- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1000-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00525-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolio N. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis N. A., O. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. P. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2024 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. S-24-165-5356 ir priimti vykdyti 2023 m. sausio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2SP-11136-838/2021 dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki 2024 m. spalio 24 d.
2. A. N. A. (toliau – ir antstolis) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla Nr.(duomenys neskelbtini) perdavė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų tenkino, panaikino antstolio patvarkymą.
4. Teismas darė išvadą, kad išieškojimo negalimumo akte nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 631 straipsnio 1 dalyje nurodytas vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui pagrindų sąrašas yra baigtinis, vykdomasis dokumentas išieškotojui negali būti grąžintas „vadovaujantis kitais pagrindais“.
5. Teismas įvertinęs antstolio išieškojimo negalimumo akte nurodytus argumentus, kad ,,išieškotojo (jo atstovo) veiksmai dėl kurių pasikeitė minėto vaiko išlaikymo uzufrukto teise tvarkytojas, sprendimo įvykdymą šiuo metu padarė neįmanomu, kadangi nėra galimybės vykdyti vykdomajame dokumente pažodžiui nurodytą su išieškojimu susijusią teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriama vaiko motina I. P., kai pagal skubiai vykdytiną Kauno apylinkės teismo 2024-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise šiuo metu yra O. L. (pats skolininkas)“ vertino, kad šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad yra pagrindas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal kurį vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą, nes vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad konkretūs išieškotojos veiksmai ar neveikimas neleistų vykdyti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą.
6. Aplinkybė, kad įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 pasikeitė vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise, nėra aplinkybė, pagrindžianti sprendimo vykdymo negalimumą sukeliantį išieškotojos veikimą ar neveikimą vykdomojoje byloje CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Išieškotojos veiksmai ar neveikimas galėjo lemti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 priėmimą, tačiau šie veiksmai ar neveikimas savaime neįtakoja vykdomojo dokumento vykdymo CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika darė išvadą, kad pareiškėjos uzufrukto teisės pabaiga nedaro neteisėto ir negalimo vykdymo proceso, nes, pirma, vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, antra, išieškotojai vykdomojoje byloje yra pareiškėjos ir skolininko nepilnamečiai vaikai, o ne pareiškėja.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Antstolis (toliau – ir apeliantas) 2024 m. balandžio 16 d. atskiruoju skundu (DOK-46967) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1 Pažeidžiant CPK 185 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo 2024 m. vasario 8 d. išieškojimo negalimumo akto, kuriame antstolis aiškiai nurodė nustatytas išieškojimo negalimumo aplinkybes, ir, be kita ko, nurodė būtent CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui pagrindą, kai išieškotojas savo veiksmais (netekus grąžintame vykdomajame dokumente nurodytos teisės) sprendimo įvykdymą padarė neįmanomu.
8.2 Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos uzufrukto teisės pabaiga nedaro neteisėto ir negalimo vykdymo proceso, nes vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, visiškai nepagrindžia skundžiamos nutarties, kadangi CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju išieškotojui ir yra grąžinamas būtent tas vykdomasis dokumentas, kuris buvo nevisiškai įvykdytas.
8.3 Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjai grąžinto vykdomojo dokumento turinio, kuriame su išieškojimu susijusioje rezoliucinėje sprendimo dalyje pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4 p.) buvo aiškiai nurodyta, kad vykdomasis dokumentas yra betarpiškai susijęs su išieškotojo teise būti vaikų naudai priteisto materialinio išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju. Pagal skubiai vykdytiną Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 pareiškėja neteko teisės vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.191 str. 1 d. 4 p.) ir dėl to sprendimo įvykdymas tuo metu pasidarė neįmanomu, kadangi ši teisė buvo esminė sprendimo vykdymui. Kitu atveju, išieškotojais vykdomajame dokumente turėjo būti nurodyti vaikai, kurių naudai ir buvo priteistas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-313/2023; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013), o ne pati pareiškėja (kaip yra nagrinėjamu atveju).
