Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (teismo nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 19 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2024 m. lapkričio 3 d. apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš R. T., t. y. tyčia kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau nei 3 smūgius, pastarajam į veido sritį ir ne mažiau nei 3 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydamas R. T. veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akiduobių srityje, apatinio žandikaulio dešinės ir kairės pusės srityse, apatinio žandikaulio lūžiu dešinės pusės 4–5 dantų srityje ir kairės pusės šakos srityje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą. Nurodė, kad gailisi taip pasielgęs, atsiprašė nukentėjusiojo. Patvirtino, kad abu pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta visiškai, tačiau neturi galimybių juos iš karto atlyginti, nes jau turi apie 15 000 Eur antstolių, kurie nuolat iš jo atlyginimo išskaičiuoja nustatytas sumas, tačiau mano, kad galėtų nukentėjusiajam sumokėti po kelis šimtus eurų kas mėnesį. Šiuo metu jis vykdo laisvės apribojimo bausmę, nešioja apykoję, stengiasi nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bet vieną kartą pripūtė 0,7 prom., daugiau pažeidimų nenustatyta, kitą savaitę pradės lankyti elgesio pataisos programos užsiėmimus.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dalyje apklaustas nukentėjusysis R. T. paaiškino, kad jam buvo sulaužytas žandikaulis dvejose vietose, dėl ko buvo operuotas. Po operacijos nejaučia dalies žandikaulio, negali plačiai išsižioti, 3 mėn. valgė tik per šiaudelį skystą maistą, taip pat nebetinka turėtos dantų plokštelės, viršutinę šiaip taip įsidėjo, o apatinė visiškai nebetinka. Naują plokštelę galės užsisakyti tik po 6 mėn., kai viskas pilnai sugis, kas gali lemti tam tikras išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas nukentėjusysis, liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 14 d. apklaustas įtariamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 2 d. jį pakvietė kaimynė V. K. į savo gimtadienį. Jis pas ją atėjo apie 16.30 val. Tą dieną jie šventė ir dviese vartojo alkoholį. Vakare, neatsimena, kada tiksliau, jis grįžo namo pamiegoti ir kitą dieną, t. y. 2024 m. lapkričio 3 d. dienos metu, jis vėl grįžo pas V. K., buvo vis dar neblaivus. Jie su V. K. vėl vartojo alkoholį, buvo atėjusi dar kaimynė O. K., bet ji labai trumpai pabuvo ir išėjo. Jie su V. K. toliau vartojo alkoholį, apie 21.00 val. jis nuėjo namo atnešti dar vieno butelio degtinės, jis gyvena tik perėjus gatvę, priešais V. K.. Kiek tą dieną jie išgėrė, tikrai neatsimena, gėrė degtinę. Jam po kelių minučių grįžus, pas V. K. jau buvo atėjęs R. T., jo niekas nekvietė, jis atėjo pats. Tada jie sėdėjo trise namo virtuvėje ir toliau vartojo alkoholį. V. K. buvo stipriai išgėrusi, jai sunku vaikščioti, todėl jo paprašė ją palydėti iki lovos, kiek buvo tada valandų, jis neatsimena. Palydėjęs V. K., grįžo prie stalo ir toliau su R. T. dviese gėrė degtinę. Tarp jų jokio konflikto nebuvo, jie draugiškai gėrė. Kažkuriuo metu, neatsimena, kiek buvo valandų, bet tikrai po 22.00 val., R. T. atsistojo eiti į tualetą, kuris yra lauke. Tuo metu, kai jis atsistojo nuo kėdės, jis, sėdėdamas ant šalia buvusios kėdės, jam kaire koja spyrė į nugarą. Nuo šio smūgio R. T. nugriuvo per lauko duris ant žemės, jis iš karto prišoko prie jo gulinčio kieme ir dešinės rankos kumščiu sudavė 2–3 smūgius į veido ir galvos sritį. Po šių smūgių jis dar 2 kartus nestipriai spyrė jam į nugarą ir pasakė „nesivoliok čia, eik namo“. Po to, kai jis nesikėlė, jis bandė R. T. pakelti, bet jis pasakė, kad nelįstų, todėl jis išėjo namo. Daugiau jam nieko R. T. nesakė, išeidamas jį paliko gulėti kieme. Grįžęs namo, jis nuėjo miegoti, apie 3 val. nakties jį pažadino V. K., kuri jam paskambino ir paprašė atnešti degtinės butelį, kurį jis nunešė, bet pats gerti neliko, nes jam reikėjo į darbą. Atėjęs pas V. K., rado ją sėdinčią virtuvėje su R. T.. Matė, kad R. T. buvo mėlynė po akimi. Paliko degtinės butelį ir grįžo namo, o rytą išėjo į darbą. Po to R. T. jis matė prieš Naujuosius metus, sutiko jį stotelėje, jam R. T. grasino, kad jį sumuš kartu su žentu. Daugiau jie nebendravo. Jis R. T. sumušė dėl vagysčių, jam V. K. skundėsi, kad R. T. ateina pas ją girtą į namus ir išneša alkoholį, pinigus. Tačiau išgertuvių metu jie apie tai nesikalbėjo, mintis sumušti R. T. dėl jo vagysčių jam atėjo spontaniškai, tuo metu, kai jis atsistojo. Jo su V. K. santykiai geri, ji yra neįgali, jis jai padeda buityje, atneša malkų. Dėl savo veiksmų jis gailisi, jeigu būtų blaivus, niekada taip nepasielgtų. Atlyginti žalą pagal civilinius ieškinius jis neturi galimybės, turi daug antstolių, kurie vis nuskaičiuoja nuo jo atlyginimo dalį skolų (b. l. 105–107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 27 d. apklaustas įtariamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iš dalies nori patikslinti prieš tai šiame ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Patikslina, kad 2024 m. lapkričio 3 d. išgertuvių pas kaimynę V. K. metu, jos namų virtuvėje be jokios aiškios priežasties sudavė R. T. ne mažiau nei 3 smūgius dešinės rankos kumščiu į veido ir galvos sritį, po ko jam gulint ant žemės sudavė dar ne mažiau nei 2 smūgius koja į nugarą, tačiau tiksliai neatsimena skaičiaus, tikrai galėjo suduoti 3 smūgius. Dėl visų kitų aplinkybių prašo vadovautis jo ankstesniais parodymais, šiuo metu negali nieko daugiau patikslinti. Pasisakydamas dėl civilinių ieškinių šiame ikiteisminiame tyrime nurodo, kad neturi jokių pajamų, padengti civilinius ieškinius neturės galimybės. Dėl savo veiksmų jis gailisi, R. T. jis neatsiprašė, jis pats jam grasina, kad jį su žentu sumuš (b. l. 113–115).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 10 d. apklaustas nukentėjusysis R. T. parodė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. apie 17.00 val. atėjo pas kaimynę V. K., tel. Nr. (nurodytas), apie (duomenys neskelbtini) amžiaus (daugiau jokių kontaktinių duomenų nežino), adresu (duomenys neskelbtini). Pas ją atsinešė 0,5 l degtinės, kurią gėrė. Kaimynė alkoholio nevartojo. Jie sėdėjo namo virtuvėje, šnekučiavosi. Vėliau, maždaug 19.00 val., į jos namus atėjo akivaizdžiai neblaivus, jam iš matymo žinomas kaimynas vardu A. Š. (daugiau jokių kontaktinių duomenų nežino, požymiai: ūgis apie (duomenys neskelbtini)). Jie kartu su juo neskubėdami gėrė jo atsineštą degtinę, kalbėjo, jokių