Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-766-413/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-02
Bylos Nr.: e2S-766-413/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09640-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas: A. G.
Suinteresuotas asmuo: E. G., uždaroji akcinė bendrovė „Eds Invest“, G. N.-S.

Civilinė byla Nr. e2S-766-413/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09640-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.2.6.2

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-3162-559/2024, pagal pareiškėjo A. G. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui A. G., suinteresuoti asmenys E. G., uždaroji akcinė bendrovė „Eds Invest“, G. N.-S., antstolis M. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) A. G. teismui pateiktu pareiškimu prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti pareiškėjui nemokumo administratorių fizinio asmens bankroto bylai administruoti, patvirtinti 600,00 Eur sumą kas mėnesį pareiškėjo asmeniniams poreikiams tenkinti.

2. Pareiškimą grindė argumentais, kad šiuo metu priverstinai vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-1272-921/2019 kreditoriui UAB „Eds Invest“, bendra skola kreditoriui yra 22 828,37 Eur, kurią sudaro 8 496,57 Eur pagrindinė skola, 262,65 Eur delspinigiai, 940,28 Eur skolos palūkanos, 13 128,87 Eur palūkanos. Anot pareiškėjo, dėl nepakankamo finansinio išprusimo ir žinių stokos juo buvo pasinaudota ir jo vardu gauta paskola kredito unijoje. Pareiškėjas sirgo sunkios formos depresija su psichoze ir visiškai neatsimena paskolos suteikimo fakto. Jis nuolat lankosi pas psichiatrus, vartoja vaistus, jam diagnozuotas susirgimas, numatytas (duomenys neskelbtini). Susiklosčius sunkiai materialinei padėčiai pareiškėjas finansiškai nepajėgus atsiskaityti su kreditoriais, nes gaunamų pajamų: 282,77 Eur netekto darbingumo pensijos ir 343,99 Eur vaiko priežiūros išmokos, nepakanka. Pareiškėjas augina mažametį sūnų M. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui skiriama 250,00 Eur suma. Paties pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį numatomos reikalingos lėšos sudaro 600,00 Eur sumą. Pareiškėjas yra sąžiningas, jam šiuo metu nustatytas nedarbingumo lygis, tačiau jis dirba, gauna apie 800 Eur atlyginimą po mokesčių.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo G. N.-S. su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad ji ir pareiškėjas buvo apgauti ir nukentėjo vienodai. Ji buvo laiduotoja ir iš jos skola UAB „Eds Invest“ yra priteista solidariai su pareiškėju.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Eds Invest“ su pareiškimu nesutiko. Kreditoriaus vertinimu, pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ prasme, o bankroto procesu bandoma pasinaudoti kaip formalia priemone atsikratyti skolinių įsipareigojimų vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų kreditorei UAB „Eds Invest“, kuriai skolos grąžinimo terminas yra suėjęs ir pareiškėjo atžvilgiu vykdomas 8 496,57 Eur skolos, 262,65 Eur delspinigių, 940,28 Eur palūkanų (skola), 14 313,03 Eur palūkanų, iš viso 24 410,07 Eur išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0022/22/01713, kurią vykdo antstolis M. L.. Vadovaudamasis FABĮ 2 straipsnio nuostatomis teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, nes 2023 metais viršijo 21 000,00 Eur, 2024 metais viršija 23 100 Eur.

7. Teismas nurodė, kad skola kreditoriui susidarė pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1272-921/2019, kuriuo teismas priteisė solidariai iš atsakovų A. G. ir G. N.-S. ieškovei UAB „Eds Invest“ 8 496,57 Eur skolą, 940,28 Eur sutartines palūkanas, 262,65 Eur delspinigius, 12 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (8 496,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 699,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybei priteista iš atsakovo A. G. 127,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Antstolis teismui nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0022/22/01713 iš A. G. vykdomas piniginis išieškojimas dėl 262,65 Eur delspinigių, 940,28 Eur palūkanų, 8 496,57 Eur skolos ir 14 296,20 Eur palūkanų. Vykdant išieškojimą iki šios dienos iš pareiškėjo buvo išieškota ir išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą išmokėta 414,70 Eur, taip pat buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos antstoliui sumokėtos 207,62 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre lankosi pas psichiatrus nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. su diagnoze (duomenys neskelbtini), reguliariai vartoja paskirtus vaistus, duomenų apie pareiškėjo teistumą nėra, jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. A. G. ir E. K. G. susituokė (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. G., pareiškėjas su šeima gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinei nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, pareiškėjui A. G. nustatytas neįgalumo lygis 45 procentai, netektas darbingumas – 55 procentai. Pareiškėjui nuo 2023 m. sausio 1 d. mokama 282,77 Eur netekto darbingumo pensija.

10. Vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, teismas nurodė, kad per paskutinius trejus metus jis gauna pajamas, t. y. darbo užmokestį bei netekto nedarbingumo pensiją. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad nuo to laiko, kai buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1272-921/2019, kurioje jį pagal sutartį atstovavo L. K., pareiškėjas savo iniciatyva nemokėjo skolos, nes ši advokato padėjėja liepė jam skolos nemokėti, o kai antstoliai pradės išieškojimą, tada kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jis taip ir elgiasi. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą ir priteistą skolą UAB „Eds invest“, nuo pat teismo sprendimo priėmimo dienos neketino jo vykdyti, o jo tikslas buvo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tik antstolis pradės išieškojimą. Be to, pareiškėjo veiksmų civilinės bylos Nr. e2-1272-921/2019 nagrinėjime teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo teismo procese ir gynė savo teises, jis buvo pareiškęs ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-396-947/2019), civilinė byla dėl skolos priteisimo buvo nagrinėjama nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d.

11. Teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1272-921/2019 įsiteisėjo 2020 m. sausio 9 d., antstolis priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą 2022 m. gruodžio 12 d., o jau 2023 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Skolininkas patvirtino, kad nuo teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1272-921/2019 įsiteisėjimo dienos 2020 m. sausio 9 d. iki antstolis priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą 2022 m. gruodžio 12 d. ir paskutinius trejus metus nemokėjo skolos. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorės reikalavimą, ar realų siekį skolą grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, nepateikė duomenų, kad jis būtų siekęs susitarti su kreditore dėl skolos vykdymo išdėstymo ar modifikavimo. Visu šiuo laikotarpiu palūkanos nuo priteistos sumos didėjo ir pareiškėjas sąmoningai to siekė, nes palūkanų sumai padidėjus, bendra skolos suma ėmė viršyti 25 MMA. Tai rodo pareiškėjo suvokimą ir siekį savo padėtį bloginti (jos negerinti), todėl, anot teismo, pareiškėjas yra nesąžiningas.

12. Be to, pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti. Šią aplinkybę patvirtina faktas, jog esant pareiškėjui pakartotinai nustatytam nedarbingumo lygiui nuo 2017 m. gruodžio 19 d., šis nedarbingumo lygis sumažėjo, pareiškėjas sprendimo priėmimo dienai ir iki 2022 m. kovo 31 d. dirbo UAB „Likimo draugai“, o nuo 2022 m. balandžio 8 d. dirbo UAB „Grifs AG“ ir gavo darbo užmokestį, netekto nedarbingumo pensiją, todėl galėjo mokėti skolą dalinėmis įmokomis, tačiau nemokėjo, nors žinojo, kad skola priteista.

13. Teismo vertinimu, pagrindą priežastiniam ryšiui tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir nemokumo konstatuoti sudaro tai, kad skolininkas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos (2023 m. spalio 2 d.), o faktiškai ir anksčiau, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 9 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteista skola kreditorei, įsiteisėjimo dienos 2020 m. sausio 9 d., elgėsi nesąžiningai nesistengė sumokėti nors dalį skolos iki 2022 m. gruodžio 12 d., nors tuo metu gavo pajamas. Tuo metu pareiškėjas neturėjo išlaikytinių, nes santuoką sudarė tik 2022 m. balandžio 14 d., o sūnus gimė 2022 m. rugsėjo 23 d.

14. Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo siekį per trejus metus po sprendimo priėmimo bloginti savo finansinę padėtį ir jos negerinti, didinti priteistų palūkanų sumą, todėl egzistuoja pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, nes pareiškėjo nesąžiningumas daro reikšmingą įtaką jo nemokumui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

15. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti nemokumo administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas visiškai nevertino skolos susidarymo aplinkybių. Dėl nepakankamo finansinio išprusimo ir žinių stokos pareiškėju buvo pasinaudota ir jo vardu gauta paskola kredito unijoje. Vėliau keitėsi kreditorius ir kreditorinis reikalavimas perėjo UAB „Eds invest“. Šiuo metu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas antstolio M. L. kontoroje. Pareiškėjas nuolat lankosi pas psichiatrus, vartoja vaistus, jam diagnozuotas susirgimas, numatytas (duomenys neskelbtini).

15.2. Nurodydamas, kad A. G. nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1272- 921/2019 priėmimo momento neatsiskaitė su kreditoriumi, teismas neatsižvelgė į tai, kad pats kreditorius dėl priverstinio skolos išieškojimo į antstolį kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei trejų metų laikotarpiui. Kadangi dar 2019 metais A. G. buvo kreipęsis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (turint valios trūkumų, A. G. pasinaudojus kitiems asmenims, jam nepasinaudojus paskolos pinigais, kadangi lėšas apgaulės būdu pasisavino kiti asmenys), o kreditoriui nesikreipiant dėl skolos išieškojimo, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog kreditorius nesikreips dėl skolos išieškojimo.

15.3. Pareiškėjo gaunamos pajamos yra netekto darbingumo pensija 282,77 Eur ir vaiko priežiūros išmoka 343,99 Eur. Kauno apskrities priklausomybių ligų centro pažyma patvirtina, kad jis tapo nemokus ne dėl savo žalingų įpročių. Jo nemokumo priežastimi taip pat nebuvo nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nusikaltimai finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai. Jis kitų prievolių įvykdymo būdų nėra suteikęs bei įkeisto turto neturi. Pareiškimo dienai jo atžvilgiu teismuose nėra iškeltos civilinės bylos, kurioje būtų pareikšti kiti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas, nėra pareikšta kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų, taip pat nėra iškeltos baudžiamosios bylos, kurioje pareiškėjui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas bei nevykdomas išieškojimas ne ginčo tvarka.

15.4. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų.

16. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, konstatavus jo nesąžiningumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

19. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

20. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl apelianto (ne)sąžiningumo l FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto kontekste. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, kadangi sąmoningai vengė vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui ir juos didino, todėl atsisakė jam iškelti bankroto bylą.

21. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo.

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

23. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 180-193).

24. Taigi skolininko sąžiningumas yra vertinamas individualiai, kiekvienu atveju vertinant subjektyvųjį ir objektyvųjį elementą, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar asmuo laikytinas sąžiningu. Taip pat asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

25. Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 15 punktas). Teismas gali atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą, taip nesuteikdamas jam galimybės atidėti skolų mokėjimą, išdėstyti jį palankesnėmis sąlygomis ar galiausiai būti atleistam nuo neišmokėtų skolų mokėjimo, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 164-179).

26. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 164-179).

28. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nesigilino į skolos pagal paskolos sutartį susidarymo aplinkybes, kad apeliantu dėl jo neišprusimo ir psichikos sveikatos sutrikimų buvo pasinaudota, jo vardu sudaryta paskolos sutartis, tačiau realiai jis pinigų negavo.

29. Vertinant apelianto skolų susidarymo aplinkybes, bylos medžiaga patvirtina, kad pradinė kreditorė BKU „Laikinosios sostinės kreditas“ su A. G. 2013 m. sausio 18 d. sudarė Paskolos sutartį Nr. 70183 (toliau – paskolos sutartis), pagal kurią A. G. buvo suteikta 8 688,60 Eur (30 000 Lt) vartojimo paskola su 12 procentų metinėmis palūkanomis. Už paskolos grąžinimą laidavo suinteresuotas asmuo G. N.. Pareiškėjui netinkamai vykdant paskolos sutartį, sutartis 2014 m. vasario 24 d. buvo nutraukta. Pradinė kreditorė 2014 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš solidarių skolininkų A. G. ir G. N.. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo 2018 m. vasario 8d. sutartimi pradinė kreditorė perdavė naujajam kreditoriui UAB „Eds invest“ visus reikalavimus į A. G.. Teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. bylos nagrinėjimą sustabdė iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01050-14 bus nustatytos aplinkybės, ar atsakovas A. G., ar kitas asmuo, pasirašė dokumentus paskoloms gauti iš kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“. Specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad paskolos sutartį pasirašė A. G.. Po to bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir tęsiamas. Apeliantas minėtoje byloje teikė priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau teismas jo priešieškinį atsisakė priimti.

