- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2-471-450/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- G. P., J. E. P., akcinei bendrovei SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- notarė D
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, pagal pareiškėjo (ieškovo) A. B. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2112-467/2018 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams G. P., J. E. P., akcinei bendrovei SEB bankui dėl buto pirkimo–pardavimo ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė D. B., uždaroji akcinė bendrovė „Kukabara“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu (toliau ir – sprendimas) civilinėje byloje Nr. 2-2112-467/2018 (toliau ir – byla) atmetė ieškovo A. B. ieškinį atsakovams G. P., J. E. P. ir akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas), pirkimo–pardavimo ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. Teismas darė išvadą, kad Buto kaina ieškovui buvo sumokėta atlikus ieškovo ir atsakovo tarpusavio prievolių įskaitymą; tarp įskaitytų sumų nurodyta ir 16 339 955 Danijos kronų (7 568 830,56 Lt / 2 192 084,85 Eur) suma, kurią atsakovas J. E. P. pervedė ieškovui 2007 m. vasario 5 d.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi (toliau ir – nutartis) civilinėje byloje Nr. 2A-229-464/2019 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, padaręs išvadą, kad su ieškovu buvo atsiskaityta iki Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovo ir atsakovo J. E. P. tarpusavio prievolių įskaitymu, nes nustatė ieškovo ir atsakovo J. E. P. tarpusavio prievolių disproporciją atsakovo naudai (tarp šalių tarpusavio prievolių buvo nurodyta ir 16 339 955 Danijos kronų suma).
3. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjas A. B. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2112-467/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. B. ieškinį tenkinti, pripažinti netekusiais teisinės galios Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį.
4. Nurodė, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartį sudarė dėl suklydimo, nes neteisingai suprato Buto pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkto nuostatą, pagal kurią Buto kainą atsakovė G. P. sumokėjo ieškovui iki Buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, nes Buto kaina ieškovui nebuvo sumokėta.
Šalies argumentai
5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas J. E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ieškovui, prašydamas priteisti 2 192 084,85 Eur, nurodydamas, kad 2007 m. vasario 5 d. pervedė ieškovui 16 339 955 Danijos kronų (2 192 084,85 Eur) nekilnojamajam turtui pirkti. Ieškovas žadėjo grąžinti pinigus iki 2007 m. rugsėjo mėn., tačiau negrąžino. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu (toliau – ir kitas sprendimas) civilinėje byloje Nr. e2-499-560/2019 (toliau – ir kita byla) J. E. P. ieškinį atmetė, nustatęs, kad nėra įrodymų, jog pinigai ieškovui buvo pervesti kaip paskola, pinigų pervedimas gali būti siejamas su nekilnojamojo turto įsigijimu Sankt Peterburge. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi (toliau – ir kita nutartis) paliko sprendimą nepakeistą, konstatavęs, jog 16 339 955 Danijos kronų suma buvo skirta apmokėti už tris butus, kuriuos ieškovas Sankt Peterburge nupirko atsakovo J. E. P. vardu.
6. Ieškovo teigimu, susiklostė teisiškai netoleruotina situacija, kai ta pati faktinė aplinkybė buvo panaudota patvirtinti skirtingus juridinius faktus, sukuriančius materialiuosius teisinius padarinius ginčo šalims, t. y. byloje nustatyta, kad 16 339 955 Danijos kronų suma, kurią J. E. P. pervedė ieškovui, buvo įskaityta į Buto kainą, o kitoje byloje konstatuota, jog 16 339 955 Danijos kronų suma buvo skirta apmokėti už tris butus, kuriuos ieškovas Sankt Peterburge nupirko J. E. P. vardu. Tokios teismų klaidos, kai skirtingų teismų sprendimais nustatyti vienas kitą paneigiantys juridiniai faktai, vertinamos kaip netoleruotina teisinė situacija, kuri turi būti ištaisyta pasinaudojus proceso atnaujinimo institutu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, priteisė iš ieškovo atsakovų naudai lygiomis dalimis 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetė atsakovų prašymus skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų ir galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti.
8. Teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog byloje ir kitoje byloje tos pačios faktinės aplinkybės pagrindu buvo nustatyti skirtingi juridiniai faktai, sukuriantys materialiuosius teisinius padarinius ginčo šalims, yra visiškai nepagrįstas. Priešingai nei teigia ieškovas, teismai kitoje byloje nenustatė, kad 16 339 955 Danijos kronų suma buvo panaudota būtent nekilnojamajam turtui Sankt Peterburge atsakovo J. E. P. vardu įsigyti; teismai kitoje byloje nustatė, jog atsakovą J. E. P. ir ieškovą siejo bendradarbiavimas įsigyjant nekilnojamąjį turtą, tuo tikslu šalys viena kitai atlikdavo pinigų pervedimus, atsakovo J. E. P. vardu Sankt Peterburge buvo įsigyti trys butai, todėl, nesant įrodymų apie visus šalių bendradarbiavimo laikotarpiu įvykdytus sandorius ir atliktas operacijas, 16 339 955 Danijos kronų suma galėjo būti panaudota nekilnojamajam turtui Sankt Peterburge atsakovo J. E. P. vardu įsigyti.
9. Teismas darė išvadą, kad teismai byloje ir kitoje byloje, priešingai nei teigia ieškovas, nustatė iš esmės analogiškus faktus: kad ieškovas tarpininkavo atsakovui J. E. P. įsigyjant nekilnojamąjį turtą, jog atsakovas J. E. P. ir ieškovas tuo tikslu pervesdavo vienas kitam pinigų sumas, tarp kurių yra ir 16 339 955 Danijos kronų suma, kad atsakovo vardu Sankt Peterburge buvo nupirkti trys butai. 16 339 955 Danijos kronų sumą teismai tiek byloje, tiek kitoje byloje vertino vienodai – kaip pinigų sumą, panaudotą ieškovo ir atsakovo J. E. P. tarpusavio įsipareigojimams vykdyti.
10. Pasak teismo, tik byloje, skirtingai nei kitoje byloje, teismai vertino turimus įrodymus apie visą šalių tarpusavio įsipareigojimų balansą ir nustatė, kad iš J. E. P. į ieškovo sąskaitą pervestų 16 339 955 Danijos kronų (2 192 084,85 Eur), 595 000 JAV dolerių (453 280,82 Eur) ir 2 851 200 Danijos kronų (383 245,61 Eur), 1 680 900 RUB (48 251,56 Eur) buvo panaudoti apmokėti už atsakovo J. E. P. vardu įsigytus tris butus Sankt Peterburge, 224 129,88 Eur ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą, o likusi nekilnojamojo turto įsigijimui nepanaudota J. E. P. į ieškovo sąskaitą pervesta suma (jos dalis) buvo įskaityta į Buto kainą.
11. Nesant pagrindo teigti, kad ta pati faktinė aplinkybė (16 339 955 Danijos kronų suma, kurią atsakovas J. E. P. pervedė į ieškovo sąskaitą) buvo panaudota patvirtinti skirtingus juridinius faktus, sukuriančius materialiuosius teisinius padarinius ginčo šalims, teismas ieškovo prašymą atnaujinti procesą atmetė.
12. Teismas atsakovų prašymus skirti ieškovui baudą ir įpareigoti jį sumokėti užstatą atmetė, vertino, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog ieškovas nepadengė atsakovams apie 8 000 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovo kreipimosi į teismą su prašymu atnaujinti procesą nėra pagrindo vertinti kaip akivaizdaus proceso atnaujinimo instituto naudojimo ne pagal paskirtį; ieškovo kreipimasis į teismą su prašymu atnaujinti procesą iš dalies galėjo būti sąlygotas ir paties atsakovo veiksmų kreipiantis į teismą su ieškiniu kitoje byloje ir teigiant, jog ieškovas turi grąžinti 2 192 084,85 Eur (16 339 955 Danijos kronų) kaip paskolą ar kaip be pagrindo įgytas lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliantas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties dalį dėl proceso atnaujinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą; kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas pažeidė CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatytą prašymo atnaujinti nagrinėjimo tvarką, kuri susideda iš trijų stadijų (etapų): pirmoje stadijoje teismas sprendžia pareiškimo kaip procesinio dokumento priėmimo klausimą; antroje stadijoje prašymo pagrįstumo sprendžiamas iš esmės; trečioje stadijoje vertinama naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė ir jos įtaka teismo priimtam sprendimui. Teismas iš esmės netyrė, ar pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra susijusi su byloje įrodinėjamomis aplinkybėms, t. y. ar egzistuoja pareiškėjo nurodytas pagrindas atnaujinti procesą (antroji stadija) ir tuo pačiu išnagrinėjo nurodytą aplinkybę dėl 16 399 955 DKK panaudojimo butams Sankt Peterburge įsigyti visų byloje esančių įrodymų kontekste, tai iš esmės reiškia pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik trečioje stadijoje.
13.2. Nors teismas konstatavo, kad byloje ir kitoje byloje nustatyti du vienas kitam prieštaraujantys faktai: ((i) pinigų suma buvo panaudota butų Sankt Peterburge įsigijimui bei (ii) pinigų suma buvo skirta Buto įsigijimui, tačiau darė jokiais argumentais ir motyvais nepagristą išvadą, jog vienas kitam prieštaraujantys juridiniai faktai yra iš esmės analogiški (tapatūs).
Atsiliepimas
14. Atsakovai G. P. ir J. E. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti ieškovą sumokėti 10 000 Eur užstatą galimam bylinėjimosi išlaidų bei nuostolių atlyginimui; skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų sumos skiriant atsakovams. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Atsakovas nekilnojamąjį turtą įsigijo ir už jį sumokėjo 2006 m. lapkričio 14 d.; jokio nekilnojamojo turto Rusijos Federacijoje 2007 m. nepirko. Bendra 2006 m. lapkričio 14 d. atsakovo įsigytų 3 butų Sankt Peterburge vertė (48 251,56 Eur) sudarė vos 2 procentus iš 2007 m. vasario 5 d. pavedimo 16 339 955 DKK sumos.
14.2. Kitoje byloje teismai nebuvo konstatavę, kad 16 339 955 DKK pavedimu atsakovas atsiskaitė už konkretų nekilnojamą turtą, o darė tik prielaidą, jog 16 339 955 DKK pavedimo paskirtyje nurodytas raidžių ir skaičių derinys (N43V77STP) pagal atitiktį su adresais gali būti šifruojamas ir siejamas su nekilnojamojo turto įsigijimu Sankt Peterburge.
Šalies argumentai
14.3. Ieškovas nurodomą aplinkybę sužinojo ne tada, kai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimas įsiteisėjo, o kai šis sprendimas buvo priimtas, todėl 3 mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kukabara“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų sumos skiriant trečiajam asmeniui. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
Šalies argumentai
15.1. Ieškovui apie 2007 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymą, jo atlikimo aplinkybes, paskirtį buvo žinoma dar 2007 m. vasario 5 d., t. y. prieš 14 metų, todėl ši aplinkybė niekaip negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi. Ieškovas turėjo galimybę dėl jos pasisakyti, teikti paaiškinimus ir įrodymus, todėl ji neatitinka nei vieno iš naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijų.
15.2. Ieškovas nepagrįstai sutapatina teismo nuomonę dėl 2007 m. vasario 5 d. mokėjimo su naujai paaiškėjusia aplinkybe. Teismo fakto vertinimas kitoje byloje negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe.
15.3. Ieškovas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, apeliacinį skundą grindė aplinkybe, kad kitoje byloje konstatuota, jog 2007 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymu ieškovui pervestos lėšos buvo skirtos atsiskaityti už nekilnojamąjį turtą Sankt Peterburge; šie argumentai jau buvo ištirti nutartyje ir dėl jų išsamiai ir argumentuotai pasisakyta (nutarties 68–69 punktai). Tuo tarpu kitoje byloje teismai netyrė ir nesiaiškino nekilnojamojo turto Sankt Peterburge įgijimo kainos, jos nenurodė sprendimuose, nekonstatavo, kad visa pervesta pinigų suma buvo panaudota nekilnojamajam turtui Sankt Peterburge įsigyti, o tik nurodė, jog galimai mokėjimo nurodymu pervesti pinigai buvo panaudoti už šį nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu kitoje byloje priimti sprendimai neprieštarauja byloje priimtiems. Ieškovas ignoruoja nutartyje atliktus skaičiavimus ir argumentus dėl visų atsakovo ieškovui atliktų mokėjimų, todėl klaidingai interpretuoja teismo išvadas ir argumentus, nurodytus skundžiamoje nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
18. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
19. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas nutartimi atnaujina procesą, kai nustato, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas, remdamasis Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-499-560/2019, kuris Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2112-467/2018 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams G. P., J. E. P., AB SEB bankui, tretiesiems asmenims notarei D. B., UAB „Kukabara“, dėl buto pirkimo–pardavimo ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, nes, anot apelianto, teismai kitoje byloje konstatavo, kad 16 339 955 Danijos kronų suma buvo skirta apmokėti už tris butus, kuriuos ieškovas Sankt Peterburge nupirko atsakovo J. E. P. vardu, o ne už Butą. Kitoje byloje teismų procesiniai sprendimai priimti po šioje byloje skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo (2018 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. balandžio 17 d.), todėl Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimui įsiteisėjus 2020 m. rugsėjo 17 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas kitą sprendimą paliko nepakeistą, spręstina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje paduotas nepraleidus trijų mėnesių termino, nustatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje.
Dėl pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu
21. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Minėta, kad jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
22. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
23. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata (teismo išspręsta) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje S. v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje V. v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020.)).
24. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
25. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir atskirajame skunde ieškovas laikosi pozicijos, kad naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė yra teismų kitoje byloje konstatuotas faktas, jog 16 339 955 Danijos kronų suma, kurią atsakovas J. E. P. pervedė ieškovui, buvo skirta apmokėti už tris butus, kuriuos ieškovas Sankt Peterburge nupirko atsakovo vardu, o ne įskaityta į Buto kainą.
26. Kaip nurodyta nutarties 18 punkte, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad kitoje byloje nurodyta aplinkybė, jog 2007 m. vasario 5 d. atliktas mokėjimo nurodymas buvo skirtas nekilnojamojo turto, esančio Sankt Peterburge, atsakovo vardu įgijimui, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, t. y. negalima pripažinti, kad ji nebuvo ar negalėjo būti žinoma, nagrinėjant bylą. Visų pirma, pažymėtina, kad mokėjimo nurodymas, kuriuo atsakovas J. E. P. ieškovui pervedė 16 339 955 Danijos kronų sumą, atliktas dar 2007 m. vasario 5 d., todėl, kaip pagrįstai teigia atsakovai ir trečiasis asmuo, ieškovui apie mokėjimo nurodymo atlikimo aplinkybes, tame tarpe ir apie jo atlikimo paskirtį, turėjo būti žinoma 2007 m. vasario 5 d., t. y. prieš 14 metų. Antra, aptariamo mokėjimo atlikimo aplinkybės ir jo paskirtis buvo tiriama byloje, šalys dėl šios aplinkybės teikė paaiškinimus, o teismai, įvertinę šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadas dėl atlikto mokėjimo tikslo ir kitų aplinkybių. Trečia, Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, nutarties 68–69 punktuose įvertino ir pasisakė dėl kitoje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su ieškovui pervestos sumos paskirtimi, nurodydamas, kad, nepaisant atsakovo argumentų prieštaringumo bylose, teismas turi pareigą byloje patikrinti ir įvertinti šalis siejusius tarpusavio santykius, vienas kito atžvilgiu atliktus mokėjimus bei jų paskirtį, jog atsakyti į klausimą, ar pagal ginčo sutartį yra atsiskaityta, tai nagrinėjamu atveju teismai ir padarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyti motyvai patvirtina, kad pareiškėjo kaip naujai nurodoma aplinkybė egzistavo ir buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, todėl ji negali būti traktuojama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė.
27. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodytomis ginčijamoje nutartyje, atskirajame skunde iš esmės įvardija tuos pačius argumentus, susijusius su procesinių sprendimų, priimtų byloje ir kitoje byloje, prieštaringumu, t. y. kad byloje ir kitoje byloje nustatyti du vienas kitam prieštaraujantys faktai: 1) pinigų suma buvo panaudota butų Sankt Peterburge įsigijimui bei 2) pinigų suma buvo skirta Buto įsigijimui. Įvertinęs bylos aplinkybes bei atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvadą, kad faktinė aplinkybė (16 339 955 Danijos kronų suma, kurią atsakovas J. E. P. pervedė į ieškovo sąskaitą) nepatvirtina skirtingų juridinių faktų, sukuriančių materialiuosius teisinius padarinius ginčo šalims.
28. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
29. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, esminis naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys ne tik teisiniai, bet ir faktiniai argumentai.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismų procesinių sprendimų, priimtų byloje ir kitoje byloje, turinį, daro išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantas, nustatyti faktai dėl 2007 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymo paskirties iš esmės yra analogiški, o ne prieštaraujantys vienas kitam, nes abiejuose bylose teismai sprendė, jog ginčo mokėjimu atsakovo ieškovui pervestos lėšos buvo skirtos nekilnojamajam turtui įgyti. Nurodytina, kad byloje teismai be aptariamo 2007 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymo, vertino ir kitus tarp šalių atliktus tarptautinius mokėjimo nurodymus laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio 20 d. iki 2007 m. vasario 5 d., bei atlikę visų šių mokėjimų šalių tarpusavio įsipareigojimų balansą, nustatė, jog lėšos buvo panaudotos trims butams, esantiems Sankt Peterburge, įsigyti, o likusi nepanaudota lėšų dalis buvo įskaityta į Buto kainą. Tuo tarpu kitoje byloje teismai vertino tik 2007 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymą ir akcentuodami aplinkybę, kad nesant įrodymų apie visus šalių bendradarbiavimo laikotarpiu įvykdytus sandorius ir atliktas operacijas, nusprendė, jog ginčo suma galėjo būti panaudota nekilnojamajam turtui Sankt Peterburge atsakovo vardu įgyti. Taigi apeliantas nepagrįstai siaurai interpretuoja kitoje byloje nustatytas aplinkybes dėl ginčo mokėjimo paskirties, ignoruodamas faktą, kad teismas šioje byloje vertino tik 2007 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymą atsietai nuo likusių šalių bendradarbiavimo laikotarpiu vykdytų sandorių ir atliktų operacijų, tai būtent ir buvo vertinama byloje, kurioje apeliantas siekia atnaujinti procesą.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatytos prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos pažeidimo. Pasak apelianto, teismas iš esmės netyrė, ar egzistuoja jo nurodytas pagrindas atnaujinti procesą (antroji stadija) ir tuo pačiu išnagrinėjo nurodytą aplinkybę dėl 16 399 955 DKK panaudojimo butams Sankt Peterburge įsigyti visų byloje esančių įrodymų kontekste, tai iš esmės reiškia pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik trečioje stadijoje bylos atnaujinimo proceso stadijoje.
32. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).
34. Kaip jau minėta šios nutarties 26–27 punktuose, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas tik patikrina, ar prašymą pateikęs asmuo (ne)praleido įstatyme nustatyto termino tokio pobūdžio prašymui pateikti bei, ar iš tikrųjų egzistuoja prašyme atnaujinti procesą nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, priešingai nei nurodo apeliantas, būtent ir vertino, ar ieškovo nurodyta aplinkybė atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą – naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės būtinuosius požymius, bei pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ta pati faktinė aplinkybė (16 339 955 Danijos kronų suma, kurią atsakovas pervedė į ieškovo sąskaitą) buvo panaudota patvirtinti skirtingus juridinius faktus, sukuriančius materialiuosius teisinius padarinius ginčo šalims, o ne galutinai pasisakė dėl ginčo esmės.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
35. Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų jos skiriant atsakovams ir trečiajam asmeniui.
36. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti turėtų būti nustatytos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013)
37. Nagrinėjamu atveju apeliantas pasinaudojo procesine teise teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas jo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Toks procesinis elgesys negali būti laikomas kaip akivaizdus naudojimasis savo teisėmis ne pagal paskirtį. Teisė į apeliaciją yra pamatinė konstitucinė teisė, įeinanti į teisminės gynybos principo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, atsakovų ir trečiojo asmens prašymai dėl baudos skyrimo apeliantui netenkinami.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Įvertinęs prašyme atnaujinti procesą bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jos nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos proceso atnaujinimo sąlygos, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovai ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnis).
40. Trečiasis asmuo prašo jo naudai priteisti iš ieškovo 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nurodytą maksimalų priteistiną dydį (0,4) – 2020 m. trečiojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis – 1 454,80 Eur, maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis – 581,92 Eur. Todėl trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 581,92 Eur suma advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.
41. Atsakovai prašo priteisti 544,50 Eur išlaidas advokato pagalbai, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto dydžio, todėl iš apelianto atsakovams lygiomis dalimis priteistina 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kukabara“ (juridinio asmens kodas 125696036) iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 581,92 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 92 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovams J. E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 centų), t. y. kiekvienam po 272,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.