- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-05
- Bylos Nr.
- 2YT-8388-1212/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00525-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Vegys
- Pareiškėjas
- I. P.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Mindaugas Vegys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Nikolajus Aleninas, O. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio 2024 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti vykdyti 2023-01-16 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl susidariusio vaikų išlaikymo įsiskolinimo iki 2024-10-24 datos.
Antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.
Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką dalyvaujantys byloje asmenys informuoti 2024 m. kovo 22 d. nutartimi, taip pat apie tai viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9–10 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimo pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens O. L.. 2024 m. vasario 8 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patvarkymas), kuriuo antstolis užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vykdomoji byla) ir grąžino išieškotojai (pareiškėjai) vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).
Patvarkyme antstolis be kita ko nurodė, kad vykdomąją bylą užbaigia vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Pareiškėja argumentuoja, kad antstolis negalėjo užbaigti vykdomosios bylos, nes išieškotoja
toliau gali įgyvendinti vaikų teisę į išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė iki 2023 m. spalio 24 d., t. y. iki momento, kol vaikai gyveno pas motiną (išieškotoją).
Teismo vertinimu, šios bylos esminis klausimas – ar buvo pagrindas užbaigti vykdomąją bylą.
Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
Nagrinėjamu atveju antstolis vykdomąją bylą užbaigė CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu t.y. CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalį vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui: 1) išieškotojo prašymu; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; 3) jeigu išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą; 4) jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė; 5) jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą; 6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus paskutinį būstą, kuriame gyvena, ir išieškoti iš šio būsto draudžiama pagal šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalies nuostatas; 7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui; 8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje ir jeigu vykdomasis dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui (šio Kodekso 590 straipsnio 4 dalis); 9) nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.
Pažymėtina, kad CPK 631 ir 632 straipsniuose yra nurodyti baigtiniai sąrašai pagrindų, kuriems esant vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdomoji byla laikoma baigta. Tai reiškia, kad antstolis grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir užbaigti vykdomąją bylą turi teisę tik nustatęs, kad vykdomojoje byloje egzistuoja konkrečios CPK 631 ir 632 straipsniuose nurodytos aplinkybės (pagrindai).
Nagrinėjamu atveju antstolis 2024 m. vasario 8 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame išieškojimo negalimumą ir vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui argumentavo, nurodydamas: ,,Patikrinęs (-usi) sprendimo įvykdymo galimybes: vykdomosios bylos duomenimis, nustačiau: vaikui, kuriam yra priteistas materialinis išlaikymas, pradėjus gyventi su skolininku, kuris jį šiuo metu ir išlaiko, atskiras priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas pasidarė neįmanomu (vaikas jau yra išlaikomas skolininko). Be to, išieškotojo (jo atstovo) veiksmai dėl kurių pasikeitė minėto vaiko išlaikymo uzufrukto teise tvarkytojas, sprendimo įvykdymą šiuo metu padarė neįmanomu, kadangi nėra galimybės vykdyti vykdomajame dokumente pažodžiui nurodytą su išieškojimu susijusią teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriama vaiko motina I. P., kai pagal skubiai vykdytiną Kauno apylinkės teismo 2024-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise šiuo metu yra O. L. (pats skolininkas). Pastebėtina, kad dabartinis išieškojimo negalimumas, kai vykdomajame dokumente nurodytas asmuo netenka galimybės vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise, netrukdo per įstatymų nustatytą terminą iš naujo pateikti šį vykdomąjį dokumentą vykdyti, jei I. P. vėl taps vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise, o taip pat neriboja šio asmens teisių įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises, teikiant skolininkui ieškinį, jei mano, kad skolininkas būtent jai privalo atlyginti priteisto materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumą, kuri susidarė tuo metu, kai ji turėjo viena išlaikyti vaiką savo sąskaita. Vadovaujantis kitais pagrindais, vykdomasis dokumentas grąžintinas išieškotojui.“
Ištyrus šias aplinkybes, darytina išvada, kad išieškojimo negalimumo akte nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad CPK 631 straipsnio 1 dalyje nurodytas vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui pagrindų sąrašas yra baigtinis, vykdomasis dokumentas išieškotojui negali būti grąžintas ,,vadovaujantis kitais pagrindais“. Antstolis išieškojimo negalimumo akte nurodo, kad ,,išieškotojo (jo atstovo) veiksmai dėl kurių pasikeitė minėto vaiko išlaikymo uzufrukto teise tvarkytojas, sprendimo įvykdymą šiuo metu padarė neįmanomu, kadangi nėra galimybės vykdyti vykdomajame dokumente pažodžiui nurodytą su išieškojimu susijusią teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriama vaiko motina I. P., kai pagal skubiai vykdytiną Kauno apylinkės teismo 2024-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise šiuo metu yra O. L. (pats skolininkas)“. Tačiau šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad yra pagrindas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal kurį vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą, nes vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad konkretūs išieškotojos veiksmai ar neveikimas neleistų vykdyti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą. Teismų praktikoje CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymas siejamas su konkrečiais išieškotojo veiksmais ar neveikimu vykdomojoje byloje, kurie neleidžia vykdyti vykdomojo dokumento (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2280-580/2022 konstatuota, kad antstolis turėjo teisę vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes išieškotojas nesiėmė veiksmų Privalomojo nurodymo prieštaravimams Konstitucijai ir CK įtvirtintam nuosavybės teisiniam reguliavimui pašalinti; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-3119-258/2018 konstatuota, kad antstolis turėjo vadovautis CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai, nes vykdymo procesą padarė negalimu išieškotojos neveikimas, nepasigaminant paso). Taigi, aplinkybė, kad įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2024-01-31 nutarčiai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pasikeitė vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise, nėra aplinkybė, pagrindžianti sprendimo vykdymo negalimumą sukeliantį išieškotojos veikimą ar neveikimą vykdomojoje byloje CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Išieškotojos veiksmai ar neveikimas galėjo lemti Kauno apylinkės teismo 2024-01-31 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimą, tačiau šie veiksmai ar neveikimas savaime neįtakoja vykdomojo dokumento vykdymo CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.
Iš antstolio 2024 m. kovo 8 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą matyti, kad antstolis vykdomojo dokumento tolimesnio vykdymo negalimumą siejo su tuo, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2024-01-31 nutarties įsiteisėjimo pareiškėja neteko teisės uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko turto.
Šiame kontekste tampa aktuali teismų praktika bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo subjektų ir uzufrukto teisės netekimo pasekmių kai vaikas sulaukia pilnametystės. Kasacinis teismas išaiškino, kad jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iš tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo. Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010).
Be to, Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-313/2023; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013).
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjos uzufrukto teisės pabaiga taip pat nedaro neteisėto ir negalimo vykdymo proceso, nes, pirma, vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, antra, išieškotojai vykdomojoje byloje yra pareiškėjos ir skolininko nepilnamečiai vaikai, o ne pareiškėja.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vykdomojoje byloje neegzistuoja pagrindas vykdomąją bylą užbaigti vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojui; taip pat neegzistuoja kiti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad antstolis priimdamas patvarkymą ir užbaigdamas vykdomąją bylą atliko neteisėtus veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas – antstolio 2024 m. vasario 8 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolio N. A. 2024 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.