- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- ATP-722-348/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Pažeidėjas
- A. S.
- Advokatai
- Arvydas Verpečinskas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Astai Leonavičienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013-09-11 nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2013-08-16, apie 08.02 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo automobilį Mazda „323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,44‰ ±5% girtumo laipsnis), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti 2013-09-11 Kauno apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą - administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukti, nesant A. S. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., sudėties. Skunde pažymi, kad aplinkybė, jog jo organizme alkoholio koncentracijos kiekis kraujyje viršijo leistiną normą, neatitinka tikrosios faktinės situacijos. Pabrėžia, kad pažeidimo padarymo dieną jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, todėl policijos pareigūnams surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kuriame buvo konstatuotas jo blaivumas. Remiantis 2013-08-16 Kauno apskrities priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 688 ir 2013-08-20 toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A7891/13(01), nustatyta, jog apelianto kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nurodo, kad į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą nuvyko mažiau nei per valandą nuo to laiko, kai tik policijos pareigūnų buvo paleistas – apie 9 val. 04 min. ir buvo nustatyta, kad jis yra blaivus. Pirmosios instancijos teismo motyvai, jog per šį laikotarpį turėjo galimybę imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti yra grįstos prielaidomis ir subjektyvia nuomone.
Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarp alkotesterio parodymų (8 val. 04 min.) ir kraujo paėmimo (9 val. 55 min.) praėjo mažiau nei dvi valandos, įvertinus etilo alkoholio skilimo organizme intensyvumą (0,15 promilės per valandą) darytina išvada, kad pažeidimo padarymo metu jo organizme 0,44 promilių etilo alkoholio objektyviai negalėjo būti, o galėjo būti tik apie 0,3 promilių etilo alkoholio kiekis, kuris yra leistinas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirminio patikrinimo (alkotesterio rodmenys) rezultatai negali būti laikomi patikimais įrodymais nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Be to, nurodo, kad įvertinus galimą panaudoto alkotesterio paklaidą (±5 proc.) jo naudai, nustatytas neblaivumas įvykio metu galėjo būti apie 0,41 promilės alkoholio (5 proc. paklaida — 0,022 promilės), o tai kelia pagrįstų abejonių dėl leistinos ribos peržengimo, įvertinus prieštaravimus, esančius tarp alkotesterio rodmenų ir medicinos įstaigos pateiktos išvados, alkotesterio rodmenys negali būti laikomi vieninteliu ir neginčijamu įrodymu. Apelianto teigimu, esant nedideliam alkotesterio rodmeniui, testą reikia pakartoti po 20 min., taip pat prieš atliekant blaivumo testą, pareigūnai pagal alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimus turėjo įsitikinti, ar asmuo nieko nevalgė, negėrė bent 15-20 min, nerūkė bent 2 minutes. Šių instrukcijų pareigūnai nesilaikė, vos sustabdžius automobilį liepė pūsti į alkotesterį. Be to, remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcija, patruliai turi būti susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Pažymėtina, jog teismas apskritai neanalizavo aplinkybių, ar policijos pareigūnai rėmėsi alkotesterio naudojimosi instrukcijomis, ar buvo su jomis supažindinti, ar mokėjo šiuo prietaisu naudotis, o netyrus šių nurodytų aplinkybių, alkotesteriu užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtai ir negali būti vertinami kaip teisėti, neginčijami ir patikimi įrodymai byloje. Apeliantas pažymi ir tai, kad Kauno apylinkės teismo posėdyje nebuvo apklausti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas ir alkotesteriu apeliantą tikrinęs pareigūnas, taip pat jo prašomas apklausti liudytojas D. Š., kuris jį nuvežė į medicinos įstaigą. Taigi apylinkės teismas rėmėsi vien spėjimais ir prielaidomis, kurios neįrodo jo kaltės buvimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo A. S. skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktą A. S. kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d.
Byla dėl pateikto apeliacinio skundo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus dėl A. S. nustatyto neblaivumo laipsnio, teismo posėdyje apklausė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį policijos pareigūną S. G. ir jo kolegą T. V., taip pat Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytoją psichiatrę V. N. (ATPK 302⁹ str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja V. N. parodė, kad dirba Kauno apskrities priklausomybės ligų centre gydytoja – psichiatre. Šioje byloje ji yra surašiusi A. S. medicininės apžiūros aktą, kurį tvirtina. Liudytoja nurodė, kad neseniai vartojus alkoholio, pučiant iš burnos į alkotesterį, asmuo gali pripūsti 0,44 promilės, kadangi yra kraujinga burnos gleivinė. 9.55 val. A. S. atvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, buvo paimtas jo kraujas, tačiau jame alkoholio nerasta. Nuo 8.04 val. suvartotas alkoholio kiekis galėjo išgaruoti ir pasišalinti iš kraujo. Įgimta fermentinės sistemos alkoholio dehidrogenazė gerai veikia ir skaido alkoholį, todėl šis gali pilnai pasišalinti iš kraujo. Pirminis pūtimas iš burnos duoda tik pirminę iš karto suvartoto alkoholio kiekio koncentraciją. Gali būti, kad iš burnos pripūs, o iškart paimtame kraujyje nieko nebus nustatyta. A. S. jai buvo sakęs, kad vartojo vyno. Tašeno mėginys, kuriuo remiantis nustatomas alkoholio vartojimas, buvo neigiamas. Kraujo nustatymas yra patikimesnis nei alkotesterio parodymai. Visą kraujo tyrimą atlieka laboratorijoje Vilniuje, fiksuojamas asmens ūgis, svoris ir pan.
Liudytojas T. V. parodė, kad dirba patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Įvykio nepamena. Alkotesteriui rodant iki 0,41; 0,42; 0,43 promilės administracinio teisės pažeidimo protokolo nepildo. „0,44 promilės ±5%“ – šiuos duomenis parodo kompiuteris. Alkotesterio sertifikate yra nurodyta paklaida. Jei rodmenys būna iki 4 promilių, tai paklaida būna iki 5 procentų, jei virš 4 promilių, tuomet niekas nematuoja. Jie suveda alkotesterio parodymus į kompiuterį, o šis paskaičiuoja. Galutinio varianto kompiuteryje nemato, todėl jį paskaičiuoja su skaičiuotuvu. Kas užfiksuota dokumentuose, viskas yra teisinga. Vairuotojui visada pasiūlo pasidaryti kraujo tyrimą, kai būna mažas girtumas, žmogus paprastai pats klausia. Dokumentų pildymas užtrunka labai skirtingai, negali paneigti, kad šiuo atveju nuo patikrinimo negalėjo praeiti valanda laiko. Su alkotesterio naudojimo instrukcija jie supažindinami pasirašytinai.
Liudytojas S. G. parodė, kad įvykio metu dirbo patrulių rinktinės vyresniuoju patruliu. Įvykio aplinkybių nepamena. Jis buvo išlaikęs egzaminą, suteikiantį teisę pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kai būna 0,42; 0,41 įvykio dar neformina, nes paklaida yra vairuotojo naudai. Į kompiuterį suveda alkotesterio duomenis, įveda paklaidą ir automatiškai išmeta rezultatą. 0,44 minus 5 procentai gaunasi 0,418, dėl to parašė 0,41, nes po kablelio trys skaičiai nesirašo. Pirmiausia žmogus pučia, po alkotesterio parodymų pradeda rašyti protokolą, prietaisas laiką meta automatiškai. Kodėl pagal laiką matosi, jog pirma buvo surašytas protokolas, paaiškinti negali. Paprastai užtrunka 15-20 minučių.
Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., byloje surinktų įrodymų visuma yra įrodyta. Nagrinėjamu atveju įrodymų visumą sudaro: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), kuriame užfiksuota, kad A. S. pripažino iš vakaro vartojęs alkoholį, tačiau ryte nesijautė apsvaigęs, asmens blaivumo testas (b. l. 3), alkotesterio Lion alcolmeter 500 Nr. 19064 patikros sertifikatas (b. l. 4), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), kita bylos medžiaga.
Lengvas girtumo laipsnis pripažįstamas nuo 0,41 iki 1,50 promilės, nagrinėjamu atveju A. S. buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas, tačiau alkotesteriui Lion alcolmeter 500 Nr. 19064 taikoma ±5% paklaida. Pažymėtina, kad ši penkių procentų paklaida yra kintamas dydis ir jo skaitinė išraiška priklauso nuo nustatyto pradinio neblaivumo įvertinimo. Minėta paklaida reiškia, kad alkotesteriu nėra absoliučiai tiksliai nustatomas neblaivumo lygis, o leidžiamas kintamas svyravimas į didesnę ar mažesnę pusę penkių procentų amplitude. Kadangi A. S. 2013-08-16 alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19064 buvo nustatytas 0,44 promilių neblaivumas, galima matematiškai paskaičiuoti šio neblaivumo ribas. Nuo 0,44 promilės 5 procentai sudaro 0,44×0,05=0,022. Taigi apskaičiuojant neblaivumo lygį, pritaikius 5 procentų paklaidą, A. S. neblaivumo aukščiausia riba yra 0,462 promilės, o žemiausia – 0,418. Kadangi, kaip teismo posėdyje aiškino policijos pareigūnai, trys skaičiai po kablelio nėra galimi, reikia vadovautis apvalinimo taisyklėmis, tuomet suapvalinus gautųsi 0,42 promilės, tačiau pareigūnai apvalino pažeidėjo naudai ir tarnybiniame pranešime fiksavo 0,41 promilės girtumo laipsnį. Nepaisant visų šių pažeidėjo naudai taikytų skaičiavimo paklaidų, vis tiek tai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. sudėtį, kadangi administracinė atsakomybė gresia už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. nuo 0,41 promilės iki 1,50 promilės.
Analizuojamu atveju abejonės kilo dėl to, kad A. S. savo iniciatyva nuvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą pasitikrinti savo neblaivumo laipsnį. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 688 matyti, kad 9.50 val. atlikto alkoholio nustatymo iškvepiamame ore tyrimo rezultatas yra 0,08 ‰, 10.10 val. kartotinio tyrimo rezultatas 0,00 ‰ (b. l. 14). Specialisto išvadoje Nr. T-A 7891/13 (01) konstatuota, kad 9.55 val. paimtame A. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 13). Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina apie 0,2-0,15 ‰ alkoholio, taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, normalu, jog kepenys, nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, suardo dalį ar visą suvartoto alkoholio kiekį. Nagrinėjamu atveju alkotesterio parodymai buvo gauti 8.04 val., o kraujo mėginys tyrimui atlikti paimtas 9.55 val., taigi praėjus beveik dviems valandoms. Pažymėtina, kad iškvepiamame ore pirmojo tyrimo metu nustatyta 0,08 ‰, po dvidešimties minučių rezultatas buvo 0,00 ‰, taigi alkoholio vartojimo požymiai buvo užfiksuoti. Be to, ir teismo posėdyje apklausta gydytoja V. N. paaiškino, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, jei įgimta fermentinės sistemos alkoholio dehidrogenazė gerai veikia ir skaido alkoholį, šis gali pilnai pasišalinti iš kraujo, todėl nuo 8.04 val. suvartotas alkoholio kiekis galėjo išgaruoti ir pasišalinti iš kraujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N575-2452/2011).
Nagrinėjamu atveju teigti, kad alkotesterio parodymai galėjo rodyti neblaivumo rezultatą didesnį nei leidžiama ±5% paklaida, nėra objektyvaus pagrindo. Alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2013-12-16, o pažeidimas užfiksuotas 2013-08-16, apklausti policijos pareigūnai teismo posėdyje patvirtino, kad su alkotesterio naudojimo instrukcija yra supažindinami pasirašytinai. Medicininės apžiūros rezultatai nepersveria kitų įrodymų, t. y. policijos pareigūnai, sustabdžius A. S. vairuojamą automobilį ir pabendravus su juo, jautė sklindantį alkoholio kvapą, alkoholio vartojimo fakto neneigė ir pats pažeidėjas. Atsižvelgiant į medicininės apžiūros rezultatus, po 20 minučių atlikus pakartotinį tyrimą nustatyta 0,00 ‰, prieš tai 0,08 ‰, taigi laikant, jog per 20 minučių iš A. S. organizmo pasišalino 0,08 ‰, galima apytiksliai paskaičiuoti, koks promilių kiekis buvo prieš kelias valandas, t. y. 0,08×6=0.48‰. Vadinasi, medicininės apžiūros rezultatai iš esmės neprieštarauja alkotesterio parodymams.
Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes, ir nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo metu A. S. turėjo kelias galiojančias administracines nuobaudas, tačiau pažeidimai nebuvo šiurkštūs ar itin pavojingi (viešosios tvarkos trikdymas dėl garsaus muzikos klausymosi bei transporto priemonės vairavimas ranka naudojantis mobiliuoju telefonu). Visos jam skirtos piniginės nuobaudos buvo savanoriškai sumokėtos, todėl pagrįsta teigti, kad A. S. nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių, o jam skirtos nuobaudos pasiekia administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pažeidimas formaliai buvo padarytas, tačiau leistinos neblaivumo ribos buvo viršytos labai nežymiai, tik 0,01 promilės. Be abejo, A. S. privalėjo elgtis rūpestingiau, tačiau, pagrįsta teigti, jog pažeidėjas galėjo sąžiningai klysti, pervertindamas savo organizmo galimybes ir gerą savijautą. Be to, ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas asmeniui, turinčiam galiojančių nuobaudų, neprieštarauja teismų praktikai (pvz., kasacinės nutartys 2AT-36/2013, 2AT-3/2014).
Kadangi administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, darytina išvada, kad nors A. S. buvo paskirta minimali 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, ji šiuo atveju yra per griežta ir neatitinka teisės pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, taip pat pažeidėjo asmenybės charakteristikos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismo nutarimas keistinas panaikinant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 1 metų 3 mėnesių laikotarpiui, paliekant tik piniginę baudą, t. y. 1000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimą pakeisti.
A. S. paskirtą nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., padarymą sušvelninti – taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.