Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. P. prašymą, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimu K. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. apeliacinis skundas netenkintas.

Administracinė nuobauda K. P. paskirta už tai, kad 2013 m. sausio 17 d., apie 10.30 val., Plungėje, ties Vytauto g. 7 namu, vairuodamas automobilį „Ford Transit“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę, kliudė ten stovėjusį automobilį „Nissan Primera“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 231, 231.2, 234 punktų reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. P. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Pareiškėjas K. P. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimą bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad teismai padarė esminių materialiosios teisės pažeidimų, nes netinkamai taikė ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to jį nepagrįstai nubaudė. Pareiškėjas pažymi, kad jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nenustačius, kad jis buvo susijęs su eismo įvykiu – kad apgadino kitą transporto priemonę ir turėjo pareigą likti vietoje, kurioje stovėjo kita apgadinta transporto priemonė, taigi jo elgesio priešingumo teisei (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, taigi jis net nebuvo kaltinamas ir teismo nutarimu nubaustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pažeidė ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį argumentą, net neneigė, jog pareiškėjas nesusijęs su eismo įvykiu. Teismas nutartyje nurodė, kad, būdamas pareigingas ir rūpestingas eismo dalyvis, sužinojęs apie galbūt padarytą eismo įvykį, pareiškėjas privalėjo elgtis apdairiai ir atsakingai, užsirašyti liudytojo duomenis, sulaukti kito automobilio vairuotojo arba kviesti policijos pareigūnus, o ne pats nuspręsti, ar buvo eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė, ar tokio įvykio nebuvo. Daugiau jokių išvadų dėl pareiškėjo galimo dalyvavimo eismo įvykyje teismas nenurodė. Pareiškėjo manymu, už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos gali būti baudžiamas ne galbūt su eismo įvykiu susijęs, o susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis.

Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas Algirdas Puidokas prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto K. P. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pareigūnas pažymi, kad šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusiam vairuotojui K. P. administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Pareigūnas pažymi, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų padarinių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, taip siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių ar nepatogumų.

Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. P. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl 130 straipsnio 1 dalies taikymo

Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Pažymėtina, kad asmens atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nesiejama su jo nubaudimu už eismo įvykio sukėlimą.

Šioje byloje teismai nustatė, kad K. P. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo kaip vairuotojas susijęs ir kurio metu buvo padaryta akivaizdi žala – sugadinti automobilio „Nissan Primera“ galinis buferis ir žibintas. Pats K. P. paaiškinime ir pirmosios instancijos teisme pripažino, kad nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, tik praeiviui pasakius, jis apžiūrėjo automobilį, sugadinimas buvo nedidelis, savininko nebuvo, o K. P. skubėjo pas gydytoją, po to turėjo darbo reikalų, todėl, kiek palaukęs, išvažiavo policijai nepranešęs. K. P. buvo surastas tik pašalinio asmens pagalba. Taigi K. P. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai, kaip privalėjo tai padaryti pagal KET 234 punkte nustatytus reikalavimus. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, laikydamiesi ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai įvertinę įrodymus, nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas ir K. P. atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų priimti sprendimai, pripažįstant, kad K. P. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra teisingi, bylą nutraukti nėra pagrindo.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos paskyrimo ir ATPK 30¹ straipsnio taikymo

K. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Pažymėtina tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Iš teismų sprendimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad nustatyta K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies – KET pažeidimų (vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, bet nepasiėmęs galiojančio vairuotojo pažymėjimo, ir viršijo leistiną greitį; būdamas darbų vadovu vykdė kelio kasimo darbus, neturėdamas tam leidimo).

Taigi, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, K. P. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje už padarytą administracinį nusižengimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga K. P. padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, taigi neteisinga. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir K. P. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vienerių metų. Paskirtoji nuobauda (kartu su 3200 Lt bauda) būtų tikrai ne per švelni, o pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį: K. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, sušvelninti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nustatyti vieneriems metams.

Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.