30. Pakartotinai bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. po to, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 5 d. pateikė teismui ieškinį dėl 2013 m. sausio 18 d. Paskolos sutarties Nr. 70183 pripažinimo negaliojančia. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 17 d. sprendimu A. G. ieškinį dėl minėtos paskolos pripažinimo negaliojančia atmetė, teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 17 d. ir apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas. Į nagrinėjamą bylą yra pateiktas 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-836-240/2018, kuriuo priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. L. atžvilgiu dėl eilės nusikalstamų veikų, tarp jų ir dėl apgaulės būdu iš G. N. gautų duomenų, kaltinamajam nuvykus į kredito įstaigą ir pateikus žinomai melagingą informaciją, siekiant gauti paskolą, A. G. pasirašius paskolos sutartį ir kredito įstaigai ją suteikus, kaltinamasis neteisėtai pasinaudodamas prisijungimo duomenimis, pasisavino svetimą turtą.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors asmens sąžiningumas klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo vertintinas tik už trejus metus nuo pareiškimo teismui pateikimo, tačiau įvertinus skolos susidarymo aplinkybes, sutiktina su apelianto argumentais, jog sudarant paskolos sutartį galimai buvo pasinaudota apelianto sveikatos būkle, jo nesuvokimu apie sudaromo sandorio esmę. Tokia išvada darytina ir dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

32. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1272-921/2019, buvo priteista solidariai iš atsakovų A. G. ir G. N.-S. ieškovei UAB „EDS INVEST“ 8 496,57 Eur skola, 940,28 Eur sutartinės palūkanos, 262,65 Eur delspinigiai, 12 procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą paskolos sumą (8 496,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9 699,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 9 d., apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas.

33. Kreditoriui UAB „Eds invest“ vykdomasis raštas pagal minėtą teismo sprendimą buvo išduotas 2020 m. balandžio 23 d., o antstolio M. L. kontorai pateiktas tik 2022 m. gruodžio 12 d. Šio vykdomojo dokumento pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0022/22/01713. Antstolio pateiktoje informacijoje nurodyta, kad pagal minėtą teismo sprendimą bendra išieškoma skola yra 22 828,37 Eur, kuri susideda iš 8 496,57 Eur skolos, 262,65 Eur delspinigių, 940,28 Eur skolos palūkanų, 13 128,87 Eur procesinių palūkanų. Pagal antstolio 2023 m. gruodžio 20 d. duomenis, apelianto skola kreditoriui auga ir tai dienai jau siekė 24 410,07 Eur, kuri susidaro iš 8 496,57 Eur skolos, 262,65 Eur delspinigių, 940,28 Eur skolos palūkanų, 14 313,03 Eur procesinių palūkanų.

34. Apeliantas į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2023 m. rugsėjo 6 d. Pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad dėl nepakankamo finansinio išprusimo ir žinių stokos, dėl psichikos sveikatos sutrikimų apeliantu buvo pasinaudota ir jo vardu suteikta paskola, tačiau realiai jis pinigų negavo. Nors paskolos sudarymo faktą jis bandė ginčyti teismine tvarka, tačiau šiai dienai yra įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais kreditoriui iš apelianto yra priteista skola pagal 2013 m. sausio 13 d. paskolos sutartį.

35. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas nuo 2018 m. vasario 26 d. buvo gydomas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje. Gydymo metu jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. apeliantas lankosi pas psichiatrus su diagnoze (duomenys neskelbtini), reguliariai vartoja vaistus. Nuo 2022 m. vasario 7d. apeliantui išduotas neįgaliojo pažymėjimas, galiojantis iki 2054 m. kovo 31 d. ir nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1272-921/2019 medžiagos matyti, kad apelianto neįgalumo pažymėjimas nuo 2014 metų ne kartą buvo pratęstas ir jo pajamas nuo 2014 metų sudarė netekto darbingumo pensija.

36. Skundžiama nutartimi teismas apelianto nesąžiningumą motyvavo tuo, kad jis buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, nuo 2020 m. dirbo ir gavo darbo užmokestį, netekto nedarbingumo pensiją, todėl galėjo mokėti skolą dalinėmis įmokomis, tačiau nemokėjo, nors žinojo, kad skola priteista.

37. VSDFV pažymos patvirtina, kad apelianto pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. yra netekto darbingumo pensija, kuri siekia šiek tiek daugiau nei 200 eurų, o nuo 2022 m. lapkričio mėn. gaunama dar ir vaiko priežiūros išmoka, kuri yra šiek tiek didesnė nei 300 eurų. Be to, į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys, kad apeliantas nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2022 m. kovo 31d. dirbo Kauno klube „Likimo draugai“, gaunamos pajamos per mėnesį siekė nuo 100 eurų iki 400 eurų neatskaičius mokesčių. Nuo 2022 m. balandžio 8 d. apeliantas dirbo UAB „Grifs AG“, tačiau pajamų iš darbo užmokesčio negavo, nes iki 2023 m. spalio 1 d. buvo vaiko auginimo tėvystės atostogose. Darbo santykiai su minėta bendrove tęsėsi iki 2023 m. gruodžio 31 d., pajamas iš darbo santykių gavo tik už tris mėnesius, kurios svyravo nuo 400 eurų iki 900 eurų neatskaičius mokesčių.

38. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2014 m. apeliantas gaudavo netekto darbingumo pensiją ir nors apeliantas iki pareiškimo teismui pateikimo dienos dirbo, tačiau jo gaunamos pajamos buvo nedidelės ir, daugiau tikėtina, buvo skiriamos šeimos išlaikymui, kadangi šeimoje auga mažametis vaikas, kitiems būtiniems poreikiams.

39. Apeliantas savo vardu nekilnojamojo turto, brangaus kilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. (duomenys neskelbtini) jis susituokė su E. K. G., o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. G.. Apelianto sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose, jos gaunamos pajamos nesiekia 200 Eur neatskaičius mokesčių. Iš byloje esančios 2013 m. sausio 16 d. Darbingumo lygio pažymos Nr. 0689500 matyti, kad pareiškėjo sutuoktinei nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2057 m. gruodžio 18 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, kuris atsiradęs nuo ligos, arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės.

40. Kauno miesto savivaldybė 2023 m. birželio 7 d. Socialinio būsto nuomos sutartimi apeliantui su šeima suteikė socialinį būstą trims metams, iki 2026 m. birželio 7 d. , adresu (duomenys neskelbtini).

41. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir apelianto sveikatos būklę, 2013 m. sausio 13 d. paskolos sudarymo aplinkybės ir pinigų suteikimo pareiškėjui faktas kelia pagrįstų abejonių. Kauno apskrities priklausomybių ligų centro pažyma patvirtina, kad pareiškėjas tapo nemokus ne dėl savo žalingų įpročių, nusikalstamų veikų ar baudžiamųjų nusižengimų. Byloje taip nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas turi ir daugiau neįvykdytų prievolių, jo atžvilgiu teismuose nėra iškeltų bylų, kuriose jam būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas, taip pat nenustatyta, kad būtų vykdomas skolų išieškojimas ne ginčo tvarka.

42. Aptartos aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad apelianto nemokumą lėmė ne jo nesąžiningi veiksmai (neveikimas), o susiklosčiusių nepalankių aplinkybių visuma. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo pasyvus, kadangi žinodamas apie teismo sprendimu priteistą skolą, jis nesistengė jos grąžinti. Apelianto veiksmai leidžia daryti priešingą išvadą, nes kaip rodo bylos duomenys, pareiškėjas, gavęs ieškinį dėl skolos priteisimo, teikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame ginčijo paskolos sudarymo faktą, padavė teismui priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, o teismui atsisakius jį priimti, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tokie jo veiksmai vertintinti kaip aktyvus savo pažeistų teisių gynimas, o ne siekis išvengti skolos kreditoriui grąžinimo. Be to, pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad turėdamas pakankamai aukštą netekto darbingumo lygį, pareiškėjas siekia gauti papildomų su darbo santykiais susijusių pajamų, 2024 m. balandžio 17 d. jis su IAB „IKI Lietuva“ pasirašė neterminuotą darbo sutartį bei sutarė dėl 950 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokesčio, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekia bloginti savo turtinę padėtį.

43. Aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto nesąžiningumo, nes byloje nėra jokių duomenų apie apelianto nesąžiningus veiksmus, negalima teigti, kad apeliantas sąmoningai siekė savo padėtį bloginti (jos negerinti).

44. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama. nutartimi nepagrįstai konstatavo apelianto nesąžiningumą, nes iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, dėl to teismas nepagrįstai atsisakė iškelti apeliantui fizinio asmens bankroto bylą. Dėl nurodytų priežasčių Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą gali būti skundžiama apeliacine tvarka, klausimas dėl bankroto bylos A. G. iškėlimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo A. G. klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas