Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų

Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apylinkės prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (toliau – Prokuratūra) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkei susitaikius su nukentėjusiąja N. L. (BK 38 straipsnio 1 dalis). E. S. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o būtent: 2021 m. kovo 24 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 08:00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, savo seseriai N. L. vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė į dešinės pusės akies sritį, dėl ko nukentėjusioji N. L. jautė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytos faktinės uždraustos veikos padarymo aplinkybės yra teisingos, tačiau pirmosios instancijos teismas, atleisdamas E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl asmens priverstinio gydymo būtinumo, tokiu būdu skundžiamu nuosprendžiu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai nusprendė E. S. netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

10. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog įstatymas tiesiogiai nenumato apribojimo taikyti BK 38 straipsnį nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje prašoma kaltinamajam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Teismas padarė išvadą, kad byloje nustačius BK 38 straipsnyje numatytą pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, byla turi būti nutraukiama nuosprendžiu. Toks teismo motyvas, teisėjų kolegijos įsitikinimu laikytinas visiškai nepagrįstu ir prieštaraujančiu logikai iš esmės.

11. Teisėjų kolegija pastebi, jog skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje teismas teisingai nustatė, kad E. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau motyvuojamoje nuosprendžio dalyje E. S. pripažino kalta padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tokia teismo nuosprendžio forma laikytina neteisinga ir neteisėta. Atsižvelgiant į tai, kad procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra įtariamųjų ar kaltinamųjų negalima teigti, kad asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, padarė nusikalstamą veiką (nusikaltimą), tokiose bylose vartojama sąvoka baudžiamojo įstatymo uždrausta veika. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-251/2010; 1A-161-1076/2019). Visiškai sutiktina su Prokuratūros skundo motyvais, jog apylinkės teismui priėmus nuosprendį ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas atleidus E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei susitaikius nukentėjusiąja, teismas nepagrįstai sprendė E. S. kaltumo klausimą, tokiu būdų pažeisdamas jos teises bei apsunkindamas teisinę padėtį.

12. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas jas taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020, 2K-87-697/2021).

13. Šioje byloje nėra ginčo dėl, to kad E. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o būtent: E. S. 2021 m. kovo 24 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 08:00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, savo seseriai N. L. vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė į dešinės pusės akies sritį, dėl ko nukentėjusioji N. L. jautė fizinį skausmą. E. S. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai ir nurodė, jog dėl įvykio gailisi (b. l. 120-123).

14. Kaip jau minėta, teismui sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių asmeniui taikymo svarbus aspektas yra psichikos sutrikimo pobūdis, t. y. privalu nustatyti ar asmuo veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo ir ar veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei. Šių duomenų nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl, vertinant šiuos kriterijus remiamasi teismo ekspertų – psichiatrų išvadomis, rekomendacijomis ir paaiškinimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

15. Nagrinėjamoje byloje, E. S. buvo tiriama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriuje. 2021 m. balandžio 20 d. - liepos 2 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikę ekspertai ekspertizės akte Nr. 88TPK-33/2021 (b. l. 89-90) nustatė: 1) E. S. praeityje ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtine psichikos liga šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipas; 2) E. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje; 3) E. S. atsižvelgiant į psichikos būsenos ypatumus nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 4) E. S. šiuo metu serga psichikos liga, ir negali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nerekomenduojama jos apklausti, nes ji dėl ligos nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis. Apklausa gali pabloginti jos psichikos būklę; 5) E. S. jei bus taikomas gydymas, ji nebus pavojinga visuomenei būdama laisvėje; 6) E. S. būtinas priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas ambulatorinėmis sąlygomis pagal gyvenamąją vietą psichikos sveikatos centre.

