Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu S. S. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat nuosprendžiu atmestas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 16,79 Eur žalos už nukentėjusiojo gydymą bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo D. K. civilinis ieškinys dalyje dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas, o dalyje dėl 76 Eur turtinės žalos atlyginimo procesas nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Nuteistojo apeliacinis skundas yra paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, sutinka su jo padarytų veiksmų kvalifikavimu, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir vienu trečdaliu nesumažino jam paskirtinos bausmės, be to, pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje prie ankstesnių jam priimtų nuosprendžių nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis, nors jis buvo panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

5. Esminis nuteistojo prašymas, nukreiptas į švelnesnės bausmės paskyrimą, yra grindžiamas būtinumu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Apeliantas tokią poziciją motyvuoja tuo, kad nuo pat proceso pradžios nepripažino kito šioje byloje jam pareikšto kaltinimo, tai yra dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, o skundžiamu nuosprendžiu dėl minėto nusikaltimo jis buvo išteisintas. Toks nepagrįstas apkaltinimas nulėmė tai, kad teismas, įvertinęs jo poziciją dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nenagrinėjo bylos pagreitinto proceso tvarka, o, skirdamas bausmę dėl nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurį jis pilnai pripažino, netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino skiriamos bausmės vienu trečdaliu.

6. Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistojo skunde nepagrįstai apeliuojama į pagreitinto proceso taikymą, kadangi ši baudžiamoji byla nebuvo perduota teismui nagrinėti BPK 31 skyriaus 2 skirsnio tvarka. Galima suprasti, kad apeliantas painioja pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo sąvokas ir prašymas dėl BK 64¹ straipsnio taikymo yra susijęs būtent su, nuteistojo manymu, šioje byloje nepagrįstai netaikytu sutrumpintu įrodymu tyrimu.

7. BK 64¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi BK 64¹ straipsnio taikymui privalu nustatyti dvi sąlygas – sutrumpintą įrodymų tyrimo atlikimą (pagreitintą procesą ir baudžiamojo įsakymo priėmimą reglamentuojančios nuostatos šiuo atveju neaktualios) bei kaltės pripažinimą.

8. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. jam pareikštų kaltinimų pilnai nepripažino, 2020 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje pradėjęs duoti parodymus dėl inkriminuotų kaltinimų, kitame teismo posėdyje, kuriame buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas, išreiškė poziciją parodymų toliau nebeduoti, į teisėjos klausimus neatsakė ir nurodė, kad parodymus duos po nukentėjusiojo apklausos, dėl ko baudžiamąją bylą nutarta nagrinėti taikant įprastinį įrodymų tyrimą (2 t., b. l. 153-166). Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas nukentėjusysis D. K., liudytojas G. K., ekspertė J. Bytautaitė. Taigi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta bendra tvarka, o tai atitinkamai reiškia, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, neturėjo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Ta aplinkybė, kad teismas S. S. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino, nesant padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nereiškia, kad skiriant bausmę už nusikaltimą, kurio padarymu buvo pripažintas kaltu, S. S. turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Nesant aptariame straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, BK 64¹ straipsnio nuostatos nuteistajam S. S. pagrįstai nebuvo pritaikytos ir paskirtoji bausmė šiuo pagrindu nebuvo mažinta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė.

9. Nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl kaltės pripažinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neliko neįvertinta. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis buvo pagrindas pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ši aplinkybė buvo vertinama visumoje su kitais BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais. Nors teismas apeliantui parinko griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tačiau tokia išvada yra motyvuota, nulemta iš esmės neigiamos nuteistojo asmenybės, daugkartinių pastarojo teistumų, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įtvirtintai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Matyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra iš esmės artimas galimam skirti šios bausmės rūšies minimumui ir, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra aiškiai linkęs nusikalsti, sistemingai daro nusikalstamas veikas, nukreiptas užvaldyti svetimą turtą, nerodo noro pragyvenimui lėšas užsidirbti teisėtais būdais, anksčiau ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, jam ne sykį buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, tokia pirmosios instancijos paskirta bausmė už nagrinėjamoje byloje padarytą nusikalstamą veiką yra teisinga, ne per griežta, pilnai atitinkanti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Pagrindų švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nenustatyta.

10. Apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma iš nuosprendžio įžanginės dalies pašalinti įrašytą teismo nuosprendį, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas buvo panaikintas aukštesniojo teismo, kuris bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Pasisakant dėl tokio nuteistojo prašymo, pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas klaidingai kaip panaikintą nurodo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šis teismo nuosprendis nebuvo skundžiamas, nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. spalio 19 d., o 2010 m. spalio 21 d. buvo perduotas vykdyti. Apeliaciniame skunde minimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendis buvo priimtas išnagrinėjus bylą po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo kitam to paties teismo teisėjui. Tarp apeliantui priimtų ankstesnių nuosprendžių skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje išties yra nurodytas ir apeliacinės instancijos teismo panaikintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas ir nepažymėjo, kad toks teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas, tačiau tai, kad toks nuosprendis yra įvardintas tarp kitų nuteistajam S. S. priimtų teismų procesinių sprendimų, savaime nereiškia klaidos. Tuo pačiu pažymėtina, kad iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad minimas 2010 m. spalio 20 d. nuosprendis bausmės skyrimui įtakos neturėjo, laisvės atėmimo bausmės parinkimą nulėmė bendrai nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų visuma, naujo nusikaltimo padarymas esant neišnykusiam teistumui.

11. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra įstatyminio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, todėl nuteistojo S. S. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

12. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. (12.32) PT-6338 dėl nuteistajam S. S. teiktos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad S. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 92,70 Eur ir tokia suma iš nuteistojo priteistina valstybės naudai (3 t., b. l. 22-2).

13. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti gynėją (3 t., b. l. 15). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko advokatę E. Šajaukaitę, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ji buvo paskirta S. S. gynėja (3 t., b. l. 17, 18).

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam S. S. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo S. S. netenkinti.