Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas triplike nurodė, jog sudarydamas Sutartį su ieškovu pagrįstai manė, kad už įmokų surinkimą atsakovui priklausančiame objekte atsakingas trečiasis asmuo, t. y. namo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“, o pati Sutartis, atsakovo vertinimu, sudaryta tik dėl objekte esantiems laisviems, neišnuomotiems būstams, paskaičiuotos elektros energijos, todėl atsakovas nėra atsakingas už apmokėjimą ar įmokų surinkimą iš objekto gyventojų už elektros energiją bendrosioms namo reikmėms. Anot atsakovo, ieškovas netinkamai aiškina Sutarties nuostatas ir nepagrįstai reikalauja priteisti skolą iš atsakovo už laikotarpį iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju visas teises bei pareigas, susijusias su elektros energijos tiekimu 2018 m. spalio 1 d. Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutarties su uždarąja akcine bendrove „Lietuvos dujų tiekimas“ pagrindu yra perėmęs uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, t. y. ieškovas, nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pakeitęs pavadinimą į uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“. Byloje nustatyta, kad akcinė bendrovė „Lesto“ ir atsakovas 2015 m. rugsėjo 23 d. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią akcinė bendrovė „Lesto“ įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją, galią ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į Lesto tinklą perduotą) energiją klientui (atsakovui), kartu suteikdamas elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas susijusias paslaugas, o atsakovas ją naudoti (pirkti) ir Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atsiskaityti. Objektai, kuriems tiekiama elektros energija, jų leistinosios naudoti galios dydžiai ir elektros energijos tiekimo sąlygos nurodyti šios Sutarties 1 priede. Sutarties 11.2 punkte nustatyta, atsakovas įsipareigoja sumokėti už patiektą elektros energiją, galią ir reaktyviąją (sunaudota ir/ar į Lesto tinklą parduotą) energiją, taip pat už paslaugas, susijusiais su elektros energijos teikimo nutraukimu, apribojimu bei atnaujinimu, pagal pateiktą apmokėjimo dokumentą. 2015 m. gruodžio 23 d. akcinė bendrovė „Lesto“ ir atsakovas pasirašė Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 1, kuriame nurodytas objekto Nr. (duomenys neskelbtini); objekto pavadinimas – bendra apskaita; objekto adresas – (duomenys neskelbtini), objekto leistinoji naudoti galia kW – 100; kliento pasirinktos elektros energijos tarifas. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“ 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 15/08 (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti vykdant gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje mokesčių už suteiktas paslaugas administravimą su paslaugų tiekėjais: akcine bendrove „Lesto“, uždarąja akcine bendrove „Vilniaus vandenys“, uždarąja akcine bendrove „Priemiestis“. Minėtos Bendradarbiavimo sutarties 2.1.3. punkte nustatyta, kad vykdytojas, t. y. trečiasis asmuo įsipareigoja surinkti iš gyventojų įmokas už suteiktas paslaugas ir pervesti surinktas lėšas užsakovui (atsakovui). Trečiasis asmuo taip pat įsipareigojo paskirstyti gyventojams atsakovo sumokėtus mokesčius paslaugų tiekėjams už suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 7 d. ir išsiuntinėti mokėjimo lapelius, surinkus iš gyventojų įmokas, pervesti surinktas lėšas atsakovui (Bendradarbiavimo sutarties 2.1.4 punktas). Ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., išrašė sąskaitas faktūras apmokėjimui - Nr. LAEP 04302272; Nr. LAEP 06114602; Nr. LAEP 07833760; Nr. LAEP 09644425; Nr. LAEP 11509181; Nr. LAEP 13282192; Nr. LAEP 15203448; Nr. LAEQ 00878423; Nr. LAEQ 02703480; Nr. LAEQ 04522564; Nr. LAEQ 06368876; Nr. LAEQ 08130999; Nr. LAEQ 09895483; Nr. LAEQ 11758657; Nr. LAEQ 13541441; Nr. LAEQ 15365600; Nr. LAEQ 17160492; Nr. LAEQ 196988558, kurių atsakovas neapmokėjo ir liko skolingas ieškovui 597,36 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais nurodo, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje ir turi būti pakeistas tinkamu atsakovu – trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove „Senamiesčio ūkis“. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovo poziciją, kadangi Bendradarbiavimo sutarties 2.1.3. punkte nustatyta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja surinkti iš gyventojų įmokas už suteiktas paslaugas ir pervesti surinktas lėšas atsakovui. Vadovaujantis Bendradarbiavimo sutarties 2.1.4 punktu trečiasis asmuo taip pat įsipareigojo paskirstyti gyventojams atsakovo sumokėtus mokesčius paslaugų tiekėjams už suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 7 d. ir išsiuntinėti mokėjimo lapelius, surinkus iš gyventojų įmokas, pervesti surinktas lėšas atsakovui. Nors atsakovas nurodo, kad būtent namo administratorius yra atsakingas už bendroms namo reikmėms suvartotos elektros energijos apskaičiavimą, tačiau Sutartis dėl elektros energijos tiekimo objektui buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo. Sutiktina su ieškovo dublike nurodytais argumentais, kad ieškovas nėra sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens, šalis, todėl neturi teisinio pagrindo savo reikalavimo, atsiskaityti už objektui tiekiamą elektros energiją, nukreipti į trečiąjį asmenį. Vadovaujantis Bendradarbiavimo sutartimi tarp atsakovo ir trečiojo asmens, darytina išvada, jog būtent atsakovas, sumokėjęs ieškovui mokesčius už objekto bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją, vadovaudamasis Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis, turi galimybę bendradarbiauti su objekto administratoriumi, t. y. trečiuoju asmeniu ir pateikti jam apmokėtas sąskaitas, kad atsakovo sumokėti mokesčiai būtų paskirstyti objekte butus besinuomojantiems gyventojams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl reikalavimas dėl 597,36 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teismas nesutinka su atsakovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad jis nebuvo įsipareigojęs mokėti ieškovui už viso namo bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją, o buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui už neišnuomotiems butams tenkančią bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją. Pažymėtina, kad objektai kuriems tiekiama elektros energija, jų leistinosios naudoti galios dydžiai ir elektros energijos tiekimo sąlygos nurodyti Sutarties 1 priede. Minėtame priede yra nurodytas objekto adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei objekto pavadinimas – bendra apskaita. Minėtame objektų sąraše butai, esantys name (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra išskirti kaip savarankiški atskiri objektai. Nors atsakovas teikė ieškovui Sutartyje numatytus patikslintus objekto sąrašus, nurodydamas konkrečių butų numerius, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. Sutarties Priede Nr. 1 nurodytas objektų sąrašas buvo atšauktas arba panaikintas. Be kita ko, ir patikslintuose objektų sąrašuose nėra nurodoma, kad ieškovui bus mokama už konkretiems nurodytiems butams tenkančią bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją, tokios nuostatos nėra ir tarp atsakovo bei trečiojo asmens sudarytoje Bendradarbiavimo sutartyje.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010;).

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių sudarytos Sutarties 3.3 punktas numato 0,03 proc. dydžio delspinigius. Iš atsakovo ieškovui priteistini 28,08 Eur dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 625,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos A. T. 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas šioje byloje patyrė išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį – 15,00 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 597,36 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 36 ct) skolą, 28,08 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 08 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (625,44 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.