Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-26 · Civilinė byla Nr. e2S-2264-794/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
e2S-2264-794/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35887-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Placitum“
Atsakovas
UAB „MoRolda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2264-794/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35887-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.7.6; 3.1.14.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Placitum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3786-960/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Placitum“ ieškinį atsakovei UAB „MoRolda“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2020 m. lapkričio 9 d. atsakovės pareiškimą negaliojančiu; uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2018 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškimo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dalyje dėl pareikšto reikalavimo pripažinti 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškimą negaliojančiu, o likusioje dalyje ieškinį priėmė.

3. Vilniaus apylinkės teisme 2021 m. birželio 18 d. buvo gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, kuriuo prašė priimti atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti, grąžinti ieškovei 235,00 Eur dydžio žyminį mokestį, priteisti iš atsakovės 3 033,18 Eur bylinėjimosi išlaidas ir netenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovės atsisakymą nuo ieškinio lėmė ne pastarosios nesąžiningumas, o susiklosčiusios objektyvios aplinkybės, kurioms įtakos turėjo Nacionalinė žemės tarnyba ir atsakovės veiksmai. Ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji elgėsi apdairiai, rūpestingai, dėl to nėra pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovei. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės veiksmus ir procesinį elgesį, yra pagrindas išvadai, kad ne atsakovei, o ieškovei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė; grąžino ieškovei UAB „Placitum“, 206,25 Eur dydžio žyminį mokestį; priteisė iš ieškovės UAB „Placitum“, 1 739,98 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Morolda“; netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašymą dalyje dėl likusios dalies žyminio mokesčio grąžinimo.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą, advokato pasiruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė advokato teisinės pagalbos išlaidas, o atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir advokato teisines paslaugas.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinio ne dėl to, jog atsakovė įvykdė reikalavimus, o dėl kitų priežasčių, taip pat ieškinio priėmimo stadijoje teismas atsisakė priimti ieškinį dalyje, o spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas nustatė, jog pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, sprendė, jog atsakovės patirtos 1 739,98 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Placitum“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3786-960/2021 dalį, kurioje buvo atmestas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei tenkintas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują nutartį – netenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat prašo priteisti ieškovei jos patirtas 3 033,18 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Apeliantės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl buvo pareikštas šis prevencinis ieškinys yra tai, jog atsakovė informavo ieškovę, kad nutrauks sutartį dėl esminio jos pažeidimo, nors toks neegzistavo. Atsakovė, pateikdama pranešimą dėl sutarties nutraukimo, tą pačią dieną pateikė prašymą dėl priverstinės hipotekos taikymo ieškovės žemės sklypui, kuri notaro sprendimu ir buvo pritaikyta. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. galutine nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1233-614/2021 priverstinę hipoteką panaikino, kaip taikytą nepagrįstai. Iš atsakovės veiksmų, atliktų nuo 2020 m. lapkričio 9 d., ieškovei tapo aišku, kad atsakovė sieks perimti žemės sklypą. Sutarties nutraukimo atsakovė siekė ne dėl jos nurodomų aplinkybių (neatsiskaitymo), bet dėl nesąžiningų tikslų – atsakovei buvo žinoma, jog žemės sklypas netrukus bus paimtas visuomenės poreikiams, o perėmus žemės sklypą, atsakovė už jo paėmimą visuomenės poreikiams būtų gavusi 1 060 000,00 Eur arba 85 950,00 Eur daugiau nei pagal sutartį. Būtent atsakovės nesąžiningas elgesys lėmė prevencinio ieškinio pateikimą teismui. Ieškovė gynė savo, kaip žemės sklypo, savininkės teises, siekdama išvengti nesąžiningo ir nepagrįsto sutarties nutraukimo. Tai, jog ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį, siekdama apginti savo teises bei teisėtus interesus nuo žalos darymo ateityje, nėra ir negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

7.2. Ieškinio atsisakymą taip pat lėmė susiklosčiusios objektyvios aplinkybės, kurioms įtakos turėjo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) ir atsakovės veiksmai. Po šios civilinės bylos inicijavimo ieškovei tapo žinoma, kad 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė nutraukti sutartį ir taikyti restituciją – perduoti žemės sklypą atsakovei. Vėliau atsakovė patikslino ieškinio reikalavimus ir pareiškė alternatyvų reikalavimą dėl skolos už žemės sklypą priteisimo, t. y. atsakovė nebuvo kategoriška ir iš esmės sutiko su dviem ginčo sprendimo keliais: žemės sklypo jai grąžinimu arba skolos priteisimu; NŽT 2021 m. kovo 4 d. priėmė įsakymą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, o Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2136-656/2021, kuria ginčo žemės sklypą perdavė NŽT nuosavybėn. Taigi, dėl trečiojo asmens NŽT veiksmų sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas natūra tapo nebegalimas, kadangi nebėra sutarties objekto – žemės sklypo. Atitinkamai atsakovė nepasieks kitoje byloje pareikštu ieškiniu siekiamo tikslo – restitucijos natūra taikymo.

7.3. Apeliantės teigimu, dėl atsakovės pareikšto ieškinio kitoje civilinėje byloje, nagrinėjama byla prarado aktualumą, kadangi kitoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl sutarties nutraukimo ir dėl to ieškovės pareikštas prevencinis ieškinys uždrausti nutraukti sutartį neteko prasmės. Būtent kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas ginčą spręs iš esmės – vertins sutartį, jos vykdymo aplinkybes ir spręs, ar yra pagrindas sutartį nutraukti.

7.4. Ieškovės sąžiningumą ir tinkamą procesinį elgesį patvirtina ir aplinkybė, jog kai ieškovei tapo žinoma apie atsakovės inicijuotą civilinę bylą, ieškovė pateikė prašymą dėl šios civilinės bylos sustabdymo, o įvertinusi NŽT veiksmus ir atsakovės patikslintus ieškinio reikalavimus – pareiškimą nuo ieškinio atsisakymo. Pažymėjo, kad atsakovė, žinodama apie pareikštą prevencinį ieškinį, sąmoningai inicijavo kitą bylą dėl sutarties nutraukimo, o ne pareiškė priešieškinį nagrinėjamoje byloje.

7.5. Skundžiama teismo nutartis yra nesuderinama su kasacinio teismo praktika, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovė turėjo pagrindą reikšti ieškinį, o vėliau jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių (ir/ar dėl atsakovės veiksmų), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos.

Atsiliepimas

8. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir 2021 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3786-960/2021 palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ne tik nevykdė sutarties laiku, bet ir po 2020 m. lapkričio 9 d. papildomo rašytinio raginimo vykdyti sutartį pateikimo, net iš dalies jos nevykdė, nebendradarbiavo ir nesiėmė jokių derybinių veiksmų susitarti, bet priešingai, kreipėsi iš karto į teismą ir iškėlė 2 civilinės bylas atsakovei: civilinėje byloje Nr. 2YT-4617-294/2021 pareiškėjas UAB „Placitum“ apskundė notaro M. S. veiksmus dėl nustatytos ginčo turto priverstinės hipotekos, o šioje civilinėje byloje Nr. e2-3786-960/2021 UAB „Placitum“ pareiškė prevencinį ieškinį prašydama uždrausti nutraukti ginčo sutartį, kurio šiuo metu atsisakė.

8.2. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. civilinėje byloje Nr. e2-2136-656/2021 nutartimi nutarė nustatyti, kad UAB „Placitum“ yra 1 060 000,00 Eur, kurie 2021 m. balandžio 21 d. Lėšų pervedimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės pagal NŽT direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į notarės R. V. (Vilniaus m. 26-asis notarų biuras) depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, savininkas. Nutartis įsiteisėjo, atsakovė tapo lėšų (1 060 000,00 Eur) už žemės sklypą savininke. Ieškovė, įsiteisėjus minėtai nutarčiai, pateikė notarei R. V. išmokėti 255 000,00 Eur sumą už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, tačiau iš šiol jokių mokėjimų atsakovei už žemės sklypą neatliko, nors ši suma ieškovei 2021 m. birželio 29 d. buvo išmokėta. Taigi, ieškovė nėra sąžininga ir visomis jai prieinamomis, žinomomis bei įmanomomis priemonėmis vengia įvykdyti sutartį, tame tarpe, netinkami naudojasi procesinėmis teisėmis ir aiškiai nepagrįstai inicijavo šią civilinę bylą. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, vadovavosi abiejų šalių sulygta Sutarties sąlyga, jog jeigu pirkėjas, t. y. ieškovė neatsiskaito pagal sutartį su pardavėju, t. y. atsakove, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir atsakovė įgis teisė nutraukti Sutartį. Tai, kad atsakovė siekė pasinaudoti jai įstatymo bei pačios šalių sudarytos sutarties suteikta teise, jokiu būdu nereiškia neteisėtų veiksmų.

8.3. Ieškovės ieškinys šioje civilinėje byloje buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d., o priimtas 2020 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi. Procesiniai dokumentai su teismo pranešimu atsakovei įteikti 2021 m. sausio 5 d., o 2021 m. sausio 29 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuris buvo priimtas 2020 m. vasario 2 d. Tuo tarpu civilinė byla Nr. e2-1440-661/2021 pagal UAB „MoRolda“ ieškinį UAB „Placitum“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo buvo pradėta pagal 2020 m. gruodžio 17 d. ieškinį, kuris teisme buvo priimtas 2020 m. gruodžio 18 d., o 2020 m. gruodžio 22 d. išsiųsti procesiniai dokumentai UAB „Placitum“. Taigi, atsakovė dėl savo pažeistų teisių gynimo su ieškiniu dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo kreipėsi net nežinodama apie ieškovės UAB „Placitum“ pateiktą prevencinį ieškinį.

8.4. Tai, kad atsakovė kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo, neabejotinai buvo žinoma ieškovei, kadangi ieškovės gautame 2020 m. lapkričio 9 d. notaro M. S. pareiškime buvo nurodyta, kad jeigu iki 2020 m. lapkričio 24 d. (imtinai), t. y. per papildomai suteiktą 10 darbo dienų terminą, neatsiskaitys pagal sutartį, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir UAB „MoRolda“ teisės aktų nustatyta tvarka įgis teisę nutraukti sutartį. Be to, kiekvienas apdairus, protingas ir rūpestingas asmuo, juolab verslininkas, būdamas ieškovės vietoje, būtų supratęs, kad ilgalaikis įsipareigojimų nevykdymas (delsimas įvykdyti piniginę prievolę) bei gautas notaro pranešimas, signalizuoja, kad atsakovė kreipsis į teismą ir gins savo pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė, kitoje civilinėje byloje pareikšdama ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, naudojosi savo procesinėmis teisėmis, kadangi asmuo turi teisę ginti savo įsitikinimus, teises ir teisėtus interesus pasinaudodamas teise teikti ieškinį ir jį įrodinėti savo pasirinktomis priemonėmis (CPK 5, 12, 14, 42, 177, 178 straipsniai). Priešingu atveju, pripažinus nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, reiškiant ieškinį, laikant tai neteisėtais veiksmais, būtų nepagrįstai apribota šalies teisė į teisminę gynybą. Todėl atsakovės kreipimasis į teismą negali būti pripažįstamas neteisėtais veiksmais, lėmusiais ieškovės ieškinio atsisakymą.

8.5. Atsakovė pažymėjo, kad dar gerokai iki ieškovo prevencinio ieškinio pareiškimo, ieškovei jau buvo žinoma apie tai, kad trečiasis asmuo NŽT ketina paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, dėl ko ieškinio pareiškimo dienai ieškovė neabejotinai žinojo, kad žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams, t. y. ieškovė iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai žinojo apie savo atliekamų procesinių veiksmų tiek faktinį, tiek teisinį nepagrįstumą. Šiuo atveju ieškovė ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovė būtų patenkinusi jos reikalavimus, bet dėl to, kad atsainiai ir nepakankamai kritiškai, taip pat nesavalaikiai (po kreipimosi į teismą) įsivertino, kad jos pareikštas prevencinis ieškinys yra nepagrįstas, t. y. ieškinio atsisakymo priežastis buvo išimtinai sąlygota ieškovės apsisprendimo nebetęsti civilinio proceso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria be kitą ko, teismas tenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš ieškovės 1 739,98 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei, o ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – notarės R. V. atsakymą apie lėšų iš notaro depozitinės sąskaitos išmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, nedidelės apimties (1 lapas), su juo turėjo galimybę susipažinti ieškovė, nenustačius, kad atsakovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl šalių procesinio elgesio ir priežasčių, lėmusių bylinėjimosi išlaidas, vertinimo

15. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai civilinė byla nutraukiama, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

17. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

18. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

19. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, priteisė atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisė padaręs išvadą, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinio ne dėl to, jog atsakovė įvykdė reikalavimus, o dėl kitų priežasčių. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dalyje, o spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatė, jog pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

20. Apeliantė, kvestionuodama jai nustatytą pareigą kompensuoti atsakovei pastarosios turėtas bylinėjimosi išlaidas bei teigdama, kad apeliantei iš atsakovės turėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi ieškinio atsisakymo priežastis lėmė atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai.

21. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2018 m. liepos 26 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, dėl 0.8720 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 2.2. punktą, šalys susitarė dėl šios atsiskaitymo tvarkos: 805 000,00 Eur pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui grynais pinigais arba pervedant pinigus į pardavėjo sąskaitą. Nurodyti pinigai turėjo būti sumokėti ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Likusią 169 050,00 Eur, kas atitinka kainos dalį, lygią PVM, šalys susitarė mokėti Sutartyje nurodyta tvarka. Atsakovės teigimu, nei 2018 m. gruodžio 31 d., nei vėliau savo prievolės ieškovė neįvykdė. 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovei buvo pateiktas notaro M. S. pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, jog vadovaujantis Sutarties 6.2. punktu, jeigu iki 2020 m. lapkričio 24 d. (imtinai), t. y. per papildomai suteiktą 10 darbo dienų terminą, neatsiskaitys pagal Sutartį, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir UAB „MoRolda“ teisės aktų nustatyta tvarka įgis teisę nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo atveju taikoma pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta atsakomybė.

22. Ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu prašydama pripažinti 2020 m. lapkričio 9 d. atsakovės pareiškimą negaliojančiu; uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2018 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dalyje dėl pareikšto reikalavimo pripažinti 2020 m. lapkričio 9 d. pareiškimą negaliojančiu, o likusioje dalyje ieškinį priėmė.

23. Nors apeliantės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl buvo pareikštas šis prevencinis ieškinys yra tai, jog atsakovė informavo ieškovę, kad nutrauks sutartį dėl esminio jos pažeidimo, nors toks neegzistavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatė, jog pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Nors ieškovė teigia, kad ji gynė savo, kaip žemės sklypo, savininkės teises, siekdama išvengti nesąžiningo ir nepagrįsto sutarties nutraukimo, tačiau įrodymų, jog ieškovė tinkamai vykdė sutartį, nepateikė. Priešingai, ieškovė tik darė išvadas apie šios prievolės tikėtiną įvykdymą.

24. Apeliantė nurodo, kad sutarties nutraukimo atsakovė siekė ne dėl jos nurodomų aplinkybių (neatsiskaitymo), bet dėl nesąžiningų tikslų – atsakovei buvo žinoma, jog žemės sklypas netrukus bus paimtas visuomenės poreikiams, o perėmus žemės sklypą, atsakovė už jo paėmimą visuomenės poreikiams būtų gavusi 1 060 000,00 Eur arba 85 950,00 Eur daugiau nei pagal sutartį, tačiau šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba dar 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1P-365-(1.17 E.) buvo pradėta ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar iki ieškovės prevencinio ieškinio pareiškimo, pačiai ieškovei jau turėjo būti žinoma apie tai, kad trečiasis asmuo NŽT ketina paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, t. y. teikdama prevencinį ieškinį, ieškovė iš anksto žinojo apie savo atliekamų procesinių veiksmų tiek faktinį, tiek teisinį nepagrįstumą.

25. Apeliantės teigimu, dėl atsakovės pareikšto ieškinio kitoje civilinėje byloje, nagrinėjama byla prarado aktualumą, kadangi kitoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl sutarties nutraukimo ir dėl to ieškovės pareikštas prevencinis ieškinys uždrausti nutraukti sutartį neteko prasmės, t. y. kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas ginčą spręs iš esmės – vertins sutartį, jos vykdymo aplinkybes ir spręs, ar yra pagrindas sutartį nutraukti. Apeliantė nurodo, jog atsakovė, žinodama apie pareikštą prevencinį ieškinį, sąmoningai inicijavo kitą bylą dėl sutarties nutraukimo, o ne pareiškė priešieškinį nagrinėjamoje byloje.

26. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

27. Atsakovė teigdama, jog ieškovė ne tik nevykdė Sutarties laiku, bet ir po 2020 m. lapkričio 9 d. papildomo rašytinio raginimo vykdyti sutartį pateikimo, net iš dalies jos nevykdė, nebendradarbiavo ir nesiėmė jokių derybinių veiksmų susitarti, kitoje civilinėje byloje pareikšdama ieškinį dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, naudojosi savo procesinėmis teisėmis – gynė savo įsitikinimus, teises ir teisėtus interesus pasinaudodama teise teikti ieškinį ir jį įrodinėti savo pasirinktomis priemonėmis (CPK 5, 12, 14, 42, 177, 178 straipsniai). Nors apeliantė teigia, kad dėl atsakovės pareikšto ieškinio kitoje civilinėje byloje, nagrinėjama byla prarado aktualumą, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovės kreipimasis į teismą ir siekimas ginti savo teises pats savaime negali būti pripažįstamas neteisėtais ir/ar nesąžiningais veiksmais, lėmusiais ieškovės ieškinio atsisakymą.

28. Be to, ieškovės ieškinys šioje civilinėje byloje buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d., o priimtas 2020 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi. Procesiniai dokumentai su teismo pranešimu atsakovei įteikti 2021 m. sausio 5 d., o 2021 m. sausio 29 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuris buvo priimtas 2020 m. vasario 2 d. teisėjo rezoliucija. Tuo tarpu civilinė byla Nr. e2-1440-661/2021 pagal UAB „MoRolda“ ieškinį UAB „Placitum“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo buvo pradėta pagal 2020 m. gruodžio 17 d. ieškinį, kuris teisme buvo priimtas 2020 m. gruodžio 18 d., o 2020 m. gruodžio 22 d. išsiųsti procesiniai dokumentai UAB „Placitum“. Taigi, atsakovė dėl savo pažeistų teisių gynimo su ieškiniu dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo kreipėsi į teismą panašiu laiku kaip ir ieškovė. Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai šioje byloje atsakovei buvo įteikti vėliau nei kitoje byloje atsakovė pareiškė ieškinį ieškovei, galima daryti išvadą, jog atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dar nežinodama apie ieškovės pateiktą prevencinį ieškinį, todėl apeliantės argumentai, jog atsakovė, žinodama apie pareikštą prevencinį ieškinį, sąmoningai inicijavo kitą bylą dėl Sutarties nutraukimo, o ne pareiškė priešieškinį nagrinėjamoje byloje yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

29. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentais, jog esant atsakovės pretenzijoms dėl sutarties nevykdymo ir gavusi 2020 m. lapkričio 9 d. notaro M. S. pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad jeigu iki 2020 m. lapkričio 24 d. (imtinai), t. y. per papildomai suteiktą 10 darbo dienų terminą, neatsiskaitys pagal Sutartį, tai bus laikoma esminiu Sutarties pažeidimu ir atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka įgis teisę nutraukti sutartį bei įvertinus, kad Sutarties nutraukimo atveju taikoma Sutartyje numatyta atsakomybė, ieškovė turėjo suprasti, kad atsakovė kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo.

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, būdama atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kuriam teismų praktika bei įstatyme įtvirtintos prevencinio ieškinio sąlygos, turėjo būti žinomos, turėjo iš anksto, t. y. prieš kreipiantis į teismą su prevenciniu ieškiniu, atsakingai ir kritiškai įsivertinti teikiamo ieškinio pagrįstumą bei jo tenkinimo perspektyvas. Taigi, šiuo atveju ieškovė ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovė būtų patenkinusi jos reikalavimus ir/ar kitų atsakovės neteisėtų veiksmų ar nesąžiningo elgesio, bet dėl to, kad nepakankamai kritiškai, taip pat nesavalaikiai (po kreipimosi į teismą) įsivertino, kad jos pareikštas prevencinis ieškinys yra nepagrįstas, t. y. ieškinio atsisakymo priežastis buvo išimtinai sąlygota ieškovės apsisprendimo nebetęsti civilinio proceso. Kadangi atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir kitas advokato teisines paslaugas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir pagrįstai įpareigojo apeliantę kompensuoti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Atsižvelgus į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą.

35. Atsakovė pateikė duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės, t. y. 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (konsultacijas bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės atsakovei 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

37. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Placitum“ atsakovei UAB „MoRolda“ 968,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas