Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1833-565/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-10
Bylos Nr.: e2S-1833-565/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30181-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Burdulienė
Pareiškėjas: UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui

Civilinė byla Nr. e2S-1833-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30181-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.10.; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, UAB „EDS INVEST“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomą pareiškėjos turto: negyvenamosios patalpos-knygyno (patalpos pažymėtos R1-1, R1-2, R1-3, nuo 1-1 iki 1-7, 1-7A), kurio bendras plotas sudaro 283,70 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); nebaigto statyti administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos-parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 17), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą.

2. Pareiškėja nurodė, jog 2020 m. spalio 22 d. pateikė antstoliui Donatui Kisieliui skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis 2020 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu nusprendė parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybes teise priklausantį turtą, t. y. negyvenamąją patalpą-knygyną (patalpos pažymėtos R1-1, R1-2, R1-3, nuo 1-1 iki 1-7, 1-7A), kurio bendras plotas sudaro 283,70 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); nebaigtą statyti administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Parduoti iš antrųjų varžytynių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybes teise priklausantį turtą, t. y.: negyvenamąją patalpą-parduotuvę (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Antstolio Donato Kisieliaus vykdomos pirmosios pakartotinės varžytynės, antrosios varžytynės yra paskelbtos neteisėtai, kadangi yra privalomas turto realizavimo veiksmų stabdymo pagrindas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-11011-13 pareiškėjos turtą areštavo. Antstolis nėra gavęs iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros jokio leidimo tęsti turto priverstinio pardavimo veiksmus, nepaisant Generalinės prokuratūros arešto, antstolis vykdomosios bylos nestabdo ir toliau vykdo pareiškėjos turto priverstinį pardavimą. Galimai palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, kadangi turto varžytynių pabaiga numatyta 2020 m. spalio 28 d., taigi turtas jau bus parduotas varžytynių laimėtojams. Tokiu atveju pareiškėjai teks imtis papildomų teisinių veiksmų, reikšti ieškinius dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, be to, tai negarantuos turto sugrąžinimo, nes išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo gali būti teisiškai neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

3.1. pareiškėja nepateikė pakankamų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius vykdomųjų bylų iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Faktas, kad yra vykdomos varžytynės dėl pareiškėjos turto, savaime nereiškia, kad varžytynėms pasibaigus turto nuosavybės teisė bus perleista, be to, pareiškėja nepateikė duomenų, kad varžytynių dalyviai jau yra pasiūlę kainą, nors procesinę pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą konkrečiu atveju turi tuo suinteresuotas asmuo;

3.2. į bylą nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog pareiškėjai priklausantis turtas (visas ar jo dalis) iki pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo gali būti realizuotas priverstine tvarka. Be to, net ir esant varžytynių laimėtojui, savaime nereiškia, kad nuosavybės teisė į turtą pasibaigus varžytynėms iš karto pereis jų laimėtojui, kadangi varžytynių aktas pasirašomas tik sumokėjus kainą už nupirktą turtą teisės aktų nustatyta tvarka. Vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad iš pirmųjų pakartotinių varžytynių bei antrųjų varžytynių parduodamo turto nuosavybės turėtojui pasikeitus, pareiškėja patirtų papildomų nepatogumų, sunkumų, finansinių išlaidų, savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojos turtiniai interesai;

Šalies argumentai

3.3. pareiškėja nurodo, jog antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Turto arešto faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą ar atskirus vykdymo veiksmus yra turto areštas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimu uždėtas turto areštas. Tokiu būdu įstatymų leidėjas aiškiai suteikia prioritetą pirmesnės eilės kreditorių ir įkaito turėtojų, kurių reikalavimai tenkintini be eilės, interesų gynimui. Iš 2020 m. rugsėjo 28 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-174-30342 matyti, jog išieškojimas yra vykdomas iš hipoteka įkeisto turto t. y. hipotekos kreditoriaus naudai, kurio reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnio 1 dalies suformuluotą imperatyvą, iš įkeisto turto patenkinamas be eilės. Hipotekos kreditorius turi pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Pareiškėja UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomą pareiškėjos turto: negyvenamosios patalpos-knygyno (patalpos pažymėtos R1-1, R1-2, R1-3, nuo 1-1 iki 1-7, 1-7A), kurio bendras plotas sudaro 283,70 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); nebaigto statyti administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos-parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

4.1. antstolis paskelbė turto pirmąsias pakartotines varžytynes, antrąsias varžytynes 2020 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu, kurio priėmimo metu turtas dar nebuvo areštuotas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Praėjus vos dviem dienoms po varžytynių paskelbimo, 2020 m. rugsėjo 30 d. Generalinės prokuratūros nutarimu BPK nustatyta tvarka turtas buvo areštuotas, areštas įregistruotas turto areštų aktų registre, areštas galiojantis. Taigi, atsiradus aplinkybėms, sudarančioms privalomą turto realizavimo stabdymo pagrindą (CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas), antstolis privalėjo sustabdyti varžytynes, tačiau varžytynės iki šiol nesustabdytos ir vyksta, o tai reiškia, kad varžytynės vyksta neteisėtai, atitinkamai ir antstolio veiksmai jų nesustabdant, laikytini neteisėtais;

Žemesnės instancijos teismas

4.2. pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai aiškino ir taikė CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nepagrįstai išplėtė CPK 626 straipsnio 3 dalies punkto taikymo ribas. CPK 626 straipsnio 3 dalies punktas tik patikslina CPK 626 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo tvarką bei atvejus. CPK 626 straipsnio 3 dalis negali būti ir nėra taikoma CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto atveju, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas turto konfiskavimo baudžiamajame procese institutas, CPK 755 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis CPK 755 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama, jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Administracinių nusižengimų kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal šiuo metu galiojančią CPK 755 straipsnio 1 dalį, šiuo metu įtvirtintas draudimas išieškoti iš konfiskuoto turto, pakeitus iki tol galiojusią taisyklę, kad skolininko turtas perduodamas po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Tokia įstatymo leidėjo valios išraiška tik patvirtina, kad turto realizavimas ir lėšų išieškojimas, nepaisant BPK nustatyta tvarka jiems taikomo arešto, yra negalimas, o BPK tvarka areštuotas turtas turi būti laikomas iki klausimo dėl jo konfiskavimo išsprendimo. Priešingu atveju, sukuriama galimybė asmeniui savo įsiskolinimus apmokėti iš neteisėtos ar nusikalstamos veiklos gautomis pajamomis, įgytu turtu;

4.3. turto pardavinėti priverstinai varžytynėse negalima dar ir dėl to, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre registruotas Generalinės prokuratūros areštas „atbaido“ didelį ratą potencialių varžytynių dalyvių. Didžioji dalis potencialių varžytynių dalyvių nenorės dalyvauti tokiose varžytynėse, kuriose parduodamas turtas yra areštuotas Generalinės prokuratūros. Tai reiškia, kad turto varžytynėse nevyks kainos kėlimas, nebus varžomasi, o tai sąlygos, kad už parduodamą turtą nebus gauta maksimali pardavimo kaina. Varžytynių tikslas yra pritraukti kuo daugiau potencialių dalyvių, sudaryti visas sąlygas dalyvių varžymuisi, kainos kėlimui ir taip gauti kuo maksimalesnę kainą. Tuo pačiu per varžytynes yra siekiama, kad iš turto pardavimo gautos kainos būtų padengta kuo didesnė dalis skolininko įsiskolinimo kreditoriui;

4.4. faktą, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, pagrindžia įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-17256-1098/2020. Šia įsiteisėjusia teismo nutartimi, tenkinus UAB „EMILĖ“ 2020 m. kovo 23 d. skundą, antstoliui D. Kisieliui yra draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03143 ir 0174/17/03144, tame tarpe ir išieškoti iš UAB „EMILĖ“ įkeisto nekilnojamojo turto tol, kol galioja Generalinės prokuratūros areštas. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad ir 2020 m. spalio 22 d. pareiškėjos skundas dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arešto bus taip pat patenkintas;

4.5. galimai palankus pareiškėjai teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, nes antstolio Donato Kisieliaus vykdytose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra pasiūlytos varžytynių dalyvių kainos. CPK 724 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi 2020-10-28. Taigi turto pardavimo iš varžytynių aktais bus surašyti ir varžytynių laimėtojams išduoti 2020-11-18. Akivaizdu, kad iki to laiko pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų teisme nebus išnagrinėtas. Šie įrodymai yra pakankami, kad būtų konstatuota, jog egzistuoja reali rizika, kad pareiškėjos turtas bus parduotas iš neteisėtų varžytynių. Tokiu atveju būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomu ar itin pasunkės. Akivaizdu, kad viešose varžytynėse turtą įgijęs pirkėjas bus laikomas sąžiningu įgijėju. Taip pat niekas nedraus turto pirkėjui toliau turtą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Be to, iš turto pardavimo gautos lėšos jau bus paskirstytos išieškotojai ir antstoliui. Pareiškėjai tokiu atveju teks reikšti ieškinius dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Be to, ir tai negarantuos turto sugrąžinimo, nes išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo gali būti teisiškai neįmanoma;

4.6. vykstančios neteisėtos varžytynės niekam neduoda naudos, o tik sukelia nepagrįstai papildomas dideles išlaidas bei apkrauna teismus, ginčo šalis, trečiuosius asmenis papildomais teisiniais darbais. Tai liudija, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik proporcingos, bet ir ekonomiškos. Ir atvirkščiai – teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra padaroma ženkliai daugiau žalos skolininkei, varžytynių dalyviams ir išieškotojai, negu savalaikiai sustabdžius turto pardavimą.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo UAB ,,EDS INVEST“ prašo atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą; priimti su atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. pareiškėjos skundo argumentai, susiję su draudimu vykdyti išieškojimą iš turto, areštuoto CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindu, ir šios nuostatos pažeidimu, yra klaidinantys ir nepagrįsti. Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. CPK 626 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Taigi CPK tiesiogiai įtvirtinta nuostata, leidžianti vykdyti išieškojimą iš turto, nepaisant tos aplinkybės, kad atitinkamas turtas areštuotas BPK tvarka, tuo atveju, jeigu vykdomas išieškojimas pirmesnės eilės kreditoriui. Turto arešto BPK tvarka faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Suinteresuoto asmens UAB „EDS INVEST“ naudai vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, todėl pareiškėjos turtas pirmenybės teise turi būti realizuojamas UAB „EDS INVEST“ reikalavimų užtikrinimui. Antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti turtu ir po turto arešto BPK nustatyta tvarka. Generalinės prokuratūros taikytas areštas neriboja išieškojimo iš turto hipotekos kreditoriaus naudai;

5.2. iki šiol turtas nėra konfiskuotas jokioje baudžiamojoje ar administracinėje byloje (neegzistuoja jokių nutarčių, nutarimų ar nuosprendžių dėl turto konfiskavimo). Taigi pareiškėja nepagrįstai aiškina CPK 626 straipsnio bei 755 straipsnio nuostatas bei galimai siekia suklaidinti teismą vien tam, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjos skundas grindžiamas tik neteisinga CPK 626 straipsnio ir 755 straipsnio interpretacija ir nėra prima facie pagrįstas;

5.3. prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja iš esmės nenurodė įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad, nesustabdžius pareiškėjos turto pardavimo, bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai, nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių objektyvių rašytinių įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių;

5.4. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra pateisintas išimtiniais atvejais riboti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, todėl jų pritaikymas nepagrįstai varžytų išieškotojos UAB „EDS INVEST“ teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja, be to, neįrodė intereso, kurį siekia ginti prašydama stabdyti išieškojimą dėl kito asmens naudai taikyto turto arešto. Kitaip tariant, pareiškėja, deklaruodama Generalinės prokuratūros arešto pažeidimą, nepaaiškino, kaip vykdymo veiksmų nestabdymas susijęs su galimu pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis pareiškėja iš esmės siekia atitolinti vykdymo proceso veiksmų pabaigą bei sudaryti prielaidas situacijai, kai išieškojimo procese imtų dominuoti skolininkės interesai. Tokia situacija iš esmės prieštarauja vykdymo proceso teisinio reguliavimo, skirto išieškotojos teisių ir teisėtų interesų apsaugai, esmei;

5.5. skundas bei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktas ne dėl tariamo pareiškėjos interesų pažeidimo gynimo, bet siekiant vilkinti skolos išieškojimą iš pareiškėjos turto bei toliau apriboti hipotekos kreditorės UAB „EDS INVEST“ vykdytinas reikalavimo teises dėl skolos atgavimo. Pareiškėjos elgesys neatitinka procesiniam elgesiui keliamų sąžiningo elgesio standartų, sunkina ir vilkina išieškojimo procesą, varžo išieškotojos teises bei taip pat lemia nepateisinamą teismų laiko eikvojimą. Pareiškėjos reiškiami reikalavimai ir prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patvirtina nesąžiningą pareiškėjos naudojimąsi civilinio proceso teisėmis. Toks piktnaudžiavimas procesu sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti ginti tokio asmens teises CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.

6. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).

11. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus iš elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo.

12. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB ,,EDS INVEST“ pateikė 2013 m. sausio 7 d. hipotekos sandorio kopiją; 2013 m. sausio 14 d. įkeitimo sandorio kopiją; vykdomųjų išrašų kopijas; 2016 m. gegužės 25 d. BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ rašto kopiją; antstolio Donato Kisieliaus 2016 m. gegužės 30 d. patvarkymo kopiją; antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. lapkričio 3 d. patvarkymo kopiją.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ginčo šalių teikiami papildomi įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimu, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog šalys turėjo galimybę su teikiamais įrodymais susipažinti (byla vedama elektronine forma, šalys yra EPP sistemos vartotojos), įrodymai yra nedidelės apimties ir jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalių teikiamus įrodymus priima ir vertina sprendžiant ginčo klausimą (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad, nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

16. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-37293-925/2020 pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. spalio 22 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo: priimti patvarkymą ir panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. rugsėjo 28 d. patvarkymą Nr. S-20-174-30342; priimti patvarkymą ir atšaukti interneto portale www.evarzytynes.lt paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini); priimti patvarkymą ir sustabdyti vykdymo veiksmus – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nekilnojamojo turto: negyvenamosios patalpos-knygyno (patalpos pažymėtos R1-1, R1-2, R1-3, nuo 1-1 iki 1-7, 1-7A), kurio bendras plotas sudaro 283,70 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); nebaigto statyti administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos-parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 17), kurios bendras plotas sudaro 153,75 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01222.

17. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese, vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

18. Nagrinėjamu atveju skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų užtikrinimui apeliantė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomą pareiškėjos turto: negyvenamosios patalpos-knygyno, (patalpos pažymėtos R1-1, R1-2, R1-3, nuo 1-1 iki 1-7, 1-7A), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nebaigto statyti administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos-parduotuvės (patalpos nuo 1-1 iki 17), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą.

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

20. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

21. Apeliantė nurodo, kad esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, yra tai, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. Generalinės prokuratūros nutarimu BPK nustatyta tvarka apeliantės turtas buvo areštuotas, areštas įregistruotas turto areštų aktų registre, todėl atsirado aplinkybės, sudarančios privalomą turto realizavimo stabdymo pagrindą (CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog uz?tikrinant paskolos sutarties Nr. 12-00505, sudarytos 2012 m. gruodžio 21 d. tarp kreditorės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir skolininkės UAB „CONSTRUCTION ACE“, i?vykdyma?, 2013 m. sausio 7 d. sutartine?s hipotekos sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. sausio 14 d. sutartinio i?keitimo sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditorės (i?kaito gave?jos) UAB „EDS INVEST“ (pradinė kreditorė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“) naudai i?keistas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybe?s teise priklausantis turtas. Skolininkei UAB „CONSTRUCTION ACE“ nevykdant i?sipareigojimu?, buvo prade?tas priverstinis skolos is?ies?kojimas is? i?keisto turto, kreditorei 2016 m. geguz?e?s 23 d. is?duoti vykdomieji i?ras?ai, kuriu? Nr. 4477 ir 4478, ir kurie pateikti vykdyti antstoliui Donatui Kisieliui. Antstolis Donatas Kisielius is?ies?kojima? is? hipoteka ir i?keitimu i?keisto turto vykdo vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01222. 2020 m. rugse?jo 28 d. antstolis Donato Kisielius prie?me? civilinėje byloje Nr. e2YT-37293-925/2020 ginc?ijama? patvarkyma? Nr. S-20-174-30342, kuriuo nusprende? parduoti iš varz?ytyniu? pareiškėjai priklausantį turta?: negyvenamąsias patalpas-knygyną (patalpos pažymėtos R1-1, R1-2, R1-3, nuo 1-1 iki 1-7, 1-7A), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)); nebaigtą statyti administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)); parduoti iš antrųjų varžytynių pareiškėjos negyvenamąją patalpą-parduotuvę (patalpos nuo 1-1 iki 1-7), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nustatė, kad jos vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt, varžytynių pradžios data yra 2020 m. rugsėjo 28 d. 13:27:03 val., o preliminarus pabaigos laikas – 2020 m. spalio 28 d. 13:27:59 val.

23. VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registro duomenys (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) patvirtinta, jog nuo 2020 m. gegužės 30 d. pareiškėjos turtui areštą taiko ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 06-1-11011-13), asmuo, kurio reikalavimams įvykdyti areštuojamas turtas (kreditorius) – nenurodytas; turto arešto pagrindai BPK 116, 151 ir 152 straipsniai; turto arešto būdai – apribotas disponavimas; turto arešto mastas – nenurodytas.

24. Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. CPK 626 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, nurodė, jog sistemiškai vertinant CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje atliekamame ikiteisminiame tyrime skolininkei pareikšti finansiniai reikalavimai yra pirmesnės eilės nei antstolio žinioje esančioje vykdomojoje byloje esančios išieškotojos UAB „EDS INVEST“ finansinis reikalavimas. Naujas, pagal kito kreditoriaus reikalavimą (arba galimai kitų kreditorių reikalavimui užtikrinti) taikytas turto arešto faktas nėra savarankiškas pagrindas sustabdyti turto realizavimą iš to turto, kuris yra areštuotas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą. Pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi pirmenybe? pries? kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos is?ies?kojimo is? i?keisto turto. CPK 754 straipsnyje nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė yra imperatyvi ir negali būti pakeista. Taigi is?ies?kotojai turint galiojanc?ia? ir prade?ta? vykdyti reikalavimo teise? i? skolininkę, kuri yra uz?tikrinta i?keitimu, paskesnis turto, i? kuri? nukreiptas is?ies?kojimas ares?tas, net ir pritaikytas baudz?iamojoje byloje, nestabdo is?ies?kojimo is? ares?tuoto turto.

27. Apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia ir atskirajame skunde cituojama teismų praktika. Pareiškėjos nurodytose Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-17256-1098/2020, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-808-560/2020 teismai nepasisakė dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo remiantis CPK 626 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą apeliantės nurodytose bylose nustatytos aplinkybės neturi esminės reikšmės.

28. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pagal CPK 755 straipsnį BPK tvarka areštuotas turtas turi būti laikomas iki klausimo dėl jo konfiskavimo išsprendimo. CPK 755 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Administracinių nusižengimų kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama. Taigi CPK 755 straipsnio 1 dalis galėtų būti taikoma tuomet, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, teismo nutartis ar teismo nutarimas (Administracinių nusižengimo kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka), kuriuo asmeniui paskirtas turto konfiskavimas ir nurodytas konkretus konfiskuotinas turtas. CPK 755 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta, jog ši norma apima ir BPK nustatyta tvarka pritaikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo, kuris gali būti taikomas, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ar kai siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog apeliantei priklausantis turtas būtų konfiskuotas baudžiamojoje ar administracinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog netaikius apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių buvo pažeistos CPK 755 straipsnio nuostatos.

29. Apeliantės argumentai, jog laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju būtina taikyti ir todėl, jog Generalinės prokuratūros areštas „atbaido“ potencialius varžytynių dalyvius, pažeidžia pareiškėjos teises už varžytynėse parduodamą turtą gauti kuo didesnę kainą ir taip kuo maksimaliau padengti pareiškėjos įsiskolinimą išieškotojai, laikytini deklaratyviais. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju iš esmės suvaržytų išieškotojos – hipotekos kreditorės, kurios naudai yra išieškoma iš įkeisto turto, teises ir interesus. Nesant duomenų, kad išieškojimo procesas yra vykdomas neteisėtai, apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ir neekonomiškos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė, jog apeliantės, kaip skolininkės, interesai, pirmosios instancijos teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų kaip nors pažeisti ar jiems padaryta nepataisoma žala (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Vien apeliantės nesutikimas su antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

30. Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-37293-925/2020 esančių rašytinių įrodymų, taip pat viešų www.evarzytynes.lt duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 28 d. baigėsi pareiškėjos civilinėje byloje Nr. e2YT-37293-925/2020 ginc?ijamu patvarkymu paskelbtos varžytynės, kuriose paskelbti laimėtojai: UAB „Primestus“ (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)); UAB „Belisera” (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Idea in” (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynių laimėtojai nesumokėjo už turtą pasiūlytų kainų. Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliantei priklausančio turto varžytynės laikomos neįvykusiomis, vertintina, jog nagrinėjamu atveju nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

31. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-37293-925/2020 apeliantės skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų atmetė. Pažymėtina, jog net ir neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas, yra skundo tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas.

32. Nustačius šias aplinkybes, kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

33. Vadovaujantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė