Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SPRK“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-991-643/2020 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „SPRK“ ir V. P. dėl piniginių reikalavimų, kylančių iš netinkamai vykdytos statybos rangos sutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Procesiniuose dokumentuose ieškovė akcentavo, kad ji atsakovei teikė raštus, kuriuose išreiškė nesutinkanti su atliktų statybos darbų kokybe, tačiau atsakovė nesiėmė veiksmų ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių atliktų darbų kokybę ir (arba) duomenų, patvirtinančių, jog darbai buvo atlikti laikantis jiems keliamų kokybės reikalavimų. Ieškovės teigimu, pastatytas gyvenamasis namas yra su esminiais defektais, už kuriuos atsakomybė tenka atsakovei.

7. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė pretenzijas dėl darbų atlikimo pradėjo reikšti tik 2015 m. gegužę, kai buvo atlikti visi statybos darbai ir kai jau buvo praėjęs tam tikras laikas po antrojo etapo statybos darbų priėmimo-perdavimo akto pateikimo ieškovei. Atsakovės nuomone, ieškovė, siekdama išvengti atsiskaitymo su atsakove, sąmoningai delsė pasirašyti sutartį Nr.14/11/17, o vėliau atsisakė pasirašyti ir statybos rangos užsakymo dokumentus bei priimti atliktus darbus.

8. Atsakovė taip pat akcentavo, kad vykdant statybos darbus ieškovė nevykdė jokios techninės priežiūros ir pretenzijų nereiškė, kad pirmojo statybų etapo darbai ją tenkino. Atsakovė nurodė, kad 2014 m. pabaigoje ji kreipėsi į ieškovę ir dėl mokėjimo pagal sutartį Nr. 14/11/17, tačiau ieškovė tuo metu paaiškino laikinai negalėsianti atsiskaityti, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba jos atžvilgiu pradėjo tyrimą ir pritaikė areštą. Ieškovė patikino atsakovę, kad patiriami finansiniai sunkumai yra laikini bei prašė tęsti statybos darbus. Atsakovės teigimu, šalis siejo pasitikėjimu grįsti santykiai, todėl atsakovė toliau tęsė darbus. Po kelių mėnesių atsakovė vėl kreipėsi į ieškovę, prašydama bent iš dalies atsiskaityti, o ieškovė pareikalavo pateikti darbų sąmatas. Pateikus sąmatas ieškovė pareiškė, jog darbų kainos yra per didelės, o vėliau reiškė ir kitokias pretenzijas. Atsakovė pažymėjo iki 2015 m. birželio mėginusi taikiai spręsti kilusį nesutarimą, šalino ieškovės nurodytus darbų trūkumus, reagavo į jos pastabas. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė yra sumokėjusi tik už dalį darbų ir yra atsakovei iš viso skolinga 99 364,92 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

20.1. Teismas buvo šališkas, nes bylą išnagrinėjusi teisėja turėjo išankstinę nuomonę dėl UAB „SPRK“ patikimumo ir rangos darbų kokybės įvertinimo. Ši teisėja, būdama Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos narė, 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė nutartį apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1676-866/2019, kurioje UAB „SPRK“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai buvo įvertinti kaip nepatikimi.

20.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai teismo ekspertizės aktu ir neįvertino įrodymų byloje viseto.

20.3. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nėra nurodyta nutartis skirti teismo ekspertizę, teismo eksperto darbo ekspertu stažas, tyrimų pradžios ir pabaigos datos, papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data bei atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys, todėl ekspertizės aktas kaip įrodymas neatitinka imperatyviųjų Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio reikalavimų.

20.4. Teismo ekspertas nurodė, kad tirdamas aplinkybes vadovavosi geodeziniais matavimais, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

20.5. Ekspertas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl teismo ekspertizės. Tokio rašytinio dokumento teismo ekspertas sudaryti negali, nes jo nenumato imperatyvūs teisės aktai, visiškai neaiški eksperto rašytinių paaiškinimų teisinė galia, jų turinio reikalavimai ir pan.

20.6. Po teismo eksperto apklausos atsakovei kilo poreikis pateikti teismui papildomų įrodymų, kurie paneigtų eksperto liudijimą, tačiau teismas kategoriškai nesutiko juos priimti, kas taip pat pagrindžia teismo šališkumą.

20.7. Teismas nepagrįstai šalių pateiktus analogiškus įrodymus (antstolių sudarytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus) vertino skirtingai ir tik ieškovės naudai

20.8. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas pripažino aplinkybę, kad antrojo etapo statybos rangos darbų ir kitų atliktų darbų defektų ištaisymo kainas skaičiavo ne pagal rinkos kainas, o vadovaudamasis programos „Sistela“ duomenimis.

20.9. Ieškovė neįrodė reikalaujamos priteisti sumos dydžio.

22. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais atsikirtimais:

22.1. Teismas nebuvo šališkas – ieškovė nebuvo apeliantės nurodytos civilinės bylos Nr. 2A-1676-866/2019 šalis, o susipažinus su toje byloje priimta 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi matyti, kad Vilniaus apygardos teismas buvo apeliacinė instancija ir priėmė tokį patį procesinį sprendimą, kaip ir pirmosios instancijos teismas.

22.2. Sprendime iš esmės remiamasi ekspertizės aktu, nes jis yra išsamus, teisingas, neprieštaraujantis kitiems byloje esantiems įrodymams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

24. Atsakovė UAB „SPRK“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi bylą nagrinėjusi teisėja turėjo išankstinę nuomonę, nes kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1676-866/2019 priimtoje 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje kartu su kitais teisėjų kolegijos teisėjais nurodė, jog UAB „SPRK“ atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai pasirašyti tik pačios UAB „SPRK“ direktoriaus, todėl vertintini kaip nepatikimi.

25. Asmens teisė į nešališką teismą įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, 31 straipsnio 2 dalyje, 109 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

26. CPK 21 straipsnyje nurodyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja tada, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

27. Europos Žmogaus Teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog teismo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą, kas gali būti nustatoma pagal subjektyviuosius kriterijus – vertinant konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį nagrinėjamoje byloje, ir objektyviuosius kriterijus – vertinant ar apskritai teismas, jo sudarymas užtikrino pakankamas garantijas, kad būtų galima atmesti bet kokias teisėtas abejones jo nešališkumu (žr. pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją Nr. 29369/10, 73 p. ir jame nurodytą praktiką). Analizuojamu atveju atsakovė nekelia abejonių dėl teismo nešališkumo objektyviųjų kriterijų aspektu. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nagrinėtina tik tai, ar apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu vertinant pagal subjektyviuosius kriterijus.

28. EŽTT jurisprudencijoje yra pabrėžta, jog asmeninis teisėjo nešališkumas privalo būti preziumuojamas, kol nepateikiami tam prieštaraujantys įrodymai (pvz., EŽŽT 1989 m. gegužės 24 sprendimo byloje Hauschildt prieš Daniją 47 p.). Aptariamu atveju nėra reiškiama priekaištų dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos procesinio elgesio, bet apeliantė UAB „SPRK“ kelia abejones dėl galimo teisėjos išankstinio nusistatymo atsakovės UAB „SPRK“ atžvilgiu. Kaip minėta, atsakovės nuomone, išankstinį teisėjos nusistatymą liudija aplinkybė, jog teisėja kitoje civilinėje byloje įvertino, jog vien tik UAB „SPRK“ direktoriaus pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktai yra nepatikimi įrodymai. Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1676-866/2019, matyti, kad šis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą pagal ieškinį dėl skolos už neatliktus statybos rangos darbus ir delspinigių priteisimo ir pagal UAB „SPRK“ priešieškinį dėl apmokėjimo už atliktus statybos darbus priteisimo. Nurodytos nutarties 77 punkte Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija vertino UAB „SPRK“ 2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. spalio 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bei 2016 m. spalio 4 d. papildomai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai , kad civilinėje byloje Nr. 2A-1676-866/2019 buvo analizuojami visai kiti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, nei yra pateikti ir vertinami šioje nagrinėjamoje byloje. Antra, priimdamas sprendimą teismas privalo analizuoti visų byloje esančių įrodymų visumą, kuri civilinėje byloje Nr. 2A-1676-866/2019 ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nesutampa. Vien tai, kad vienoje byloje vertindamas įrodymus teismas padarė išvadą, jog tos bylos kontekste tam tikri rašytiniai įrodymai nėra patikimi, nesudaro pagrindo manyti, jog bylą nagrinėjęs teisėjas susiformavo išankstines nuostatas to paties bylų dalyvio (šiuo atveju – atsakovės) teikiamus panašaus pobūdžio (rūšies) rašytinius įrodymus visais atvejais vertinti kaip nepatikimus, nepaisant kitoje byloje esančių kitokių įrodymų ir skirtingų faktinių aplinkybių. Trečia, kitoje nurodytoje civilinėje byloje rangovės UAB „SPRK“ parengti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai kaip nepatikimi įrodymai buvo vertinami ne tik dėl to, jog tie aktai buvo pasirašyti vien UAB „SPRK“ direktoriaus, bet ir dėl to, kad toje civilinėje byloje išanalizuoti darbų priėmimo-perdavimo aktai buvo prieštaringi – dubliavosi juose nurodyti darbai ir kainos.