8.4 Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškėjai grąžinto vykdomojo dokumento (CPK 197 str. 2 d.) turinio, kuriame išieškotoja nurodyta būtent pareiškėja (CPK 648 str. 1 d. 7 p.; vykdomojo dokumento 2 psl.), o ne, kaip klaidingai nurodo pirmosios instancijos teismas, skolininko nepilnamečiai vaikai. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas, nepaneigia fakto, kad nagrinėjamu atveju pačiame vykdomajame dokumente išieškotoja nurodyta būtent pareiškėja (CPK 197 str. 2 d.; vykdomojo dokumento 2 psl.), o ne vaikai. Tokiu atveju, vykdomajame dokumente nurodytos išieškotojos (pareiškėjos) naudai išieškojimas yra galimas tik tada, kai, tėvų gyvenimo skyrium atveju, jai (pareiškėjai) priklauso nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė (CK 3.190 str. 1 d.). Skundžiamų antstolių veiksmų atlikimo metu pareiškėja, t. y. vykdomajame dokumente nurodyta išieškotoja (CPK 638 str. 1 d. ir 648 str. 1 d. 7 p.; vykdomojo dokumento 2 psl.), šią teisę prarado (Kauno apylinkės teismo 2024-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024), todėl sprendimo įvykdymą tam momentui padarė neįmanomu.
8.5 Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 4 str., nes nesivadovavo paties nurodyta teismų praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-313/2023; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013), kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas, o nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą, tėvų gyvenimo skyrium atveju, įgyvendina vienas iš tėvų, kuris šį turtą tvarko uzufrukto teise. Skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo metu ir šių veiksmų apskundimo metu šiuo asmeniu buvo (ir yra šiuo metu) O. L., o ne pareiškėja.
8.6 Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise šiuo metu yra O. L., t. y. pats grąžintame vykdomajame dokumente nurodytas skolininkas, kuris šiuo metu pats ir išlaiko vykdomajame dokumente nurodytus nepilnamečius vaikus, kuriems ankščiau iš jo buvo priteistas išlaikymas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
8.7 Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis). Kaip minėta, nepilnamečiams vaikams naudai priteisto materialinio išlaikymo lėšos yra vaikų turtas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl negali atlikti kompensavimo funkcijos vaikų tėvams ar vienam iš tėvų (CK 3.186 straipsnio 3 ir 4 dalys, 3.203 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju - pareiškėjai. Tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, to iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, uzufrukto teisė taip pat baigiasi (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso komentaras (III knyga, Šeimos teisė); Justitia, Vilnius, 2002; 372 p.). Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise yra paskirtas O. L..
8.8 Vykdant skundžiamą nutartį, pagal vykdomąjį dokumentą priteisto materialinio išlaikymo ir/ar jo įsiskolinimo išieškojimas būtų vykdomas ne vaikų naudai, o pareiškėjui, kuris nagrinėjamu atveju vykdomajame dokumente nurodytas išieškotoju (vykdomojo dokumento 2 psl.), kas prieštarautų nurodytoms materialinės teisės normoms. Materialinis išlaikymas ir/ar jo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams tokiu atveju pagal vykdomąjį dokumentą (vykdomojo dokumento 2 psl.) būtų vykdomas būtent iš to asmens (vykdomajame dokumente nurodyto skolininko O. L.), kuriam šiuo metu priklauso nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), ir tam asmeniui (vykdomajame dokumente nurodytai išieškotojai I. P.), kuri šios teisės neteko, kas akivaizdžiai prieštarautų ne tik CK 3.186 straipsnio 1 daliai, 3.203 straipsnio 1 daliai, bet ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
8.9 Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai ignoravo visus antstolio argumentus, nurodytus patvarkyme atsisakyti patenkinti skundą, ir nepasisakė, kad tuo atveju, jeigu vykdomasis dokumentas būtų ir toliau vykdomas (panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą), išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirtas asmuo, kuris vykdomajame dokumente nurodytas skolininku, vykdymo procese galėtų pateikti duomenis, kad ankstesnis priteisto materialinio išlaikymo įsiskolinimas iš viso yra padengtas, nes tik jis, šiuo metu, vykdo išlaikymui skirtų lėšų administravimą uzufrukto teise ir sutinkamai su CK 3.191 str. 2 d. reikalauti iš pareiškėjos grąžinti vaikui (-ams) turtą (išieškomą (-otą) materialinį išlaikymą ir/ar jo įsiskolinimą) ir visas iš šio vaiko (-ų) turto gautas pajamas ir vaisius. Tokiu atveju, iš skolininko būtų išieškomos tos lėšos, kurių tvarkymo teisė priklauso būtent jam (CK 3.190 str. 1 d.), o CK 3.191 str. 2 d. pagrindu dar jam ir grąžintos. Tai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kuriai privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus.
Šalies argumentai
8.10 Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl materialinio išlaikymo ir/ar jo įsiskolinimo vykdomojo dokumento vykdymo nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 pateiktais išaiškinimais, nes pacituotos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi nesutampa. Nagrinėjamu atveju, priverstinio vykdymo proceso metu vaikai, kurių naudai priteistas materialinis išlaikymas, dar netapo pilnamečiais, o teisė tėvams atstovauti savo nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu buvo pakeista (pareiškėja atitinkamos teismo nutarties pagrindu neteko nepilnamečių vaikų turto tvarkymo teisės), ir asmeniu, kuriam priklauso nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), tapo net ne pats vaikas, o vykdomajame dokumente nurodytas skolininkas. Tuo tarpu minėtoje kasacinio teismo byloje išieškotojas (vaikas) vykdymo proceso metu tapo pilnamečiu, o ir teisė tėvams atstovauti vykdymo procese savo pilnamečiams vaikams pripažinta tik tol, kol nėra pakeista vykdymo tvarka ar subjektai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties kuria, panaikintas antstolio patvarkymas užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
11. I. P. ir O. L. turi du vaikus, E. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir O. L., gimusį .(duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai).
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11136-838/2021 patvirtinta I. P. ir O. L. sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punktu (Nepilnamečių vaikų išlaikymas) O. L. įsipareigojo nuo 2021 m. spalio 1 d. dukrai E. L. ir sūnui O. L. išlaikymui mokėti po 125 Eur kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskirta nepilnamečių vaikų motina I. P..
13. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė I. P. išduoti vykdomąjį raštą pagal minėtą nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, priverstinio išieškojimo iš skolininko O. L.. 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai, padaryti 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje dėl neteisingai nurodytų taikos sutarties punktų.
14. I. P. 2023 m. sausio 16 d. išduotas vykdomasis raštas (v. b. 23-24 l.), kurį antstolis priėmė vykdyti 2023 m. vasario 15 d. patvarkymu, pradėta vykdomoji byla Nr. .(duomenys neskelbtini), išieškotoja nurodyta I. P., skolininku – O. L., išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškoma suma 4 000 Eur ir 250 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2021 m. spalio 1 d. (v. b. 6).
15. Antstolio 2023 m. vasario 21 d. nurodyme nurodoma 4 608,74 Eur priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. 10 l.).
16. 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. rugsėjo 19 d. pažymose apie priteistų lėšų vaiko išlaikymui mokėjimą nurodoma, kad 2023 m. vasario, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais antstolis išmokėjo 0 Eur (v. b. 20, 24).
17. Antstolio 2023 m. gruodžio 7 d. nurodyme nurodoma 4 608,08 Eur priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. 32 l.).
18. O. L. 2024 m. sausio 31 d. prašyme antstoliui nurodė, kad teismui pateikė ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo. Kadangi vaikai nuo 2023 m. spalio 24 d. gyvena su O. L., teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones (v. b. 36 l.).
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-5227-722/2024 (byla nevieša) pagal ieškovo O. L. ieškinį atsakovei I. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
20. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje iš dalies tenkino ieškovo O. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas iki sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu O. L.. Nustatė atsakovės I. P. ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką, priteisė iš atsakovės I. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-01-29) iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskyrė ieškovą O. L., įpareigojo jį išlaikymui skirtas lėšas naudoti išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Nutartis vykdoma skubiai (v. b. 37-38).
21. O. L. 2024 m. sausio 31 d. prašymu antstolio prašė nutraukti išlaikymo išieškojimą vaikų motinai I. P.. Prašyme nurodė, kad nuo 2023 m. spalio 24 d. vaikai gyvena su tėvu; nors motinai mokamas vaikams skirtas išlaikymas, tačiau ji neprisideda prie vaikų išlaikymo (v. b. 39 l.).
22. Antstolis 2024 m. vasario 8 d. išieškojimo negalimumo aktu nutarė grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai I. P. (v. b. 49 l.). Akte nustatė, kad vaikui, kuriam yra priteistas materialinis išlaikymas, pradėjus gyventi su skolininku, kuris jį šiuo metu ir išlaiko, atskiras priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas pasidarė neįmanomu (vaikas jau yra išlaikomas skolininko). Be to, išieškotojo (jo atstovo) veiksmai, dėl kurių pasikeitė vaiko išlaikymo uzufrukto teise tvarkytojas, sprendimo įvykdymą šiuo metu padarė neįmanomu, nes nėra galimybės vykdyti vykdomajame dokumente pažodžiui nurodytą su išieškojimu susijusią teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriama vaiko motina I. P., kai pagal skubiai vykdytiną Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise šiuo metu yra O. L. (pats skolininkas). Dabartinis išieškojimo negalimumas, kai vykdomajame dokumente nurodytas asmuo netenka galimybės vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise, netrukdo per įstatymų nustatytą terminą iš naujo pateikti šį vykdomąjį dokumentą vykdyti, jei I. P. vėl taps vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise, o taip pat neriboja šio asmens teisių įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises, teikiant skolininkui ieškinį, jei mano, kad skolininkas būtent jai privalo atlyginti priteisto materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumą, kuri susidarė tuo metu, kai ji turėjo viena išlaikyti vaiką savo sąskaita.
23. Antstolis 2024 m. vasario 8 d. patvarkymu CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojai I. P. (v. b. 51 l.).
Dėl atskirojo skundo argumentų
24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo 2024 m. vasario 8 d. išieškojimo negalimumo akto, kuriame antstolis aiškiai nurodė nustatytas išieškojimo negalimumo aplinkybes, ir, be kita ko, nurodė būtent CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.
25. CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą.
26. Antstolis 2024 m. vasario 8 d. išieškojimo negalimumo aktu nutarė grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai (v. b. 49 l.). Nurodė, kad išieškotojo (jo atstovo) veiksmai, dėl kurių pasikeitė minėto vaiko išlaikymo uzufrukto teise tvarkytojas, sprendimo įvykdymą šiuo metu padarė neįmanomu, kadangi nėra galimybės vykdyti vykdomajame dokumente pažodžiui nurodytą su išieškojimu susijusią teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta, kad išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriama vaiko motina I. P., kai pagal skubiai vykdytiną Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise šiuo metu yra O. L. (pats skolininkas).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu (skolininku), priteisdamas iš išieškotojų atstovės (vaikų motinos) nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą ir išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskyręs O. L. (skolininką), nelemia sąlygos pripažinti, jog būtent išieškotojų atstovės (vaikų motinos) veiksmai lėmė sprendimo įvykdymą neįmanomą, kas teiktų pagrindą taikyti CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Priešingai, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojų atstovė kreipdavosi į antstolį su prašymais pateikti duomenis apie susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą (v. b. 20, 24).
28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos uzufrukto teisės pabaiga nedaro neteisėto ir negalimo vykdymo proceso, nes vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, visiškai nepagrindžia skundžiamos nutarties, kadangi CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju išieškotojui ir yra grąžinamas būtent tas vykdomasis dokumentas, kuris buvo nevisiškai įvykdytas. Nors įstatymas numato, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, tačiau tam numatytas baigtinis pagrindų sąrašas. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad antstolio išieškojimo negalimumo akte nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai.
29. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjai grąžinto vykdomojo dokumento turinio, kuriame su išieškojimu susijusioje rezoliucinėje sprendimo dalyje pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4 p.) buvo aiškiai nurodyta, kad vykdomasis dokumentas yra betarpiškai susijęs su išieškotojo teise būti vaikų naudai priteisto materialinio išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju. Apelianto vertinimu, pagal skubiai vykdytiną Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 pareiškėja neteko teisės vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.191 str. 1 d. 4 p.) ir dėl to sprendimo įvykdymas tuo metu pasidarė neįmanomu, kadangi ši teisė buvo esminė sprendimo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
30. Šiuo atveju vertintina nepilnamečių vaikų teisė į jų tėvo išlaikymo skolą.
31. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11136-838/2021 patvirtino I. P. ir O. L. sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punktu (Nepilnamečių vaikų išlaikymas) O. L. įsipareigojo nuo 2021 m. spalio 1 d. dukrai E. L. ir sūnui O. L. išlaikymui mokėti po 125 Eur kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskirta nepilnamečių vaikų motina I. P..
32. I. P. 2023 m. sausio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą (v. b. 23-24 l.) antstolis priėmė vykdyti 2023 m. vasario 15 d. patvarkymu, pradėta vykdomoji byla Nr. .(duomenys neskelbtini), išieškotoja nurodyta I. P., skolininku – O. L., išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškoma suma 4 000 Eur ir 250 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2021 m. spalio 1 d., (v. b. 6). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nepilnamečių vaikų tėvas išlaikymo neteikė, antstolis nustatė susidariusią išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškomą sumą 4 000 Eur ir 250 Eur/mėn. fiksuotą mokėjimą nuo 2021 m. spalio 1 d.
33. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje tenkino iš dalies ieškovo O. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, be kita ko, priteisė iš atsakovės I. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-01-29) iki teismo sprendimo priėmimo, o išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskyrė ieškovą O. L. (v. b. 37-38). Tačiau kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 pasikeitė vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojas uzufrukto teise, nėra aplinkybė, pagrindžianti sprendimo vykdymo negalimumą sukeliantį išieškotojos veikimą ar neveikimą vykdomojoje byloje CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Išieškotojos veiksmai ar neveikimas galėjo lemti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 priėmimą, tačiau šie veiksmai ar neveikimas savaime neįtakoja vykdomojo dokumento vykdymo CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.
34. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškėjai grąžinto vykdomojo dokumento (CPK 197 str. 2 d.) turinio, kuriame išieškotoja nurodyta būtent pareiškėja (CPK 648 str. 1 d. 7 p.; vykdomojo dokumento 2 psl.), o ne, kaip klaidingai nurodo pirmosios instancijos teismas, skolininko nepilnamečiai vaikai. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas, nepaneigia fakto, kad nagrinėjamu atveju pačiame vykdomajame dokumente išieškotoja nurodyta būtent pareiškėja (CPK 197 str. 2 d.; vykdomojo dokumento 2 psl.), o ne vaikai. Apelianto vertinimu, tokiu atveju vykdomajame dokumente nurodytos išieškotojos (pareiškėjos) naudai išieškojimas yra galimas tik tada, kai tėvų gyvenimo skyrium atveju, jai (pareiškėjai) priklauso nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė (CK 3.190 str. 1 d.). Skundžiamų antstolių veiksmų atlikimo metu pareiškėja, t. y. vykdomajame dokumente nurodyta išieškotoja (CPK 638 str. 1 d. ir 648 str. 1 d. 7 p.; vykdomojo dokumento 2 psl.), šią teisę prarado (Kauno apylinkės teismo 2024-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024), todėl sprendimo įvykdymą tam momentui padarė neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.
35. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktas; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas.
36. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad vykdomajame rašte išieškotoja nurodyta nepilnamečių vaikų motina, nelaikytina esmine, kadangi, kaip minėta, išlaikymas priteistas šalių nepilnamečiams vaikams. Išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui, dėl to išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami vaikai, o ne vienas iš tėvų.
37. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5227-722/2024 vaiko išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise šiuo metu yra O. L., t. y. pats grąžintame vykdomajame dokumente nurodytas skolininkas, kuris šiuo metu pats ir išlaiko nepilnamečius vaikus, kuriems ankščiau iš jo buvo priteistas išlaikymas (CPK 5 str. 1 d.).
38. Apeliantas teisingai nurodo, kad Kauno apylinkės teismui 2024 m. sausio 31 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones (priteisus iš atsakovės I. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, 2024-01-29, iki teismo sprendimo priėmimo, o išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskyrus ieškovą O. L.), jis - O. L. nuo 2024 m. sausio 31 d. tapo išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise. Tačiau apeliantas nepaneigė fakto, kad nepilnamečių vaikų tėvas yra įvykdęs prievolę, kuri susidarė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-11136-838/2021 pagrindu, t. y. teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą.
39. Nors antstolio atliktų veiksmų metu O. L. buvo paskirtas išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise, tačiau uzufruktoriaus pasikeitimas negali mažinti vaikų turto. Vykdomosios bylos nutraukimas tuo pagrindu, kad pasikeitė nepilnamečiams vaikams priteisto laikinam išlaikymui skirtų lėšų uzufruktorius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali paneigti nepilnamečių vaikų tėvo O. L. įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju vykdyti pareigą dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš CK 3.194 straipsnyje 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant tėvų prievolė išlaikyti vaikus būtų pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties priėmimo antstolio pareiga vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl susidariusio išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo išieškojimo iš O. L. neišnyko.
40. Apeliantas nurodo, kad materialinis išlaikymas ir/ar jo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams tokiu atveju pagal vykdomąjį dokumentą (vykdomojo dokumento 2 psl.) būtų vykdomas būtent iš to asmens (vykdomajame dokumente nurodyto skolininko O. L.), kuriam šiuo metu priklauso nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), ir tam asmeniui (vykdomajame dokumente nurodytai išieškotojai I. P.), kuri šios teisės neteko, kas akivaizdžiai prieštarautų ne tik CK 3.186 straipsnio 1 daliai ir 3.203 straipsnio 1 daliai, bet ir teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais. Kaip minėta, esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei, kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, o nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų. Išlaikymui skirtoms lėšoms paskirto uzufruktoriaus pasikeitimas nepaneigia jo kaip skolininko pareigos vykdyti prievolę nepilnamečiams vaikams (kreditoriams) iki uzufruktoriaus pasikeitimo momento.
41. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kad tuo atveju, jei vykdomasis dokumentas būtų ir toliau vykdomas (panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą), išlaikymui skirtų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirtas asmuo, kuris vykdomajame dokumente nurodytas skolininku, vykdymo procese galėtų pateikti duomenis, kad ankstesnis priteisto materialinio išlaikymo įsiskolinimas iš viso yra padengtas, nes tik jis šiuo metu vykdo išlaikymui skirtų lėšų administravimą uzufrukto teise ir pagal CK 3.191 straipsnio 2 dalį gali reikalauti iš pareiškėjos grąžinti vaikams turtą (išieškomą materialinį išlaikymą ir/ar jo įsiskolinimą) ir visas iš šio vaikų turto gautas pajamas ir vaisius. Tokiu atveju, iš skolininko būtų išieškomos tos lėšos, kurių tvarkymo teisė priklauso būtent jam (CK 3.190 str. 1 d.), o CK 3.191 str. 2 d. pagrindu dar jam ir grąžintos. Tai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtus argumentus paneigia vykdomojoje byloje esantys duomenys, t. y. antstolio 2024 m. vasario 8 d. išieškojimo negalimumo akte nurodoma, kad išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas: 4 000 Eur ir 304 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2021 m. spalio 1 d. Antstolio 2023 m. vasario 21 d. nurodyme nurodoma 4 608,74 Eur priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. 10 l.). 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. rugsėjo 19 d. pažymose apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nurodoma, kad 2023 m. vasario, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais antstolis išmokėjo 0 Eur (v. b. 20, 24). Antstolio 2023 m. gruodžio 7 d. nurodyme nurodoma 4 608,08 Eur priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. 32 l.). Taigi, antstolis nepateikė įrodymų, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas (CPK 178 straipsnis). Be to, susidariusi situacija vertinama antstolio veiksmų atlikimo metu ir negali būti modeliuojama/spėjama į ateitį.
43. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos uzufrukto teisės pabaiga nedaro neteisėto ir negalimo vykdymo proceso, nes, pirma, vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, antra, išieškotojai vykdomojoje byloje yra pareiškėjos ir skolininko nepilnamečiai vaikai, o ne pareiškėja.
44. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl materialinio išlaikymo ir/ar jo įsiskolinimo vykdomojo dokumento vykdymo nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 pateiktais išaiškinimais, neatsižvelgdami į tai, kad pacituotos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi nesutampa. Nagrinėjamu atveju, priverstinio vykdymo proceso metu vaikai, kurių naudai yra priteistas materialinis išlaikymas, dar netapo pilnamečiais, tuo tarpu minėtoje kasacinio teismo byloje išieškotojas (vaikas) vykdymo proceso metu tapo pilnametis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
45. Nors minėtoje kasacinio teismo nutartyje situacija susijusi su aplinkybe, kai išieškotojas (vaikas) vykdymo proceso metu tapo pilnamečiu, tačiau minėtoje nutartyje išaiškinta, kad išieškojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu; kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti.
46. Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų apelianto nurodytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakankami teismo nutarties motyvai nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo esminių bylos aplinkybių bei apelianto argumentų ir paaiškinimų.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
48. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.