- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- AN2-287-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00593-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Pažeidėjas
- S. V.
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 17.11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties S. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1200 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėnesių laikotarpiui ir daikto konfiskavimas: iš S. V. konfiskuota transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 12 200 Eur, už tai, kad jis 2024 m. gegužės 8 d. 10.15 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai šiam atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai šiam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas (po paklaidos) 0,72 promilių neblaivumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 14 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo Nutarimu S. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui prašydamas pakeisti Nutarimą ir paskirti švelnesnes administracinio poveikio priemones, t. y. paskirti specialiosios teisės atėmimą švelnesnį nei numatyta įstatyme bei konfiskuoti dalį automobilio vertės, t. y. 6 200 Eur. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi S. V. skundas netenkintas. Teismas konstatavo, kad įvertinus pareiškėjo asmenybę, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnes administracinio poveikio priemones.
3.1. Skunde nurodoma, jog nepaisant to, kad apeliantas savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau administracinę bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas bei teisėja šio fakto nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai sudaro manymą dėl netinkamo ANK 35 straipsnio interpretavimo. Be to, apeliantas sutinka dalyvauti visose įmanomose alkoholinių gėrimų vartojimo prevencijose ar kitose aktualiose programose. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog ir kitos aplinkybės gali būti pripažintos lengvinančiomis, kurios nėra numatytos ANK 35 straipsnyje.
3.2. Skunde nurodoma, jog apeliantas buvo anksčiau baustas už administracinius nusižengimus, jog vairavo automobilį būdamas lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau abejojama, jog ši aplinkybė galėjo būti esmine, motyvuojat skiriamos nuobaudos dydį. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas Nutarimu ne tik skyrė piniginę baudą, ne tik atėmė teisę vairuoti transporto priemones, tačiau pritaikė ir dar vieną administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. ANK 27 straipsnyje pažymima, jog administracinio poveikio priemonių, skiriamų kartu su administracine nuobauda paskirtis – siekis, kad jos padėtų administracinei nuobaudai pasiekti jai keliamus tikslus. Apelianto teigimu, tokios priemonės negali būti laikomos nubaudimo priemonėmis.
3.3. Apelianto manymu, pareigūnas, nusprendęs išieškoti automobilio vertę, rėmėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, šiuo atveju reikalinga nustatyti tikrąją automobilio vertę, apžiūrint specialistui. Pagal automobilių pardavimo portalo „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, analogiško automobilio kaina yra nuo 8 750 Eur iki 11 000 Eur. Be to, skunde nurodoma, jog nustatytos transporto priemonės vertės – 12 200 Eur išieškojimas faktiškai prilygtų dar vienai nuobaudai, o ne pagalbinei priemonei, dėl ko prašoma išieškoti tik dalį konfiskuotino automobilio vertės.
3.4. Skunde nurodoma, jog netekus ilgam galimybės vairuoti transporto priemones sumažės gaunamos pajamos, kadangi teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su darbu. Netekus teisės vairuoti yra ribotos galimybės įsidarbinti. Apeliantas nurodo, jog šiuo metu dirba su individualios veiklos pažyma, turi finansinių įsipareigojimų (moka išlaikymą vaikams). Gaunamos pajamos yra nestabilios, todėl konfiskuotina 12 200 Eur dydžio suma yra per sunki finansinė našta. Jokio nekilnojamojo turto ir jokių transporto priemonių apeliantas teigia neturintis, pajamas sudaro uždarbis gaunamas iš individualios veiklos.
Šalies argumentai
3.5. Apeliantas skunde nurodo, jog pilnai suvokia padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas, jog ateityje tai daugiau nepasikartotų. Nuobaudos tikslai bus pasiekti uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemones, kuo trumpesniam laikotarpiui. Apelianto manymu, yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi pilnai pripažino kaltę ir dėl savo padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, pažeidimas padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai. Manoma, jog paskyrus draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 2 metams ar tokiam laikotarpiui, kurį teismas laikytų teisingu, būtų proporcingas padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas prašo apelianto skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime visų pirma nurodoma, jog už padaryto nusižengimo padarymą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, yra privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Pažymima, jog skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Individualizuojant administracinę nuobaudą buvo įvertinti visi bylos duomenys, atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, S. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
4.2. Institucijos pareigūnas nustatydamas konfiskuotino turto vertę rėmėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma. Atsiliepime pažymima, jog transporto priemonė dalyvavo viešajame eisme kaip techniškai tvarkinga, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, todėl pagrįstai transporto priemonės vertė buvo nustatyta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis. Institucijos manymu, transporto priemonės vertės konfiskavimas – 12 200 Eur sumai, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, nėra per griežtas, priešingai – yra teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog finansinė padėtis yra tokia bloga, jog jis negalėtų tinkamai įvykdyti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Nesutinkama su apeliacinio skundo motyvu, jog konfiskuotino automobilio vertės išieškojimas priskirtinas dar vienai nuobaudai. Tai yra administracinio poveikio priemonė, taikoma imperatyviai kartu su skiriama bauda.
4.3. Institucijos pateiktame atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, jog S. V. transporto priemonę neblaivus vairavo pakartotinai ir pakartotinai vairavo neturėdamas teisės. Tarp padarytų pažeidimų yra sąlyginai nedidelis laiko tarpas. Administracinis nusižengimas padarytas vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini) mieste, kur eismas yra intensyvus, neigiamų pasekmių pavyko išvengti tik todėl, kad policijos pareigūnai savo veiksmais spėjo laiku nutraukti daromą administracinį nusižengimą. S. V. paskyrus nuobaudą dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies administracinio nusižengimo padarymo, išvadų S. V. nepadarė ir toliau vairuoja transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas tam teisės.
4.4. Atsiliepime nurodoma teismų formuojama praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo bei pabrėžiama, jog asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, rūpinimasis artimaisiais, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos. Institucijos manymu, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Institucija cituodama teismų praktiką nurodo, jog per švelnus asmens nubaudimas gali jį vėl paskatinti ateityje nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir vykdyti administracinius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju S. V. neginčija kaltės dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 1200 eurų dydžio baudos, apeliaciniame skunde keliamas paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas – prašoma sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą kartu paskiriant ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taip pat prašoma skirti mažesnę konfiskuotino turto vertės dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, paskyrimo
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4,5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju, nekilo ginčo, jog S. V. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekiu matuokliu nustatytas 0,72 promilių girtumas, dėl ko padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Skundžiamu Institucijos Nutarimu S. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 4 (ketverių) metų laikotarpiui, t. y. paskirtas sankcijoje numatytas minimumas.
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti kuo švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Visų pirma, teismas pažymi, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
9. Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, jog S. V. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vertinant S. V. asmenybę, ne ką mažiau svarbu įvertinti tai, jog šis administracinis pažeidimas padarytas pakartotinai. Pažymėtina ir tai, jog vien šios aplinkybės neužkerta galimybės nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau būtina įvertinti tiek pačio padaryto pažeidimo pavojingumą, tiek ir visus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas išsamiai įvertino bei aptarė S. V. charakterizuojančius duomenis, dėl ko sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.
10. Skunde akcentuojama tai, jog S. V. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Visgi, teigiama, jog administracinę bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas bei pirmosios instancijos teismas nelaikė tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sutiktina su skunde nurodytu, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, jog S. V. išties pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atkreiptinas dėmesys, jog Institucija priimdama Nutarimą tai pripažino S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl visiškai nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog skiriant nuobaudą visiškai nebuvo į tai atsižvelgta. Juolab, atsižvelgiant į tai, jog S. V. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog viena iš sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi). Neabejotina, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nors skunde akcentuojama tai, jog S. V. sutinka dalyvauti visose įmanomose alkoholinių gėrimų vartojimo prevencijose ar kitose aktualiose programose (kursuose), tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog šiuo atveju sprendžiant dėl Institucijos priimto Nutarimo bei apylinkės teismo nutarties teisėtumo neturi esminės reikšmės. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių tokį S. V. ketinimą, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliantas skunde nurodo ir tai, jog jokia reali žala dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nebuvo padaryta. Šiame kontekste, visų pirma svarbu tai, jog ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo S. V. veiksmus vertinti kaip nepavojingus. Kaip ir teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, ne ką mažiau svarbu įvertinti tai, kad S. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus (duomenys neskelbtini) mieste, darbo dieną, apie 10.15 val., kuomet eismas yra pakankamai intensyvus. Toks S. V. elgesys kėlė grėsmę ne tik pačio sveikatai ar gyvybei, bet ir kitiems Kelių eismo dalyviams. Vien tai, kad laimingo atsitiktinumo dėka, kuomet jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nenukentėjo jokie asmenys, nusižengimo padarymo kvalifikacijai tai reikšmės neturi, o ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
12. Nors skunde teigiama, jog tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, atsižvelgiant į S. V. ankstesnius padarytus pažeidimus, tačiau aukštesnysis teismas sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo. Kaip jau minėta pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinė nuobauda gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kuomet nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad taikoma nuobauda, šiuo atveju administracinio poveikio priemonė, yra neproporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek ir pažeidėjo asmenybei. Taigi, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas būtina nustatyti išskirtinai teigiamus nusižengimą padariusio asmens charakterizuojančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės klausimą, pagrįstai įvertino S. V. anksčiau padarytus pažeidimus. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui inkriminuotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog nagrinėjamu atveju padarytas S. V. nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kaip tai nurodoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog S. V. jau anksčiau buvo taikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš minėto išrašo nustatyta, jog 2021 m. gegužės 17 d. protokolu, S. V. nubaustas už tai, kad jis vairuodamas automobilį lenkė kitą automobilį sankryžoje, kai tai daryti draudžiama ir jam buvo paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Nors ši nuobauda nebegalioja, tačiau vėlgi matyti, jog dar 2021 metais, S. V. buvo nubaustas du kartus už nustatyto greičio viršijimą, kas rodo, jog apeliantas nėra drausmingas vairuotojas. Be to, S. V. taip pat buvo baustas ir pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, už tai, kad vairuojant transporto priemonę įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Ne ką mažiau svarbu įvertinti ir tai, jog nagrinėjamu atveju padaryto administracinio nusižengimo metu, S. V. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, t. y. jis 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 2 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį, dėl ko jam buvo paskirta ne tik sankcijoje numatyta bauda, tačiau ir specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 3 mėnesių laikotarpiui, o 2023 m. rugsėjo 30 d. S. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių girtumas. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, S. V. paskirtas specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams (nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. kovo 29 d.) ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. kovo 29 d.). Nepaisant, to jog S. V. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, 2023 m. spalio 24 d. vairavo automobilį, kai asmeniui teisė vairuoti atimta, t. y. jis buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jam vėlgi paskirta specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 6 mėnesių laikotarpiui (nuo 2023 m. gruodžio 6 d. iki 2024 m. birželio 5 d.) (administracinio nusižengimo b. l. 47–51). Taigi, visos šios aplinkybės rodo, jog S. V. nėra linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių, iš ankstesnio savo patyrimo nepasimoko, toliau sistemingai daro naujus administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kas teismui sudaro pagrįstą manymą, jog S. V. paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu tai numatyta įstatyme, neužtikrins nuobaudos skyrimo paskirties, t. y. neatgrasys apelianto nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo.
13. Neabejotina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo S. V. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti jis negalės dirbti ar daryti įprastus kasdieninius darbus, nuvykti į gydymo įstaigą ar kitas būtinąsias įstaigas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir tai nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, bus patiriami tam tikri nepatogumai, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir S. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Dar prieš padarant šį nagrinėjamu atveju administracinį nusižengimą, S. V. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl spręsti, jog šios administracinės priemonės taikymas yra neproporcingas, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas nesutrukdė apeliantui dirbti, jo teisės nebuvo varžomos labiau nei tai yra reikalinga, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. S. V. žinodamas, jog jau yra ne kartą baustas už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti. Dėl ko spręstina, jog taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, šioje administracinio nusižengimo byloje, nėra jokio teisinio pagrindo.
14. Kaip ir teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ANK 427 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžiančios taikyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą ir papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai yra alternatyvi nuobauda, kuriai skirti nebūtina nustatyti ypatingų aplinkybių, kaip tai reikalaujama ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatose. Visgi, atsižvelgiant į tai, jog S. V. ne kartą jau buvo skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones bei tai, jog jam buvo skirta ir alternatyvi nuobauda – trumpesnis specialiosios teisės atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vėlgi skirti alternatyvią nuobaudą su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, aukštesnysis teismas neįžvelgia pagrindo. Akivaizdu, jog tokios administracinio poveikio priemonės paskyrimas apeliantui nesutrukdė toliau vairuoti transporto priemones, už ką jis du kartus buvo nubaustas vairuojantis automobilį neturėdamas tam teisės (nagrinėjamu atveju ir už tai, jog buvo neblaivus). Dėl ko manytina, jog tokios nuobaudos paskyrimas neužtikrins, jog ir ateityje S. V. laikytųsi įstatymo normų bei jam paskirtų draudimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik S. V. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ne trumpesnį kaip 4 (ketverių) metų laikotarpiui.
Dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo
15. Pagal ANK 427 straipsnio 3 dalį už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Pateiktame skunde apygardos teismui iš esmės nėra ginčijamas kaip tokios administracinio poveikio priemonės taikymas, tačiau S. V. prašo sumažinti konfiskuotino automobilio vertę.
16. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad S. V. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarė vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o naudotoja yra V. N.. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog automobilis priklauso ne pačiam S. V., todėl konfiskuotina turto vertę atitinkanti pinigų suma.
17. Iš Institucijos Nutarimo matyti, jog nustatant konfiskuotino turto vertę, buvo remiamasi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad 2014 m. pagaminto automobilio BMW X1 xDrive18d Aut. A8 vidutinė vertė Lietuvoje 2024 m. gegužės mėnesį buvo 12 200 Eur su PVM. Dėl ko buvo nuspręstą visą šią sumą konfiskuoti iš pažeidėjo. Pateiktame skunde S. V. nurodo, jog reali automobilio vertė yra mažesnė. Be to, apelianto teigimu, analogiško automobilio kaina „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis yra nuo 8 750 Eur iki 11 000 Eur. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Nagrinėjamu atveju nustatant konfiskuotino automobilio vertę, vadovaujamasi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų mažesnę konfiskuotino automobilio vertę. Juolab, jog ir iš byloje esančių duomenų, t. y. išperkamosios nuomos sutarties matyti, jog 2019 m. birželio 6 d., automobilis įsigytas už 15 000 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, jog pažeidimo metu automobilio vertė būtų mažesnė nei vidutinė rinkos kaina, be to, nėra jokių duomenų dėl automobilio apgadinimo, ar tai, jog transporto priemonė būtų techniškai netvarkinga. Dėl ko manytina, jog Institucija teisingai vadovavosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis.
18. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Nors skunde akcentuojama tai, kad 12 200 Eur sumos konfiskavimas prilygsta dar vienai nuobaudai, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Už ANK 427 straipsnio 1 dalies padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (šiuo atveju automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą), tačiau tai nereiškia, jog asmuo yra baudžiamas du kartus. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo taikymo kontekste, privaloma įvertinti ir duomenis apibūdinančius administracinį nusižengimą bei jį padariusį asmenį. Aukščiau šioje nutartyje jau aptartais duomenimis nustatyta, jog S. V. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, jam ne kartą buvo skiriama administracinio poveikio priemonė – teisių atėmimas, tačiau tai apelianto nuo sistemingo Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo nesulaikė. Be to, šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog S. V. pirminiu tikrinimu buvo nustatytas 0,74 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu – 0,84 promilių girtumas. Didėjantis girtumo laipsnis leidžia manyti, jog apeliantas alkoholį vartojo dar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę, kas tik patvirtina, jog S. V. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. S. V. transporto priemonę vairavo ryte, kuomet eismas pakankamai intensyvus ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių lengvabūdiško S. V. elgesio pasekmių.
19. Be to, sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės, svarbu įvertinti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį. Apeliantas kartu su skundu pateikė informaciją iš valstybinio socialinio draudimo registro nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 57–58). S. V. teigimu jis vykdo individualią veiklą ir šiuo metu negauna jokių pajamų, be to jis teikia išlaikymą vaikams. Pateikti duomenys iš esmės patvirtina S. V. nurodytas aplinkybes, tačiau šių duomenų nepakanka spręsti apie išties sunkią apelianto finansinę padėtį. Pažeidėjas yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl tam tikrų priežasčių jis negalėtų dirbti, be to, nėra jokių duomenų apie apelianto turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, apie tai kokio dydžio išlaikymą teikia vaikams, banko sąskaitų išrašų, kas leistų pagrįstai spręsti, jog konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma būtų neproporcinga.
20. Nesant jokių kitų įrodymų, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra mažesnė nei tai nustatyta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje, mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl S. V. skundo argumentų, tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde dėstomais argumentais, teisinio pagrindo nėra, dėl ko S. V. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.