29. UAB „SPRK“, reikšdama abejones dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo, nurodė, kad šiuo atveju taikytinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017, suformuotas precedentas. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-353-701/2017 aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizavo situaciją, kai nagrinėjant skirtingas civilines bylas dalyvavo tas pats teisėjas, kuris vertino tą patį rašytinį įrodymą, o vėlesnėje byloje priimtas sprendimas buvo grindžiamas išimtinai ankstesniu to teisėjo priimtu procesiniu sprendimu. Kaip buvo nurodyta, analizuojamu atveju nenustatyta, kad šioje byloje ta pati teisėja būtų vertinusi tą patį įrodymą, kuris jos anksčiau jau buvo įvertintas kitoje byloje, o šioje byloje apskųstas pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimas nebuvo grindžiamas išaiškinimu ir vertinimu aplinkybių, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1676-866/2019, kurią nagrinėjant dalyvavo ta pati teisėja.

30. Apibendrinant tai, kas nurodyta šios nutarties 24-29 punktuose, konstatuotina, jog atsakovės UAB „SPRK“ skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumu. Kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Dėl bylos esmės

31. Pagal bylos duomenis ieškovė I. K. ir atsakovė UAB „SPRK“ 2014 m. kovo 27 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 20140327 (toliau ir – statybos rangos sutartis; joje numatyti darbai nutarties tekste toliau vadinami I etapo darbais, o šioje rašytinėje sutartyje nenumatyti kiti darbai – II etapo darbais). Byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės atliktų statybos darbų kokybės, darbų defektų šalinimo kainos, dėl ieškovės atsakovei už statybos rangos darbus permokėtos sumos priteisimo.

32. Atsakovė UAB „SPRK“ apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, be pagrindo išimtinai rėmėsi byloje atliktos teismo ekspertizės aktu ir nevertino joje surinktų įrodymų viseto.

33. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi byloje paskirta statybos darbų ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertei G. L.. 2017 m. rugsėjo 7 d. teisme gautas ekspertės G. L. pranešimas, kad dėl sveikatos sutrikimų ji negalinti atlikti paskirtos ekspertizės (originalas - el. b. pop. priedo t. VII, l. 1). 2017 m. spalio 6 d. nutartimi ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui D. K.. 2018 m. gegužės 29 d. gautas eksperto D. K. atliktos teismo ekspertizės aktas (originalas - el. b. pop. priedo t. VII, l. 12-102). Iškvietus į teismą ekspertą, 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad teismo ekspertizės akte yra netikslumų ir klaidų, todėl teisėjo protokoline nutartimi ekspertas D. K. buvo įpareigotas dėl teismo ekspertizės akto pateikti rašytinius paaiškinimus. 2018 m. spalio 11 d. ekspertas D. K. pateikė rašytinius teismo ekspertizės akto paaiškinimus (el. b. t. VII, l. 128-147).

34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl eksperto išvados reikšmės įrodinėjimo priemonių sistemoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktą ir jame nurodytą praktiką).