konfliktų tuo metu tarp jų nebuvo. V. K. apie 20.00 val. nuėjo į savo kambarį miegoti ir jie su A. Š. liko dviese. Kiek vėliau, apie 21.00 val., A. Š. be priežasties virtuvėje jį pradėjo mušti, o būtent rankos kumščiais smūgiavo į veido sritį. Sudavė apie 10 smūgių. Kas vyko toliau, jis nelabai prisimena, galimai buvo praradęs sąmonę, nes ją atgavo būdamas kaimynės V. K. kieme. Pamena, kai jam gulint kaimynės kieme, A. Š. kojomis jį spardė, t. y. kojomis sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Jis jo klausė, už ką jis jį muša, tačiau ar jis kažką jam atsakė, neprisimena, galimai dėl streso ir skausmo, kurį jautė. Kuomet prieš jį smurtavo, jis nebuvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, buvo išgėręs nedaug, 200 g degtinės. Taip pat nori paminėti, kad jis nespėjo apsiginti, atgal smūgių jam nesudavė. Jį primušęs A. Š. pasišalino jam nežinoma kryptimi. A. Š. pasišalinus, jis nušliaužė iki V. K. virtuvės ir ten užmigo. Ryte atsikėlęs jautė didelį skausmą tiek veido, tiek viso kūno srityse, tačiau į medikus nesikreipė, nes galvojo, kad praeis. Policijai taip pat nepranešė, nes nenorėjo apkalbų kaimynystėje. 2024 m. lapkričio 8 d. jis nuvyko pas šeimos gydytoją, kuri nustatė kūno sumušimus ir davė siuntimą į (duomenys neskelbtini), kur po apžiūros jam buvo diagnozuoti apatinio žandikaulio 2-jų vietų lūžiai, jį paguldė į ligoninę ir rytoj bus operacija. Penktadienį, kai nustatė diagnozę, jis jautėsi labai blogai, todėl į pareigūnus nesikreipė, o šiandien skausmui sumažėjus, pranešė. Ambulatorinių apsilankymų išrašų pateikti negalės, nes prie savęs neturi. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo eigoje (b. l. 28–30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis R. T. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu, V. K. yra jo kaimynė, gyvena apie (duomenys neskelbtini) nuo jo. A. Š. jis nepažinojo, tik žinojo, kad toks yra iš kitų kaimynų kalbų, pirmą kartą jį pamatė pas V. K. konflikto dieną. Pirminiuose parodymuose jis nurodė, kad įvykis įvyko 2024 m. lapkričio 6 d., tačiau iš tiesų įvykis buvo 2024 m. lapkričio 3 d., pirmos apklausos metu buvo ligoninėje, blogai jautėsi, skaudėjo galvą, todėl galėjo susimaišyti. Patikslina, kad 2024 m. lapkričio 3 d. apie 18–19 val. jis atėjo pas kaimynę V. K., (duomenys neskelbtini), norėjo pažiūrėti, kaip laikosi jo jai dovanotas šuniukas. Jis ne pirmą kartą užsuka pas V. K. pasikalbėti. Jam atėjus pas V. K., namuose buvo tik ji, pas ją buvo prikrautas stalas, bet jis nežinojo, kad ten buvo kažkas švenčiama. Jie su V. K. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė degtinę. Maždaug po valandos atėjo A. Š., jis buvo neblaivus, jam pasirodė, kad jis labai ramus žmogus. Jie visi trise vartojo alkoholį virtuvėje. Kažkuriuo metu V. K. nuėjo miegoti, todėl jie su A. Š. liko dviese ir apie valandą vartojo alkoholį. Tarp jo ir A. Š. nebuvo jokio konflikto, jis sėdėjo prie stalo, kai nieko nepasakęs A. Š. pradėjo jį mušti – sudavė jam dešinės rankos kumščiu į veidą gal apie 5 kartus, smūgiai buvo labai stiprūs. Kiek atsimena, jis nukrito nuo kėdės. Neatsimena, kaip jis atsidūrė lauke, kur A. Š. jį spardė kojomis į veidą ir krūtinę; negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota, bet jų buvo daug. Atsimena, kad atsigavo vienas lauke ir paršliaužė pas V. K. į namus, kur užmigo. Atsibudo ryte, papasakojo V. K., kas įvyko, atsimena, kad buvo atėjęs ir A. Š. Ko jis buvo atėjęs, jis nežino, daugiau jie nekonfliktavo. Jis liko pas V. K., jie toliau vartojo alkoholį. Jis namo grįžo tik 2024 m. lapkričio 5 d., jam skaudėjo veidą, galvą ir krūtinę, bet jis kentėjo ir tikėjosi, kad praeis. Tačiau skausmui nepraėjus 2024 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į polikliniką, jį nusiuntė į (duomenys neskelbtini), kurioje jį operavo. A. Š. jo neatsiprašė, po įvykio jį matė du kartus, jis iš jo juokėsi. Šiame ikiteisminiame tyrime jis pageidauja reikšti civilinį ieškinį (b. l. 32–34).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 15 d. apklausta liudytoja V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo jos gimtadienis, dėl to lapkričio 3 d. ji pakvietė atšvęsti jos gimtadienį kaimynus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Pas ją į gimtadienį atėjo A. Š., kuris gyvena savo sesers sode (duomenys neskelbtini). O. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Kaimynai atėjo apie 11.00 val., ją pasveikino ir jie pradėjo švęsti jos gimtadienį. Jie vartojo alkoholį. Jų šventė vyko iki 17.00 val. ir jie išsiskirstė. Palydėdama savo svečius, ji užkliuvo už kilimo ir nugriuvo. Jai atsikelti padėjo A. Š., kuris paguldė ją į lovą, kur ji ir užmigo, o pats išėjo. Jos namo teritorija yra aptverta, bet tvora nebuvo užrakinta. Namas irgi nebuvo užrakintas. Tuomet apie 22.00 val. ji jautė, kad ją kažkas žadina. Tai buvo kaimynas R., jo pavardės nežino. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Turi labai daug šunų. R. ankščiau jai padovanojo šuniuką, taip jie ir susipažino. Kai jis ją žadino, o būtent tą vakarą, kai ji šventė savo gimtadienį su kaimynais, jis prašė jos butelio degtinės. Ji jam leido paimti butelį degtinės. O pati toliau miegojo net nesikeldama iš lovos iki pirmadienio ryto. Prabudo ji nuo šalčio 2024 m. lapkričio 4 d. apie 06.00 val., išėjusi iš kambario aptiko, kad atlapotos jos namuko durys. Dėl to jai kilo klausimų, kas jas paliko atidarytas ir išleido visą šilumą. Ji uždarė duris ir atsisėdo už stalo, kuris stovi jos namo verandoje. Pradėjo valgyti. Galvojo, kad ji yra viena savo name. Verandoje buvo tvarkinga. Indai nesimėtė, visi baldai buvo vietoje. Tik ant stalo nebuvo alkoholio. Staiga iš kito kambario išlindo R. T., apsirengęs viršutiniais rūbais, kaimiškai su batais. Ji labai nustebo. Ji jo pradėjo klausti, iš kur jis atsirado. Tada jis pradėjo dejuoti, kad jį primušė A. Š. Pas R. T. po akimi iš kairės pusės buvo mėlynė ir ištinęs žandas. Jo rūbai buvo purvini. Tuomet R. T. pradėjo jai aiškinti, kad jis prašys savo žento, kad tas padėtų primušti A. Š. Ji pradėjo jį atkalbinėti. Jis klausėsi, bet paskambino savo žentui. Pats R. T. buvo girtas. Jai pasakė, kad A. Š. jį primušė, bet nežino dėl ko. Ji spėja, kad jie susiginčijo dėl degtinės. R. T. jai papasakojo, kad A. Š. R. T. mušė lauke. Jie sėdėjo už stalo ir kalbėjosi. Apie 09.00 val. atvažiavo R. T. žentas. Žento vardo ir pavardės ji nežino. Žentas paėmė R. T. ir jį išvežė. Nuo tuo laiko ji nematė A. Š. ir kaimyno R. T. Kaimyną R. T. ji gali apibūdinti kaip asmenį, kuris nori visą laiką išgerti alkoholio kito sąskaita. Į savo gimtadienį ji R. T. nekvietė. Pas ją jis atėjo dėl to paties alkoholio. Jos nuomone, konfliktas įvyko tarp R. T. ir A. Š. dėl to, kad R. T. be jos savavališkai tvarkėsi jos namuose, kai ji pati miegojo. O tai pamatęs A. Š., kuris yra kaimynas kitoje gatvės pusėje, pareiškė pretenzijas R. T. Pačių muštynių ji nematė ir nieko apie jas negali pasakyti. Mano, kad muštynės vyko prie jos namo, prie suoliuko (b. l. 42–44).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 18 d. apklausta liudytoja O. L. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu jau daug metų, A. Š. yra jos kaimynas jau virš (duomenys neskelbtini), jų santykiai geri, bendrauja dažnai, jis jai padeda buityje. A. Š. gali apibūdinti kaip gerą žmogų, jis nepiktybiškas, neagresyvus. Kaimyną R. T. pažįsta tik iš matymo, su juo nebendrauja. Ji pati alkoholio beveik nevartoja, 2024 m. lapkričio 3 d. apie 10.00 val. nuėjo pas kaimynę V. K. pasveikinti su gimtadieniu. Kai ji atėjo pas V. K., pas ją nieko nebuvo, po pusvalandžio atėjo A. Š. Jie gėrė degtinę, ji pati pabuvo tik pusvalandį ir išėjo namo. Nuo V. K. iki jos namų yra gal apie (duomenys neskelbtini). Daugiau ji pas V. K. nebegrįžo, jokio triukšmo negirdėjo, niekur išėjusi nebuvo. Po poros dienų, nepamena kada tiksliau, ji gatvėje sutiko kaimynę V. K., kuri jai papasakojo, kad A. Š. susimušė su R. T. Daugiau jai jokių aplinkybių ji nepasakojo, ji ir neklausė, nebuvo įdomu. A. Š. telefono numerio ji neturi, 2024 m. lapkričio 3 d. ji jį matė paskutinį kartą. Žino, kad A. Š. dirba, todėl namie būna tik savaitgaliais (b. l. 46–48).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 19 d. apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad R. T. yra jo uošvis, jų santykiai normalūs, nesipyksta. Tačiau R. T. kartais mėgsta išgerti, tokios jo išgertuvės gali tęstis ir savaitę. Kitu metu jis negeria, gyvena normaliai. 2024 m. lapkričio 4 d 18.54 val. jam paskambino R. T. ir pasakė, kad jį sumušė A. Š., sakė, kad jį spardė namuose, paskui lauke, skundėsi, kad skauda žandikaulį, buvo išgėręs. Kada jį sumušė, nepasakė, taip pat R. T. nepasakė, kur jis yra, bet pasakė, kad jis dar ten liks. 2024 m. lapkričio 5 d. jam vėl paskambino R. T., kuris jau pasakė, kad yra soduose pas V. K. Tą pačią dieną jis nuvažiavo pas V. K., nuėjo į vidų, R. T. sėdėjo viduje prie stalo. Pas V. K. daugiau nieko namuose be R. T. ir jos nebuvo. Jis R. T. nuvežė namo. R. T. buvo patinęs žandas, mėlynė po akimi, tačiau jis buvo girtas ir nejautė skausmo. R. T. išsiblaivė ir 2024 m. lapkričio 8 d. jam paskambino, skundėsi, kad jam viską skauda, ir jie nuvežė jį į (duomenys neskelbtini), ten jam davė siuntimą į (duomenys neskelbtini) (b. l. 50–52).

2024 m. lapkričio 10 d. R. T. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 6 d. apie 21.00 val., virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu iš matymo žinomas kaimynas A. Š. panaudojo prieš jį fizinį smurtą, o būtent sudavė apie 10 smūgių į veido sritį, po ko jis pajuto fizinį skausmą. 2024 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) po apžiūros jam buvo diagnozuoti apatinio žandikaulio 2 vietų lūžiai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6–11).