16. Detaliau analizuojant byloje esantį ekspertizės aktą (b. l. 89-90) matyti tai, jog įvertinus ekspertizės tyrimui pateiktą medžiagą (medicininę dokumentaciją, baudžiamosios bylos duomenis, tiriamosios žodžius), buvo nustatyta, kad E. S. psichikos sutrikimai pasireiškė jaunystėje dismorfobiniais išgyvenimais, 1988 metais (30-ties metų amžiaus) išsivystė depresinė būsena, su suicidinėmis mintimis ir ketinimais nusižudyti. Bandė pasikarti, tačiau nepavykus nusprendė gyventi toliau. Nuo 1994 metų klinikiniame vaizde stebima hipochondrinio tūrinio kliedėjimo idėjos. Tuo laikotarpiu labai daug melsdavosi, kelis kartus maldų metu prieš save matė filmą kuriame pažįstami žmonės virsdavo gerais, o ant jų galvų šviesdavo auros. Ilgainiui hipochondrinės pervertimo idėjos pasiekė kliedesių lygį. 2007 m. dėl depresinės simptomatikos su santykio idėjomis pirmą kartą gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kurioje E. S. diagnozuotas šizofreninis sutrikimas, depresijos tipas. Medikamentinis gydymas buvo neefektyvus, todėl buvo taikyta elektroimpulsinė terapija. 2008-01-11 – 2008-01-13 gydytojų konsultacinė komisija atžymėjo, kad pacientės būsena rezistentiška gydymui ir ji pervedama į ilgai sergančiuosius. 2008 m. po tyčinio apsinuodijimo medikamentais buvo vėl gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Vėliau dar keletą kartų gydyta psichiatriniame stacionare, paskutinį kartą 2015-07-04 – 2015-08-27, buvo hospitalizuota komos būsenoje po bandymo nusižudyti. Šiuo metu, nerimastinga, tyrimo metu nenusėdi vietoje. Mąstymas sulėtinto tempo, į klausimus atsako po ilgesnių pauzių, į daugelį neprasmingai. Nuotaika pažeminta, emocijos blankios. Kritika nusikalstamai veikai ir juridinėms pasekmėms labai formali. Savo elgsena konflikto metu paaiškina, kad sesuo ne ten norėjo padėti jos maisto papildus, todėl kilo pyktis, ji greitai susinervino ir „šėrė“.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Baudžiamojo proceso 400 straipsnio 2 dalis numato, kad byloje dėl priverčiamo medicinos priemonių taikymo turi būti išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo, kas rodo, jog nepakanka tokią išvadą perskaityti kaip rašytinį įrodymą, o būtina betarpiškai išklausyti ekspertą, atlikusį teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ekspertas nedalyvavo ir apklaustas nebuvo.

18. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ekspertizę atlikęs teismo psichiatras ekspertas K. M., patvirtino ekspertizės išvadas bei rekomendacijas, ir nurodė, jog vaistus E. S. vartoja nereguliariai, tokiais atvejais, kai nesilanko pas psichiatrus, vaistų nevartoja ir liga paūmėja. Vertinant E. S. psichikos būklę, teismo psichiatrinio tyrimo metu, buvo matomi psichikos sutrikimai, kurie įvardinami – šizoafektinio sutrikimo depresijos tipu. Tai yra depresinis variantas, kur asmuo gali būti pavojingas sau ir aplinkiniams. Šiuo atveju negali būti taikomas kitoks gydymas be priverstinio (b. l. 193-194).

19. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija įvertinus aukščiau aptartus duomenis konstatuoja, jog E. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK 140 straipsnio 2 dalį, kilusio žodinio konflikto metu (dėl mažareikšmės priežasties – ne vietoje padėtų žuvų taukų), savo seseriai N. L. vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė į dešinės pusės akies sritį, dėl ko nukentėjusioji N. L. jautė fizinį skausmą. Remiantis byloje esančiu teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 88TPK-33/2021, nustatyta, jog E. S. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Teismo posėdyje ekspertas patvirtino, jog E. S. gali būti pavojinga sau ir aplinkiniams ir negali būti taikomas kitoks gydymas be priverstinio.

20. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis). Aptarti duomenys neginčijamai rodo tai, kad E. S. turėti būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuris ne tik užtikrins efektyvų gydymą asmeniui, bet apsaugos ir visuomenę, ir pačią E. S. nuo jai gresiančių pavojų.

21. Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal BPK 405 straipsnį minėtus klausimus sprendžia teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo taikė netinkamai ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų kuomet asmenį, kuris pripažintas nepakaltinamu pripažino kaltu ir atleido nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 1 dalis), todėl vadovaujantis BPK 329 straipsnio 3 punktu, pirmos instancijos teismo sprendimas yra naikinamas. Pabrėžtina, jog ši teismo nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-236-316/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 3 punktu, 400 - 404 straipsniais, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros skundą tenkinti ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį panaikinti.

Pripažinti, kad E. S. būdama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti E. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Panaikinti E. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją N. L. ir nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Panaikinti E. S. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios N. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), arčiau nei dvidešimties metrų atstumu, išskyrus dalyvavimą ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekamuose procesiniuose veiksmuose ar teisme.