36. Visos teismo ekspertizės akto sudedamosios dalys privalo atitikti teismo ekspertizės aktui keliamus reikalavimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis, Ekspertizės įstatymo 24 straipsnis). Pastebėtina, kad kai kurie teismo ekspertizės akto turiniui aktualūs duomenys gali būti numanomi ar akivaizdūs iš kitos bylos medžiagos. Šioje byloje atliktos ekspertizės akte nenurodyti tokie duomenys, kaip teismo nutartis skirti ekspertizę, teismo eksperto darbo ekspertu stažas, tyrimų pradžios ir pabaigos datos, papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data bei atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. Nors minėti duomenys pagal Ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį turi būti nurodomi teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje, tačiau jų neįrašymas ekspertizės akto įžanginėje dalyje per se (savaime) nereiškia, kad visas ekspertizės aktas yra netinkamas ir juo negalima remtis, kad toks įrodymas civiliniame procese negali būti teismo vertinamas kaip eksperto išvada.

37. Visgi tais atvejais, kai teismo ekspertizės aktą sudaro keli dokumentai, jie visi (jų visuma) turi atitikti būtinąsias CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas – ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Atsižvelgiant į ekspertizės aktui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai ekspertui paaiškėja apie ekspertizės akte padarytas klaidas ir jis siekia jas ištaisyti papildomu dokumentu, tokiame dokumente turi būti aiškiai įvardijamos akte esančios klaidos, atsiradę skaičiavimų netikslumai, jų atsiradimo priežastys, pateikiami teisingi skaičiavimai ir kt. Nagrinėjamu atveju, ekspertizės akto paaiškinimuose ekspertas D. K. pateikė patikslintas I etapo ir II etapo statybos darbų palyginamąsias lenteles (el. b. t. VII, l. 141-147). Teismo ekspertizės akto paaiškinimuose nėra įvardytos akte padarytos klaidos, nenurodyta, kokie skaičiavimų, matavimų ar kiti netikslumai yra taisomi (tikslinami). Palyginus teismo ekspertizės akte esančias I etapo ir II etapo statybos darbų palyginamąsias lenteles (originalai - el. b. pop. priedo t. VII, l. 50-52, 73-75) su teismo ekspertizės akto paaiškinimuose pateiktomis analogiškomis patikslintomis lentelėmis matyti, kad lenteles ekspertas papildė rangos sutartyje nurodytomis sumomis (kainomis), pakeitė darbų priskyrimą I ar II etapui, pateikė naujų skaičiavimų rezultatus, I etapo darbų lentelę papildė naujomis pozicijomis, ir kt. Kadangi byloje esančiuose eksperto D. K. rašytiniuose paaiškinimuose dėl ekspertizės akto yra pateikti tik matavimų duomenys ir pakoreguotos lentelės, neišdėstant patikslintos (pataisytos) ekspertizės akto tiriamosios ir skaičiavimų veiksmų dalies, darytina išvada, jog tokie eksperto rašytiniai paaiškinimai neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nustačius, kad byloje esantis ekspertizės aktas yra su klaidomis, o aktą tikslinantys eksperto paaiškinimai neatitinka teismo ekspertizės aktui, kaip specialiam rašytiniam įrodymui, keliamų reikalavimų, toks įrodymas negali būti prilyginamas įstatymo nustatyta tvarka pateiktai teismo eksperto išvadai.

38. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien aplinkybė, jog įrodymas civiliniame procese nėra priskiriamas specialiai įrodinėjimo priemonei – teismo ekspertizės išvadai, nereiškia, kad toks įrodymas apskritai negali būti vertinamas ir juo iš viso negali būti remiamasi. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Analizuojamu atveju į bylą yra pateikti duomenys apie D. K. dalykinę kvalifikaciją (el. b. t. VI, l. 142-145). Tie duomenys patvirtina, kad D. K. yra asmuo, turintis šios bylos išnagrinėjimui reikalingų specialiųjų žinių. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje esantys D. K. atliktos ekspertizės aktas, šio asmens rašytiniai paaiškinimai dėl ekspertizės akto pripažintini paprastais rašytiniais įrodymais (specialisto paaiškinimais bei išvadomis), kurie vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, specialistas D. K. dėl savo išvadų bei paaiškinimų buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d., 2018 m. spalio 24 d., 2020 m. vasario 6 d. posėdžiuose, todėl visų įrodymų kontekste vertintini ir jo žodiniai paaiškinimai dėl bylai reikšmingų aplinkybių, kurių vertinimui reikalingos specialios žinios.

39. Atsakovė UAB „SPRK“ ginčijo D. K. parengto ekspertizės akto ir jo paaiškinimų dėl I etapo darbų palyginamosios lentelės 1-3 punktus (plokštuminiai pamatai ir kiti darbai; šlaitų kasimas, lyginimas, grunto pervežimas mechanizuotu būdu; smėlio vežimas). Be kita ko, atsakovė nurodė, kad nėra aišku, kodėl ekspertas skaičiavo 138 m², o ne 141 m² ploto pamatus.

40. D. K. pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vertinant plokštuminių pamatų įrengimo ir kitus darbus (žemės darbus, pasluoksnio įrengimo darbus ir t. t.) vadovautasi fotofiksacijomis ir pastato geodeziniais matavimais. Teismo posėdžių metu D. K. aiškino, kad atlikdamas teismo paskirtą ekspertizę jis buvo užklausęs papildomos informacijos ir patvirtino, jog vadovavosi geodeziniais tyrimais, o ne pats skaičiavo pamatų dydį pagal plotą. Byloje nėra duomenų, kad ekspertas būtų oficialiai prašęs papildomos informacijos ar geodezinių tyrimų rezultatų. Pagal į bylą pateiktą gyvenamojo namo statybos projektą pastato bendrasis plotas turėjo būti 246,05 m² (el. b. t. VI, l. 9), tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastatyto pastato plotas yra 237,45 m². Taigi, pagal nurodytus duomenis darytina išvada, kad pastatytas pastatas yra maždaug 3,5 proc. mažesnis nei buvo numatyta projekte. Atsižvelgiant į tai, jog pastatytas pastatas yra mažesnis nei numatyta projekte, galima pagrįstai teigti, jog pastato pamatai yra mažesnio dydžio. Kaip minėta, statybos projekte numatytas pamatų plotas buvo 141 m², už kurių įrengimą buvo numatyta atitinkama kaina šalių sudarytos statybos rangos sutarties priede Nr. 1 (el. b. t. I, l. 15). Specialistas D. K. tiek savo išvadoje, tiek rašytiniuose paaiškinimuose skaičiavo 2,1 proc. mažesnį pamatų dydį nei buvo numatyta pagal statybos rangos sutartį. Darytina išvada, kad D. K. atliktiems pamatų įrengimo kainos skaičiavimams pamatų dydžio pagal 138 m² plotą taikymas yra logiškas ir neprieštaraujantis kitiems bylos duomenims.

41. Teismo posėdžių metu D. K. paaiškino, jog plokštuminių pamatų įrengimo, žemės ir kitus su tuo susijusius darbus savo sudarytose I etapo darbų lentelėse jis apskaičiavo kartu akto palyginamosios lentelės 1 punkte. Tiek pirminėje D. K. išvadoje, tiek jos paaiškinimuose I etapo palyginamųjų lentelių 1-3 punktuose (plokštuminiai pamatai ir kiti žemės darbai) nustatyta atliktų darbų vertė yra vienoda – 15 291,94 Eur (52 800 Lt). UAB „SPRK“ apeliaciniame skunde abejodama tokia specialisto D. K. išvada pabrėžė, jog smėlis į objektą buvo vežamas jau po plokštuminių pamatų įrengimo darbų, todėl specialisto išvada, kad rangovė neatliko smėlio vežimo darbų yra neteisinga.

42. Į bylą pateikti UAB „Geo group“ atlikti skaičiavimai, jog ginčo objekto paviršiaus (žemės tūrio) faktinis pokytis yra lygus 566 m³ (el. b. t. VII, l. 116-117). Ieškovė I. K. 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje nurodė, kad į objektą pati atsivežė žemės, kai kaimynas kasė kūdrą. D. K. 2018 m. spalio 24 d. teismo posėdyje pasakė, jog atvežtinio grunto yra, bet akivaizdžiai matosi, jog ir vietoje buvęs gruntas buvo stumdytas „iš kairės į dešinę“. Byloje esančioje specialistės Ritos J. M. išvadoje nurodyta, jog sklypo žemės darbų įrengiant pamatus negalėjo būti daugiau nei 50 m³, nes kai kur pirminis sklypo reljefas liko net nepaliestas, o iš pateiktų nuotraukų matyti, jog sklypas buvo užpiltas gamtiniu smėliu, bet jo atvežta tik dalis – apie 72 m³, kita panaudota dalis – iš kaimynystėje nukasto šlaito (el. b. t. I, l. 96-98). Kad atvežtinis smėlis ir ginčo statybos vietoje buvęs gruntas skyrėsi, o statybos vietoje buvo dirbama ne tik su atvežtiniu smėliu, galima matyti ir iš byloje esančių nuotraukų (el. b. t. II, l. 154-161; el. b. t. IV, l. 150, 155, 162-170; t. V, l. 2-5, 7-16, 20, 26-28, 30-35, 37, 40, 56, 64, 67-68). 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdyje D. K. patvirtino, jog I etapo darbų palyginamosios lentelės 1 punktui priskirta darbų kaina – tai yra tiesiog sudėta akto lentelės 1-3 punktuose nurodytų darbų kaina. Iš tokių D. K. paaiškinimų matyti, jog apskaičiuodamas plokštuminių pamatų įrengimo ir kitų žemės darbų kainą D. K. neskyrė darbų atlikimo eiliškumo ir rezultatus įrašė į vieną, o ne kelias palyginamosios lentelės eilutes.

43. Tiek statybos rangos sutarties priedo Nr. 1, tiek ir atsakovės UAB „SPRK“ sudaryto 2015 m. sausio 7 d. pirmo etapo statybos darbų priėmimo-perdavimo akto (el. b. t. I, l. 88-90) 1-3 punktuose nurodyta, kad prie 141 m² ploto plokštuminių pamatų įrengimo priskiriamas grunto nukasimas, šlaitų kasimas, lyginimas – šie ir kiti nurodyti darbai kainuoja 17 723 Eur (61 194 Lt), o grunto pervežimas mechanizuotu būdu kainuoja 1 083,47 Eur (3 741 Lt), atvežtina 181 m³ smėlio už 2 988 Eur (10 317 Lt).

44. Įvertinus šios nutarties 40-43 punktuose išdėstytas aplinkybes, darytina labiau tikėtina išvada, jog UAB „SPRK“ faktiškai atliktų plokštuminių pamatų įrengimo ir kitų žemės darbų apimtis yra mažesnė nei buvo numatyta šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje.

45. UAB „SPRK“ apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su D. K. išvados paaiškinimuose pateiktos I etapo darbų palyginamosios lentelės 7-8, 11, 16-20, 22-27, 29, 31, 33-36 punktuose apskaičiuotais atliktų darbų kainos suminiais dydžiais. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 6 d. posėdyje D. K. pateikė paaiškinimus, nurodydamas, jog, pavyzdžiui, palyginamosios lentelės 7 punkte (lauko statramsčių kas 60 cm montavimas iš impregnuotos medienos (360 m²) buvo apskaičiuotas mažesnis darbų kainos dydis, kadangi nustatyta, jog įrengtas pamatų plotas buvo mažesnis; lentelės 22 punkte nurodytas darbas (lietaus nutekėjimo sistemos, latakų, lietvamzdžių montavimas) laikytas neatliktu, kadangi apžiūrėjus vietą nustatyta, jog lietvamzdžiai nėra įrengti; iš antstolio aplinkybių konstatavimo protokole esančių nuotraukų nustatyta, jog nors statinio projekte numatytos naudoti sijos IPE330 ir IPE400, bet faktiškai buvo naudotos sijos IPE300, kurios yra mažesnės ir dėl to apskaičiuotas mažesnis atliktų darbų kiekis.

46. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentavo, jog D. K. klaidingai nurodė, kad nuo sienų nukritusių akmens plytelių kiekis sudaro 91 m², kadangi iš nuotraukų vizualiai matyti, jog nekokybiškai priklijuotų ir nukritusių akmens plytelių kiekis galėtų maksimaliai būti 5 m², o darbų kainos apskaičiavimui taikyti neteisingi skaičiavimų „Sistela“ programoje nurodyti kodai laikytini ekspertizės akto klastojimu. Statybos rangos sutarties priedo Nr. 1 25 punkte nurodyta, jog akmens plytelių klijavimas bus 211 m² plote. Atsakovės UAB „SPRK“ 2015 m. sausio 7 d. sudaryto I etapo statybos darbų priėmimo-perdavimo akto 25 punkte nurodyta, kad atsakovė atliko 228 m² ploto akmens plytelių klijavimo darbus. Specialistės R. J. M. ir užsakovo atstovo inžinieriaus R. P. 2015 m. liepos 7 d. faktiškai atliktų darbų kiekių nustatymo akte (el. b. t. I, l. 105) nurodyta, jog akmens klijavimo yra atlikta 187 m² plote. Tiek D. K., tiek R. J. M. pateiktose lentelėse nurodyta, jog akmens plytelių klijavimo darbų atsakovė atliko už 6 986,50 Eur (24 123 Lt). Teismo posėdžio metu D. K. paaiškino, jog I etapo darbų palyginamosios lentelės 25 punkte (akmens klijavimas) nurodytų defektų ištaisymas kainuotų brangiau, kadangi nukritusių plytelių priklijavimas yra sudėtingesnis (reikia prišveisti ir atiderinti kiekvieną plytelę), todėl defektų ištaisymo kaina apskaičiuota taikant marmuro plytelių klijavimo įkainį, be to, akmens plytelės ne tik nukritusios, bet ir plytelių kampai nebuvo užklijuoti. D. K. teigimu, jis akmens plytelių klijavimo defektų kainą skaičiavo atsižvelgdamas į tai, jog reikės dirbti su kiekviena plytele, kuo niekas nenori užsiimti, be to, liko neužbaigti kampai ir siauros juostos. D. K. teigimu, jo naudotoje „Sistela“ programoje nėra tikslių tokių darbų įkainių, todėl buvo taikyti artimiausi įkainiai. Atsakydamas į atsakovų atstovų klausimą dėl išvadoje nurodyto 91 m² nukritusių plytelių, D. K. paaiškino, jog pagal nuotraukas buvo skaičiuotas ne tik nukritusių akmens plytelių, bet ir plytelių neužklijuotais kampais plotas. Atsižvelgiant į tai, jog pati atsakovė 2015 m. liepos 7 d. sąmatoje nurodė užklijavusi 228 m² akmens plytelių, specialistė R. J. M. nustatė, jog užklijuotų plytelių plotas yra 187 m², o iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, kad dalis plytelių buvo nukritusios, o dalis net nepradėta klijuoti, D. K. apskaičiuotas plytelių klijavimo defektų ištaisymo darbų kiekis laikytinas realiu.

47. UAB „SPRK“ apeliaciniame skunde nesutiko su D. K. išvados paaiškinimuose II etapo darbų palyginamosios lentelės 1, 3, 5-9, 10(2) (namo garažo cokolio apšiltinimas), 11, 14, 17, 18, 21-26 bei 28 punktuose apskaičiuotais darbų kainų dydžiais. 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdyje D. K. paaiškino, jog, pavyzdžiui, II etapo darbų palyginamosios lentelės 1 punkte (valymo įrenginio montavimas) nurodytas valymo įrenginys yra ne toks, koks nurodytas sutartyje, buvo sumontuotas šiek tiek silpnesnis įrenginys, todėl reikia ištaisyti defektus, įvesti kanalizacija ir pan.; lentelės 5 punkte (Triplex juostos montavimas aplink langus) skaičiuojant atliktus darbus taikytas „Sistelos“ programoje esantis artimiausias dydis; lentelės 7 punkte (langų ir angokraščių apskardinimas) kaina apskaičiuota pagal nustatytą 185 m dydį ir pagal rinkos kainą; lentelės 8-9 punktuose visi nurodyti darbai yra su defektais, nes iš nuotraukų matyti, jog trinkelių pagrindas blogai įrengtas; lentelės 10(2) punkte nurodyti darbai (namo, garažo cokolio apšiltinimas) dubliuojasi su 21 punkte nurodytu darbu (putplasčio montavimas).

48. Ir specialistas D. K., ir specialistė R. J. M. padarė išvadas, jog tiek I etapo, tiek II etapo darbai ne visi atlikti tinkamai ir buvo faktiškai mažesnės apimties, nei nurodyta atsakovės UAB „SPRK“ sudarytuose 2015 m. sausio 7 d. I ir II etapo atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktuose (el. b. t. I, l. 88-93).

49. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 str.). Skirtingai nei inkvizicinio tipo procese, civiliniame procese teismas įprastai nėra aktyvus, o bylos šalys privalo pagrįsti savo reikalavimus ir įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 178 str.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, kurį draudžia proceso įstatymai.

50. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, o kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020 35 punktą ir jame nurodytą praktiką).

51. Byloje esantys antstolių I. Gaidelio ir D. Š. sudaryti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, fotonuotraukos, specialistų R. J. M. ir D. K. išvados bei paaiškinimai, ginčo pastato statybos projekte esančių duomenų neatitikimas Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastatyto daiktinio objekto duomenims, teismo posėdžių metu nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti didesnių abejonių nekeliančią išvadą, jog atsakovė UAB „SPRK“ dalį statybos rangos darbų atliko mažesne apimtimi nei nurodė pateiktuose darbų priėmimo-perdavimo aktuose, be to, dalį darbų atliko nekokybiškai.

53. Šioje nutartyje pakankamai išsamiai aptarti D. K. parengtos išvados ir jos paaiškinimų trūkumai. Kita vertus, išanalizavus byloje esančių įrodymų visetą, nenustatyta, jog D. K. pateikti vertinimai būtų nelogiški, ar kad jie būtų paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Šiame kontekste akcentuotina, kad atsakovė UAB „SPRK“ nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių kitokią nustatytų darbų defektų šalinimo kainą, nei nustatė specialistas. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, matydama akivaizdžius (jos teigimu) atliktos teismo ekspertizės trūkumus, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės. Kaip jau buvo minėta, teismo vaidmuo civiliniame procese nėra aktyvus ir teismas negali perimti bylos šalių teisių ir pareigų įrodinėjant visas nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes.

54. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 6 d. posėdyje nesuteikė jai galimybės įrodinėti – po eksperto apklausos kilus poreikiui pateikti papildomų įrodymų, teismas kategoriškai nesutiko juos priimti. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Byla teisme nagrinėjama dar nuo 2015 m. UAB „SPRK“ visus turimus įrodymus galėjo teikti nuo pat bylos iškėlimo momento. CPK 314 straipsnis numato galimybę teikti įrodymus apeliacinės instancijos teismui, tačiau atsakovė jokių papildomu įrodymų kartu su nagrinėjamu apeliaciniu skundu neteikė. Be to, apeliantės nurodytoje 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdžio dalyje UAB „SPRK“ atstovas ketino pateikti atsakovės užsakytą (anksčiau už ieškovės) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau atsakovės užsakymu antstolio D. Šidlausko 2015 m. gegužės 5 d. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo bylos medžiagoje (el. b. pop. priedo t. III, l. 6-16). Darytina išvada, kad atsakovė UAB „SPRK“ ribotai naudojosi galimybe pateikti jos poziciją papildomai galinčius pagrįsti įrodymus.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus ir neturėdama atsakovės pareikštą poziciją dėl mažesnės darbų defektų šalinimo kainos pagrindžiančių duomenų, teisėjų kolegija daro labiausiai tikėtiną išvadą, jog ieškovė už UAB „SPRK“ atliktus statybos rangos darbus yra permokėjusi ne mažiau kaip 25 446 Eur.

56. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Analizuojamu atveju taikytina griežtoji civilinė atsakomybė (CK 6.256 str. 4 d.).

57. Nustatęs atsakovės UAB „SPRK“ neteisėtus veiksmus (nekokybiškai ir mažesne apimtimi nei atsakovės buvo deklaruota atlikti statybos rangos darbai), ieškovės patirtą žalą (atsakovei sumokėta daugiau nei kainuoja statybos rangos darbų trūkumų pašalinimas) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, pirmosios instancijos teismas iš atsakovės UAB „SPRK“ pagrįstai priteisė ieškovės I. K. naudai permokėtą 25 446,02 Eur sumą.

58. Kiti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

59. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ginčą byloje išsprendė teisingai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

61. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į UAB „SPRK“ apeliacinį skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovės patirtų išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (apeliantės) UAB „SPRK“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SPRK“ (juridinio asmens kodas 126268953) ieškovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.