginčija jam paskirtos baudos dydžio, nesutinka su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui ir prašo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių.

17. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016).

19. Nagrinėjamu atveju pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad skirdama nuobaudą Institucija tinkamai įvertino N. M. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą paskyrė minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas sutrumpinti minėtos administracinio poveikio priemonės terminą, nėra. Jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Apelianto nurodytais motyvais galima būtų daugelyje bylų neskirti administracinio poveikio priemonės ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžto reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. M. padarė pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kaip matyti iš policijos pareigūnų pateikto tarnybiniame automobilyje daryto vaizdo ir garso įrašo, toje vietoje ir tuo metu, kai buvo nustatytas N. M. padarytas pažeidimas, buvo pakankamai intensyvus eismas, galimai sąlygotas netoliese vykstančio festivalio. Tad vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio net ir nežymiai viršijant įstatyme numatytą leistiną normą, pažeidėjas neabejotinai kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei. Anksčiau jis taip pat yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykimui į darbą į (duomenys neskelbtini) ir atgal į namus (duomenys neskelbtini) bei kartu gyvenančių senelių periodiškam nuvežimui į gydymo įstaigas, negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Apygardos teismo vertinimu, tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Skundo autorius ir iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga norint tinkamai pasirūpinti savo šeima, vykti į darbą, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau vykti į darbą, rūpintis seneliais, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.

21. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2019 m. liepos 8 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 3 d . nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. M. apeliacinio skundo netenkinti

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.