- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- eI2-2956-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01067-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Asta Admonytės-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- UAB "Karaliaučiaus grupė"
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Admonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Karaliaučiaus grupė“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V4-51 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėja skunde nurodo, kad buvo atliktas pareiškėjos veiksmų administruojant V. S. bankroto procesą neplaninis patikrinimas pagal V. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. skundą ir 2019 m. rugsėjo 19 d. papildytą skundą. Tarnyba 2020 m. vasario 11 d. priėmė išvadą Nr. D4-264 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėja pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 12 straipsnio 2 dalies 17 punkto ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesiėmė veiksmų, kad būtų iš esmės išspręstas V. S. priskaičiuoto žemės mokesčio mokėjimo klausimas, t. y. šio mokesčio neteikė kreditorių susirinkimui svarstyti, šiuo klausimu neteikė informacijos bankrutuojančiam asmeniui; 2) FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes per FABĮ nustatytą terminą nepateikė V. S. išvadų dėl jos pateikto patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano (toliau – ir Planas) projekto įgyvendinimo galimybių (terminai praleisti 6 ir 3 darbo dienas); 3) FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes nesuderino 2019 m. rugsėjo 9 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo dėl Plano pakeitimo svarstymo ir tvirtinimo vietos ir laiko. Remdamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu Tarnybos direktorius paskyrė pareiškėjai poveikio priemonę – įspėjimą.
Pareiškėja su Tarnybos Išvada ir Įsakymu nesutinka. Pareiškėja teigia, kad poveikio priemonė skirta tik už pirmąjį pažeidimą, o antras ir trečias pažeidimai pripažinti procedūrinio pobūdžio ir dėl jų pareiškėjai skirtos tik rekomendacijos. Dėl to skunde teismui pareiškėja pasisako tik dėl pirmojo pažeidimo.
Pareiškėja pabrėžia, kad apie žemės mokestį sužinojo pirmą kartą 2018 m. rugsėjo 21 d., t. y. likus kiek daugiau nei mėnesiui iki fizinio asmens bankroto byloje patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino pabaigos (iš viso procesas iki tol truko 3 metus, planuota pabaiga 2018 m. spalio 27 d., tačiau terminas buvo pratęstas). Paaiškina, kad 2018 m. spalio 25 d. gavo Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) prašymą sumokėti už V. S. žemės mokestį Inspekcijai. Į šį raštą atsakė 2018 m. lapkričio 12 d. raštu, kuriame nurodė, kad pareiškėja sumokėti negali, nes įsiteisėjusiu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje (dalyje dėl išlaidų bankroto procedūroms atlikti) tokios išlaidos nėra numatytos. Nurodė, kad pagal FABĮ 6 straipsnio 9 dalies nuostatas mokesčiai, įskaitant žemės mokestį, skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, taigi FABĮ neatleidžia bankrutuojančio fizinio asmens nuo pareigos juos mokėti. Pareiškėja pasiūlė Inspekcijai kreiptis į V. S., o jei ji atsisakys sumokėti, informuoti Bendrovę. Pareiškėja teigia, kad tada būtų ėmusi veiksmų minėtam klausimui spręsti. Ilgą laiką Bendrovė neturėjo jokios informacijos, tik 2019 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovė gavo raštą iš Inspekcijos, kuriame V. S. informuojama, kad Bendrovė už ją žemės mokesčio nesumokėjo. 2019 m. rugsėjo 18 d. Bendrovė Inspekcijai pakartojo, kad mokesčio nemokės.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai, civilinėje byloje Nr. 2FB-4532-995/2019 išnagrinėję V. S. pareiškimą dėl įpareigojimo administratoriui sumokėti žemės mokestį, jį atmetė. Minėtas teismas nurodė, kad pakeitus administravimo išlaidų sąmatą ir atsiradus lėšų, kurios viršija plane nustatytus mokėjimus, fizinis asmuo kaip aktyvus, sąžiningai naudojantis jam bankroto procese suteiktomis teisėmis bei vykdymas jam nustatytas pareigas, turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą ne tik pagal kreditorių siūlymą, bet ir savo iniciatyva (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Fiziniam asmeniui parengus mokumo atkūrimo plano patikslinimą, kuriame išspręstas atsiradusių lėšų perteklius (trūkumas), mokumo atkūrimo plano tikslinimas svarstomas ir tvirtinamas ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).
Pareiškėja skunde teigia, kad V. S. bankroto procese vyko daug teisminių ginčų, todėl pareiškėja visomis išgalėmis stengėsi tinkamai vykdyti bankroto procedūras ir prižiūrėti šioje byloje vykstančius procesus. Nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose buvo išnagrinėtos 25 bylos (dėl termino Plano įgyvendinimui pratęsimo, dėl patikslinto plano tvirtinimo, dėl kreditorių sąrašo tikslinimo, dėl paties administratoriaus atstatydinimo ir kt.).
Pareiškėja nurodo, kad Planinių ir neplaninių restruktūrizavimo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 18 d.) (toliau – ir Taisyklės), 25 punkte nustatyta, kad Neplaninio patikrinimo trukmė – ne ilgiau kaip 2 mėnesiai. Tikrintojo (-ų) motyvuotu prašymu šis terminas Priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas terminas, suteiktas administratoriaus paaiškinimams pateikti, taip pat laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, tarp jų ir papildomus, juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar fizinių ir privačių juridinių asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi Priežiūros institucija. Neplaninis patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo priėmimo dienos, išskyrus Taisyklių 28 punkte numatytą atvejį. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į skundo gavimo datą, paaiškinimų pateikimo datas, duomenų apie termino pratęsimą nebuvimą, Tarnyba praleido taisyklėse nustatytą terminą patikrinimui atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja pabrėžia, kad FABĮ 6 straipsnio 9 dalies nuostatos reiškia, kad bankrutuojančio fizinio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos sumokėti valstybei mokesčius, atsiradusius po bankroto bylos iškėlimo. Tą patvirtino 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai civilinėje byloje Nr. 2FB-4532-995/2019. Minėtas teismas netenkino V. S. prašymo įpareigoti administratorių sumokėti žemės mokestį. 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-443-777/2020 pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal FABĮ 17 straipsnio 1 punktą fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Esant poreikiui bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka tikslintinos mokumo atkūrimo plane nurodytinos mokesčiams mokėtinos lėšos (FABĮ 7 straipsnis, 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi pareiškėja, administruodama V. S. bankroto procesą, veikė teisėtai, laikėsi FABĮ normų, jomis nepiktnaudžiavo ir bankrutuojančios asmens interesų nepažeidė, todėl skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas.
2020 m. birželio 18 d. UAB „Karaliaučiaus grupė“, teismui pareikalavus, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad negali tiksliai atsakyti, ar buvo atsakyta į V. S. 2019 m. liepos 15 d. el. laišką. Paaiškina, kad V. S. atstovauja profesionalus advokatas, kuris jai rengia dokumentus, konsultuoja, ją atstovauja. Dėl 2019 m. rugsėjo 9 d. šaukto kreditorių susirinkimo derinimo paaiškina, kad FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas kalba apie pirmąjį susirinkimą. Pirmojo kreditorių susirinkimo vieta ir laikas buvo derinti su V. S.. Kreditoriai balsuoja raštu, gyvai nedalyvauja, kaip ir pati V. S.. Atsižvelgiant į praktiką, 2019 m. rugsėjo 9 d. šauktas kreditorių susirinkimas su V. S. atskirai derintas nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad atlikto neplaninio pareiškėjos veiklos patikrinimo metu Tarnyba nustatė, kad po 2015 m. gegužės 5 d. nutarties iškelti bankroto bylą V. S. turi einamąją žemės mokesčio mokestinę nepriemoką 1 464,06 Eur sumai (iš jų pagal 2015–2018 metų žemės mokesčio deklaracijas įsiskolinimas sudaro 1 430,74 Eur ir 33,32 Eur žemės mokesčio delspinigiai) ir, kad iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (skundo pateikimo Tarnybai diena) minėtas mokestis nebuvo sumokėtas VMI. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. FABĮ 6 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau draudžiamas nesumokėtų mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka. FABĮ 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Iš teisinio reglamentavimo bei formuojamos teismų praktikos (2017 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2S-1004-265/2017), Tarnybos nuomone, minėtas mokestis įprastai yra tvirtinamas kaip būtinosios administravimo išlaidos (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tačiau bet kokiu atveju galutinį sprendimą šiuo klausimų priima kreditoriai (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 4 punktas) balsuodami kreditorių susirinkime, t. y. tiek tvirtindami fizinio asmens parengtą mokumo atkūrimo planą, arba tiek priimdami sprendimą keisti administravimo išlaidų sąmatą pagal administratoriaus siūlomą darbotvarkę. Iš esmės tikslų administravimo išlaidų paskaičiavimą gali pateikti tik bankroto administratorius, kadangi tik jis konkrečioje bankroto byloje gali tiksliai žinoti kokios jos bus. Atitinkamai bankroto proceso metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms (atsiradus papildomoms administravimo išlaidoms) bankroto administratorius turi inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą, kuriame būtų sprendžiamas minėtų papildomų išlaidų tvirtinimo klausimas.
Tarnyba pabrėžia, kad bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso galimybė apginti visų kreditorių ir bankrutuojančių asmenų teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Pareiškėjas savo veikloje turi ne tik formaliai vadovautis FABĮ nuostatomis, bet taip pat privalo efektyviai vykdyti visą bankroto procesą bei būti aktyviu viso proceso metu. Pareiškėja turėjo pati imtis aktyvių veiksmų, kad iš esmės būtų sprendžiamas žemės mokesčio sumokėjimo klausimas, t. y. kreditorių susirinkimui teikti pasiūlymą dėl VMI V. S. priskaičiuoto žemės mokesčio, kaip administravimo išlaidos tvirtinimo ir apmokėjimo iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų (patvirtintų) lėšų, taip pat atsakyti į bankrutuojančio fizinio asmens paklausimus apie lėšų naudojimą fizinio asmens bankroto procese.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. gruodžio 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. 2FB-4532-995/2019 priimtoje nutartyje ir 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-443-777/2020 iš esmės buvo vertinama V. S. pareiga mokėti žemės mokestį bankroto proceso metu, o ne pareiškėjos vaidmuo fizinio asmens bankroto byloje, kai paaiškėjo aplinkybės dėl nemokamo žemės mokesčio. Skundžiamas sprendimas neprieštarauja minėtoms teismų nutartims.
Taisyklių 25 punkte nustatytas 2 mėnesių terminas neplaniniam bankroto administratoriaus veiklos patikrinimui atlikti šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir įtakos pareiškėjos padarytų pažeidimų vertinimui, todėl esamoje situacijoje pareiškėjos argumentai šiuo klausimu turėtų būti vertinami kaip nereikšmingi.
Atsakovė pažymi, kad įvertinus Išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėja pažeidė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 2 punktą, 12 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, skiriant pareiškėjai nuobaudą buvo atsižvelgta į visus patikrinimo metu konstatuotus pažeidimus, o ne tik į pažeidimą susijusį su žemės mokesčiu, kaip tai skunde nurodė pareiškėja.
2020 m. birželio 15 d. Tarnyba, teismui pareikalavus, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Tarnybos atlikto neplaninio pareiškėjos veiklos patikrinimo metu buvo akcentuotas ne tiek pats žalos dydis, kiek pareiškėjos pažeidimu sudarytos sąlygos neigiamoms pasekmėms atsirasti. Atsakovė akcentuoja Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, gana plačią veikimo laisvę (diskreciją), įgyvendinant nemokumo administratorių priežiūros funkcijas, taip pat ir vertinant nustatyto pažeidimo reikšmingumą. Paaiškina, kad Tarnyba nenustatė akivaizdžių aplinkybių ir faktų, kurios pagrįstai leistų taikyti JANĮ 137 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes pareiškėjos atžvilgiu. Pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodo argumentų dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimo/ nebuvimo ir ginčo dėl jų nagrinėjamu atveju nėra.
2020 m. birželio 17 d. Tarnyba, teismui pareikalavus, pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjai 2017 m. spalio 25 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-217 buvo paskirta nuobauda – įspėjimas (įsakymo kopija pridedama), taigi JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pareiškėjos atžvilgiu nebuvo taikoma. Pažymi, kad pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikoma ir JANĮ 137 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes ji taikoma tik už padarytus pažeidimus už kuriuos jau buvo paskirta poveikio priemonė pagal JANĮ, o šis įstatymas įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d. Tarnyba paaiškina, kad pareiškėjos kaltės forma yra neprofesionalus neatsargumas. JANĮ nenustato nemokumo administratorių padaryto pažeidimo kaltės formos, už kurį Tarnyba turi teisę skirti poveikio priemonę, kas Tarnybos vertinimu, reiškia, kad pažeidimu laikomas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo padarytas veiksmas (neveikimas), kuris prieštarauja JANĮ nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. tarnyba gavo V. S. skundą dėl UAB „Karaliaučiaus grupė“ veiksmų. 2019 m. rugsėjo 19 d. Tarnyba gavo V. S. papildytą skundą.
2019 m. rugsėjo 19 d. Tarnybos specialistė surašė Teikimą „Dėl V. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. skundo“ Nr. D4-1289, kuriame siūlė dėl skunde keliamų klausimų pradėti neplaninį pareiškėjos patikrinimą.
2019 m. rugsėjo 20 d. Tarnyba informavo pareiškėją apie sprendimą pradėti Bendrovės veiklos patikrinimą ir paprašė iki 2019 m. spalio 4 d. Tarnybai pateikti paaiškinimus bei įrodymus.
2019 m. spalio 7 d. Tarnyba gavo 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjos paaiškinimus. Juose pareiškėja pateikė savo argumentus, kad V. S. skundas ir jo papildymas yra nepagrįsti, o Bendrovės veiksmai buvo teisėti.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. lapkričio 21 d. Tarnybos vyriausioji specialistė surašė Teikimą „Dėl termino bankroto administratoriaus veiklos patikrinimui atlikti pratęsimo“ Nr. D4-1630, kuriame prašė 1 mėnesiui (iki 2019 m. gruodžio 22 d.) pratęsti terminą neplaniniam bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ veiklos patikrinimui atlikti.
Tarnybos specialistė 2020 m. vasario 4 d. parengė išvados projektą Nr. D4-222 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas), Tarnybos direktoriui siūlydama už patikrinimo metu nustatytus FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 2 dalies 17 punkto, 25 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus Bendrovei skirti įspėjimą. Išvados projektas pareiškėjai susipažinimui išsiųstas 2020 m. vasario 4 d. elektroniniu paštu.
Pareiškėja 2020 m. vasario 9 d. išsiuntė Tarnybai Papildomus paaiškinimus dėl nemokumo administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ neplaninio patikrinimo 2020 m. vasario 4 d. Išvados projekto Nr. D4-222, kuriuose nurodė, kad nesutinka su Išvados projektu bei jame siūloma skirti nuobauda, kurią laiko nepagrįsta
Tarnybai, atlikus neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, Tarnybos specialistė 2020 m. vasario 11 d. parengė išvadą Nr. D4-264 „Dėl neplaninio nemokumo administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ veiklos patikrinimo“, kurią pateikė Tarnybos direktoriui (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 17 punkto, 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesiėmė pakankamų veiksmų, kad būtų iš esmės išspręstas V. S. priskaičiuoto žemės mokesčio mokėjimo klausimas, t. y. šiuo klausimu neteikė kreditorių susirinkimui svarstyti, neteikė informacijos V. S.; FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes per FABĮ nustatytą terminą nepateikė V. S. išvadų dėl patikslinto Plano projekto įgyvendinimo galimybių (terminai praleisti 6 ir 3 darbo dienas); FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes nesuderino 2019 m. rugsėjo 9 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo dėl Plano pakeitimo svarstymo ir tvirtinimo vietos ir laiko. Išvadoje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje siūloma Bendrovei skirti įspėjimą.
Tarnybos direktorius 2020 m. vasario 17 d. priėmė įsakymą Nr. V4-54 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ skyrimo“, kuriuo Bendrovei paskyrė nuobaudą įspėjimą. Kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus Įsakymo, nuobauda Bendrovei paskirta už FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 12 straipsnio 2 dalies 17 punkto, 25 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą.
2020 m. vasario 18 d. Tarnyba raštu „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ informavo pareiškėją apie Įsakymą ir Išvadą.
1. Dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų (ne)pagrįstumo
JANĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.
FABĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bankroto administratorius, gavęs plano projektą: 1) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia ir pateikia fiziniam asmeniui argumentuotą rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių. Šioje išvadoje turi būti nurodyta, ar fizinio asmens turimas turtas ir profesinė kvalifikacija, individualios ar ūkininko veiklos vykdymas (kai tokią veiklą numatoma vykdyti) ir kitos plano įgyvendinimui reikšmingos faktinės aplinkybės leidžia tikėtis plano projekte numatytų lėšų, kad būtų įvykdyti plano projekte numatyti mokėjimai; ar fizinis asmuo numato panaudoti visas galimybes gauti lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti, taip pat visos kitos aplinkybės, kurias, administratoriaus vertinimu, tikslinga nurodyti; 2) likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką.
FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 17 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
FABĮ 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą, kreditorių susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Kreditorių susirinkimus šaukia bankroto administratorius. Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą banko administratorius kreditoriams turi raštu pranešti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo dienos, kartu pateikdamas ir siūlomą kreditorių susirinkimo darbotvarkę.
Pažymėtina, kad atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta asmens veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose asmens teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar asmuo neveikimu padarė teisei priešingą veiką, būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-259-438/2019).
Teismas konstatuoja, kad pareiškėja pažeidė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes per FABĮ nustatytą terminą nepateikė V. S. išvadų dėl patikslinto Plano projekto įgyvendinimo galimybių (terminai praleisti 6 ir 3 darbo dienas). Pareiškėja šių aplinkybių neginčija. Pareiškėjos argumentai dėl teisminės mediacijos rezultatų laukimo ir darbuotojų atostogų atmestini kaip nepateisinantys pavėlavimo.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėja pažeidė FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes nederino 2019 m. rugsėjo 9 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo dėl Plano pakeitimo svarstymo ir tvirtinimo. Pareiškėjos argumentai dėl susirinkimų skaičiaus, įprastos praktikos ir pareiškėjos informavimo apie susirinkimą atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėja pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 17 punktą, nes neteikė informacijos V. S.. Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė neatsakė į pareiškėjos 2019 m. liepos 15 d. el. laišką. Teismui pareikalavus, pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad negali atsakyti, jog buvo atsakyta į minėtą V. S. laišką. Taigi teismas daro išvadą, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo šį pažeidimą, pareiškėja neįrodė, kad į V. S. 2019 m. liepos 15 d. el. laišką buvo tinkamai atsakyta.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėja pažeidė FABĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesiėmė pakankamų veiksmų, kad būtų išspręstas V. S. priskaičiuoti žemės mokesčio mokėjimo klausimas, t. y. neteikė šio klausimo svarstyti kreditorių susirinkimui. Teismas pažymi, kad toks elgesys tęsėsi pakankamai ilgą laiką (beveik metus – nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (skundo Tarnybai pateikimo dienos), kėlė žalos atsiradimo grėsmę, apsunkino V. S. bankroto procesą. Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1059-520/2018 ir kt.).
Teismas pažymi, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-4532-995/2019 ir 2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-443-777/2020 buvo spręstas kitoks klausimas, kuris nagrinėjamai bylai prejudicinės reikšmės neturi. Minėtose bylose teismai atsisakė įpareigoti bankroto administratorę UAB „Karaliaučiaus grupę“ sumokėti žemės mokestį. Minėti teismai nesprendė klausimo, ar pareiškėja turėjo teikti šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1995-624/2019) pareiškėjos argumentai dėl V. S. bankroto proceso komplikuotumo, nuolat besitęsiančių teisminių ginčų, nėra svarbūs nagrinėjamo ginčo dėl skirtos nuobaudos kontekste, todėl teismas juos atmeta.
Taigi Tarnyba įrodė visus pareiškėjai inkriminuotus pažeidimus, dalies jų pareiškėja neginčija, vertina juos kaip mažareikšmius. Teismas konstatuoja, kad pažeidimus pareiškėja padarė dėl neatsargumo, netyčia.
LVAT praktikoje (LVAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017) pažymima, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).
Taisyklių 22³ papunktyje nustatyta, kad mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti laikomas pažeidimas, kuris: 1) nėra kartotinis; 2) truko neilgą laiką, t. y. iki 15 dienų; 3) nepavojingas ir (ar) tik formaliai neatitinka teisės aktų reikalavimų; 4) neturėjo reikšmingos įtakos restruktūrizavimo proceso administravimui; 5) neturėjo reikšmingos įtakos asmens (asmenų) teisėms ir teisėtiems interesams.
Teismas neigiamai vertina padarytų pažeidimų skaičių administruojant vieną procesą. Tačiau atsižvelgdamas į Taisyklių 22³ papunkčio nuostatas dėl mažareikšmiškumo vertina minėtus pažeidimus kaip mažareikšmius. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į padarytų pažeidimų skaičių, jų mažareikšmiškumą, trukmę, pobūdį, poveikio priemonių tikslą, pareiškėjos kaltės formą, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad UAB „Karaliaučiaus grupė“ skirtas įspėjimas nėra proporcinga nuobauda.
Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad neplaninio patikrinimo trukmė – ne ilgiau kaip 2 mėnesiai. Tikrintojo (-ų) motyvuotu prašymu šis terminas Priežiūros institucijos vadovo sprendimu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį. Į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas terminas, suteiktas administratoriaus paaiškinimams pateikti, taip pat laikotarpis, per kurį administratorius vėlavo teikti paaiškinimus, tarp jų ir papildomus, juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat laikotarpis, per kurį pateikiama valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar fizinių ir privačių juridinių asmenų informacija ir dokumentų kopijos, dėl kurių gavimo patikrinimo metu kreipėsi Priežiūros institucija. Neplaninis patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo priėmimo dienos, išskyrus Taisyklių 28 punkte numatytą atvejį.
Pareiškėjos nuomone, terminas buvo praleistas, atsakovė mano, kad terminas neturi jokios reikšmės ir įtakos pareiškėjos padarytų pažeidimų vertinimui, todėl esamoje situacijoje pareiškėjos argumentai šiuo klausimu turėtų būti vertinami kaip nereikšmingi.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad V. S. skundas gautas 2019 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą priimtas 2019 m. rugsėjo 20 d. 2019 m. lapkričio 21 d. Tarnybos vyriausioji specialistė surašė Teikimą „Dėl termino bankroto administratoriaus veiklos patikrinimui atlikti pratęsimo“ Nr. D4-1630, kuriame prašė 1 mėnesiui (iki 2019 m. gruodžio 22 d.) pratęsti terminą neplaniniam bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“ veiklos patikrinimui atlikti. 2020 m. vasario 4 d. parengtas Išvados projektas, 2020 m. vasario 11 d. parengta Išvada, 2020 m. vasario 17 d. priimtas Įsakymas dėl įspėjimo paskyrimo pareiškėjai. Atsižvelgiant į nurodytas datas, įvykius ir įvertinus pareiškėjos paaiškinimų teikimo laiką, teismas daro išvadą, kad Tarnyba praleido terminą neplaniniam pareiškėjos patikrinimui atlikti. Teismas pažymi, kad terminas praleistas ne dėl pareiškėjos veiksmų ir praleistas itin žymiai. Tarnyba teismui nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą. Prašyme pratęsti terminą nurodytas didelis darbo krūvis, daug atliekamų patikrinimų nėra pagrindas nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų terminų.
Taigi teismas konstatuoja teisės aktų procedūrinį pažeidimą. Pagal LVAT praktiką nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A556-336/2011). Teismas neigiamai vertina termino praleidimo faktą. Ypač atsižvelgdamas į tai, kad terminas praleistas žymiai, į tai, jog jokių teisiškai reikšmingų priežasčių termino praleidimui Tarnyba nenurodė, į tai, jog po pareiškėjos 2019 m. spalio 7 d. paaiškinimų pateikimo iki 2020 m. vasario 4 d. Išvados projekto parengimo jokių veiksmų Tarnyba neatliko (išskyrus teikimą terminui pratęst iki 2019 m. gruodžio 20 d.). Tačiau, termino praleidimo teismas nevertina kaip esminio procedūrinio pažeidimo nagrinėjamu atveju, pažeidžiančio konstitucinį teisinės valstybės principą, kurio neatsiejami elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis stabilumas ir teisinis tikrumas. Pareiškėja teisės aktų pažeidimus padarė, tyrimo trukmė neturėjo įtakos pareiškėjos teisių gynimui, paaiškinimų pateikimui, dalyvavimui procese. Tačiau teismas naikina Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V4-51 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ skyrimo“ kaip neproporcingą padarytiems mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. V4-51 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ skyrimo“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.