Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-01-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-8-875/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-23
Bylos Nr.
AN2-8-875/2025
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00016-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-8-875/2025Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00016-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6; 1.4.8; 16.11.1; 16.11.9.2; 16.11.16; 21.11.10
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. Š. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija arba Šiaulių apskrities VPK ANBNS) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. sausio 3 d. 8.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonė neregistruota nustatyta tvarka, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nevykdė reikalavimų transporto priemonių savininkams, t. y. kelių transporto priemonių tvarkytojui nedeklaravo duomenų apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Taip L. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 195, 14 ir 226 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą. L. Š. Institucijos nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirta 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 21 mėnesiui, bei transporto priemonės – automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskirta 120 Eur bauda, pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį paskirta 300 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, L. Š. paskirta galutinė nuobauda – 950 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui ir transporto priemonės – automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, L. Š. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. kovo 21 d. nutarimą – veiką, kvalifikuotą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, perkvalifikuoti į ANK 424 straipsnio 4 dalį, paskiriant baudą pagal sankcijos ribas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų bei panaikinti nutarimo dalį, kuria taikytas turto, t. y. automobilio, konfiskavimas. Taip pat prašė panaikinti nutarimo dalį, kuria nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tuo atveju, jei pirmasis jo prašymas nebūtų tenkinamas, prašė Institucijos nutarimą pakeisti – taikyti ANK 29 straipsnio 5 dalį, 34 straipsnio 6 dalį ir išieškoti iš jo ne didesnę nei 1/7 konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi L. Š. skundą tenkino iš dalies – panaikino ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir pakeitė Institucijos nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonių už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, taikymo: 1) teisę vairuoti transporto priemones L. Š. atėmė 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, 2) vietoje administracinio poveikio priemonės – automobilio „Audi Q5“, valstybinio (Vokietijos Federacinės Respublikos) numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, paskyrė administracinio poveikio priemonę – automobilio „Audi Q5“, valstybinio (Vokietijos Federacinės Respublikos) numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertės dalies konfiskavimą, konfiskuojant iš L. Š. 2000 Eur. Kitą Institucijos nutarimo dalį teismas paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria pakeista Šiaulių apskrities VPK ANBNS 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl administracinio poveikio priemonės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, taikymo, vietoje administracinio poveikio priemones – automobilio „Audi Q5“, Vokietijos Federacinės Respublikos valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimo paskiriant 2000 Eur, atitinkančių minėto automobilio vertės dalį, konfiskavimą. Kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį prašo palikti nepakeistą.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesirėmė teismų praktika, taikoma teismams priimant sprendimus dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, netinkamai vertino subjektyvias aplinkybes ir tai turėjo įtakos neteisėtos teismo nutarties priėmimui.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Institucijos atstovas cituoja ANK 22 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies nuostatas ir teigia, kad šiuo atveju teismas, vadovaudamasis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konfiskuoti ne administracinio nusižengimo priemonę, o jos vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, galėjo remdamasis tik vienu motyvu – kad administracinio nusižengimo priemonę konfiskuoti yra netikslinga, nes kitų ANK 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių nustatyta nebuvo, tačiau administracinio nusižengimo priemonės nekonfiskavimą teismas motyvavo ne šios administracinio poveikio priemonės taikymo netikslingumu, o jos neproporcingumu.

4.3. Skunde pažymima, kad turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai, ANK 29 straipsnio 5 dalis, tai yra, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253- 530/2024). Teigiama, kad šiuo atveju imperatyvių pagrindų netaikyti automobilio „Audi Q5“, kuriuo buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 424 straipsnio 5 dalyje ir 431 straipsnio 1 dalyje, konfiskavimo nebuvo, nes nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių minėtą transporto priemonę būtų netikslinga konfiskuoti. Dėl to teismas Šiaulių apskrities VPK ANBNS 2024 m. kovo 21 d. nutarimo dalį dėl konfiskuoto turto turėjo palikti nepakeistą.

4.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju, kuomet neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones L. Š. vairavo automobilį jau 14 kartą 4 metų laikotarpiu ir už minėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirtų baudų nemokėjo, be to, vairavo transporto priemonę, kai teisės vairuoti transporto priemonių nebuvo susigrąžinęs po to, kai jam jau buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių laikotarpiui, nekonfiskavus administracinio nusižengimo padarymo priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų tik formalus, prieštarautų ANK 22 bei 27 straipsnių nuostatoms ir sudarytų prielaidas formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus automobilis taip ir nebus konfiskuojamas.

4.5. Institucijos atstovo vertinimu, administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju, nepaisant visos šeimos patiriamų neigiamų pasekmių, atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens ir jo šeimos teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-530/2024).

Žemesnės instancijos teismas

4.6. Kartu skunde pažymima, kad Institucija nesutinka ir su neproporcingai maža teismo konfiskuota pinigų suma, atitinkančia automobilio „Audi Q5“, kuriuo buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 424 straipsnio 5 dalyje ir 431 straipsnio 1 dalyje, vertės dalį. Teismas nustatydamas ir konfiskuodamas skundžiamoje nutartyje nurodytą pinigų sumą rėmėsi tik skunde nurodyta jos verte, kai teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokio vertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie transporto priemonės vidutinę vertę. Tiek turto rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Atkreipiamas dėmesys, kad VšĮ „Emprekis“ sistemoje analogiškos modifikacijos bei tų pačių metų gamybos automobilio „Audi Q5“ rinkos vertė yra 29 730 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu, todėl, sprendžiant konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą neturint specialisto atlikto automobilio „Audi Q5“, Vokietijos Federacinės Respublikos valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) įvertinimo, turi būti vadovaujamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

4.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismų praktikoje pasakyta, kad, nepaneigiant proporcingumo principo svarbos ir galimybės jį taikyti sprendžiant dėl privalomos administracinio poveikio priemonės skyrimo – automobilio konfiskavimo arba, nesant galimybių automobilio konfiskuoti, jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, proporcingumo principo taikymas galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024). Nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-387/2023).

Šalies argumentai

4.8. Institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti netgi mažesnę automobilio „Audi Q5“ skunde nurodytos vertės dalį, nei to prašė pats L. Š., t. y. tik 1/13 dalį, motyvuojant tuo, kad L. Š. sumokėjo didžiąją dalį jam paskirtų baudų, bylai pasiekus teismą, jau pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų gailėjosi, klydo manydamas, kad galės Lietuvos Respublikoje teisėtai naudotis Vokietijos Federacijos Respublikoje įgytu vairuotojo pažymėjimu, yra jauno amžiaus, turi sūnų, administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė pirmą kartą, po pažeidimų padarymo L. Š. savo elgesį keičia teigiama linkme. Pažymi, kad viso administracinio nusižengimo bylos policijos įstaigoje tyrimo bei nagrinėjimo metu L. Š. siekė išvengti administracinės atsakomybės ir su jam pareikštais įtarimais padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 424 straipsnio 5 dalyje ir 431 straipsnio 1 dalyje, nesutiko, atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokole, su tyrimą atliekančiais pareigūnais nebendradarbiavo, 2024 m. sausio 17 d. paaiškinime, kurį pateikė į administracinio nusižengimo bylą, melavo apie Vokietijos Federacijos Respublikoje įgytą teisę vairuoti transporto priemones, nes tokią teisę įgijo tik 2024 m. rugsėjo 13 d. (teismo posėdžio garso įrašas), skundu taip pat ginčijo administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, prašydamas perkvalifikuoti veiką iš ANK 424 straipsnio 5 dalies į ANK 424 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai teigdamas, kad vairuotas automobilis yra neišregistruotas bei draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie jau sumokėtas prieš tai skirtas baudas, nors jų dalį pradėjo mokėti tik skundo nagrinėjimo teisme metu. Viena iš teismo nurodytų išimtinių aplinkybių, kad L. Š. pažeidimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė klysdamas, jog Vokietijos Federacijos Respublikoje įgyta teisė vairuoti transporto priemones galioja ir Lietuvos Respublikoje, nustatyta neteisingai, nes L. Š. Vokietijos Federacijos Respublikoje teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2024 m. rugsėjo 13 d., o administraciniai nusižengimai, dėl kurių padarymo buvo pradėta ši administracinio nusižengimo byla, buvo padaryti 2024 m. sausio 3 d.

