Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. 2S-3119-258/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
2S-3119-258/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30952-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Pareiškėjas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-3119-258/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30952-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11; 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. D., M. W..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio 2018 m. liepos 31 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo. Nurodė, kad su vykdymo išlaidomis nesutinka, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas išduoti Lietuvos Respublikos pasą M. V., užrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu pase pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („W.“), buvo neįvykdytas laiku dėl pačios išieškotojos veiksmų. Nurodė, kad tik jai atvykus galėjo būti atlikti privalomi veiksmai, t. y. M. W. turėjo paduoti nustatytos formos prašymą, jos atvaizdas turėjo būti nuskaitytas esančia biometriniu duomenų registravimo įranga arba jai pageidaujant iš pateiktų nuotraukų, turėjo būti nuskaityti dešinės ir kairės rankos dviejų pirštų antspaudai bei sumokėta nustatyto dydžio rinkliava. Išieškotojai atlikus prieš tai minėtus veiksmus, 2018 m. sausio 12 d. jai buvo išduotas pasas, kuriame jos pavardė buvo nurodyta W. ir teismo sprendimas buvo įvykdytas. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjas nurodė, kad nesutinka mokėti vykdymo išlaidų.

2. Antstolis, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, 2018 m. spalio 4 d. patvarkymu persiuntė skundą nagrinėti teismui. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 21 d. išieškotoja M. V. kreipėsi į antstolio kontorą prašydama priimti vykdyti 2017 m. balandžio 18 d. dienos Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-8376-484/2016. Nurodė, kad patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir pats apskaičiavimas buvo siųstas 2018 m. liepos 31 d. dieną, el. paštu. Kadangi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba neapmokėjo vykdymo išlaidų, antstolis vykdymo išlaidas išieško priverstinai. Todėl antstolio vykdymo išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 1-8376-484/2016, buvo įvykdytas 2018 m. vasario 7 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl antstolio M. D. veiksmų atmetė.

4. Teismas nustatė, kad vykdomoji byla užvesta Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomojo rašto pagrindu, antstolis apskaičiavo būtinų vykdymo išlaidų dydį. Kadangi pareiškėjas raginime nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė, antstolis ėmėsi priverstinių veiksmų vykdomajam dokumentui vykdyti, t. y. atliko veiksmus vykdomojoje byloje: nuorašų išdavimas, užklausų vykdymas. Nenustatyta aplinkybių, kad vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos nesilaikant Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkto. 2017 m. liepos 5 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi Nr. 2VP-1431-728/2018, antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestas, kadangi byloje buvo konstatuota, kad teismo įpareigojimas jau įvykdytas, pažymint, kad įpareigojimas nebuvo vykdomas dėl pačios pareiškėjos kaltės. Tačiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismo įpareigojimas buvo įvykdytas tik 2018 m. vasario 7 d., kas reiškia, kad teismo įpareigojimas (pilietei paso neišdavimas) nebuvo vykdomas gana ilgą laiką.

5. CPK 624 straipsnyje yra nurodytos raginimo neįvykdymo pasekmės, t. y. kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus vykdymo išlaidų, yra taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės. Kadangi raginimo terminas suėjo, o byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas įpareigojimą būtų įvykdęs ir vykdymo išlaidas apmokėjęs, todėl teismas padarė išvadą, kad antstolis tinkamai taikė CPK 624 straipsnio nuostatas, nes antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, ne tik turi teisę, bet ir privalo imtis ir kitų priverstinio vykdymo priemonių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį.

7. Atskirajame skunde nurodo, kad tam, kad Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba galėtų įvykdyti teismo sprendimą, buvo būtina atlikti būtinas procedūras, nustatytas 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymais Nr. 1V-200/V-62 „Dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos apraše, t. y. pati išieškotoja M. W. turėjo paduoti nustatytos formos prašymą, jos atvaizdas turėjo būti nuskaitytas esančia biometrinių duomenų registravimo įranga arba jai pageidaujant iš pateiktų nuotraukų, be to turėjo būti nuskaityti dešinės ir kairės rankos dviejų pirštų antspaudai bei sumokėta nustatyto dydžio rinkliava. Išieškotojai, atlikus prieš tai minėtus veiksmus, 2018 m. sausio 12 d. jai buvo išduotas pasas, kuriame jos pavardė buvo nurodyta „W.“ ir teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2823-492/2017 buvo įvykdytas. Apeliantas teismo sprendimą įvykdė tinkamai, o anksčiau nei 2018 m. sausio 12 d., o įvykdyti negalėjo dėl pačios išieškotojos kaltės (tą patį yra konstatavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-1431-728/2018). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentas, kad skolininkei įvykdžius sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko turi būti išieškotos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p.) yra nepagrįstas, kadangi teismo sprendimas laiku buvo neįvykdytas dėl pačios išieškotojos kaltės.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-23 nutartį nepakeistą.

9. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą per 10 dienų bei išaiškinta pareiškėjui, kad, jei sprendimas nebus vykdomas, antstolis, vadovaudamasis CPK 771 str. nuostatomis, surašys sprendimo neįvykdymo aktą, su kuriuo kreipsis į teismą dėl įpareigojimo nevykdymo. Kadangi apeliantas nevykdė sprendimo ilgą laiką, buvo imtasi priverstinių priemonių. Surašytas sprendimo neįvykdymo aktas. Apeliantas sprendimą įvykdė tik 2018-02-07. Kadangi pareiškėjas raginime nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė, antstolis atlikus priverstinius veiksmus vykdomajam dokumentui vykdyti, antstoliu priklauso visos vykdymo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11. Atskiruoju skundu skundžiama nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų vykdymo procese atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Byloje kilo ginčas dėl vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo.

13. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

14. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis).

15. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje 2018-07-31 priimti trys dokumentai: vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-18-28-13826, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-28-13825 ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas Nr. S-18-28-13829. Apeliantas prašė panaikinti 2018-07-31 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Nurodo, kad apeliantas teismo sprendimą įvykdė tinkamai, o anksčiau nei 2018 m. sausio 12 d., o įvykdyti negalėjo dėl pačios išieškotojos kaltės. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantu sutinka.

16. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis priėmė vykdyti 2017-04-18 vykdomąjį raštą, išduotą Vilniaus apygardos administracinio teismo dėl 2017-03-08 nutarties, kuria nutarta įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasą pareiškėjai M. V., užrašant jos pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu pase pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („W.“). Apeliantas 2017-04-07 raštu informavo išieškotoją, jog tam kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą, buvo būtina atlikti būtinas procedūras, nustatytas 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymais Nr. 1V-200/V-62 „Dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos apraše. 2017 m. gegužės 8 d. antstolis Vilniaus apskrities vyriausiam policijos komisariatui siuntė raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų, bei išaiškino, kad neįvykdžius šio įpareigojimo antstolis vadovaujantis CPK 771 straipsnio nuostatomis, surašys sprendimo neįvykdymo aktą su kuriuo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nevykdymo. Skolininkas, reaguodamas į antstolio raginimą, nurodė, kad teismo sprendimas yra nevykdomas dėl pačios išieškotojos veiksmų, t. y. jai neatvykstant į Migracijos valdybą, kadangi būtina užpildyti nustatytos formos prašymą išduoti (pakeisti) pasą. Darytina išvada, kad šiuo atveju sprendimo tinkamas įvykdymas priklausė ne tik nuo skolininko, bet ir nuo išieškotojos veiksmų.

17. Pažymėtina, jog apeliantas yra viešojo administravimo subjektas, o viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, ir plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Taigi apeliantas (skolininkas) ne atsisakė vykdyti teismo sprendimą, o priešingai, dar iki antstolio atsiųsto raginimo siekė įvykdyti sprendimą. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1-04/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14—800/07; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AI4-1052/2007). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pats apeliantas neatliko jokių veiksmų, kurie apsunkintų teismo sprendimo vykdymą, ar parodytų jo nenorą vykdyti teismo sprendimą. Atvirkščiai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad apeliantas kaip skolininkas buvo aktyvus vykdymo procese, bendradarbiavo su antstoliu, siuntė raštus išieškotojai, kad ši atvyktų ir atliktų visas procedūras, reikalingas paso pagaminimui, taip siekdamas užtikrinti kuo greitesnį teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu dėl pačios išieškotojos veiksmų teismo sprendimas nebuvo laiku įvykdytas. Ši aplinkybė konstatuota ir įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartyje c. b. Nr. 2VP-1431-728/2018, kur buvo sprendžiamas baudos už teismo sprendimo nevykdymą paskyrimo klausimas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, išieškotoja, atsakydama į apeliantės pranešimą, jog pirmiausia pati išieškotoja turi atlikti privalomas procedūras, reikalingas pasui išduoti. Išieškotoja, delsdama atvykti į Migracijos valdybą, nurodė tik deklaratyvų niekuo nepagrindžiamą atsakymą, kad ji negali rizikuoti ir gauti dokumentą, kuris neatitiks nei Paso Įstatymo, nei teisės aktais nustatytos Europos Sąjungoje vieningo pavyzdžio formos ir sukels dideles problemas nustatant ir įrodant tapatybę. Apeliantas, būdamas viešojo administravimo subjektas, nei viename iš savo raštų adresuotų tiek antstoliui, tiek išieškotojai nenurodė, kad jis neketina laikytis teismo sprendime nurodyto įpareigojimo. Apelianto neketinimo vykdyti teismo sprendimą nerodė ir jo veiksmai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pati išieškotoja savo veiksmais sudarė kliūtis apeliantui tiek iki raginimo tiek ir antstoliui išsiuntus raginimą įvykdyti teismo sprendimą.

18. CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo vykdymą padaro neįmanomą. Nagrinėjamu atveju, antstolis, turėdamas duomenis, kad išieškotojai yra išaiškinta paso pagaminimo procedūrą ir ji vis tiek vengia atvykti į Migracijos tarnybą užpildyti reikalingas formas, turėjo vadovautis CPK 631 str. 1 d. 5 p. nuostata ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad antstolis negrąžino vykdomojo rašto, o išieškotoja jau po raginime apeliantui nustatyto termino nuvyko į Migracijos tarnybą ir įvykdė visus paso pagaminimo procedūrai reikalingus veiksmus ir taip teismo sprendimas buvo įvykdytas. Pagal CPK 610 str. visas sprendimo vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad išieškotoja yra apmokėjusi 103,99 EUR būtinas vykdymo išlaidas. Antstolis vykdomojoje byloje apskaičiavęs 112,65 EUR vykdymo išlaidų, kurias nurodė sumokėti apeliantui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima laikyti, kad teismo sprendimas buvo neįvykdytas dėl apelianto kaltės per raginime nustatytą terminą. Kaip jau minėta sprendimo įvykdymas priklausė nuo išieškotojos ir nuo skolininko veiksmų, todėl nustačius, kad sprendimas nebuvo įvykdytas laiku, t. y. per raginime skirtą laiką, dėl išieškotojos neveikimo, nėra teisinio pagrindo daryti išvadai, kad vykdymo išlaidos turi būti išieškotos iš skolininko vadovaujantis CPK 611 str.

19. Remiantis išdėstytu, teismo skundžiama nutartis panaikinama ir apelianto atskirasis skundas tenkinamas, panaikinant antstolio 2018-07-31 patvarkymą Nr. S-18-28-13825.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl antstolio veiksmų.

Panaikinti antstolio M. D. 2018-07-31 patvarkymą Nr. S-18-28-13825 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0028/17/00684.

Teisėja Rita Kisielienė