Iš 2024 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta nuosavo namo teritorija, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 19–23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. specialisto išvados Nr. G 4121/2024 (01) nustatyta, kad R. T. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis akiduobių srityje, apatinio žandikaulio dešinės ir kairės pusės srityje, apatinio žandikaulio lūžiu dešinės pusės 4–5 dantų srityje ir kairės pusės šakos srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu, t. y. 2024 m. lapkričio 3 d. Dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis sužalojimo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, iš kurių 2 – į akiduobių sritį ir į apatinio žandikaulio sritį. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti smūgiuojant (b. l. 87).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (sunkus sveikatos sutrikdymas). BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusysis praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga, išskyrus BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis, 2024 m. lapkričio 3 d. apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš R. T., t. y. tyčia kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau nei 3 smūgius, pastarajam į veido sritį ir ne mažiau nei 3 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydamas R. T. veido sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akiduobių srityje, apatinio žandikaulio dešinės ir kairės pusės srityse, apatinio žandikaulio lūžiu dešinės pusės 4–5 dantų srityje ir kairės pusės šakos srityje, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiojo R. T. parodymai, liudytojų V. K., O. L., M. K. parodymai, 2024 m. lapkričio 10 d. protokolas–pareiškimas, 2024 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. specialisto išvada Nr. G 4121/2024 (01), kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis mušdamas ir kitaip smurtaudamas kitam žmogui nesunkiai sutrikdė sveikatą. Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo A. Š. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas ar areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas A. Š. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kaltinamasis sudavė nukentėjusiam ne mažiau nei 3 smūgius į veido sritį ir ne mažiau nei 3 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. Š. vieną kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 91–92), per paskutinius penkerius metus 4 kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, dvi iš paskirtų baudų yra sumokėtos, apie kitų baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 93–95), dirba (b. l. 96–98, Sodros duomenys), išsiskyręs (b. l. 88), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant artimą, bet ilgesnę, nei šios bausmės rūšies vidurkis. Nors kaltinamais nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė esant priimtam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo jam už analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuo minėto teismo nuosprendžio paskelbimo iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo praėjo vos 5 dienos, teismo nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, taigi, nepradėtas ir vykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo nuosprendžiu paskirta ir šiuo metu vykdoma laisvės apribojimo bausmė savo tikslų nepasiekė ir kaltinamajam tikslinga skirti griežtesnę BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

Kaltinamajam laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, nustatant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose, 6 dalyje nustatytus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; taip pat nustatant BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. Š. skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (kuri šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienai yra 2 mėnesiai 27 dienos), be intensyvios priežiūros, nustatant BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose, 6 dalyje nustatytus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; taip pat nustatant BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108–109), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2025 m. sausio 10 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 676,17 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusysis R. T. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų, pateikė gydymo paslaugų apskaitos išrašą (b. l. 58–61). Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, o žalos atlyginimas sumokėtinas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už R. T. gydymą“.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. T. 2025 m. sausio 20 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 53).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – sudavė ne mažiau nei 3 kartus į veido sritį ir ne mažiau nei 3 kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, buvo sulaužytas žandikaulis, taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta skaudesnių pasekmių. Be to, kaip savo civiliniame ieškinyje nurodė nukentėjusysis, dėl kaltinamojo veiksmų ir patirtų traumų suprastėjo jo sveikata ir gyvenimo kokybė – po atliktos operacijos apatinis žandikaulis yra sujautrėjęs, suprastėjo miegas, padidėjo galvos skausmai, dėl atliktos žandikaulio operacijos negali tinkamai įsidėti dantų protezų, todėl nebegali valgyti kietesnio maisto, taip pat pablogėjo kvėpavimo būklė. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dalyje apklaustas nukentėjusysis R. T. paaiškino, kad jam buvo sulaužytas žandikaulis dvejose vietose, dėl ko buvo operuotas. Po operacijos nejaučia dalies žandikaulio, negali plačiai išsižioti, o 3 mėn. valgė tik per šiaudelį skystą maistą, taip pat nebetinka turėtos dantų plokštelės, viršutinę šiaip taip įsidėjo, o apatinė visiškai nebetinka. Naują plokštelę galės užsisakyti tik po 6 mėn., kai viskas pilnai sugis, kas gali lemti tam tikras išlaidas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus.

Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-557/2025), teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinis diskas ir USB laikmena, saugomi vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; taip pat nustatant draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; taip pat nustatant draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. Š. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą, o netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; taip pat nustatant draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš A. Š. 1 676,17 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 17 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 676,17 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje), priteistą sumą nurodant sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už R. T. gydymą“.

R. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. Š. 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską ir USB laikmeną, saugomus vokuose, prisegtuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. Š., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.