4.9. Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje nepripažįstamos kaip išimtinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti konfiskuota pinigų suma, atitinkanti tik dalį konfiskuotino automobilio vertės, tokios kaip: nusižengimo padarymo metu buvusi ir bylos nagrinėjimo metu esama šeiminė, darbinė ir finansinė padėtis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys po nusižengimo padarymo (prisipažino, gailisi, padarė teisingas išvadas, sumokėjo baudas, ateityje laikysis įstatymų, nebenusižengs). Taigi teismų praktikoje nepripažįstamos išimtinėmis aplinkybėmis tokios aplinkybės, kurias išimtinėmis šiuo atveju pripažino pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 43-648/2024).

4.10. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo taikymo kontekste, privaloma įvertinti ir duomenis apibūdinančius administracinį nusižengimą padariusį asmenį (Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-287-348/2024). Nors šiuo atveju administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, L. Š. padarė pirmą kartą, tačiau, kaip jau minėta, remiantis administracinių nusižengimų registro duomenimis, L. Š., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį jau 14 kartą 4 metų laikotarpiu ir už minėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirtų baudų nemokėjo, be to, vairavo transporto priemonę, kai teisės vairuoti transporto priemonių nebuvo susigrąžinęs po to, kai jam jau buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių laikotarpiui. Tai, kad L. Š. ir toliau vairavo transporto priemones po to, kai jam buvo skiriamos ne tik baudos, kurių nemokėjo, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 10 mėnesių, patvirtina, jog prieš tai jam taikytų administracinių nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti, todėl Šiaulių apskrities VPK ANBNS 2024 m. kovo 21d. nutarimu paskirta administracinė poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, buvo pagrįsta, teisinga bei proporcinga valstybės prievartos priemonė.

Šalies argumentai

4.11. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024), todėl teismo argumentai, jog būtų neproporcinga konfiskuoti 26 000 Eur kainuojantį automobilį, kurio vertė žymiai viršija skirtos baudos dydį, neatitinka teismų praktikos ir yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į Šiaulių apskrities VPK ANBNS viršininko apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Š. prašo Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime L. Š. nurodo, kad jis nemelavo, jog iki nusižengimų, dėl kurių yra nubaustas šioje byloje, padarymo 2023 m. Vokietijos Federacinėje Respublikoje jis buvo įgijęs vairuotojo pažymėjimą. Teigia, kad po to, kai jam Lietuvos Respublikoje 2023 m. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 10 mėnesių laikotarpiui, jis Vokietijoje teisėtu būdu įgijo naują vairuotojo pažymėjimą, be to, telefonu konsultavosi su Šiaulių AVPK pareigūnu ir suprato, kad su užsienyje išduotu vairuotojo pažymėjimu jis turi teisę vairuoti ir Lietuvoje, kai baigsis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis, todėl po to, kai buvo suėjęs 10 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jis atvyko automobiliu iš Vokietijos į Lietuvą nemanydamas, kad daro nusižengimą. Taigi jo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, yra netyčinis, savo kaltės skunde, pateiktame su prašymu laikyti skundo trūkumus pašalintais, jis neginčijo, tik kėlė abejones dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

5.2. L. Š. pažymi, kad Institucijos pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę panašaus automobilio rinkos vertę jis neginčija, nes skundu ir pats prašė tuo atveju, jeigu teismas taikytų automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos dalies konfiskavimą, konfiskuoti netgi didesnę, nei nusprendė teismas, pinigų sumą. Cituoja ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teigia, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas, nuspręsdamas administracinio poveikio priemonę (turto konfiskavimą) taikyti ne visa apimtimi, nors ir nedarė nuorodų į ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau pagrįstai atsižvelgė į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovautasi teisingumo bei protingumo principais. Atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų bylose, net ir susiklosčius tokiems atvejams, kai transporto priemonės konfiskavimas yra ANK specialiojoje dalyje numatytas kaip privalomas, gali būti svarstoma dėl alternatyvos taikymo – konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartis).

Šalies argumentai

5.3. Kartu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad atsižvelgdamas į mažesnį jo veikos pavojingumą, teismas, be kita ko, sutrumpino ir teisės vairuoti transporto priemones terminą, tačiau šios teismo nutarties dalies Institucija neskundė. Be to, teismas iš Institucijos nutarimo pašalino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad yra pasikeitusi situacija, turėjusi įtakos Institucijos sprendimui taikyti automobilio konfiskavimą – iki bylos išnagrinėjimo jis sumokėjo didelę dalį jam paskirtų administracinių nuobaudų, ir tai sudarė pagrindą išvadai, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Spręsdamas dėl turto konfiskavimo proporcingumo, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, jis (L. Š.) padarė pirmą kartą, augina mažametį sūnų.

5.4. Nesutikdamas su Institucijos teiginiu, jog tai, kad jis yra 14 kartų baustas už vairavimą neturtint teisės vairuoti, rodo, jog netaikant visiško turto konfiskavimo jo nubaudimas nepasiektų administracinių nuobaudų bei poveikio priemonių tikslų ir būtų formalus, L. Š. pažymi, kad jam 2016 m. rugpjūčio 24 d., tai yra vos sulaukus pilnametystės, buvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas, ir nors jis negalioja, 2022 m. rugsėjo 11 d. jo vairavimas neturint vairuotojo pažymėjimo buvo kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir jis buvo baudžiamas tik 60 Eur bauda ne už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. jis baigė papildomą vairuotojų mokymo programą, 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. dar kartą išlaikė teorinį ir praktinį vairavimo egzaminus, ir, nors ne kartą buvo baudžiamas dėl vairavimo, kaip neturintis galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tačiau teisė vairuoti transporto priemones jam atimta tik nuo 2023 m. sausio 23 d. nutarimo priėmimo, laikotarpiui nuo 2023 m. vasario 12 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d. Tam, kad susigrąžintų teisę vairuoti transporto priemones, klysdamas dėl to, kad vairuotojo pažymėjimas galios ir Lietuvos Respublikoje, 2023 m. jis įgijo teisę vairuoti Vokietijoje, kur taip pat yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Be to, 2023 m. Vokietijoje įgijęs vairuotojo pažymėjimą, į Lietuvos Respubliką jis automobiliu grįžo tik tuomet, kai buvo pasibaigęs 10 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, ir tai patvirtina, kad jis nusižengimo metu nesuvokė, jog neturi teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje su užsienyje išduotu vairuotojo pažymėjimu (tai rodo neatsargią jo kaltės formą), taip pat tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir be transporto priemonės konfiskavimo buvo veiksminga priemonė siekiant sulaikyti jį nuo naujų nusižengimų darymo. Kartu nurodo, kad daugelis jo padarytų administracinių nusižengimų sąlygoti to, kad nors jis ir dėjo pastangas atgauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo susigrąžinti nepavykdavo ne todėl, kad jis neturi praktinių ir teorinių vairavimo įgūdžių, o dėl nepajėgumo sumokėti baudas. Akcentuoja, kad jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. kaltės ir jo veikų kvalifikavimo klausimai nekeliami, neskundžiama jam paskirta nuobauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ginčijamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę, o šios transporto priemonės vertės dalį.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė L. Š. vietoje Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio „Audi Q5“ konfiskavimo paskirti administracinio poveikio priemonę – automobilio „Audi Q5“ vertės dalies konfiskavimą, konfiskuojant iš L. Š. 2000 Eur. Todėl ši skundžiamos nutarties dalis naikintina.

9. ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo 1 metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

10. Pažymėtina, kad pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o nesant tam galimybės, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024).

11. Pažymėtina, kad turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

12. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).

13. Nors, kaip pirmiau minėta, transporto priemonės konfiskavimas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą nėra privalomas, tačiau įvertinus visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Institucijos sprendimas konfiskuoti transporto priemonę, o ne visą jos vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį, yra teisingas. Byloje nustatyta, kad L. Š. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 11 lapas), taigi šis automobilis buvo administracinio nusižengimo priemonė, todėl atitinka konfiskuotino turto požymius pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija, skirdama L. Š. administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, proporcingumo principo nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Š. 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, tačiau 2019 m. vasario 26 d. pastarasis prarado teisę vairuoti transporto priemones, nes, 2018 m. vasario 26 d. pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, per 1 metus nuo pažeidimo padarymo datos nebaigė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatyto papildomo vairuotojų mokymo. Nors L. Š. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. perlaikė B kategorijos vairavimo egzaminus ir 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, tą pačią dieną išnagrinėjus pastarojo prašymą buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti vairuotojo pažymėjimą, nes L. Š. nebuvo sumokėjęs jam paskirtų baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 15,16–17 lapai). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad L. Š. yra labai daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jis net 14 kartų baustas pagal ANK 424 straipsnį už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (13 kartų baustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir 1 kartą – pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį), jam paskirtų baudų nemokėjo, jas sumokėjo tik šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu (b. l. 45–46, 47, 48, 80–86), be to, L. Š. 2 kartus (nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir nuo 2023 m. vasario 12 d. iki 2023 m. gruodžio 11 d.) buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau jis ir toliau vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti. L. Š. atsiliepimo teiginį, kad jis 2023 m. Vokietijoje įgijo vairuotojo pažymėjimą, patvirtinančių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra, tokių duomenų negauta ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

14. Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad L. Š. sistemingai ir piktybiškai nesilaiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nekonfiskavus L. Š. priklausančio automobilio, jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir naujų administracinių nusižengimų nebedarys. Bylos duomenys liudija, kad anksčiau L. Š. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas nesulaikė pastarojo nuo analogiškų pažeidimų darymo, t. y. jo elgesio teigiama linkme neįtakojo, todėl spręstina, kad tik paskyrus pažeidėjui administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą – bus užkirstas kelias naujiems pažeidimams, jis bus atgrasytas nuo administracinių nusižengimų darymo. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024).

15. Dėl to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, L. Š. padarė pirmą kartą, neginčijo administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, iš kaltinimo pašalinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi sūnų G. Š. (b. l. 44), skundo nagrinėjimo laikotarpiu sumokėjo didelę dalį jam paskirtų administracinių nuobaudų, nesudaro pagrindo nekonfiskuoti L. Š. priklausančios transporto priemonės, nes tokiu atveju teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus, toks sprendimas formuotų suvokimą, kad sistemingai darant iš esmės analogiškus administracinius nusižengimus pažeidėjui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas. Be to, tai, kad L. Š. bylos nagrinėjimo metu sumokėjo jam anksčiau paskirtas baudas, kurių nemokėjo ne vienus metus, nėra išskirtinė aplinkybė, nes baudų sumokėjimas yra asmens, kuriam jos paskirtos, pareiga – priešingu atveju baudos būtų išieškomos priverstinai, teismų praktikoje besąlygiško pagrindo nekonfiskuoti transporto priemonės taip pat nesudaro ir jos didelė vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2AT-2-387/2024).

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimą, tinkamai taikė ne pirmosios instancijos teismas, o ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija. Todėl Šiaulių apskrities VPK ANBNS viršininko apeliacinis skundas tenkinamas ir naikinama skundžiamos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis, kuria L. Š. vietoje administracinio poveikio priemonės – automobilio „Audi Q5“, valstybinio (Vokietijos Federacinės Respublikos) numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „Audi Q5“, valstybinio (Vokietijos Federacinės Respublikos) numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertės dalies konfiskavimas, konfiskuojant iš L. Š. 2000 Eur. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, dėl Institucijos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo konfiskuota pinigų suma, atitinkančia automobilio „Audi Q5“, vertės dalį, nepasisakoma, nes tai daryti nebetikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko apeliacinį skundą tenkinti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria L. Š. vietoje administracinio poveikio priemonės – automobilio „Audi Q5“, valstybinio (Vokietijos Federacinės Respublikos) numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „Audi Q5“, valstybinio (Vokietijos Federacinės Respublikos) numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), vertės dalies konfiskavimas, konfiskuojant iš L. Š. 2000 Eur, paliekant galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl L. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės – automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Kitą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Nerijus Masiulis