Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. P. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent:

1.1. jis 2024 m. vasario 7 d., apie 8.25 val., degalinėje „V“, adresu (duomenys neskelbtini), į „X“ pavežėjo automobilio „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę pakrovė mėlynos spalvos lagaminą su labai dideliu kiekiu – 10 330,45 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), supakuotų į tris užvakuumuotus bespalvius plastikinius paketus, o būtent: 1 paketą su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė – 4 784,27 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 15,4 %; 1 paketą su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė – 3 311,85 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 15,3 %; 1 paketą su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė – 2 234,33 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 9,5 %, kurį laikė minėtame automobilyje ir minėtu automobiliu gabeno K miesto gatvėmis iki kol 2024 m. vasario 7 d., apie 8.27 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų bei apžiūros metu šios narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos. Šiais veiksmais T. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, T. P. kaltinamas tuo, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2024 m. vasario 7 d., 12.00 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), juodos spalvos plastikinį maišelį, kuriame yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 8,509 g (?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 9,6 %), kol kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais T. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2024 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutartimi T. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 7 d. To paties teismo vėlesne nutartimi paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas T. P. buvo tęsiamas iki 2024 m. rugpjūčio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Kaltinamasis T. P. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, užstatą ir kitas.

5.1. Skunde nurodoma apie nekaltumo prezumpciją, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

5.2. Kaltinamasis nurodo, kad nėra jokių duomenų, jog jis turi realią galimybę bėgti ir slėptis, t. y. turi ryšių užsienio valstybėse bei finansinių galimybių. Priešingai, bylos duomenys patvirtina jo stiprius socialinius ryšius su Lietuvos Respublika – jis gyvena su motina ir sergančia močiute, turi vaiką ir sugyventinę, su kuria planuoja sudaryti santuoką ir vesti bendrą ūkį. Be to, iki sulaikymo jis vykdė individualią veiklą – teikė transporto priemonių valymo paslaugas, užsiėmė ir kitais darbais. Be to, byloje pateikta mažosios bendrijos „Y“ pažyma, kurioje nurodyta, jog bendrija yra pasiruošusi priimti jį į darbą darbininko pareigoms, nes jį, kaip gerą ir kompetentingą darbuotoją, rekomendavo kiti asmenys. Jis, T. P., turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

5.3. Skunde kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnės jo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su jo priklausomybe narkotinėmis medžiagomis, šias medžiagas jis naudojo tik savo poreikiams tenkinti. Pažymima, kad jis, T. P., iš karto po jo sulaikymo davė išsamius parodymus, kurie atitinka ikiteisminio tyrimo duomenis.

5.4. Kaltinamasis nurodo, kad nors teismas nutartyje nurodė apie jo, T. P., ankstesnius teistumus, tačiau nenurodė, ar jam buvo skirtos kardomosios priemonės ir ar jis jas pažeidė, jų nesilaikė. Jo nuomone, nagrinėjamu atveju yra švelnesnių kardomųjų priemonių, kuriomis galima užtikrinti, jog kardomosios priemonės tikslai būtų pasiekti. Kaltinamasis pažymi, kad jis neplanuoja bėgti, slėptis ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Jis sutinka dėvėti prietaisą, kuris užtikrintų jo kontrolę, taip pat sutinka, jog jam būtų skirta intensyvi priežiūra. Be to, jo motina sumokėjo 5 000 Eur užstatą. Pažymima, kad tokia suma kaltinamojo motinai yra didelė, todėl jis nebandys atlikti jokių veiksmų, dėl kurių gali būti prarasta ši suma.

5.5. Kaltinamasis nurodo dar ir tai, kad tuo atveju, jeigu būtų jo atžvilgiu taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, jis pradėtų gydymą nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Be to, jis pradėtų ir dirbti, gautų pajamas bei galėtų prisidėti prie savo šeimos bei vaiko poreikių tenkinimo. Legalaus pragyvenimo šaltinis užtikrintų, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. P. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo T. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo T. P. suėmimo pratęsimas trims mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šios kardomosios priemonės pratęsimui, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

8.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, pritaria apygardos teismo išvadai, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis T. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti paties T. P. parodymuose, liudytojų E. M., J. Š., M. L., M. V., V. K. parodymuose, kratos, įvykio vietos ir objektų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose bei kituose baudžiamosios bylos duomenyse. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju T. P. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš jų viena (BK 259 straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių ir viena (BK 260 straipsnio 3 dalis) – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam T. P. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

10. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

10.1. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, jau įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. T. P., kuris ankščiau teistas šešis kartus, kaltinamas padaręs nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Kaip minėta, už labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo padarymą kaltinamajam gresianti bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Be to, įvertinęs ir tai, jog T. P. baustas ir administracinėmis nuobaudomis, teismas pažymėjo, kad šie duomenys kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju gali turėti reikšmės griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei BK straipsnio sankcijoje numatyto minimumo, skyrimui.

10.2. Apygardos teismas galimai padaryto nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę tinkamai įvertino kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė apie tai, kad jis nedirba, vėliau, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, jis taip pat parodė, kad oficialiai nedirbo, tačiau padėdavo draugui plauti automobilius. Kitame teismo posėdyje, taip pat ir skunde T. P. jau nurodo, jog iki suėmimo vykdė individualią veiklą. Iš „Sodra“ duomenų ir administracinių nusižengimų registro išrašo matosi, kad T. P. nuo 2022 m. liepos 13 d. vykdė individualią veiką, tačiau 2024 m. kovo 17 d. baustas už tai, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos už 2022 m. Daugiau jokių duomenų apie jo realiai vykdytą individualią veiklą byloje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, net jei T. P. ir vykdė individualią veiklą, tačiau bylos duomenys nepatvirtina apie jo gautas oficialias pajamas iš šios veiklos. T. P. nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas įvertino ir duomenis apie jo šeimyninę padėtį. Iš bylos duomenų matosi, kad praeityje kaltinamasis buvo vedęs, tačiau santuoka nutraukta. Skunde T. P. nurodo, jog turi sugyventinę, su kuria planuoja santuoką ir bendrą ūkį. Bylos duomenys patvirtina, kad T. P. turi mažametį vaiką, tačiau, kaip pats nurodė, su juo bendrauja tik epizodiškai. Teismas įvertino ir kitas skunde nurodomas aplinkybes – kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su motina ir močiute. Kita vertus, nors T. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau byloje nėra duomenų apie jo turimą nekilnojamą turtą ar kokį kitą turtą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės jau egzistavo ir T. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų metu. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės, nors ir patvirtina kaltinamojo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, tačiau šie ryšiai, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nėra tokie stiprūs, kad galėtų sumažinti iki minimumo prognozuojamą T. P. bėgimą (slėpimąsi) nuo gresiančios griežtos bausmės tikimybės. Aukštesniojo teismo nuomone, nustatyti kaltinamojo T. P. šeimyniniai, socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika savaime neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išsaugoti turimus šiuos ryšius, nebandys pasislėpti ir nevengs baudžiamojo proceso. Pažymėtina dar ir tai, kad negalima atmesti galimybės slapstytis ne tik užsienio valstybėse, bet ir Lietuvoje.

10.3. Įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, T. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, jog asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis).

11. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad apygardos teismas sprendė, jog nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

11.1. Labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurio padarymu kaltinamas T. P., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip jau minėta, kaltinamasis anksčiau teistas net šešis kartus. Jis teistas ir už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, taip pat ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. T. P. dar kartą nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Šie ankstesni kaltinamojo teistumai leidžia T. P. charakterizuoti neigiamai, taip pat leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų. Apygardos teismas teisingai nurodė, jog materialinę gerovę kaltinamasis galėjo užsitikrinti būtent darydamas nusikalstamas veikas, kadangi jo pragyvenimo šaltiniai nėra aiškūs (jis nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, nors tvirtina vykdantis individualią veiklą, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys apie realiai iš tokios veiklos gaunamas pajamas), o kaltinime nurodomas narkotinių medžiagų, kuriomis galimai neteisėtai disponavo T. P., kiekis sudaro pagrindą manyti, jog narkotinėmis medžiagomis galėjo būti disponuojama ir turint tikslą jas platinti atlygintinai. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis, jam taikant švelnesnę kardomąją priemonę, būtų priimtas į darbą, tačiau jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis menkina kriterijaus – galimybės įsidarbinti reikšmę, juo labiau, kai iš bylos medžiagos matyti, jog iki suėmimo kaltinamojo darbiniai santykiai ir iš šių santykių gautos pajamos nėra aiškios. T. P. skundo argumentus, jog taikant jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą jis pradėtų gydymąsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, įsidarbintų ir galėtų prisidėti prie savo šeimos, vaiko poreikių tenkinimo, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius. Teisėjų kolegijos nuomone, T. P. turėjo galimybę tiek gydytis, tiek ir dirbti bei prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, tačiau pats pasirinko neteisėtą elgesį – daryti nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad šioje byloje T. P. prisipažįsta kaltu ir tai kaltinamajame akte nurodyta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kita vertus, iš bylos duomenų matosi, jog ankstesnių teistumų atvejais kaltinamasis irgi prisipažindavo kaltu, tuo pagrindu jam būdavo ir mažinamos skiriamos bausmės. Nepaisant to, netrukus po visų bausmių atlikimo, T. P. vėl darydavo nusikaltimus. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, galima pagrįstai manyti, kad pakeitus kardomąją priemonę kaltinamasis ir vėl darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog T. P., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

12. Apygardos teismas, įvertinęs kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sunkumą, gresiančios bausmės dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jog jis nėra saistomas stipriais šeimyniniais ar kitokiais ryšiais su Lietuvos Respublika, sprendė, kad tik pati griežčiausia kardomoji priemonė gali visiškai eliminuoti galimybę T. P. bėgti (slėptis) nuo teismo ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo T. P. skirti užstatą, intensyvią priežiūrą ar kokią nors kitą švelnesnę kardomąją priemonę, kaip to prašoma skunde. Švelnesnės kardomosios priemonės ar jų kompleksas nagrinėjamu atveju neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo ir neužkirstų fizinės galimybės kaltinamajam pasislėpti nuo teismo bei nebūtų pakankamos pašalinti kaltinamojo naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką.

13. Griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo T. P. teises, tačiau, atsižvelgiant į jam pareikštų kaltinimų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kaltinamasis šiuo metu suimtas daugiau nei septynis mėnesius. Tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Nei bendra suėmimo taikymo T. P. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, aukštesniojo teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui. T. P. suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK nustatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis turi glaudžius šeiminius bei socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje, savaime nepašalina nustatytų suėmimo pagrindų buvimo. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas, siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo T. P. skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo T. P. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pratęstą T. P. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.