- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- eA-1801-662/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01067-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- "Karaliaučiaus grupė''
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karaliaučiaus grupė“ (toliau – ir Bendrovė, administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V4-51 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Buvo atliktas jo veiksmų, administruojant V. S. (toliau – ir asmuo) bankroto procesą, neplaninis patikrinimas pagal V. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. skundą ir 2019 m. rugsėjo 19 d. papildytą skundą. Tarnyba 2020 m. vasario 11 d. priėmė išvadą Nr. D4-264 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėjas pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 12 straipsnio 2 dalies 17 punkto ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesiėmė veiksmų, kad būtų iš esmės išspręstas V. S. priskaičiuoto žemės mokesčio mokėjimo klausimas, t. y. šio mokesčio neteikė kreditorių susirinkimui svarstyti, šiuo klausimu neteikė informacijos bankrutuojančiam asmeniui; 2) FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes per FABĮ nustatytą terminą nepateikė V. S. išvadų dėl jos pateikto patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano (toliau – ir Planas) projekto įgyvendinimo galimybių (terminai praleisti 6 ir 3 darbo dienas); 3) FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes nesuderino 2019 m. rugsėjo 9 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo dėl Plano pakeitimo svarstymo ir tvirtinimo vietos ir laiko. Remdamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Tarnybos direktorius paskyrė pareiškėjui poveikio priemonę – įspėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Nesutinka su Tarnybos Išvada ir Įsakymu. Poveikio priemonė skirta tik už pirmą pažeidimą, o antras ir trečias pažeidimai pripažinti procedūrinio pobūdžio ir dėl jų pareiškėjui skirtos tik rekomendacijos. Todėl skunde teismui jis pasisako tik dėl pirmo pažeidimo.
2.3. Apie žemės mokestį sužinojo pirmą kartą 2018 m. rugsėjo 21 d., t. y. likus kiek daugiau nei mėnesiui iki fizinio asmens bankroto byloje patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pabaigos (iš viso procesas iki tol truko 3 metus, planuota pabaiga 2018 m. spalio 27 d., tačiau terminas buvo pratęstas). 2018 m. spalio 25 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) prašymą sumokėti už V. S. žemės mokestį Inspekcijai. Į šį raštą atsakė 2018 m. lapkričio 12 d. raštu, kuriame nurodė, kad pareiškėjas sumokėti negali, nes įsiteisėjusiu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje (dalyje dėl išlaidų bankroto procedūroms atlikti) tokios išlaidos nėra numatytos. Pagal FABĮ 6 straipsnio 9 dalies nuostatas mokesčiai, įskaitant žemės mokestį, skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, taigi FABĮ neatleidžia bankrutuojančio fizinio asmens nuo pareigos juos mokėti. Pareiškėjas pasiūlė Inspekcijai kreiptis į V. S., o, jei ji atsisakys sumokėti, informuoti Bendrovę. Tuomet pareiškėjas būtų ėmęsis veiksmų minėtam klausimui spręsti. Ilgą laiką Bendrovė neturėjo jokios informacijos, tik 2019 m. rugpjūčio 30 d. gavo raštą iš Inspekcijos, kuriame V. S. informuojama, kad Bendrovė už ją žemės mokesčio nesumokėjo. 2019 m. rugsėjo 18 d. Bendrovė Inspekcijai pakartojo, kad mokesčio nemokės.
2.4. V. S. bankroto procese vyko daug teisminių ginčų, pareiškėjas stengėsi tinkamai vykdyti bankroto procedūras ir prižiūrėti šioje byloje vykstančius procesus. Nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose buvo išnagrinėtos 25 bylos (dėl termino Plano įgyvendinimui pratęsimo, dėl patikslinto plano tvirtinimo, dėl kreditorių sąrašo tikslinimo, dėl paties administratoriaus atstatydinimo ir kt.).
2.5. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintų Planinių ir neplaninių restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 18 d.) 25 punkte nustatyta, kad neplaninio patikrinimo trukmė – ne ilgiau kaip 2 mėnesiai. Tikrintojo (-ų) motyvuotu prašymu šis terminas Priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas terminas, suteiktas administratoriaus paaiškinimams pateikti, taip pat laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, tarp jų ir papildomus, juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar fizinių ir privačių juridinių asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi Priežiūros institucija. Neplaninis patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo priėmimo dienos, išskyrus Taisyklių 28 punkte numatytą atvejį. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į skundo gavimo datą, paaiškinimų pateikimo datas, duomenų apie termino pratęsimą nebuvimą, Tarnyba praleido Taisyklėse nustatytą terminą patikrinimui atlikti.
2.6. FABĮ 6 straipsnio 9 dalies nuostatos reiškia, kad bankrutuojančio fizinio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos sumokėti valstybei mokesčius, atsiradusius po bankroto bylos iškėlimo. Tą patvirtino 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai civilinėje byloje Nr. 2FB-4532-995/2019. Teismas netenkino V. S. prašymo įpareigoti administratorių sumokėti žemės mokestį. 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-443-777/2020 pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal FABĮ 17 straipsnio 1 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Esant poreikiui bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka tikslintinos mokumo atkūrimo plane nurodytinos mokesčiams mokėtinos lėšos (FABĮ 7 str., 6 str. 5 d. 1 p.). Taigi pareiškėjas, administruodamas V. S. bankroto procesą, veikė teisėtai, laikėsi FABĮ normų, jomis nepiktnaudžiavo ir bankrutuojančios asmens interesų nepažeidė, todėl skundžiamas Įsakymas turi būti panaikintas.
3. Teismui pareikalavus, pareiškėjas 2020 m. birželio 18 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad negali tiksliai atsakyti, ar buvo atsakyta į V. S. 2019 m. liepos 15 d. el. laišką. V. S. atstovauja profesionalus advokatas, kuris jai rengia dokumentus, konsultuoja, ją atstovauja. Dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. šaukto kreditorių susirinkimo derinimo paaiškino, kad FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte kalbama apie pirmąjį susirinkimą. Pirmojo kreditorių susirinkimo vieta ir laikas buvo derinti su V. S.. Kreditoriai balsuoja raštu, gyvai nedalyvauja, kaip ir pati V. S.. Atsižvelgiant į praktiką, 2019 m. rugsėjo 9 d. šauktas kreditorių susirinkimas su V. S. atskirai derintas nebuvo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Atlikto neplaninio pareiškėjo veiklos patikrinimo metu Tarnyba nustatė, kad po 2015 m. gegužės 5 d. nutarties iškelti bankroto bylą V. S. turi einamąją žemės mokesčio mokestinę nepriemoką 1 464,06 Eur (iš jų pagal 2015–2018 m. žemės mokesčio deklaracijas įsiskolinimas sudaro 1 430,74 Eur ir 33,32 Eur žemės mokesčio delspinigiai) ir, kad iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (skundo pateikimo Tarnybai diena) minėtas mokestis nebuvo sumokėtas VMI. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. FABĮ 6 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau draudžiamas nesumokėtų mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka. FABĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Iš teisinio reglamentavimo bei formuojamos teismų praktikos (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1004-265/2017) matyti, kad minėtas mokestis įprastai yra tvirtinamas kaip būtinosios administravimo išlaidos (FABĮ 7 str. 1 d. 7 p.), tačiau bet kokiu atveju galutinį sprendimą šiuo klausimu priima kreditoriai (FABĮ 22 str. 2 d., 26 str. 4 p.) balsuodami kreditorių susirinkime, t. y. tiek tvirtindami fizinio asmens parengtą mokumo atkūrimo planą, arba tiek priimdami sprendimą keisti administravimo išlaidų sąmatą pagal administratoriaus siūlomą darbotvarkę. Iš esmės tikslų administravimo išlaidų paskaičiavimą gali pateikti tik bankroto administratorius, kadangi tik jis konkrečioje bankroto byloje gali tiksliai žinoti kokios jos bus. Atitinkamai bankroto proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms (atsiradus papildomoms administravimo išlaidoms) bankroto administratorius turi inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą, kuriame būtų sprendžiamas minėtų papildomų išlaidų tvirtinimo klausimas.
4.2. Bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso galimybė apginti visų kreditorių ir bankrutuojančių asmenų teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 str. 2 d. 9 p.). Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Pareiškėjas savo veikloje turi ne tik formaliai vadovautis FABĮ nuostatomis, bet taip pat privalo efektyviai vykdyti visą bankroto procesą bei būti aktyviu viso proceso metu. Pareiškėjas turėjo pats imtis aktyvių veiksmų, kad iš esmės būtų sprendžiamas žemės mokesčio sumokėjimo klausimas, t. y. kreditorių susirinkimui teikti pasiūlymą dėl VMI V. S. priskaičiuoto žemės mokesčio, kaip administravimo išlaidų tvirtinimo ir apmokėjimo iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų (patvirtintų) lėšų, taip pat atsakyti į bankrutuojančio fizinio asmens paklausimus apie lėšų naudojimą fizinio asmens bankroto procese.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. 2FB-4532-995/2019 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje ir 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-443-777/2020 iš esmės buvo vertinama V. S. pareiga mokėti žemės mokestį bankroto proceso metu, o ne pareiškėjo vaidmuo fizinio asmens bankroto byloje, kai paaiškėjo aplinkybės dėl nemokamo žemės mokesčio. Skundžiamas sprendimas neprieštarauja minėtoms teismų nutartims.
4.4. Taisyklių 25 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas neplaniniam bankroto administratoriaus veiklos patikrinimui atlikti šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir įtakos pareiškėjo padarytų pažeidimų vertinimui, todėl esamoje situacijoje pareiškėjo argumentai šiuo klausimu turėtų būti vertinami kaip nereikšmingi.
4.5. Įvertinus Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 2 punktą, 12 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, skiriant pareiškėjui nuobaudą buvo atsižvelgta į visus patikrinimo metu konstatuotus pažeidimus, o ne tik į pažeidimą, susijusį su žemės mokesčiu, kaip tai skunde nurodė pareiškėjas.
5. Teismui pareikalavus, Tarnyba 2020 m. birželio 15 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Tarnybos atlikto neplaninio pareiškėjo veiklos patikrinimo metu buvo akcentuotas ne tiek pats žalos dydis, kiek pareiškėjo pažeidimu sudarytos sąlygos neigiamoms pasekmėms atsirasti. Atsakovas akcentavo Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, gana plačią veikimo laisvę (diskreciją), įgyvendinant nemokumo administratorių priežiūros funkcijas, taip pat ir vertinant nustatyto pažeidimo reikšmingumą. Tarnyba nenustatė akivaizdžių aplinkybių ir faktų, kurie pagrįstai leistų taikyti JANĮ 137 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nenurodė argumentų dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimo / nebuvimo ir ginčo dėl jų nagrinėjamu atveju nėra.
6. Teismui pareikalavus, Tarnyba 2020 m. birželio 17 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. spalio 25 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-217 buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pareiškėjo atžvilgiu nebuvo taikoma. Pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma ir JANĮ 137 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes ji taikoma tik už padarytus pažeidimus, už kuriuos jau buvo paskirta poveikio priemonė pagal JANĮ, o šis įstatymas įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėjo kaltės forma yra neprofesionalus neatsargumas. JANĮ nenustato nemokumo administratorių padaryto pažeidimo kaltės formos, už kurį Tarnyba turi teisę skirti poveikio priemonę, kas, Tarnybos vertinimu, reiškia, kad pažeidimu laikomas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo padarytas veiksmas (neveikimas), kuris prieštarauja JANĮ nuostatoms.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V4-51 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ skyrimo“.
8. Teismas nustatė, kad Tarnybos specialistė, atlikusi neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, 2020 m. vasario 11 d. parengė išvadą Nr. D4-264 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ veiklos patikrinimo“, kurią pateikė Tarnybos direktoriui. Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 17 punkto, 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesiėmė pakankamų veiksmų, kad būtų iš esmės išspręstas V. S. priskaičiuoto žemės mokesčio mokėjimo klausimas, t. y. šio klausimo neteikė kreditorių susirinkimui svarstyti, taip pat neteikė šiuo klausimu informacijos V. S.; FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes per FABĮ nustatytą terminą nepateikė V. S. išvadų dėl patikslinto Plano projekto įgyvendinimo galimybių (terminai praleisti 6 ir 3 darbo dienas); FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes nesuderino 2019 m. rugsėjo 9 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo dėl Plano pakeitimo svarstymo ir tvirtinimo vietos ir laiko. Išvadoje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje siūloma Bendrovei skirti įspėjimą. Tarnybos direktorius 2020 m. vasario 17 d. priėmė įsakymą Nr. V4-54 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ skyrimo“, kuriuo Bendrovei paskyrė nuobaudą – įspėjimą. Nuobauda Bendrovei paskirta už FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 2 dalies 17 punkto, 25 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą.
9. Dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų (ne)pagrįstumo:
9.1. Teismas vertino Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 1, 3 dalių, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies 17 punkto, 25 straipsnio 2 dalies nuostatas ir konstatavo, kad: (i) pareiškėjas pažeidė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes per FABĮ nustatytą terminą nepateikė V. S. išvadų dėl patikslinto Plano projekto įgyvendinimo galimybių (terminai praleisti 6 ir 3 darbo dienas). Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija. Pareiškėjo argumentus dėl teisminės mediacijos rezultatų laukimo ir darbuotojų atostogų teismas atmetė kaip nepateisinančius pavėlavimo; (ii) pareiškėjas pažeidė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes nederino 2019 m. rugsėjo 9 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo dėl Plano pakeitimo svarstymo ir tvirtinimo. Pareiškėjo argumentus dėl susirinkimų skaičiaus, įprastos praktikos ir pareiškėjo informavimo apie susirinkimą teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus; (iii) pareiškėjas pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 17 punktą, nes neteikė informacijos V. S.. Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė neatsakė į pareiškėjo 2019 m. liepos 15 d. el. laišką. Teismui pareikalavus, pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kad negali atsakyti, jog buvo atsakyta į minėtą V. S. laišką. Taigi teismas darė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo šį pažeidimą, pareiškėjas neįrodė, kad į V. S. 2019 m. liepos 15 d. el. laišką buvo tinkamai atsakyta; (iiii) pareiškėjas pažeidė FABĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesiėmė pakankamų veiksmų, kad būtų išspręstas V. S. priskaičiuoto žemės mokesčio mokėjimo klausimas, t. y. neteikė šio klausimo svarstyti kreditorių susirinkimui. Teismas pažymėjo, kad toks elgesys tęsėsi pakankamai ilgą laiką (beveik metus – nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (skundo Tarnybai pateikimo dienos), kėlė žalos atsiradimo grėsmę, apsunkino V. S. bankroto procesą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei).
9.2. Teismas pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-4532-995/2019 ir 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-443-777/2020 buvo spręstas kitoks klausimas, kuris nagrinėjamai bylai prejudicinės reikšmės neturi. Minėtose bylose teismai atsisakė įpareigoti bankroto administratorių UAB „Karaliaučiaus grupę“ sumokėti žemės mokestį. Minėti teismai nesprendė klausimo, ar pareiškėjas turėjo teikti šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui.
9.3. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1995-624/2019), pareiškėjo argumentus dėl V. S. bankroto proceso komplikuotumo, nuolat besitęsiančių teisminių ginčų, teismas nelaikė svarbiais nagrinėjamo ginčo dėl skirtos nuobaudos kontekste, todėl juos atmetė.
9.4. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba įrodė visus pareiškėjui inkriminuotus pažeidimus. Teismas konstatavo, kad pažeidimus pareiškėjas padarė dėl neatsargumo, netyčia.
10. Remdamasis Taisyklių 22³ punkto nuostatomis, minėtus pažeidimus teismas vertino kaip mažareikšmius. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į padarytų pažeidimų skaičių, jų mažareikšmiškumą, trukmę, pobūdį, poveikio priemonių tikslą, pareiškėjo kaltės formą, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas darė išvadą, kad UAB „Karaliaučiaus grupė“ skirtas įspėjimas nėra proporcinga nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neplaninio tyrimo terminų, teismas nustatė, kad V. S. skundas gautas 2019 m. rugpjūčio 26 d., sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą priimtas 2019 m. rugsėjo 20 d.; 2019 m. lapkričio 21 d. Tarnybos vyriausioji specialistė surašė teikimą Nr. D4-1630 „Dėl termino bankroto administratoriaus veiklos patikrinimui atlikti pratęsimo“, kuriame prašė 1 mėnesiui (iki 2019 m. gruodžio 22 d.) pratęsti terminą neplaniniam bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ veiklos patikrinimui atlikti; 2020 m. vasario 4 d. parengtas Išvados projektas, 2020 m. vasario 11 d. parengta Išvada, 2020 m. vasario 17 d. priimtas Įsakymas dėl įspėjimo paskyrimo pareiškėjui. Įvertinęs Taisyklių 25 punkto nuostatas, minėtų įvykių datas, teismas darė išvadą, kad Tarnyba praleido terminą neplaniniam pareiškėjo patikrinimui atlikti. Nors terminas praleistas žymiai, Tarnyba jokių teisiškai reikšmingų priežasčių termino praleidimui nenurodė, po pareiškėjo 2019 m. spalio 7 d. paaiškinimų pateikimo iki 2020 m. vasario 4 d. Išvados projekto parengimo jokių veiksmų neatliko (išskyrus teikimą terminui pratęsti iki 2019 m. gruodžio 20 d.), tačiau termino praleidimo teismas nevertino kaip esminio procedūrinio pažeidimo, pažeidžiančio konstitucinį teisinės valstybės principą, kurio neatsiejami elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis stabilumas ir teisinis tikrumas.
12. Teismas panaikino Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V4-51 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ skyrimo“ kaip neproporcingą padarytiems mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams.
III.
13. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti nepakeistą ir galiojantį Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V4-51, kuriuo pareiškėjui buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta poveikio priemonė – įspėjimas, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
14.1. Taisyklių 22³ papunktyje nustatyta, kad mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti laikomas pažeidimas, kuris: 1) nėra kartotinis; 2) truko neilgą laiką, t. y. iki 15 dienų; 3) tik formaliai neatitinka teisės aktų reikalavimų; 4) neturėjo reikšmingos įtakos bankroto proceso administravimui; 5) neturėjo reikšmingos įtakos asmens (asmenų) teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi Tarnyba kiekvieno nustatyto pažeidimo atveju turi įvertinti visas Taisyklių 22³ papunktyje nustatytas sąlygas tam kad galima būtų pagrįstai teigti, kad atitinkamas pažeidimas yra mažareikšmis. Esamoje situacijoje pareiškėjo padaryti FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 punkto pažeidimai Tarnybos sprendime buvo įvertinti kaip procedūrinio pobūdžio, kadangi nenustatyta, jog minėti pažeidimai sukėlė ar būtų sukėlę neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams ir būtų turėję reikšmingos įtakos asmens bankroto proceso administravimui. Tačiau pareiškėjo pažeidimai dėl žemės mokesčio mokėjimo klausimo sprendimo ir informacijos asmeniui šiuo klausimu teikimo (FABĮ 12 str. 2 d. 17 p., 25 str. 2 d.), Tarnybos vertinimu, laikytini reikšmingais bei galėjo sukelti neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams (šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo neveikimas galėjo (gali) sukelti neigiamų pasekmių valstybei nesurenkamų mokesčių pavidalu, kurios interesus asmens bankroto byloje atstovauja Inspekcija), taip pat klausimas nebuvo sprendžiamas iš esmės ilgą laiką, t. y. apie metus. Pats teismas sprendime konstatavo, kad toks pareiškėjo elgesys tęsėsi beveik metus – nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., taigi šiam pažeidimui negalėjo būti taikoma Taisyklių 22³ papunktyje numatyta mažareikšmiškumo 2 sąlyga (pažeidimas truko neilgą laiką, t. y. iki 15 dienų), todėl akivaizdu, kad teismo išreikšta pozicija tokį pažeidimą laikyti mažareikšmiu yra nepagrįsta.
14.2. Tam, kad priežiūros tikslai būtų pasiekti, skiriama nuobauda turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes (esamu atveju pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas). Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą teismui panaikinti Tarnybos paskirtą nuobaudą pareiškėjui, nes neigiamos pasekmės yra natūralus bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo rezultatas, apie kurį kiekvienas bankroto administratorius turi žinoti iš anksto. Be kita ko, vertinant pareiškėjui paskirtos nuobaudos adekvatumą, Tarnyba prašo teismo atkreipti dėmesį į faktą, kad pareiškėjui buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje numatyta švelniausia poveikio priemonė – įspėjimas.
14.3. Esamoje situacijoje teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo panaikinta Tarnybos paskirta nuobauda, nepagrįstai apribojo šią Tarnybos diskrecijos teisę vertinti neplaninių patikrinimų metu nustatytų aplinkybių visumą. Nei FABĮ, nei JANĮ ta dalimi, kuri taip pat yra taikoma fizinių asmenų bankroto bylose atliekamoms procedūroms, nei kiti teisės aktai, reguliuojantys nemokumo procesus, konkrečiai nenustato, už kokius nemokumo administratorių pažeidimus ir kokią nuobaudą turi teisę skirti Tarnyba, t. y. Tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant nemokumo administratorių priežiūros funkcijas, taip pat ir vertinant nustatyto pažeidimo reikšmingumą. Tokios pozicijos savo nutartyse laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteikė informacijos asmeniui, nesiėmė pakankamai veiksmų (apie metus laiko), kad būtų iš esmės išspręstas asmeniui priskaičiuoto žemės mokesčio mokėjimo klausimas, todėl kilo grėsmė, kad VMI šio susidariusio įsiskolinimo apskritai nepavyks atgauti, nes, vadovaujantis FABĮ 29 straipsniu, baigus asmens bankroto bylą, jis būtų nurašytas. Teismo sprendime nenustatyta jokios akivaizdžios aplinkybių vertinimo ar asmens bankroto procedūrų reglamentuojančių teisės aktų taikymo klaidos skiriant poveikio priemonę pareiškėjui, be to, teismas patvirtino, kad Tarnybos nustatyti pažeidimai yra pagrįsti.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas UAB „Karaliaučiaus grupė“ atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo manymu, teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes: administratoriaus padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą, kurie neturėjo būti pagrindu skirti jam poveikio priemonę, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. V4-51, kuriuo už Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 2 dalies 17 punkto, 25 straipsnio 2 dalies pažeidimus pareiškėjui UAB „Karaliaučiaus grupė“ paskirta poveikio priemonė – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas UAB „Karaliaučiaus grupė“ skundą tenkino visiškai – panaikino Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V4-51 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ skyrimo“. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas padarė mažareikšmius teisės aktų pažeidimus, todėl priimtas įsakymas nėra proporcingas padarytiems pažeidimams.
18. Atsakovas su anksčiau nurodytu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjo skundą atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Karaliaučiaus grupė“ padarytus pažeidimus laikė mažareikšmiais, teismo sprendimas apribojo AVNT diskrecijos teisę vertinti neplaninių patikrinimų metu nustatytų aplinkybių visumą ir skirti atitinkamą poveikio priemonę. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjui buvo skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta švelniausia poveikio priemonė – įspėjimas.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 18 d.) patvirtintų Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai aptarė aktualias minėtų teisės aktų normas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.
21. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB "Karaliaučiaus grupė" visi padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, todėl ginčija teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
22. Tarnyba, atlikusi neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, 2020 m. vasario 11 d. išvadoje Nr. D4-264 nustatė, kad Bendrovė pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 17 punkto, 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesiėmė pakankamų veiksmų, kad būtų iš esmės išspręstas V. S. priskaičiuoto žemės mokesčio mokėjimo klausimas, t. y. šio klausimo neteikė kreditorių susirinkimui svarstyti, taip pat šiuo klausimu neteikė informacijos V. S. (1), FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes per FABĮ nustatytą terminą nepateikė V. S. išvadų dėl patikslinto Plano projekto įgyvendinimo galimybių (terminai praleisti 6 ir 3 darbo dienas) (2), FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes nesuderino 2019 m. rugsėjo 9 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo dėl Plano pakeitimo svarstymo ir tvirtinimo vietos ir laiko (3).
23. Įvertinęs padarytus pažeidimus pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog Tarnyba įrodė visus pareiškėjai inkriminuotus pažeidimus, dalies jų pareiškėja neginčija, vertina juos kaip mažareikšmius, o pažeidimus pareiškėjas padarė dėl neatsargumo.
24. Vertindama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, kaltės formą ir teisinius padarinius, teisėjų kolegija pažymi, kad padaryti pažeidimai nepadarė esminės žalos kreditorių ar kitų asmenų turtiniams interesams, neturėjo reikšmingos įtakos bankroto proceso administravimui, kai kurie iš jų truko trumpą laiką ir buvo pašalinti. Nors vienas iš UAB „Karaliaučiaus grupė“ padarytų pažeidimų (žemės mokesčio mokėjimo klausimo sprendimas) netenkino visų Taisyklių 22³ punkte įtvirtintų pažeidimo mažareikšmiškumo sąlygų (vienos, t. y. truko pakankamai ilgą laiką), tačiau kadangi asmenų turtiniams interesams reali žala nepadaryta (kilo tik žalos atsiradimo grėsmė), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nagrinėjamu atveju šis pažeidimas pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai pripažintinas mažareikšmiu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, o jam paskirtoji poveikio priemonė (įspėjimas) būtų neproporcinga (neadekvati) padarytiems pažeidimams ir dėl to neteisinga.
25. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia (be kita ko) iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.
26. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako pripažindama, kad jie neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.